Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria netenkintas E. M. skundas ir Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2012-05-15 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Trakų rajono PK Viešosios policijos pareigūnas H. K., išnagrinėjęs gautą E. M. pareiškimą, kad 2012-05-05 apie 11.45 val., E. M. einant į senelės namus sodinti gyvatvorės ir praeinant šalia J. T. sodybos, iš jos išbėgo jos sūnus M. T. ir pribėgęs pasakė „ar nori į snukį“. Tai pamatęs atbėgo tėvas L. M., M. T. pasišalino, bei surinktą medžiagą Nr. ROIK 0112000234872, 2012-05-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ str. numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Tinkamas įrodymų vertinimas yra viena iš teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų. Įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tačiau teismas yra saistomas ATPK nuostatų, įtvirtinančių reikalavimus įrodymus vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 248, 256, 257, 284 str.). Teismas privalo ištirti byloje kiekvieną įrodymą, įvertinti jo leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę, vertindamas įrodymų visetą, įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti ir asmens kaltei dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo konstatuoti.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 str., 256 str., 9 str.). Taip pat ATPK 9 str. yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta.

Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, jog M. T. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str. sudėtis, argumentuodamas tuo, kad pastarasis, jį įžeisdamas bei kabinėdamasis, pažeidė viešąją tvarką.

Patikrinus administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka administracinio teisės pažeidimo padarymo faktui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei konstatuoti.

ATPK 174 str. įtvirtinta, jog nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. ATPK nedetalizuoja viešosios tvarkos sąvokos, tačiau viešoji tvarka, pasireiškianti visuomenės narių bendrų viešo elgesio taisyklių, pagrįstų moralės ir pagarbos vieni kitiems principais, egzistavimu, neabejotinai yra visuotinai pripažinta demokratinė vertybė, ypatingai svarbi darnios ir tolerantiškos visuomenės gyvavimui. ATPK 174 str. normos dispozicijoje aprašyti keli esminiai joje apibrėžto teisės pažeidimo objektyvieji požymiai: pažeidėjo elgesys turi pasireikšti necenzūriniais žodžiais, gestais arba įžeidžiančiu kibimu, pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje, t.y. tokioje vietoje, į kurią dėl laisvo priėjimo prie jos bet kuriuo momentu gali patekti kiti asmenys (gatvės, aikštės, skverai ir pan.), pažeidžiant viešąją tvarką bei žmonių rimtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N575-832/2008), tačiau tikslas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį nėra būtinas šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis.

Iš E. M. pareiškimo Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK matyti, kad 2012 m. gegužės 5 d. Trakų r. sav., Varnikų k. sodybos teritorijoje apie 11.45 val., E. M. einant į senelės namus sodinti gyvatvorės, praeinant šalia J. T. sodybą, iš jos išbėgo jos sūnus M. T. ir pribėgęs pasakė „ar nori į snukį“. Tai pamatęs atbėgo tėvas L. M., M. T. pasišalino (PK administracinė medžiaga l. 1). Tokias pačias įvykio aplinkybes E. M. nurodė ir teismo posėdyje.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas L. M. nurodė, kad 2012-05-05 ryte sūnus E. M. laistė gyvatvorės sodinukus, kai staiga pamatė atbėgantį kaimynės J. T. sūnų M. T., kuris agresyviai artinosi prie jo sūnaus kažką jam sakydamas, bet ką - jis negirdėjo. M. T. jau buvo pribėgęs prie sūnaus apie 2 m. atstumu, tada jis sušuko „Ko tu iš jo nori“, ir M. T. pasišalino. Pribėgęs prie sūnaus paklausė, ko Miroslavui reikėjo, tai sūnus atsakė, jog Miroslavas sakė „ ar nori gauti į snukį“. Sūnus buvo labai išsigandęs, jam drebėjo rankos. Apie tai, kad M. T. norėjo sumušti sūnų, pranešė policijai, sūnus dėl įvykio parašė pareiškimą.

Liudytojas M. T. teismo posėdyje nurodė, kad Madevičiai yra jo kaimynai šalia jiems priklausančios sodybos Varnikų k., Trakų r. Sodyboje jie negyvena, tą dieną jis buvo atvažiavęs į sodybą ir sutiko ant kelio, esančio šalia sodybos Varnikų k., Trakų r., E. M., kurio ramiai paklausė, kodėl jis grasina jo motinai J. T., motina net pareiškimą dėl grasinimo parašė. Daugiau nieko nesakė, jokių įžeidžiančių žodžių nevartojo. Tuo metu atbėgo Edvardo tėvas L. M. ir iškvietė policiją.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja J. T. nurodė, kad sodyboje Varnikų kaime, Trakų r. 2012-05-05 buvo sodyboje, nuėjo prie ežero vandens, E. M. jai sekė iš paskos, tai darė jis ir ankščiau, todėl ji parašė pareiškimą į policiją, kad E. M. jai grasina. Tą dieną į sodybą buvo atvažiavęs jos sūnus Miroslavas, E. M., pamatęs sūnų, ėjo link jo, kai jie susitiko, sūnus paklausė, kodėl Edvardas grasina motinai, jie kalbėjo ramiai, jokio konflikto nebuvo. Tada iš krūmų atbėgo L. M. ir iškvietė policiją, dėl ko - ji nesuprato. Nurodė, kad su Madevičiais santykiai blogi, jie daug metu bylinėjasi teisme.

Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nei E. M., nei liudytoju apklaustas jo tėvas L. M. nenurodė, kad M. T. vartojo necenzūrinius žodžius, todėl vien tik žodžių pasakymas „ar nori gauti į snukį“ negali būti traktuojamas kaip veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Be to, iš pirminių rašytinių E. M. ir L. M. paaiškinimų matyti (PK administracinė medžiaga l. 1, 6), kad jie nenurodė tos aplinkybės, jog, sakydamas nurodytus žodžius, M. T. kėlė ranką, norėdamas suduot, ar atliko kitus rankų judesius ar gestus, iš ko galima būtų daryti išvadą, kad buvo pažeista viešoji tvarka ar žmonių rimtis. Teismo posėdyje paminėti asmenys nurodė, kad M. T. agresyviai nusiteikęs išbėgo ant kelio ir sušuko bei prisiartinęs buvo pakėlęs ranką jį mušti (b.l. 26, 27). Taigi, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai E. M. ir jo tėvo L. M. parodymus laikė nenuosekliais ir jais nesirėmė. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojai J. T. ir M. T., teigiantys, kad M. T. administracinio teisės pažeidimo nepadarė, tiek tyrimo eigoje, tiek apylinkės teisme davė nuoseklius parodymus. Kaip nustatyta administracinio teisės pažeidimo byloje, tarp J. T. ir E. M. vyksta teisminiai ginčai dėl namo nuosavybės teisės, jų tarpusavio santykiai konfliktiški. Esant nurodytiems prieštaravimams, kurių nėra galimybės pašalinti duomenimis, kuriuos būtų galima patikrinti, visos abejonės traktuojamos asmens, norimo patraukti administracinėn atsakomybėn, naudai. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-704-195/2011).

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, kuria paliktas galioti Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2012-05-15 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.