Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendis, 1-60-949/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-04-06
Bylos Nr.: 1-60-949/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-02020-2014-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Išnagrinėta priimant nuosprendį.

Teisėjas: Rima Gudienė (pirm.)
Kaltinamasis: K. G. L.
Civilinis ieškovas: Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, Kalipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
Advokatai: Alvydas Kvaščevičius

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-60-949/2020Proceso Nr. 1-06-1-02020-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; (S) 1.1.8.10.3.; 1.2.18.8.1.; 1.2.18.10.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.;

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Alinai Bružienei, Svajonei Krakienei,dalyvaujant prokurorui Linui Kiaurakiui,kaltinamojo K. G. L. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, teistas 2012 m. kovo 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G. L. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y.:

K. G. L., būdamas UAB „V. t.“, juridinių asmenų registro kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2013-12-19 iki 2014-04-18, Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“ reikalavimų, t. y.: 5 atvejais automobilių pirkimo, iš viso 83338,57 Eur sumai, ūkines operacijas pagrindė apskaitos dokumentais, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo:

Taip pat K. G. L., veikdamas per jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusią, UAB „V. t.“ buhalterinę apskaitą tvarkančią UAB „K. i. c.“ direktorę N. J., žinodamas, kad UAB „V. t.“ 2013 m. gruodžio mėnesį, už 37900 Eur iš fizinio asmens Ž. J. įsigijo automobilį BMW X5, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė jai UAB „K.“ vardu išrašytą 2013-12-19 PVM sąskaitą-faktūrą KLV Nr. 233 bei 2013-12-19 kasos aparato kvitą 2838,57 Eur (9801 Lt) sumai, kuriais pagrindė tariamą minėto automobilio įsigijimą iš UAB „K.“. UAB „K. i. c.“ direktorė N. J., nesuvokdama K. G. L. nusikalstamos veikos pobūdžio, UAB „V. t.“ apskaitos registre apyvartos žiniaraštis atskaitingi asmenys užregistravo pagal K. G. L. jai pateiktą 2013-12-19 PVM sąskaitą-faktūrą KLV Nr. 233 2838,57 Eur (9801 Lt) sumai ūkinę operaciją, kurioje ūkinių operacijų duomenys, turinys ir rezultatas pinigine išraiška neatitinka tikrovės.

Taip pat K. G. L., veikdamas per jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusią, UAB „V. t.“ buhalterinę apskaitą tvarkančia UAB „K. i. c.“ direktorę N. J., žinodamas, kad UAB „V. t.“ 2014 m. vasario mėnesį už 18900 Eur iš fizinio asmens V. D. įsigijo automobilį Mercedes Benz GLK 350 4 Matic, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė jai 2014-01-27 pirkimo - pardavimo sutartį dėl naudoto lengvojo automobilio įsigijimo, kuria pagrindė tariamą minėto automobilio įsigijimą iš Olandijos piliečio J. W., už 21000 Eur. UAB „K. i. c.s“ direktorė N. J., nesuvokdama K.G. L. nusikalstamos veikos pobūdžio, UAB „V. t.“ apskaitos registre apyvartos žiniaraštis atskaitingi asmenys užregistravo pagal K. G. L. jai pateiktą 2014-01-27 pirkimo-pardavimo sutartį iš viso 21000 Eur (72508,80 Lt) sumai ūkinę operaciją, kurioje ūkinių operacijų duomenys, turinys ir rezultatas pinigine išraiška neatitinka tikrovės.

Taip pat K. G. L., veikdamas per jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusią, UAB „V. t.“ buhalterinę apskaitą tvarkančią UAB „K.i. c.“ direktorę N. J., žinodamas, kad UAB „V. t.“ 2014 m. kovo mėnesį už 17300 Eur iš fizinio asmens E. B. įsigijo automobilį Audi Q5, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė jai 2014-04-07 pirkimo - pardavimo sutartį dėl naudoto lengvojo automobilio įsigijimo, kuria pagrindė tariamą minėto automobilio įsigijimą iš Italijos piliečio G. S., už 18900 Eur. UAB „K. i. c.“ direktorė N. J., nesuvokdama K. G. L. nusikalstamos veikos pobūdžio, UAB „V. t.“ apskaitos registre apyvartos žiniaraštis atskaitingi asmenys užregistravo pagal K. G. L. jai pateiktą 2014-04-07 pirkimo-pardavimo sutartį iš viso 18900 Eur sumai ūkinę operaciją, kurioje ūkinių operacijų duomenys, turinys ir rezultatas pinigine išraiška neatitinka tikrovės.

Taip pat K. G. L., veikdamas per jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusią, UAB „V. t.“ buhalterinę apskaitą tvarkančią UAB „K. i. c.“ direktorę N. J., žinodamas, kad UAB „V.t.“ 2014 m. balandžio mėnesį už 22000 Eur iš fizinio asmens A. M. įsigijo automobilį Mercedes Benz GLK 350, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė jai 2014-04-18 pirkimo - pardavimo sutartį dėl naudoto lengvojo automobilio įsigijimo, kuria pagrindė tariamą minėto automobilio įsigijimą iš Vokietijos piliečio A. C., už 24000 Eur. UAB „K. i. c.“ direktorė N. J., nesuvokdama K. G. L. nusikalstamos veikos pobūdžio, UAB „V. t.“ apskaitos registre apyvartos žiniaraštis atskaitingi asmenys užregistravo pagal K. G. L. jai pateiktą 2014-04-18 pirkimo-pardavimo sutartį iš viso 24000 Eur sumai ūkinę operaciją, kurioje ūkinių operacijų duomenys, turinys ir rezultatas pinigine išraiška neatitinka tikrovės.

Taip pat K. G. L., veikdamas per jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusią, UAB „V. t.“ buhalterinę apskaitą tvarkančią UAB „K. i. c.“ direktorę N. J., žinodamas, kad automobilį Crysler Canada Town & Country, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „V. t.“ 2014-02-26 pirko ne iš Vokietijoje gyvenančio fizinio asmens A. C., o iš kito tyrimo metu nenustatyto asmens, pateikė jai 2014-02-26 pirkimo - pardavimo sutartį dėl naudoto lengvojo automobilio įsigijimo, kuria pagrindė tariamą minėto automobilio įsigijimą iš Vokietijos piliečio A. C., už 16600 Eur. UAB „K. i. c.“ direktorė N. J., nesuvokdama Klaus G. L. nusikalstamos veikos pobūdžio, UAB „V. t.“ apskaitos registre apyvartos žiniaraštis atskaitingi asmenys, užregistravo pagal K. G. L. jai pateiktą 2014-02-26 pirkimo - pardavimo sutartį iš viso 16600 Eur sumai ūkinę operaciją, kurioje ūkinių operacijų duomenys, turinys ir rezultatas pinigine išraiška neatitinka tikrovės.

Tokiu būdu, K. G. L., tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl jo padarytų Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „V. t.“ laikotarpio nuo 2013-12-19 iki 2014-04-18 veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, K. G. L., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai:

K. G. L., būdamas UAB „V. t.“, juridinių asmenų registro kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, Klaipėdos m., tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų pateikimą, bei juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, nesivadovavo 2004-04-13 Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, to paties įstatymo 40 straipsnio nuostata, numatančia, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, tyčia, pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, 90 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, siekdamas išvengti 8529 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, laikotarpiu nuo 2014-02-26 iki 2014-08-20, veikdamas per UAB „V. t.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB „K. i. c.“ direktorę N. J., kuri Klaus G. L. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokė, tyčia, pateikė jai neteisingus duomenis apie faktiškai įvykusius UAB „V. t.“ automobilių pirkimo - pardavimo sandorius, dėl ko pastaroji PVM deklaracijose, teikiamose valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaravo neteisingus duomenis, o būtent:

2013 m. gruodžio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 33884 Eur (116995 Lt), 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 7116 Eur (24570 Lt), 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 492 Eur (1701 Lt) daugiau, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 492 Eur (1701 Lt) daugiau, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nedeklaravo 7609 Eur (26271 Lt) mokėtino į biudžetą PVM ir šią deklaraciją per elektroninio deklaravimo sistemą 2014-02-26 pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui;

2014 m. gegužės mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 16 eilutėje „sandorių, kuriems taikomas spec. apmokestinimo schema, marža“ nedeklaravo 4380 Eur (15123 Lt), 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 920 Eur (3177 Lt), 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nedeklaravo 920 Eur (3177 Lt) mokėtino į biudžetą PVM ir šią deklaraciją per elektroninio deklaravimo sistemą 2014-08-20 pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui.

