- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- e2S-2131-480/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- V. J., N. A.
- Atsakovas
- V. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24455-435/2019 pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui V. J. dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei 1 000 Eur skolą, 160 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2019 m. gegužės 11 d. susitarė iki 2019 m. gegužės 23 d. sudaryti atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovė sumokėjo atsakovui 1 000 Eur avansą. Atsakovas buvo įsipareigojęs iki pagrindinės sutarties sudarymo išspręsti įvažiavimo į šį žemės sklypą klausimą. Iš 2019 m. birželio 15 d. pranešimo yra aišku, kad įvažiavimo klausimas nėra išspręstas. Ieškovė nebuvo informuota apie komplikuotą šio klausimo sprendimą ir neturi jokio intereso sudaryti pagrindinę sutartį ir įsigyti žemės sklypą, į kurį nėra galimybės įvažiuoti. Atsižvelgiant į tai, kad per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, preliminarioje sutartyje šalys nebuvo aptarusios netesybų, todėl tai reiškia, kad atsakovas 1 000 Eur įgijo be pagrindo ir ši suma turi būti iš atsakovo priteista kaip įgyta be pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovei 1 000 Eur skolą ir 160 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. 2019 m. spalio 10 d. atsakovas V. J. pateikė prieštaravimus dėl 2019 m. rugsėjo 23 d. priimto preliminaraus sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti atsakovo prieštaravimus dėl 2019 m. rugsėjo 23 d. preliminaraus sprendimo.
5. Teismas konstatavo, kad atsakovo prieštaravimai yra iš esmės įžeidžiančio pobūdžio, paremti tik emocinio pobūdžio pasisakymais, kurie rodo netinkamą atsakovo požiūrį į Lietuvos valstybę, nepagarbą jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams bei kitiems asmenims, teismams ir proceso dalyviams, todėl sprendė, jog prieštaravimai nenagrinėtini teisme Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, perduoti klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai teigiama, kad prieštaravimų teiginiai yra įžeidžiančio pobūdžio, nes pirmosios instancijos teismas sujungia į vieną prieštaravimų argumentus su nušalinimo pareiškimo argumentais, bei prieštaravimų argumentus su prašymo leisti teismui nepateikti procesinių dokumentų ir jų priedų kiekvienai šaliai argumentais ir įrodymais.
6.2. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė ką, kodėl ir kurie teiginiai įžeidžia.
6.3. Konstitucija ir įstatymai įrodo, jog atsakovo požiūris į Lietuvos valstybę yra tinkamas, objektyvus, o nepagarbą jos institucijoms rodo ne atsakovas, bet policijos pareigūnais, prokurorais, teisėjais įdarbinti asmenys, kurie nepripažįsta Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų galiojimo.
6.4. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai teigiama, kad atsakovo argumentai yra emocinio pobūdžio, atsakovo kaltinimai politiniais motyvais, ilgametis kankinimas, sužalojimai, šmeižimas, prokupacinis režimo pobūdis yra realūs, įrodyti teismo medicinos ekspertizių išvadomis, teismų nutartimis, liudininkų parodymais – faktais kurie yra objektyvūs ir nėra emocinio pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
8. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas V. J. pateikė naujus įrodymus: nuotraukas, medicininius dokumentus, nutarimus, nutartis, kaltinamuosius aktus ir kt., kuriuos prašo prijungti prie bylos. Prašymą prijungti naujus įrodymus grindė tuo, kad nauji įrodymai patvirtina atsakovo atskirajame skunde išdėstytus argumentus.
9. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
10. Atsižvelgiant į tai, kad su atskiruoju skundu pateikti dokumentai jokių ginčo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių nepagrindžia, be to, jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl šiuos dokumentus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo esmės
11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Tačiau net ir ši teisė nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia šalių ginčus ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galbūt pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju teismas apelianto V. J. pateiktą teismui procesinį dokumentą (prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo) atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, kad paties procesinio dokumento turinys ir jame naudojami teiginiai „<...> atsakovas KMAT yra nurodęs, jog teisėja J. gali turėti psichikos sutrikimų, kurie pasireiškė vertinant V. J. argumentus ir jį baudžiant kaip beteisį prookupacinio režimo gyvulį, o KMAT už šias aplinkybes neteisėtai atsisako priimti V. J. procesinius dokumentus – veikia kaip represinis neteisėtos Kauno chuntos, prookupacinio, prosovietinio, prorusiško režimo įrankis. <...> bauda už rusų okupantų į Lietuvą atgabento rusų kolonisto „policijos pareigūno“ organizuotą bei vykdytą politinio kalinio, disidento V. J. kankinimą – korimą, mušimą 2010-08-19 Garliavos policijos nuovadoje dengusios „teisėjos“ Ž. J. nušalinimą <...> už sąžiningą ir nuo prookupacinio režimo teismų neslepiamą naudojimąsi CPK 42 str. suteiktomis procesinėmis teisėmis, gynybą nuo prookupacinio, komunistinio, prorusiško režimo diskriminacijos, persekiojimo, piktnaudžiavimo psichiatrija <...> prookupacinio prosovietinio režimo „nepriklausomoje“, „teisinėje“ Lietuvos Respublikoje <...>“ yra įžeidžiančio pobūdžio bei paremti tik emocinio pobūdžio pasisakymais, kurie rodo netinkamą apelianto V. J. požiūrį į Lietuvos valstybę, nepagarbą jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams bei kitiems asmenimis, teismams ir proceso dalyviams.
14. CPK normose įtvirtintos šalių teisės ir pareigos, kuriose nurodyta, kad suinteresuotas asmuo savo teisėmis, įskaitant ir teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad apeliantui V. J. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse daug kartų buvo išaiškinti procesinių dokumentų turiniui ir formai keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, tačiau apeliantas sąmoningai jų nevykdo ir sistemingai teikia teismui įžeidžiančio turinio procesinius dokumentus, grindžiamus jo deklaratyviais teiginiais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantas, nekeisdamas savo elgesio, kas kartą teikia teismui tokio paties turinio procesinius dokumentus, suponuoja jo tyčinį elgesį ir akivaizdų piktnaudžiavimą kreipimosi į teismą teise (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalius, 95 straipsnis). Taigi, darytina išvada, kad apeliantas, teikdamas tapataus turinio dokumentus, iš esmės pats yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismą turi vienintelį tikslą – užgaulioti teismus ir kitas institucijas. Toks apelianto elgesys nedera su CPK 2 ir 5 straipsniuose įtvirtintais civilinio proceso tikslais ir šio proceso paskirtimi. Įvertinus nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto pateiktą procesinį dokumentą, kurio turinys yra įžeidžiančio pobūdžio bei paremtas tik emocinio pobūdžio pasisakymais, pagrįstai pripažino, jog jis piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis.
15. Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad dėl tokio nuolatinio, sisteminio apelianto elgesio, nepriimtino teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo instituto kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ginti apelianto V. J. teisę į teisminę gynybą, net nesvarstydamas klausimo dėl pateikto procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto taikymo (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Tokie teismo veiksmai, atsisakius priimti pateiktą procesinį dokumentą, kaip nenagrinėtiną teisme, nevertintini kaip asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą pažeidimas ar suvaržymas, priešingai, jais siekiama užkirsti kelią akivaizdžiam ir sąmoningam piktnaudžiavimui teise (CPK 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 95 straipsnis).
16. Pažymėtina ir tai, kad nustačius, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti apelianto V. J. pateiktą procesinį dokumentą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, kadangi pats teismui pateikto procesinio dokumento turinys yra įžeidžiančio pobūdžio, paremtas tik emocinio pobūdžio pasisakymais, apelianto atskirojo skundo argumentas dėl to, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas sujungia į vieną prieštaravimų argumentus su nušalinimo pareiškimo argumentais, bei prieštaravimų argumentus su prašymo leisti teismui nepateikti procesinių dokumentų ir jų priedų kiekvienai šaliai argumentais ir įrodymais, apeliacinės instancijos vertinimu, šiuo atveju nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.