Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. U. atstovo adv. T. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimo, kuriuo D. U. nubausta pagal ATPK 172² str. 2 d., taikant ATPK 30¹ str., 200 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. U. 2012-08-22 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama UAB „E.“ direktore, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Juridinių asmenų registravimo skyriui laiku nepateikė finansinės atskaitomybės už 2011 m., tuo pažeisdama CK 2.66 str. 4 d., kuri numato, kad registrui pateikiami įmonių metinės finansinės atskaitomybės dokumentai (metinė finansinė atskaitomybė) kiekvienais metais per 30 dienų nuo momento, kai juridinis asmuo juos patvirtina įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, jei įstatymai nenumato kitaip. Finansinės atskaitomybės dokumentai turėjo būti pateikti iki 2012-06-01. Nepateikus minėtų dokumentų ir duomenų, pažeidžiama ATPK 172² str. 2 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, jog bendrovės įstatuose nenumatyta, kada skirstomas pelnas ir tvirtinama metinė finansinė ataskaita, todėl įstatuose neaptartais klausimais bendrovė vadovaujasi CK, Akcinių bendrovių įstatymu bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 2 d., bendrovės metinę finansinę atskaitomybę tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nesiskiria nuo nustatytosios Akcinių bendrovių įstatyme, įstatų 6.3. p.) nuo finansinių metų pabaigos (įstatymo 24 str. 1 d.). Bendrovės įstatų 1.5. p. nurodyta, kad bendrovės finansiniais metais laikomi kalendoriniai metai. Be to, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 2 p., bendrovės vadovas atsako už metinės finansinės atskaitomybės sudarymą (bendrovės vadovo kompetencija nesiskiria nuo nustatytosios Akcinių bendrovių įstatyme, įstatų 6.6. p.).

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d., pirmosios instancijos teismo nutarimai privalo būti teisėti ir pagrįsti. Teismo nutarties teisėtumas yra suprantamas dvejopai, t.y. procesine ir materialine prasme. Procesine prasme tai reiškia, jog ji privalo būti priimta nepažeidžiant proceso teisės reikalavimų, materialine – jog nutartis privalo būti priimta taikant ginčo santykiams privalomas taikyti materialinės teisės normas. Nutarties pagrįstumo reikalavimas yra suprantamas ta prasme, jog kiekviena teismo nutartis privalo būti priimta remiantis tiek faktine bylos medžiaga, tiek atitinkamomis teisės normomis. Pastarasis ATPK įtvirtintas reikalavimas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą išnagrinėti ir aptarti absoliučiai visas faktines bylos aplinkybes, pasverti jų įrodomąją galią ir, remiantis pastarąja, priimti nutartį. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK įtvirtintus teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.

Dėl UAB „E.“ vienintelio akcininko nepatvirtintų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų direktorė D. U. objektyviai negalėjo jų pateikti VĮ Registrų centras.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jos kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus istatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. ATPK 172² str. 2 d. nurodyta, kad neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų nepateikimas juridinių asmenų registrui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo vadovui ar kitam įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytam asmeniui nuo 1000 Lt iki 10 000 Lt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N17-1662/2006 yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai ūkio subjekto veika yra padaromi pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė, administracinėn atsakomybėn traukiami fiziniai asmenys, atsakingi už atitinkamo ūkio subjekto organizacinių - tvarkymo ar administracinių – ūkinių pareigų vykdymą. Šiuo atveju priimant nutarimą nebuvo aiškinamasi, kokia yra UAB „E.“ direktorei D. U. suteiktų įpareigojimų apimtis ir jos atsakomybės ribos šio ginčo kontekste.

CK 2.66 str. 4 d. įtvirtinta, kad registrui pateikiami metinės finansinės atskaitomybės dokumentai (metinė finansinė atskaitomybė) kiekvienais metais per 30 dienų nuo to momento, kai juridinis asmuo juos patvirtina steigimo dokumentuose nurodyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 2 d., įmonės finansinę atskaitomybę tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris privalo įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, UAB „E.“ akcininkų ir vadovo kompetencija nesiskiria nuo nustatytosios Akcinių bendrovių įstatymo. Taigi, įmonės finansinę atskaitomybę turi teisę tvirtinti tik imonės akcininkai, o ne direktorius. Įmonės vadovas yra atsakingas tik už metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir akcininkų patvirtintos finansinės ataskaitos pateikimą registrui.