Tokia savo veika K. G. L. pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai 2013 m. gruodžio mėn. ir 2014 m. gegužės mėn. pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose įrašė neteisingus duomenis ir išvengė 8529 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo.

Be to, K. G. L., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pažeidė 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 11 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“, turėdamas tikslą išvengti pelno mokesčio sumokėjimo, veikdamas per UAB „V.t.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB „K. i. c.“ direktorę N. J., kuri K. G. L. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokė, tyčia, pateikė jai neteisingus duomenis apie faktiškai įvykusius UAB „V. t.“ automobilių pirkimo - pardavimo sandorius, dėl ko pastaroji pateiktose mokesčių administratoriui pelno mokesčio deklaracijose nedeklaravo 1167 Eur apmokestinamojo pelno:

2013 metų metinės pelno mokesčio deklaracijos 1 eilutėje „pelno(nuostolių)ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą +(-)“ deklaravo 2346 Eur (8100 Lt) mažiau, 48 eilutėje „Pelnas“ deklaravo 2346 Eur (8100 Lt) mažiau, 88 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ deklaravo 2346 Eur (8100 Lt) mažiau, 69 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ deklaravo 117 Eur (405 Lt) mažesnę mokėtiną pelno mokesčio sumą ir šią deklaraciją per elektroninio deklaravimo sistemą 2014-05-31 pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui;

2014 metų metinės pelno mokesčio deklaracijos 19 eilutėje „pelno(nuostolių)ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą +(-)“ deklaravo 21000 Eur (72509 Lt) mažiau, 40 eilutėje „Pelnas“ deklaravo 21000 Eur (72509 Lt) mažiau, 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ deklaravo 21000 Eur (72509 Lt) mažiau, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ deklaravo 1050 Eur (3625 Lt) mažesnę mokėtiną pelno mokesčio sumą, 64 eilutėje „mokėtina/grąžintina pelno mokesčio suma“ deklaravo 1050 Eur (3625 Lt) mažiau ir šią deklaraciją per elektroninio deklaravimo sistemą 2015-10-29 pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui.

Tokia savo veika K. G. L., pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai 2013 ir 2014 metų metinėse pelno mokesčių deklaracijose, įrašė neteisingus duomenis ir išvengė 1167 Eur pelno mokesčio sumokėjimo.

Tokiu būdu, K. G. L., siekdamas išvengti 8529 EUR Pridėtinės vertės mokesčio ir 1167 EUR Pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „V. t.“ pajamas ir turtą, bei pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 straipsnio 1 dalimi, nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Kaltinamasis K. G. L. informavo teismą, kad dėl prastos sveikatos būklės negalės dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime teisiamajame posėdyje, todėl prašė teismo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant bei sutiko, kad jį atstovautų valstybės paskirtas advokatas Alvydas Kvasčevičius (t. 8., b. l. 124). Pagal bylos duomenis kaltinamasis gyvena Vokietijoje. Atsižvelgiant į gautą kaltinamojo K. G. L., esančio ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, prašymą, jame nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis negali dalyvauti bylos nagrinėjime, teismas nusprendė nagrinėti bylą kaltinamajam nedalyvaujant (BPK 246 straipsnio 1 dalis).

Iš kaltinamojo K. G. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis parodė, jog kaltu prisipažįsta iš dalies. Jis dirba UAB ,,V. t.“ direktoriumi. Šios įmonės veikla yra automobilių pirkimas - pardavimas. Automobiliai yra perkami Lietuvoje, o vėliau apie 97 proc. automobilių yra parduodami į kitas E. S. šalis. Automobilius Lietuvoje įsigyja pagal internetinius skelbimus. Dažniausiai faktiniai jų savininkai yra fiziniai. Jie tvarkant pirkimo dokumentus niekur nefigūruoja, jie jam pateikia kokių nors įmonių dokumentus. Tačiau pinigus už automobilius jis sumoka fiziniams asmenims, kurie faktiškai pardavinėja automobilius. Su fiziniais asmenimis jis atsiskaitinėja grynais pinigais, nes jie nesutinka gauti pinigus per banką, taip pat jie kelis kartus atsisakė pasirašyti UAB ,,V. t.“ dokumentuose dėl grynų pinigų sumokėjimo, o vėliau grynus pinigus jis sumokėjo ir nesurašė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Vėliau automobilius pagal internetinius skelbimus pardavinėjo užsienyje ir atsiradus pirkėjui, UAB ,,V. t.“ parduoda automobilį. Visi duomenys apie parduotus automobilius yra buhalterijoje, taip pat jo kompiuteryje yra duomenys apie faktinius automobilių pardavėjus Lietuvoje, juos galėtų nurodyti, kai bus galimybė pasinaudoti kompiuteriu. Jis nurodytų faktinius pardavėjų telefonų numerius, elektroninį paštą. Paaiškino, jog automobiliai Lietuvoje buvo įsigyjami dokumentuose nurodant žymiai mažesnes kainas nei faktiškai buvo už juos sumokama, o vėliau parduodant šiuos automobilius užsienyje buvo surašomos tikros kainos, tačiau UAB ,,V. t.“ surašinėjo sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, po to buvo pervedami pinigai iš pirkėjo, jis iš įmonės banko sąskaitos nuimdavo pinigus, juos grynais sumokėdavo faktiniam automobilio pardavėjui Lietuvoje, vėliau automobilį registruodavo Lietuvoje, o po to automobilį išsiųsdavo pirkėjui į užsienį. Tada pirkėjui buvo išstatoma UAB ,,V. t.“ sąskaita, kurioje buvo nurodomas tarpininkavimo mokestis, t. y. ta suma kuri likdavo įmonei nuo automobilio pirkimo – pardavimo (7 t., b. l. 18-19).

