Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria pareiškėjai nustatytas terminas pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

7. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai nustatytas terminas pašalinti pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo trūkumus pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, todėl procesiniai dokumentai perduotini trūkumams šalinti tik tais atvejais, kai šie trūkumai yra ne formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus – šiuo atveju pradėti procesą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (CPK 5, 7 straipsniai).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pažymėtina, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas tuo atveju, jeigu procesinio dokumento netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, o netikslumus galima pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimui metu.

11. Apeliantė teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti faktą, kad E. Š. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į prie jos buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), prijungtą 6,63 kv. m. bendrojo naudojimo patalpos-koridoriaus dalį.

12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 7 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad pareiškimas neatitinka CPK 443 straipsnyje, 111 straipsnyje numatytų reikalavimų.

13. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškimo padavimo ir nagrinėjimo tvarką reguliuoja CPK V dalies XXXIV skyriaus trečiasis skirsnis. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo taip pat turi atitikti ir specialiuosius reikalavimus, nurodytus CPK 531 straipsnyje. Minėtoje nuostatoje numatyti papildomi reikalavimai, t. y. daikto aprašymas; daikto valdymo terminas; kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas, o valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas; kad nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

14. Nagrinėjamu atveju pareiškimo dalykas suformuluotas aiškiai. Apeliantės pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo taip pat yra aiškiai išdėstyti argumentai, motyvai, pateikti įrodymai, reikalingi tokio pobūdžio pareiškimo priėmimo klausimui spręsti (CPK 531 straipsnis).

15. Pareiškėja nurodė, jog Nekilnojamojo turto registre pareiškėjai įregistruota nuosavybės teisė į 33,04 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2006 m. buvę buto savininkai atliko jiems priklausiusio šio buto remontą. Kaimynai sutiko, kad buvę buto savininkai, atlikdami remontą, užimtų koridoriaus dalį, esančią tarp buto ir koridoriaus lango. Tokiu būdu prie 33,04 kv. m. ploto buvo prijungta 6,63 kv. m. bendrojo naudojimo koridoriaus dalis. Pareiškėjos užsakymu 2021 m. birželio 1 d. buvo atlikti buto kadastriniai matavimai, suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Pareiškėja nuo pat 2009 m. rugpjūčio 24 d., kai buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, sąžiningai moka už šio turto išlaikymą bei daugiau kaip dešimt metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo 6,63 kv. m ploto bendrojo naudojimo koridoriaus dalį, prijungtą prie buto, jai nėra žinomas koks nors kitas galimas turto savininkas, kiti asmenys tokiam valdymui neprieštaravo. Taigi nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškimas neatitinka CPK reikalavimų.

16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja į bylą suinteresuotais asmenimis turi įtraukti VĮ Registrų centrą, nekilnojamąjį turtą administruojančią įmonę, gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkus bei pareiškėjos sutuoktinį.

17. CPK 443 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį.

18. Atitinkamai CPK 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

19. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tai, kad asmuo procesiniame dokumente nenurodo visų su bylos nagrinėjimu susijusių suinteresuotų (trečiųjų) asmenų, nelaikytina procesinio dokumento formos ar turinio trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Priėmęs pareiškimą teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Tai savo ruoštu reiškia, kad teismas gali jo manymu reikalingus asmenis įtraukti kaip suinteresuotus asmenis iki bylos nagrinėjimo teisme, taip pat bylos nagrinėjimo metu.

20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išdėstytais argumentais ir kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukti skundžiamoje teismo nutartyje nurodytus suinteresuotus asmenis, kadangi šį klausimą pirmosios instancijos teismas gali spręsti ir savo iniciatyva. Taip pat pažymima, kad pagrindas įtraukti asmenis į bylą suinteresuotais asmenimis yra aplinkybė, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos tokių asmenų teisėms arba pareigoms, o ne aplinkybė, kad atitinkami asmenys gali žinoti su byla ryšį turinčias aplinkybes. Pastaruoju atveju asmenys turėtų būti kviečiami į bylą liudytojais.

21. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog pareiškėja teismui turi pateikti papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius pareiškime dėstomas aplinkybes. Konkrečiai pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantę teismui pateikti: aktualius duomenis iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro apie pareiškėjos turimą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio matytųsi aktuali šio turto registracija, įgytas turtas pagal kvadratūrą ir pagrindai, taip pat, ar šis turtas pareiškėjai priklauso asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; aktualius duomenis iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro apie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkus; oficialius įrodymus, kad iki pareiškėjai įsigyjant ginčo butą buvusiems buto savininkams sutikimą dėl ginčo bendrojo naudojimo koridoriaus dalies davę kaimynai buvo ginčo buto (patalpų) savininkai; oficialius įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėja nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki šiol moka atitinkamus mokesčius tiek už savo butą, tiek ir už 6,63 kv. m. bendrojo naudojimo koridoriaus dalį, bei įrodymus, kokiam konkrečiam objektui yra išduota knygelė Nr. (duomenys neskelbtini).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytais pareiškimo trūkumais (įpareigojimu pateikti papildomus įrodymus), pareiškėja iš esmės jau pradinėje (pareiškimo priėmimo) stadijoje yra įpareigojama įrodyti savo pareikštą reikalavimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai yra formalūs, nes gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo metu, tai yra šie trūkumai netrukdo tinkamai pradėti ir atlikti su pareiškimo priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus – šiuo atveju pradėti procesą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

23. Teismas, nustatęs, kad prie pareiškimo nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys pareiškimo pagrįstumą, negali iš pareiškėjos reikalauti tų įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami pareiškimui patenkinti, nes pareiškimo priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta pareiškimo reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad skundžiama nutartimi pareikalauti pateikti įrodymai yra svarbūs tolimesnei bylos eigai, tačiau tai nėra tokie pareiškimo trūkumai, dėl kurių pareiškėjos reikalavimas būtų išvis nesuprantamas ir / ar dėl to teismo procesas pagal pareiškimo reikalavimą, kuris šiuo metu yra suformuluotas, išvis negalėtų būti pradedamas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyti pareiškimo trūkumai gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu ir nesudaro pagrindo įpareigoti pareiškėją patikslinti pareiškimą ir / ar pateikti papildomus rašytinius įrodymus.

24. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškimo priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir pareiškėjos E. Š. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.