- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-193-981/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22496-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Pareiškėjas
- K. L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- J. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) K. L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. L. B. (K. L. B.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. L. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra G. J., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus.
2. Pareiškime nurodė, kad mirusio pareiškėjo tėvo G. J. paskutinė žinoma gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjo gimimo liudijime tėvu G. J. nebuvo įrašytas, nes toks buvo tėvų susitarimas. Pareiškėjo motina J. B. (Estijos pilietė) su G. J. susipažino 1998 metais, jie kartu gyveno Lietuvoje nuo 1998 metų iki 2010 metų, o 2001 metais jiems gimė pareiškėjas. Kadangi tėvų gyvenimo sąlygos nebuvo geros, pareiškėjas išvyko gyventi į Novgorodą pas senelę, kur lankė mokyklą, tačiau visas vasaras leisdavo pas tėvą, nuolat jį lankydavo, nebuvo atvykęs tik COVID-19 pandemijos laikotarpiu. G. J. pripažino pareiškėją kaip savo sūnų. Šias aplinkybes pareiškėjas įrodinės liudytojų parodymais, skiepų pasu, sąskaitų išrašais apie pirktas prekes Lietuvoje, nuotraukomis, kelionių sutartimis ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, kuris 2024 m. lapkričio 11 d. pareiškėjo prašymu buvo pratęstas iki 2024 m. lapkričio 17 d. Tačiau 2024 m. lapkričio 18 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas dar kartą pratęsti terminą trūkumams šalinti iki 2024 m. gruodžio 2 d. įskaitytinai, kurį teismas atmetė ir grąžino pareiškimą jį padavusiam asmeniui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjo K. L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui pareiškėjui nepašalinus nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjui jau buvo vieną kartą pratęstas terminas trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad pašalino bent dalį trūkumų ar pradėjo trūkumus šalinti, tokių aplinkybių jis nenurodo ir savo pakartotiniame prašymuose dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl iškilusių sunkumų renkant duomenis apie pareiškėjo motinos šeimos sudėtį nėra pakankama pratęsti terminą trūkumams pašalinti, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ketina gauti ar turi įrodymus, patvirtinančius, jog kompetentingas Estijos Respublikos teismas įsiteisėjusiu sprendimu patvirtino, kad jis neturi jurisdikcijos spręsti dėl juridinę reikšmę turinčio fakto pagal pareiškėjo, kuris yra Estijos pilietis, pareiškimą.
6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino visų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje nurodytų trūkumų ir netenkino pareiškėjo pakartotinio prašymo pratęsti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, todėl nutarė, kad yra teisinis pagrindas pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Apeliantas (pareiškėjas) K. L. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti jo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pareiškėjas nurodo neturintis intereso vilkinti bylą, tačiau iškilo sunkumų gauti pažymą apie J. B. šeimos sudėtį, kadangi ir pareiškėjas, ir jo motina gyvena Jungtinėje Karalystėje. Jam nesupranta, kokį ryšį su byla turi šis teismo nustatytas reikalavimas.
1.2. Nurodo, kad jau yra parengtas patikslintas pareiškimas, kuriame suinteresuotais asmenimis įtraukti mirusio G. J. sūnus T. J. ir notarė, kurios biure užvesta paveldėjimo byla. Įprastai trūkumai šalinami iš karto vienu metu, taip šiuo atveju ketino pasielgti pareiškėjas. Vykdant teismo nurodymą buvo ieškoma, kur galėtų būti G. J. medžiaga DNR tyrimui atlikti, nustatyta, kad Valstybinis patologijos centras saugo tokį mėginį, taip pat buvo parengtas ir suinteresuoto asmens J. B. paso kopijos vertimas, buvo gauti duomenys apie jos gyvenamąją vietą.
1.3. Pareiškėjui nesuprantamas teismo reikalavimas pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jis turi (nuolatinę) gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Paveldimas turtas yra Lietuvos Respublikoje, suinteresuoto asmens T. J. gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, paveldėjimo byla užvesta taip pat Lietuvoje, pareiškėjo gimimo liudijime nurodoma, jog pareiškėjas yra gimęs 2001 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikoje, G. J. medžiaga, reikalinga DNR tyrimui atlikti, taip pat yra saugoma Lietuvos teritorijoje Valstybiniame patologijos centre, palikėjo paskutinė žinoma gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, todėl bylos nagrinėjimas Lietuvos teisme atitiktų koncentracijos ir ekonomiškumo principų koncepciją.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis), taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria teismas laikė nepaduotu ir grąžino pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjui konstatavęs, kad teismo nustatyti pareiškimo trūkumai neištaisyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.