Liudytoja N. J. teismo posėdžio metu parodė, kad atstovauja UAB „K. i. c.“, tvarkančią buhalterinę apskaitą o kaltinamasis atstovavo UAB „V. t.“. 2014 metais buvo paimti UAB „V. t.“ dokumentai, gal dar metus bandė vykdyti veiklą, paskui kaltinamasis išvažiavo atostogų ir dingo. Nebematė jo nuo 2015 rugpjūčio mėnesio. Kaltinamasis atnešdavo jai buhalterinės apskaitos dokumentus. Paskutiniais metais kaltinamojo įmonė užsiėmė tik naudotų automobilių pirkimu - pardavimu. Paraleliai dar nuomojo katerį vasaros metu. Pajamos ėjo iš transporto priemonių pirkimo – pardavimo. Kaltinamasis išskirdavo mokestį už tarpininkavimą perkant ir parduodant automobilį. Pirkdavo pagal Švedijos užsakymus. Išskirdavo automobilio kainą ir savo paslaugas už reikiamo automobilio suradimą. Skaičiuodavo savo darbą, sertifikavimą, jei automobiliai pirkti Amerikoje, gal remonto ir kelto paslaugas. Paslaugos atsispindėdavo pajamose. Jei būdavo remontuojamos, tai būdavo sąskaitos. Skaičiavimas buvo kaltinamojo reikalas, nes jis pats taip nusprendė. Automobiliai buvo pajamuojami kaip įmonės turtas. Nepamena komercinių pasiūlymų sąskaitų. Parduodant automobilius pinigai visada eidavo į banko sąskaitą. Kartais užsakovai sumokėdavo iš anksto. Visi pinigai buvo apskaitomi. Pirkdavo ir už grynus ir bankiniais pavedimais. Dažniau pirkdavo už grynus pinigus. Kaltinamasis buvo ir atskaitingas asmuo, ir direktorius, atnešdavo tik pirkimo - pardavimo dokumentą. Ji mokesčių inspekcijai duomenis užpildė pagal dokumentus. Nebuvo kalbos apie pinigų neapskaitymą. Buvo problema, kad Lietuvoje pirktos mašinos ne visada atitiko kainą – kas nurodyta sąskaitoje ir kiek buvo mokėta realiai. Kaltinamasis pats ėjo ir klausė, kodėl reikia primokėti pardavėjams, pirkdavo oficialiai už mažą kainą, turėjo sumokėti pardavėjui papildomai, paskui parduodavo į Švediją už realią kainą. Dažniausiai automobilius parduodavo Švedijoje, rečiau Vokietijoje. Parduodavo už rinkos kainą. Kalbėjosi su kaltinamuoju apie tai, kad reikia ieškoti būdų šiam klausimui sutvarkyti. Jis todėl ir nuėjo į mokesčių inspekciją ir klausė, kodėl Lietuvoje parduodami automobiliai už mažesnę kainą. Jis protingas žmogus, jis mokėjo mokesčius nuo sumos, kurios praktiškai neuždirbdavo. Mokestinis patikrinimas buvo atliekamas anksčiau, pagal Švedijos užklausimą. PVM permoka buvo. Permoka galėjo būti tik dviejų automobilių, kurios ėjo kaip prekės. PVM permoka buvo grąžinta. Galėjo būti apie 20 000 litų permokos suma, nepamena tiksliai. Nežino, kada įmonei buvo iškelta bankroto byla. Buvo keletas mokestinių patikrinimų. Kai buvo patikrinimas, jis nunešė dokumentus ir nuėjo pas PVM skyriaus viršininką, pavardės nepamena, jis kalbėjo apie tai, viename pokalbyje dalyvavo ir ji, pokalbį kaltinamasis įsirašė. Jis klausė, kaip apskaityti tuos pinigus, kuriuos turi „mokėti juodais“. Kaip jam išeiti iš situacijos, kai automobilio pardavėjas reikalauja mokėti „juodais“ pinigais. Niekas kaltinamajam nepaaiškino ką reikia daryti. Veikla vyko tokiu būdu, kad buvo nurodoma, kad sumokėta 2000, o direktorius paimdavo iš banko 15 000, sumokėdavo 5 000 ir likdavo 10 000 skolingas įmonei. Oficialiai sumokėta suma buvo nurašoma. FNTT patikrinimas pradėtas jau vėliau, gal po metų nuo pokalbio su PVM skyriaus viršininku. Mano, kad kaltinamasis suprato automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, kurią pats pasirašė. Sutartys tipinės, nes kaltinamasis kalbėjo lietuviškai. Mokesčiai buvo mokami nuo pajamų, kaltinamasis turėjo mokėti per daug mokesčių – jis tokių pajamų realiai negaudavo. Pradėjo augti ant kaltinamojo pakabinti pinigai, atsirado labai didelis likutis, ji sakė, kad kažkas negerai, kad yra problema. Oficialiai sumokėta suma buvo nurašoma. Iš kaltinamojo žodžių žino, kad jis pirkdavo už 15000, o ne už 2 000. Nežino atvejų, kad kaltinamasis dokumentuose nurodytų ne tą pirkėją. Jei būtų žinojusi, kad taip darė, būtų pasakiusi, kad tai nusikalstama.

Liudytojas V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad porą kartų buvo susitikęs kaltinamąjį, pardavinėjo jam automobilį. Kaltinamasis paskambino, prisistatė, atvažiavo, nupirko, paskui dar atvažiavo, pasakė, kad visas mašinas nori pirkti. Pasakė jam, kad reikia rankpinigių, tačiau rankpinigių kaltinamasis nepaliko. Paskui vieną automobilį pardavė ne kaltinamajam, kitam asmeniui, dėl to kaltinamasis supyko, grasino. Su kaltinamuoju jis gražiai bendravo, tačiau paskui pamatė, kad su juo gražiai neįmanoma. Tai buvo 2013-2014 metais. FNTT atvažiavo ir atliko jo veiklos patikrinimą. Jokių sutarčių su kaltinamuoju nesudarė, pardavė jam tik vieną automobilį. Pardavė už 18 ar 19 tūkstančių, sutartyje, kurią jam rodė FNTT pareigūnai, buvo įrašyta ne ta kaina, nežino, iš kur atsirado suma 22 000. Sutarties rašytinės nebuvo pasirašę. Kaltinamasis pasiėmė automobilio dokumentus ir pasakė, kad viską sutvarkys. Nepasirašė, nei kad jis gavo pinigus, nei kad kaltinamasis pasiėmė automobilį. J. W. nepažįsta, nėra girdėjęs jo pavardės.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad negali pasakyti, kada jis susipažino su kaltinamuoju. Prieš 6 metus pardavinėjo automobilį, kaltinamasis jį nupirko. Gal 2013-2014 metais. Įdėjo skelbimą, paskambino, susitarė, susitiko. Automobilis buvo registruotas ne jo vardu. Nespėjo užregistruoti ir pardavė. Nepamena, kas buvo pirkėjas, turbūt Klausas. Dėl to turėjo daug problemų, susimokėjo baudą. Asmuo kalbėjo lietuviškai, gal buvo kažkoks akcentas. Apžiūrėjo automobilį, automobilis Lietuvoje nebuvo registruotas, nepamena, ką pasirašė – buvo kažkokia sąskaita, paėmė pinigus, atidavė automobilio dokumentus. Automobilis priklausė kažkokiam juridiniam asmeniui, tiksliai nepamena. A. C. nepažįsta, pirmą kartą girdi tokią pavardę.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas Ž. J. teismo posėdžio metu parodė, jog gavo gyvenimo pamoką, kurios niekada nepamirš. 2012 m. nusipirko sau daužtą automobilį „BMW-X5“ už 30000 dolerių. Jį ilgai remontavo. Brangi mašina, gyveno daugiabutyje, tai nutarė parduoti. Įdėjo skelbimą. K.. iš karto paskambino. Atvykęs, jis apžiūrėjo tą mašiną, pasakė, kad perka. Prašė užregistruoti ant laikinos įskaitos, kad būtų laikina registracija. Suprato, kad nori automobilį išvaryti į užsienį, kažkokiam užsieniečiui. Viską sutvarkęs, automobilį kaltinamajam pardavė apie gruodžio mėnesį. Po to gegužės 30 d. jam paskambino žmona ir pasakė, jog atvyko policija, ieško jo. Nelabai suprato kodėl, todėl grįžo namo su advokatu. Atvykę pareigūnai jam paaiškino, kad jis užsiiminėja neteisėta komercine veikla, pateikė jam įtarimą, atliko kratą. 2014 m. pabaigoje, advokatas paaiškino, jog jam yra pareikštas ieškinys. Vilniaus apylinkės teisme gavo sprendimą, kur K. prašė iš jo priteisti virš 13000. Nesupranta, kaip jis taip sugebėjo. Tas sprendimas buvo jau įsiteisėjęs. Po kurio laiko, K., kai nelaimėjo tos bylos, negavo iš jo 13000 eurų, tada padavė ieškinį į Kaišiadorių apylinkės teismą, nes ten buvo deklaravęs gyvenamąją vietą po tėvų mirties, liko gyvenamasis plotas. Jokių sutarčių su K. nesudarinėjo. Jis suprato, kad automobilį veš į užsienį, todėl prašė laikinos registracijos. Tas „BMW“ automobilis nebuvo registruotas jo vardu. Po ekspertizės jį išregistravo. Laikiną registraciją jis sutvarkė pagal įgaliojimą. Laikinai, kai registruoji, kieno yra dokumentai, to asmens vardu ir registruoja. A. M. iš Šiaulių jį įgaliojo sutvarkyti dokumentus. A. M. ir padėjo įsigyti tą automobilį iš Amerikos. Jis nebuvo savininkas to „BMW“ automobilio, jis buvo registruotas „Kipro“ įmonės vardu. Negali pasakyti, kokia automobilio vertė buvo nurodyta dokumentuose. Jam ji kainavo apie 40000. Apie įmonę „V. t.“ jis aplamai nieko nežino. Pažiūrėjo „infolexse“, yra tokia situacija, kad darai pavedimą, kuris neužsiskaito, o paskui ieškai pinigų. Tai klasikinė apgavystė. Džiaugiasi, kad K. pinigus jam davė grynais, kai atidavė K. mašiną. Jis sumokėjo 30000 dolerių už mašiną A. M. grynais. Tai vyko pasitikėjimo pagrindu, jokių raštelių nepasirašė. Apie įmonę „G.“ sužinojo tik iš bylos, anksčiau nieko negirdėjo. Nieko K. jam apie tai nesakė.