ATPK 284 str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. UAB „E.“ vienintelis akcininkas Home Group SA 2012-05-16 rašte, pateiktame VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Juridinių asmenų registravimo skyriui, nurodė, kad nepatvirtino UAB „E.“ finansinės atskaitomybės už 2011 m. ir tikimasi tai padaryti 2012-09-15. Aukščiau nurodytą informaciją UAB „E.“ direktorė D. U. pakartotojo 2012-08-22 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Juridinių asmenų registravimo skyriui surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 2012-13. Vieninteliam akcininkui nepatvirtintus finansinės atskaitomybės už 2011 m., D. U. objektyviai negalėto pateikti to, ko iš viso nėra, t.y. šiuo atveju nėra D. U. kaltės, būtino ATPK 172² str. 2 d. administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio.

Vieni iš ATPK 248 str. nurodytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-912-12). Pagal teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kaltė - tai asmens, padariusio pažeidimą vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. ATPK yra įtvirtintos dvi kaltės formos - tyčia ir neatsargumas (ATPK 10 str., 11 str.). Pažymi, kad asmens kaltė yra vienas iš subjektyviosios teisės pažeidimo pusės požymių. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis, ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą. Kalte įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių, t.y. jo psichinis santykis su daroma veika ir jos padariniais (LVAT nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-97/2012). Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus irodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Šiuo atveju nei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Juridinių asmenų registravimo skyrius, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė D. U. kaltės. Visa tai ir negalėjo būti pagrįsta, nes D. U. objektyviai negalėjo pateikti vadovaujamos UAB „E.“ finansinės atskaitomybės už 2011 m., nes šie dokumentai nutarimo priėmimo metu nebuvo patvirtinti įmonės vienintelio akcininko. Be to, kaip nurodyta CK 2.66 str. 4 d., įmonės vadovas privalo pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus per 30 dienų nuo to momento, kai akcininkas juos patvirtina. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, kad akcininkas nutarimo priėmimo metu nebuvo patvirtinęs finansinės atskaitomybės, todėl nebuvo prasidėjęs CK 2.66 str. 4 d. nurodyto termino skaičiavimas.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris teismų aiškinamas ne kaip išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt). Aprašytos faktinės bylos aplinkybės bei pateikti įrodymai patvirtina netinkamą materialinių teisės normų, reglamentuojančių įmonės finansinės atskaitomybės tvirtinimą ir pateikimą registrui, taikymą, nulėmusį nepagrįsto ir neteisėto nutaimo priėmimą taikyti administracinę atsakomybę D. U. nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, įtvirtintos ATPK 172² str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą nedalyvaujant D. U. ir nepranešus apie teismo posėdžio datą ir vietą. ATPK 272 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Ši ATPK 272 str. 1 d. įtvirtinta garantija administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, šiuo atveju D. U., nebuvo užtikrinta, nes nebuvo gautas pranešimas apie 2012-09-14 administracinės bylos nagrinėjimą. Administracinio teisės pažeidimo byla buvo neteisėtai išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir nežinant apie 2012-09-14 posėdį, dėl ko iš UAB „E.“ direktorės D. U. buvo atimta teisė būti išklausytai, taip kartu pažeidžiant ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Tokio procesinio pažeidimo rezultatas - administracinės atsakomybės taikymas nesant padaryto administracinio pažeidimo, t.y. ATPK 172² str. 2 d. taikymas nesant tam teisėto pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog vienas iš pagrindų, kuriuo remdamasis D. U. atstovas skundžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimą yra tai, kad byla D. U. atžvilgiu buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant, o taip pat jai nežinant apie teismo posėdžio vietą ir laiką.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio teismo šaukimo ir grąžinamojo pranešimo (b.l. 13) matyti, jog D. U. siųstas teismo šaukimas į 2012-09-14 13.00 val. posėdį įteiktas nebuvo. Byloje daugiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad teismas būtų ėmęsis papildomų priemonių administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pranešti apie teismo posėdį. ATPK 272 str. 1 d. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą D. U. atžvilgiu išnagrinėjo žinodamas, jog pastarajai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nepranešta, tokiu būdu pažeisdamas ATPK 272 str. 1 d. nuostatas.

Apylinkės teismas, neišklausęs D. U. paaiškinimų, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir pripažino ją kalta pagal ATPK 172² str. 2 d. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog šiuo atveju iš D. U. buvo atimta teisė būti išklausytai, gintis nuo jai inkriminuoto kaltinimo, teikti prašymus, įrodymus, kviesti gynybos liudytojus, taip kartu pažeidžiant ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės pažeisdamas D. U. procesines teisės normas, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutarimas pripažįstamas neteisėtu, todėl naikinamas, o D. U. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kadangi D. U. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jos kaltės/nekaltumo klausimas padarius ATPK 172² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą šiuo metu nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.