Dėl pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų
11. Pareiškėja prašo prijungti prie bylos suinteresuoto asmens J. B. pažymą apie šeimos sudėtį. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą nesilaikydamas teismingumo taisyklių, dėl kurių teismas toliau pasisakys šioje nutartyje, šios bylos baigčiai minėta pažyma nėra reikšminga, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako ją prijungti prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl pareiškimo grąžinimo jį padavusiam asmeniui nepašalinus trūkumų
12. Teismingumo taisyklių reiškiant ieškinį (šiuo atveju teikiant pareiškimą) laikymasis yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo savo iniciatyva (lot. ex officio) patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas laikantis teismingumo taisyklių, t. y. gavęs ieškinį (pareiškimą) teismas pirmiausiai patikrina, ar tas ieškinys (pareiškimas) nagrinėtinas CPK nustatyta tvarka, ar teismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Tuo atveju, kai byloje yra tarptautinis elementas, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis). CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereguliuoja kitaip.
13. Iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 13, 14, 18 punktai). Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 15 punktas). Nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja Europos sąjungos ar tarptautinės teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 23 punktas). Nustatęs, kad pagal taikytinas teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos 1992 m. lapkričio 11 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 28 straipsnis, kuris įtvirtina, kad tėvystės nustatymo, įrašo tėvais nuginčijimo, vaiko kilmės iš šios santuokos nustatymo bylos sprendžiamos vadovaujantis Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis vaikas yra pagal gimimą, įstatymais.
15. Pareiškėjas yra Estijos Respublikos pilietis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino, kad vadovaujantis pirmiau nurodyta tarptautine daugiašale sutartimi, jurisdikcija šioje tarptautinį elementą turinčioje byloje nustatytina vadovaujantis Estijos Respublikos civilinio proceso teisės normomis. Estijos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 paragrafe (Giminystės nustatymas ir įrašo apie tėvą nuginčijimas po asmens mirties) numatyta, jeigu asmuo siekia nustatyti jo giminystę iš mirusio asmens arba asmuo ginčija įrašą apie tėvą vaiko gimimo įraše ar gyventojų registre po asmens mirties, įrašyto į gimimo įrašą ar gyventojų registre kaip vienas iš tėvų, prašymas dėl to paduodamas asmens, kurio giminystę siekiama nustatyti arba kurio įrašas gimimo ar gyventojų registre ginčijamas, paskutinės gyvenamosios vietos teismui. Jei paskutinė žinoma asmens gyvenamoji vieta buvo ne Estijoje arba jei gyvenamoji vieta nežinoma, prašymas paduodamas Harju apygardos teismui.
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, esantis Estijos Respublikos piliečiu, į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis yra G. J., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus, kreipėsi nesilaikydamas Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos 1992 m. lapkričio 11 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 28 straipsnyje nustatytos jurisdikcijos taisyklė – kreiptis į teismą vadovaujantis Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis vaikas yra pagal gimimą, tai yra vadovaujantis Estijos Respublikos įstatymais. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, pagrįstai, be kitų nurodytų trūkumų, įpareigojo pareiškėją pašalinti esminį trūkumą – pateikti Estijos Respublikos kompetentingo teismo įsiteisėjusį sprendimą dėl atsisakymo nuo jurisdikcijos, tačiau pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė nei su vienu prašymu dėl teismo nustatyto termino trūkumams pašalinti pratęsimo, nei su atskiruoju skundu, kuriame dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties jurisdikcijos aspektu nepasisako.
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui (CPK 115 straipsnio 3 dalis), nes turintis tarptautinį elementą pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paduotas nesilaikius Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos 1992 m. lapkričio 11 d. sutartyje nustatytos jurisdikcijos taisyklės ir per teismo nustatytą ir teisėjos rezoliucija pratęstą terminą šis esminis trūkumas nepašalintas ir nepateikti įrodymai, kad šis ir kiti pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai yra šalinami. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjui išaiškino, kad pareiškimo grąžinimas neužkerta kelio pareiškėjui ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti pareiškimą iš naujo.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių atskirojo skundo argumentų, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto (pareiškėjo) K. L. B. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-33542-545/2024, palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.