Liudytojo E. B. nepavykus atvesdinti į teismo posėdį, jo parodymai buvo pagarsinti. Iš BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo E. B. parodymų matyti, kad automobilį „AUDI Q5“ įsigijo 2013 metais, laiko nepamena, o automobilius „CHRYSLER TOWN COUNTRY“ pirko 2014 metų vasario ar kovo mėnesiais. Visi įsigyti automobiliai buvo daužti, tad juos remontavo ir vėliau pardavė. Automobilis „AUDI Q5“ buvo stipriai daužtas, tad jo remontas užtruko nuo 9 mėn. iki 1 metų. Per tą laikotarpį, kai buvo remontuojamas „AUDI Q5“, buvo remontuojami ir automobiliai „CHRYSLER TOWN COUNTRY“, tad suremontavus automobilius, jų pardavimas vyko panašiu laiku. Visu tris automobilius pardavė UAB „V. t.“. Už automobilį „AUDI Q5“ gavo 15000 eurų, o už du „CHRYSLER TOWN COUNTRY“ gavo nuo 26000 iki 27000 eurų. Realiai nuo šių parduotų automobilių liko gal 2000 eurų pelno, nes automobilių remontas kainavo labai daug, ypač „AUDI Q5“. Jungtinėse Amerikos Valstijose įsigyja automobilius, juos parsigabena į Lietuvą, čia juos remontuoja ir pardavinėja. Tiksliai prisimena, kad automobilio Audi Q5 pardavimo kaina buvo 17300 eurų, nes šį automobilį siūlė pirkti pirkėjui K. maždaug už 20000 Eurų, o jis nusiderėjo iki nurodytos sumos. Jis sutiko parduoti K. automobilį Audi Q5 už nurodytą kainą, nes jis mokėjo grynais pinigais. Kiek prisimena, K. 2014 m. iš jo pirko minėtą automobilį Audi Q5 ir dar du automobilius CHRYSLER TOWN & R. K. pirktų automobilių identifikacinių numerių nežino ir negali nurodyti, kokius konkrečiai automobilius jam pardavė. K. su juo atsiskaitė grynais pinigais, pirkimo dokumentus jis susitvarkė pats. K. jis perdavė automobilius ir JAV išduotus automobilių dokumentus, kurių analogas Lietuvoje yra techninis pasas (6 t., b. l. 86, 89-91).

Liudytojos A. C., gyvenančios Vokietijoje, nepavykus iškviesti į teismo posėdį, jos parodymai, duoti Vokietijos kompetentingai ikiteisminio tyrimo institucijai, vykdant Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos prašymą buvo pagarsinti. Iš BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos A. C. parodymų matyti, kad ji parodė, jog UAB „V. T.“ ir K. G. L. jai yra negirdėti. Ji niekada nieko bendro nėra turėjusi su automobilių prekyba. Pati niekada neturėjo automobilio. Vairuotojo pažymėjimą ji įsigijo tik 2015-06-22. Apklausos metu jai buvo pateiktos 2014-02-26 ir 2014-04-18 automobilių pirkimo - pardavimo sutartys, kuriose kaip pardavėja yra nurodyta C. A., gim. (duomenys neskelbtini), o pirkėja UAB „V. T.“. Liudytoja nurodė, kad ji šių transporto priemonių nepardavė, sutartyse yra nurodyta neteisinga jos gimimo data ir adresas. Šioje sutartyje nurodytoje gatvėje ji pažinojo joje gyvenusį buvusį draugą A. Y., kuris anksčiau užsiiminėjo automobilių prekyba (5 t., b. l. 145-156).

Iš 2017-11-20 apžiūros protokolo matyti, kad 2014-05-26 pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą UAB „V. T.“ buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarkanti N. J. pateikė turimus UAB „V. T.“ buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-05-26. Apžiūrėjus pateiktus dokumentus segtuve „V. T., gautos S.F. 2013“ buvo rasti šie dokumentai, patvirtinantys apie automobilių pardavimą užsienyje gyvenantiems fiziniams asmenims: 2014-01-27 sutartis dėl naudoto lengvojo automobilio įsigijimo. Sutartyje nurodoma, kad pardavėjas J. W., gim. (duomenys neskelbtini), parduoda UAB „V. T.“ transporto priemonę Mercedes Benz GLK 350 4 Matic, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina nurodoma 21000 Eur. Antrame sutarties lape nurodoma, kad ji pasirašyta Klaipėdoje, Lietuvoje, 2014-01-27; 2014-02-26 sutartis dėl naudoto lengvojo automobilio įsigijimo. Sutartyje nurodoma, kad pardavėjas A. C., gim. (duomenys neskelbtini), parduoda UAB „V. T.“ transporto priemonę Crysler Canada Town & Country, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina nurodoma 16600 Eur. Antrame sutarties lape nurodoma, kad ji pasirašyta Klaipėdoje, Lietuvoje, 2014-02-26; 2014-04-18 sutartis dėl naudoto lengvojo automobilio įsigijimo. Sutartyje nurodoma, kad pardavėjas A. C., gim. 1972-03-25 parduoda UAB „V. T.“ transporto priemonę Mercedes Benz GLK 350, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina nurodoma 24000 Eur. Antrame sutarties lape nurodoma, kad ji pasirašyta Klaipėdoje, Lietuvoje, 2014-04-18; 2014-04-07 sutartis dėl naudoto lengvojo automobilio įsigijimo. Sutartyje nurodoma, kad pardavėjas A. C., gim. (duomenys neskelbtini) parduoda UAB „V. T.“ transporto priemonę Audi Q5, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina nurodoma 18900 Eur. Antrame sutarties lape nurodoma, kad ji pasirašyta Klaipėdoje, Lietuvoje, 2014-04-07 (3 t., b. l. 96-105).

Iš 2015-06-10 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad V. D. buvo pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Teismo baudžiamajame įsakyme yra nurodyta, kad V. D. be kitų transporto priemonių pirkimo - pardavimo, 2013 m. iš JAV įsigijo automobilį Mersedes Benz GLK, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. laidos, jį parsigabenęs į Lietuvą suremontavo ir 2014 m. vasario mėnesį už 18 900 Eur pardavė UAB „V. T.“, atstovaujamai K. G. L. (6 t., b. l. 81-83).

