Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininkas), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-03-07 nuosprendžio, kuriuo Š. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į atliktą arešto bausmę santykiu 1:1 įskaitytas Š. V. laikino sulaikymo laikas (viena para) ir laikytina, kad jis atliko vieną arešto bausmės parą. Arešto bausmė paskirta atlikti areštinėje. Arešto bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio Š. V. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Š. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis (įgyti) specialiąją teisę vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Uždraudimas naudotis (įgyti) specialiąją teisę taikomas visą arešto bausmės atlikimo laiką ir paskirtą laiką po arešto bausmės atlikimo.

Š. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotina (priteistina) ir perduotina valstybės nuosavybėn automobilio „VW POLO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 630 Eur (šeši šimtai trisdešimt eurų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Š. V. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

6. Nuteistasis Š. V. savo apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės padarius nusikalstamą veiką, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jam paskirtos bausmės, tačiau Š. V. nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – konfiskuoti automobilio „VW POLO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam Š. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo.

7. Iš nuteistojo Š. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti pinigų suma, atitinkančią automobilio vertę, nurodydamas, kad teismas galėjo netaikyti jam turto konfiskavimo, nes jis jau yra nubaustas už tai administracine tvarka. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko Š. V. buvo pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.

8. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose.

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1–2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

10. Pažymėtina, kad turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Taigi, nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą.

11. Nagrinėjamu atveju Š. V. vairavo automobilį „VW POLO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,12 prom. etilo alkoholio (1 t., b. l. 29). Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės Š. V. objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotų veiksmų, todėl įvykio metu jo vairuotas automobilis pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Be to, atsižvelgiant į anksčiau paminėtas baudžiamojo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad tuo atveju, jei byloje nagrinėjamo įvykio metu vairuota transporto priemonė – automobilis „VW POLO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būtų nuosavybės teise priklausęs nuteistajam Š. V., ją privalomai reikėtų konfiskuoti. Vis dėlto automobilio „VW POLO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė (pagal VĮ „Regitra“ pateiktą informaciją apie kelių transporto priemones) yra S. P., o automobilio valdytoja I. V. (1 t., b. l. 38-40, 66, 70-71). Tačiau iš I. V. parodymų nustatyta, kad ji nusipirko automobilį „VW POLO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o automobilį įregistravo S. P., nes jos paprašė I. V., kuri yra tikroji automobilio savininkė (S. P. ir I. V. parodymai ikiteisminiame tyrime) (1 t., b. l. 50-51, 58).

12. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

13. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatęs, jog Š. V. įvykio metu vairavo ne jam priklausantį automobilį „VW POLO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o transporto priemonės faktinė savininkė I. V. nežinojo, kad jos automobilį būdamas neblaivus vairuos Š. V., padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 630 (šeši šimtai trisdešimt eurų) Eur, t. y. vidutinė tokio tipo transporto priemonės kaina Lietuvoje, kuri buvo nustatyta iš VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų išrašo (1 t., b. l. 41).

14. Apeliaciniame skunde Š. V. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis vykdo individualią veiklą, t. y. dirba, moka mokesčius, jo draugė laukiasi jo vaiko, kuris greitai gims – nesuteikia pagrindo nekonfiskuoti automobilio „VW POLO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos. Be to, nuteistojo nurodytos aplinkybės jau buvo visumoje įvertintos apylinkės teismui skiriant bausmę už nusikalstamos veikos padarymą. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad Š. V. nėra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1 t., b. l. 111), niekur nedirba (1 t., b. l. 112). Pats nuteistasis nei apylinkės teisme, nei apeliacinės instancijos teisme prie apeliacinio skundo, nepateikė jo įsidarbinimą patvirtinančių dokumentų.

15. Pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Š. V. 2018-11-28 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimu, kurio dalis 2019-01-25 Šiaulių apygardos teismo nutarimu (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir priimtas naujas nutarimas, už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nubaustas 1150 (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

16. Aukštesnės instancijos teismas įvertinęs Š. V. asmenybę, teistumą (1 t., b. l. 113-122), baustumą administracine tvarka (1 t., b. l. 123-128), nusikalstamos veikos pavojingumą, asmens girtumą nusikalstamos veikos padarymo metu (2,12 prom.), automobilio vertę (1 t., b. l. 41), jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, ir kitą byloje esančią rašytinę medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į visas byloje esančias aplinkybes, parinkdamas tinkamą konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apibendrinant, nuteistojo Š. V. apeliacinio skundo reikalavimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotinos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos yra nepagrįstas ir atmestinas.

17. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Š. V. apeliacinį skundą atmesti.