Iš 2017-06-26 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad V. D. telefonu bendrauja su K. G. L. apie automobilio ,,Mercedes Benz GLK 350“ pirkimą, taip pat aptaria numatomas automobilių kainas (1 t., b. l. 165-166).

Iš 2019-04-30 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties matyti, kad A. M. pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, kad A. M. be kitų transporto priemonių pirkimo - pardavimo, 2014-03-25 iš JAV įsigijo automobilį Mercedes Benz GLK 350, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. laidos, jį parsigabenęs į Lietuvą suremontavo ir 2014-04-22 už 22 000 Eur pardavė UAB „V. T.“. Šia nutartimi LAT paliko galioti 2018-10-29 Šiaulių apygardos teismo nutartį bei 2018-06-18 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį (6 t., b. l. 105-127).

Iš 2014-04-11 sekimo protokolo matyti, kad A. M. susitiko su K. G. L. adresu (duomenys neskelbtini) UAB „S.“ aikštelėje. K. G. L. apžiūrinėjo automobilį Mercedes Benz GLK 350, baltos spalvos, su kuriuo buvo atvažiavęs A. M.. Vėliau jie kartu nuėjo į autoservisą „S.“ (1 t. , b. l. 132).

Iš 2017-06-26 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad A. M. telefonu bendrauja su K. G. L. apie automobilio ,,Mercedes Benz GLK 350“ pirkimą, taip pat aptaria atsiskaitymo grynaisiais aplinkybes (1 t., b. l. 159-162).

Iš 2017-06-26 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad Ž. J. telefonu bendrauja su K. G. L. apie automobilio ,,BMW X5“ pirkimą, taip pat aptaria atsiskaitymo grynaisiais aplinkybes (1 t., b. l. 163-164).

Iš 2013 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitos – faktūros KLV Nr. 233, matyti, kad joje nurodytas pardavėjas UAB „K.“, pirkėjas UAB „V. t.“, automobilio BMW X5, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), suma be PVM 2346,92 Eur (8100,00 Lt), 2013-12-19 kasos aparato kvite nurodyta 2838,57 Eur (9801 Lt) suma (4 t., b. l. 7).

Iš 2016-03-07 Šiaulių apylinkės teismo nutarties matyti, kad E. B. teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo. Teismo nutartyje nurodyta, kad E. B. be kitų transporto priemonių pirkimo - pardavimo, 2013 m. iš JAV įsigijo automobilį AUDI Q5, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. laidos, jį parsigabenęs į Lietuvą suremontavo ir 2014 m. kovo mėnesį už 17300 Eur pardavė UAB „V. T.“ (6 t., b. l. 92-95)

Iš 2017-06-26 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad E. B. telefonu bendrauja su K. G. L. apie automobilio ,,AUDI Q5“ remontą ir atsiėmimą (1 t., b. l. 158).

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarties matyti, kad buvo sankcionuotas V. D. sekimas ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas, 2013 m. gruodžio 3 d. ir 2014 m. kovo 7 d. nutartimis buvo sankcionuotas K.G. L. sekimas ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas, 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo sankcionuotas E. B. sekimas ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas (1 t., b. l. 118-121).

Iš 2014-05-26 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „V. T.“ buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarkanti N. J. pateikė turimus UAB „V. T.“ buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-05-26 (1 t., b. l. 85).

2017-02-02 specialisto išvadoje Nr.5-3/7,,Dėl UAB „V. T.“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad jeigu, remiantis Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos Hanoverio finansinių nusikaltimų išaiškinimo ir baudžiamųjų bylų tarnybos 2016-03-22 ir 2016-03-31 raštais Nr. 2016/00237/47-F31-, piliečių (Ž. J., E. B., V. D., A. M.) įtariamųjų apklausos protokolų duomenimis, UAB „V. t.“ pagrindė apskaitos dokumentais ūkines operacijas, kuriuose ūkinės operacijos turinys, ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška neatitinka tikrovės, tai UAB „V. t.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 13 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“ reikalavimų, t. y.: laikotarpiu nuo 2013-12-19 iki 2014-04-18 5 atvejais automobilių („BMW X5“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš UAB „K.“ „Mercedes Benz GLK350 4 Matic“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), iš J. W., „Audi Q5“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš G. S., „Mercedes Benz GLK350“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš A. C., „Chrysler Canada Town & Country 3.6“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš A. C.) pirkimo iš viso - 83 338,57 Eur (2 838,57 + 21 000 + 18 900 + 24 000 + 16 600) ūkines operacijas pagrindė apskaitos dokumentais, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (ūkinės operacijos turinio, rezultato pinigine išraiška). Dėl UAB „V. t.“ padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2013-12-19 iki 2014-04-18 negalima iš dalies nustatyti UAB „V. t.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB „V. t.“ pateiktose deklaracijose arba ataskaitose įrašyti duomenys neatitinkantys tikrovės apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą. UAB „V. t.“ nesilaikė: 1) Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais.“ Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „V. t.“ apskaitos dokumentus, ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02020-14 medžiagą nustatyta, kad UAB „V. t.“ Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui PVM deklaracijose 2013 m. gruodžio mėn. ir 2014 m. gegužės mėn. nepriskaičiavo ir nedeklaravo iš viso pardavimo PVM –29448 Lt (8529 Eur). 2) Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751: 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“. UAB „V. t.“ laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2014-05-31 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2 PVM deklaracijose (forma FR0600) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo: 11 eilutėje iš viso – 116995 Lt (33884 Eur) PVM apmokestinamųjų sandorių, 16 eilutėje sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža iš viso – 15123 Lt (4380 Eur), 29 eilutėje iš viso – 27747 Lt (24570 + 3177) (8036 Eur) standartinio tarifo pardavimo PVM. 1 atveju deklaravo daugiau: 25 eilutėje iš viso – (-1701 Lt) (-493 Eur), 35 eilutėje 1701 Lt (493 Eur) daugiau atskaitomo PVM. Nedeklaravo 36 eilutėje iš viso – 29448 Lt (3177 + 24570 + 1701) (8529 Eur) mokėtino į biudžetą PVM, 90 str. 1 d. nuostatų, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuojama šio Įstatymo 89 str. nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, t. y. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso – 29448 Lt (3177 + 24570 + 1701) (8529 Eur) iki: 2014-01-25 26271 Lt (7609 Eur) PVM už 2013 m. gruodžio mėn., 2014-06-25 3177 Lt (920 Eur) PVM už 2014 m. gegužės mėn. 3) Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“ 11 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“ reikalavimų t. y. 2013-12-19 apskaitos registre „Didžioji knyga“ užregistravo pagal 2013-12-19 PVM sąskaitą faktūrą KLV Nr. 233 iš viso – 8100 Lt (2346 Eur), pagal kurią ūkinės operacijos piniginė išraiška neatitinka tikrovės ir kuria apskaitos registre „Didžioji knyga“ užregistravo sąnaudas iš viso – 8100 Lt (2346 Eur) padidintas transporto priemonei „BMW X5“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)). 2014-01-27 apskaitos registruose „Didžioji knyga“ užregistravo pagal 20140127 pirkimo sutartį iš viso – 72 508,80 Lt (21000 Eur), pagal kurią ūkinės operacijos piniginė išraiška neatitinka tikrovės ir kuria apskaitos registre „Didžioji knyga“ užregistravo sąnaudas iš viso – 72509 Lt (21000 Eur) padidintas transporto priemonei „Mercedes Benz GLK350 4 Matic“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „V. t.“ nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso – 4030 Lt (72509 + 8100) x 5 proc.) (1167 Eur) pelno mokesčio Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2013 ir 2014 metų Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „V. t.“ už tiriamąjį laikotarpį nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso – 33478 Lt (9696 Eur) mokesčių, iš jų: PVM – 29448 Lt (8529 Eur); pelno mokesčio – 4030 Lt (1167 Eur) ir padarė nuostolį valstybės biudžetui: 2013 m. – 26676 Lt (7726 Eur) (pelno mokesčio - 405 Lt (117 Eur), PVM – 26271 Lt (7609 Eur); 2014 m. – 6802 Lt (1970 Eur) (pelno mokesčio – 3625 Lt (1050 Eur), PVM – 3177 Lt (920 Eur) (3 t., b. l. 118-139).

Nors kaltinamasis K. G. L. kaltu prisipažino iš dalies, tačiau iš jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl esminių kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių. Teismas pripažįsta įrodyta, jog kaltinamasis tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl jo padarytų Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „V. t.“ laikotarpio nuo 2013-12-19 iki 2014-04-18 veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei siekdamas išvengti 8529 EUR pridėtinės vertės mokesčio ir 1167 EUR Pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „V. t.“ pajamas ir turtą, bei pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai. Kaltinamojo K. G. L. kaltę įrodo rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga: 2014-04-11 sekimo, 2017-06-26, 2017-06-26, 2017-06-26, 2017-06-26 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, 2014-05-26 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo, 2017-11-20 apžiūros protokolai, liudytojų N. J., V. D., A. M., Ž. J. parodymai duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, E. B., taip pat liudytojos A. C. bei paties kaltinamojo K. G. L. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo bei pagarsinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, 2017-02-02 specialisto išvada Nr. 5-3/7,,Dėl UAB „V. T.“ ūkinės finansinės veiklos“.

Dėl neteisingų duomenų apie pajamas įrašymą į deklaracijas ir jų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai (BK 220 straipsnio 1 dalis, straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017-01-01)

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą aiškiai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo aiškiai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Tyčios turinį pagal BK 220 straipsnio 1 dalį sudaro tai, kad kaltininkas suvokia, jog pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori.

Specialisto išvadoje (3 t., b. l. 118-139) konstatuota, kad dėl K. G. L. padarytų Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „V. t.“ laikotarpio nuo 2013-12-19 iki 2014-04-18 veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei siekdamas išvengti 8529 EUR Pridėtinės vertės mokesčio ir 1167 EUR Pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „V. t.“ pajamas ir turtą, bei pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai. Nors K. G. L. kaltu prisipažino iš dalies, tačiau iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, turinio galima daryti išvadą, kad kaltinamasis pripažino visas šioje byloje nagrinėjamas faktines aplinkybes, susijusias su transporto priemonių UAB ,,V. t.“ vardu pirkimu - pardavimu. K. G. L. nurodė, kad dirbo UAB ,,V. t.“ direktoriumi, kurios veikla automobilių pirkimas - pardavimas. Patvirtino, jog automobiliai buvo perkami Lietuvoje, o vėliau apie 97 proc. automobilių buvo parduodami į kitas E. S. šalis. Automobilius Lietuvoje įsigydavo pagal internetinius skelbimus, jų faktiniai savininkai buvo fiziniai asmenys. Jie tvarkant pirkimo dokumentus niekur nefigūravo, jie jam pateikdavo kokių nors įmonių dokumentus. Tačiau pinigus už automobilius jis sumokėjo fiziniams asmenims, kurie faktiškai pardavinėjo automobilius. Su fiziniais asmenimis jis atsiskaitinėjo grynais pinigais, nes jie nesutiko gauti pinigus per banką, taip pat jie kelis kartus atsisakė pasirašyti UAB ,,V. t.“ dokumentuose dėl grynų pinigų sumokėjimo, o vėliau grynus pinigus jis sumokėjo ir nesurašė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Kaltinamasis patvirtino, jog automobiliai Lietuvoje buvo įsigyjami dokumentuose nurodant žymiai mažesnes kainas nei faktiškai buvo už juos sumokama, o vėliau parduodant šiuos automobilius užsienyje buvo surašomos tikros kainos, tačiau UAB ,,V.t.“ surašinėjo sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, po to buvo pervedami pinigai iš pirkėjo, jis iš įmonės banko sąskaitos nuimdavo pinigus, juos grynais sumokėdavo faktiniam automobilio pardavėjui Lietuvoje, vėliau automobilį registruodavo Lietuvoje, o po to automobilį išsiųsdavo pirkėjui į užsienį. Tada pirkėjui buvo išstatoma UAB ,,V. t.“ sąskaita, kurioje buvo nurodomas tarpininkavimo mokestis, t. y. ta suma kuri likdavo įmonei nuo automobilio pirkimo - pardavimo. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai V. D., A. M., Ž. J., pagarsinti E. B. parodymai patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad jie pardavinėjo automobilius, o K. G. L. juos nupirko. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog kaltinamasis 2013 m. gruodžio mėn. iš Ž. J. nupirko BMW X5 (vin. Nr. (duomenys neskelbtini)) už 37900 Eur be PVM, tačiau šios transporto priemonės įsigijimą pagrindė 2013 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaita – faktūra KLV Nr. 233, pardavėjas: UAB „K.“, automobilio suma be PVM 2346,92 Eur (4 t., b. l. 7), 2014 m. vasario mėn. iš V. D. nupirko „Mercedes Benz“ GLK350 4 Matic (vin. Nr. (duomenys neskelbtini)) už 18900 Eur be PVM, tačiau šios transporto priemonės įsigijimą pagrindė 2014 m. sausio 27 d. Pirkimo sutartimi iš J. W. už 21000 Eur be PVM, (ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02020-14 medžiagoje 11-11-1 priedai), 2014 m. kovo mėn. iš E. B. nupirko „Audi Q5“ (vin. Nr. (duomenys neskelbtini)) už 17300 Eur be PVM, tačiau šios transporto priemonės įsigijimą pagrindė 2014 m. balandžio 7 d. pirkimo sutartimi iš G. S. už 18900 Eur be PVM (ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02020-14 medžiagoje 13-13-1 priedai), 2014 m. balandžio mėn. iš A. M. nupirko „Mercedes Benz“ GLK 350 (vin. Nr. (duomenys neskelbtini)) už 2200 Eur be PVM, tačiau šios transporto priemonės įsigijimą pagrindė 2014 m. balandžio 18 d. Pirkimo sutartimi iš A. C. už 24000 Eur be PVM (ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02020-14 medžiagoje 17 priedas). Liudytojai V. D., A. M., Ž. J. tiek apklausti ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu bei liudytojas E. B., kurio parodymai pagarsinti, patvirtino, jog su kaltinamuoju jokių sutarčių nesudarinėjo, pinigus gavo grynais, o parduodamas transporto priemones tiesiog atidavė K. G. L.. Iš pagarsintų liudytojos A. C. parodymų matyti, kad ji niekada nieko bendro nėra turėjusi su automobilių prekyba. Pati niekada neturėjo automobilio. Vairuotojo pažymėjimą ji įsigijo tik 2015-06-22. Apklausos metu jai buvo pateiktos 2014-02-26 ir 2014-04-18 automobilių pirkimo - pardavimo sutartys, kuriose kaip pardavėja yra nurodyta C. A., gim. (duomenys neskelbtini), o pirkėja UAB „V. T.“, nurodyta neteisinga jos gimimo data ir adresas. Liudytoja nurodė, kad ji šių transporto priemonių nepardavė. Liudytoja N. J. patvirtino, kad UAB „V. t.“ užsiėmė automobilių pirkimu – pardavimu, o ji, kaip buhalterė, į UAB ,,V. t.“ apskaitą įtraukdavo visus dokumentus, kuriuos jai pateikdavo direktorius. Jai nežinomi atvejai, kad pateiktuose dokumentuose būtų nurodytas ne tas pirkėjas ar pardavėjas, jeigu būtų žinojusi, tai būtų direktoriui pasakiusi, kad tai nusikalstama. Pagal pateiktus dokumentus ji užpildė 2013 m., 2014 m. metines pelno bei 2013 m. gruodžio, 2014 m. gegužės mėnesių PVM deklaracijas. Anksčiau aptartoje specialisto išvadoje, konstatuota, kad UAB „V. t.“ į Metines pajamų deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas. Teikiantysis deklaraciją asmuo atsako už jose nurodytų duomenų teisingumą. Liudytoja N. J. patvirtino, jog į UAB ,,V. t.“ apskaitą įtraukė visus dokumentus, kuriuos jai pateikdavo direktorius. Kaip minėta, tyčios turinį pagal BK 220 straipsnį sudaro tai, kad kaltininkas suvokia, jog pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, ir to nori, kas šioje byloje ir nustatyta. Taigi, K. G. L., pateikdamas buhalterei N. J., kuri nesuvokė, jog yra daroma nuskalstama veika, dokumentus, kuriuos ji įtraukdavo į UAB „V. t.“ buhalterinę apskaitą, pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai 2013 m. gruodžio mėn. ir 2014 m. gegužės mėn. pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose įrašė neteisingus duomenis ir tokiu būdu UAB „V. t.“ išvengė 8529 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, o 2013 m. ir 2014 m. metinėse pelno mokesčių deklaracijose įrašė neteisingus duomenis ir tokiu būdu UAB „V. t.“ išvengė 1167 Eur pelno mokesčio sumokėjimo. Tokiu būdu, K. G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012).

Kaip minėta, specialisto išvadoje konstatuota, kad dėl K. G. L. padarytų Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „V. t.“ laikotarpio nuo 2013-12-19 iki 2014-04-18 veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialisto išvadoje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2013-12-19 iki 2014-04-18 5 atvejais automobilių („BMW X5“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš UAB „K.“ „Mercedes Benz GLK350 4 Matic“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), iš J. W., „Audi Q5“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš G. S., „Mercedes Benz GLK350“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš A. C., „Chrysler Canada Town & Country 3.6“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš A. C.) pirkimo iš viso - 83 338,57 Eur (2 838,57 + 21 000 + 18 900 + 24 000 + 16 600) ūkines operacijas pagrindė apskaitos dokumentais, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (ūkinės operacijos turinio, rezultato pinigine išraiška). Toki būdu, K. G. L., būdamas UAB „V. t.“, direktoriumi, atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2013-12-19 iki 2014-04-18, Klaipėdos mieste, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikalavimų, t. y.: 5 atvejais automobilių pirkimo, iš viso 83 338,57 Eur sumai, ūkines operacijas pagrindė apskaitos dokumentais, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo ir tuos dokumentus pateikė jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusiai, UAB „V. t.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „K. i. c.“ direktorei N. J., kuri nesuvokdama K. G. L. nusikalstamos veikos pobūdžio, UAB „V. t.“ apskaitos registre apyvartos žiniaraštis atskaitingi asmenys užregistravo K. G. L. jai pateiktus dokumentus, kuriose ūkinių operacijų duomenys, turinys ir rezultatas pinigine išraiška neatitinka tikrovės. Dėl to pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys buhalterinės apskaitos tvarkymą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimai), dėl ko kilo pasekmės ir laikotarpiu nuo 2013-12-19 iki 2014-04-18 negalima iš dalies nustatyti UAB „V. t.“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiu būdu, K.G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Pagal Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalį, asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Grįžtamąją galią turi tik bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamos veikos – neteisingų duomenų apie turtą pateikimo – metu galiojusi Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalies redakcija, patvirtinta 2011 m. liepos 5 d. įstatymu Nr. XI-1472, numatė švelnesnę bausmę (baudą, laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų), nei nuosprendžio priėmimo metu galiojanti Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalies redakcija (sankcijoje numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų), ir mažesnį veikos pavojingumą pagal BK 11 straipsnį (veikos padarymo metu nusikalstama veika buvo vertinama kaip nesunkus nusikaltimas, nuosprendžio priėmimo metu – apysunkis nusikaltimas). Klaus G. L. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal nusikaltimo padarymo metu galiojančią Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

Kaltinamasis K. G. L. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) bei vieną apysunkių (222 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgtina į tai, kad po šių veikų padarymo (veikų padarymo laikotarpis 2013 m. pabaiga - 2015 metai) negauta duomenų, kad per daugiau negu 5 metus jis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, taip pat būtų baustas administracine tvarka. Nagrinėjamu atveju, vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis K. G. L., nors ir nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau iš esmės pripažino faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, jam skirtinos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu – baudos, jų dydį nustatant mažesnį nei šių bausmių vidurkis (taikytina BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, 2011 m. balandžio 21 d. įstatymu Nr. XI-1350). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-05-26, 15 val. 10 min. iki 2014-05-27, 15 val. 45 min. (2 paros), kas atitinka 4 MGL dydžio baudą (BK 66 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė patikslintą civilinį ieškinį, reikalaudama iš civilinio atsakovo K. G. L. priteisti valstybės biudžetui padarytą 9696 Eur turtinę žalą. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „V. t.“ 2018 spalio 19 d. yra likviduota bankrutavus. Civiliniame ieškinyje ieškovas nurodo, kad pareikštą civilinį ieškinį kaltinamajam grindžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. vasario 2 d. specialisto išvada Nr. 5-3/7, kurioje nustatyta, jog UAB „V. t.“ (direktorius K. G. L.) nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 8529 Eur pridėtinės vertės mokesčio (už 2013 m. - 7609 Eur ir už 2014 m. 920 Eur) ir 1167 Eur pelno mokesčio (už 2013 m. 117 Eur ir už 2014 m. – 1050 Eur). Šiais savo veiksmais įmonės vadovas K. G. L. padarė 9696 Eur žalą valstybės biudžetui (8 t., b. l. 178-179).

Civilinis atsakovas K. G. L. 2019-12-13 pranešime, kuriuo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant, nurodė, kad yra netinkamas atsakovas, nes žalą padarė įmonė, kuri yra bankrutavusi, o apie žalą VMI žinojo jau iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes 2014 metais pati VMI inicijavo šį tyrimą. Todėl VMI turėjo įstoti į bankroto procedūrą kaip kreditorė, tačiau to nepadarė. Dėl to civilinis atsakovas nesutinka, kad žala būtų priteista iš jo. Be to, VMI, įmonės prašymu, negrąžino apie 40000 Lt permokos (8 t., b. l. 124).

2019 m. lapkričio 13 d. teisiamojo posėdžio metu Valstybinė mokesčių inspekcija žodine teismo nutartimi pripažinta civiliniu ieškovu, o kaltinamasis – civiliniu atsakovu.

Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas R. G. teismo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį ir prašė pripažinus K..G. L. kaltu, jį tenkinti.

Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad K. G. L. apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie įmonės pajamas ir turtą pateikimu valstybės įgaliotai institucijai siekė nuslėpti UAB „V. t.“ tikrąsias pajamas ir išlaidas, dėl to kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai ir ši bendrovė nesumokėjo privalomų mokėti į valstybės biudžetą mokesčių: 8529 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 1167 Eur pelno mokesčio.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „V. t.“ 2018 spalio 19 d. yra likviduota bankrutavus (8 t. b.l. 126-127)

Neigiamų padarinių: į valstybės biudžetą nesumokėtų 8529 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 1167 Eur pelno mokesčio - atsiradimą būtent ir sąlygojo neteisėti kaltinamojo K. G. L. veiksmai, pasireiškę teismo konstatuotu apgaulingu UAB „V. t.“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimu ir tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas ir turtą pateikimu valstybės įgaliotoms institucijoms. Dėl bendrovės vadovo K.G. L. tyčinių neteisėtų veiksmų buvo iškreipta reali situacija apie bendrovės pajamas, turtą ir įsipareigojimus, privalomus mokėti mokesčius. Tokiu būdu, kaltinamajam K. G. L. pažeidus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos ir kitų teisės aktų nuostatų reikalavimus, dėl jo nusikalstamų veiksmų UAB „V. t.“ išvengė prievolės mokėti valstybei privalomus mokėti mokesčius ir įmokas, o valstybės biudžetas neteko 9696 Eur įplaukų ir dėl to patyrė turtinę žalą. Nurodyta žala buvo padaryta negautų pajamų forma, todėl tarp kaltinamojo K. G. L. neteisėtų veiksmų, t. y. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, bei valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Akivaizdu, kad pati mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, tačiau kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad mokesčių nesumokėjimas (neįvykdyta mokestinė prievolė) gali būti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-86-303/2018). Taip pat kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos sudėties rūšis (materiali ar formali) nėra kriterijus, lemiantis teisę reikšti ir nagrinėti civilinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-30-788/2017). Nors BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija nenumato žalos valstybės biudžetui požymio ir sudėtis yra materiali, tačiau joje aprašyti veiksmai yra tiesiogiai susiję su tikslu nuslėpti mokesčius. Baudžiamoji atsakomybė nagrinėjamu atveju kyla tik tada, kai atsiranda šiame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Baudžiamojoje byloje nustatytos mokestinės prievolės vykdymas yra pirmiausiai susijęs su juridinio asmens UAB „V. t.“ – mokesčių mokėtojo – atsakomybe, nes būtent šio asmens pareiga yra atsakyti pagal savo prievoles priklausančiu turtu, kuri kyla dėl šio subjekto teisinio savarankiškumo ir ūkinės veiklos vykdymo (CK 2.33 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalys). Į tokį vykdymą įsiterpė netinkamas įmonės vadovo K. G. L. pareigų atlikimas, pasireiškęs dviejų nusikaltimų finansų sistemai padarymu, bei šio vadovo atliktų veiksmų santykis su tuo, kad įmonė tapo nemokia. Nagrinėjant analogiškus teisinius santykius kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įmonės administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų nepriešpastatyti visuomenės interesams; tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o pareiga kreditoriams atsiranda tik pablogėjus įmonės finansinei būklei ir tik laiku inicijuojant bankroto bylą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio numatyta tvarka, tai suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Iš pirmiau nurodytų teisės aiškinimo taisyklių matyti, kad įmonės vadovo atsakomybė prieš kreditorius dėl jų naudai neįvykdytos mokestinės prievolės gali kilti tik tais atvejais, kai pati bendrovė dėl nemokumo negali įvykdyti savo prievolės ir kai įmonės vadovas pažeidžia fiduciarines pareigas įmonei. Tai – nemokios įmonės vadovo subsidiarinės deliktinės atsakomybės prielaidos, kurias reglamentuoja CK 2.87 ir kitos kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodytos CK normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-86-303/2018). Fizinio asmens turtinė atsakomybė atsiranda, kai žalą lemia jo kaip juridinio asmens dalyvio neteisėti veiksmai, esant kaltei. Be to, CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Viena iš būtinųjų subsidiariosios atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, negalėjimas vykdyti savo prievolės. Kaip jau minėta, UAB „V. t.“ 2018 spalio 19 d. yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro bankrutavus.

Kaltinamasis K. G. L. nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. buvo šios įmonės vienasmeniu vadovu.

Esant tokioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius įgyvendinamas baudžiamajame procese, nes: pirma, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas šiame baudžiamajame procese yra efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas, nes būtent baudžiamajame procese buvo renkami ir vertinami valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką lėmusius neteisėtus veiksmus sukoncentruota baudžiamojoje byloje; antra, valstybės turtiniai praradimai kilo tiesiogiai iš kaltinamojo K. G. L. padarytos nusikalstamos veikos ir potencialiai yra reikšmingi jo veikos teisiniam kvalifikavimui. Kaltinamojo argumentai, kad VMI galėjo pareikšti kreditorinius reikalavimus UAB „V. t.“ bankroto byloje, įvertinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Nagrinėjant UAB „V. t.“ bankroto bylą, VMI kreditorinis reikalavimas dar nebuvo patvirtintas, tikslus kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydis tuo metu nebuvo nustatytas ir dėl to toks kreditorinis reikalavimas negalėjo būti pareikštas įmonės bankroto byloje. Kaltinamojo argumentai dėl mokestinės permokos (ne)grąžinimo neturi įtakos sprendžiant kaltinamojo civilinės atsakomybės klausimą ir pareigos atlyginti nustatytą žalą nepanaikina. Šie argumentai gali būti reikšmingi tik sprendžiant prievolių tarpusavio užskaitymo klausimą, o ne nustatant civilinės atsakomybės sąlygas, todėl šie kaltinamojo argumentai atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Tai, kad civilinis ieškovas nebuvo pareiškęs kreditorinių reikalavimų UAB „V. t.“ bankroto byloje, nepanaikina kaltinamojo pareigos atlyginti valstybės biudžetui padarytą žalą, nustačius visas jo civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

Nustačius visus būtinus civilinės atsakomybės elementus (juridinio asmens UAB „V. t.“ vadovo K. G. L. kaltę ir priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų bei valstybės biudžetui padarytos žalos, ir tai, kad UAB „V. t.“ yra likviduota bankrutavus, dėl to negali įvykdyti savo prievolės sumokėti dėl kaltinamojo K. G. L. nusikalstamų veiksmų laiku nesumokėtus mokesčius, t. y., nustačius, kad K. G. L., kaip šios įmonės vadovas, pažeidė fiduciarines pareigas įmonei, civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys 9696 Eur turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai, iš civilinio atsakovo Klaus G. L. priteisiant valstybei 9696 Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - UAB „V. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, daiktai, kurie buvo paimti kratos metu adr. (duomenys neskelbtini), (3 t., b. l. 16-17), bei pagal 2014-05-26, 2017-01-09, 2017-01-18, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolus pateikti dokumentai (3 t., b. l. 85-90), saugomi atskirai nuo baudžiamosios bylos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyriuje, Pilies g. 12a, Klaipėdoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini teismui ir paliktini saugoti byloje.

7 skaitmeninės laikmenos su sekimo, apžiūros protokolų, išslaptinimo akto suderinimo priedais, (3 tomo bylos viršelis), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir paskirti jam 100 MGL (3766 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) dydžio baudą.

K. G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 160 MGL (6025,60 Eur (šešių tūkstančių dvidešimt penkių eurų nulio centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir K. G. L. paskirti subendrintą bausmę – 200 MGL (7532 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų)) dydžio baudą. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-05-26, 15 val. 10 min. iki 2014-05-27, 15 val. 45 min. (2 paras), kas atitinka 4 MGL (150,64 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų šešiasdešimt keturių centų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad teismo paskirtą baudą K. G. L. privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (nurodant įmokos kodą 6801). Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti valstybei iš kaltinamojo K.. G. L. 9696 Eur (devynis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt šešis eurus nulį centų) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - UAB „V. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, daiktus, kurie buvo paimti kratos metu adr. (duomenys neskelbtini), bei pagal 2014-05-26, 2017-01-09, 2017-01-18, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolus pateiktus dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyriuje, Pilies g. 12a, Klaipėdoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti teismui ir palikti saugoti byloje.

7 skaitmenines laikmenas su sekimo, apžiūros protokolų, išslaptinimo akto suderinimo priedais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis kaltinamojo gynėjo gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo nuosprendžio įteikimo kaltinamojo gynėjui dienos, kitų proceso dalyvių gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rima Gudienė