Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai Giedrei Vaičiūnienei,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams O. Ž. ir P. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. P., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovai O. Ž. ir P. P. yra nepilnamečio P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai. Atsakovų šeima Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma nuo 2012 m., kuomet buvo gautas pranešimas iš Širvintų rajono policijos komisariato, kad 2012 m. liepos 18 d., 17:53 min. atsakovė rasta koridoriuje gulinti neblaivi, o šalia jos sėdi 1,5 m. vaikas. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ Nr. 9-585 O. Ž. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir vaiko nepriežiūros. Atsakovų šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, jie nuolat buvo konsultuojami dėl įsidarbinimo galimybių, ugdomi bendravimo su vaiku įgūdžiai, sutvarkyti dokumentai dėl įrašymo į socialinio būsto eilę, tačiau intensyvus socialinių paslaugų teikimas nedavė norimų rezultatų. Iš apsilankymo šeimoje aktų, vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktų matyti, kad atsakovų šeimoje laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2016 m. toliau buvo girtaujama, namuose lankydavosi asocialios kompanijos, būdami neblaivūs, atsakovai nesirūpino sūnumi, dažnai palikdavo jį vieną, neužtikrino, kad namuose būtų pakankamai maisto. Be to, apsilankymų metu nustatyta, kad atsakovų namuose sąlygos labai prastos, nėra elektros, namuose netvarkinga, tvyro smarvė. 2016 m. liepos 21 d. periodinio patikrinimo metu nustačius, kad namuose yra girtaujama, sėdi 4 svetimi asmenys, namai prirūkyti, o atsakovai neblaivūs, atsakovų nepilnametis sūnus P. Ž. buvo paimtas iš atsakovų šeimos ir laikinai apgyvendintas VšĮ „Širvintų ligoninė“. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 27 d. įsakymu „Dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo“ Nr. 9-643 P. Ž. buvo nustatyta laikinoji globa, jo globėju paskirtas (duomenys neskelbtini) filiale. Liudytoja N. M., kuri yra socialinė darbuotoja dirbanti su atsakovų šeima, teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. pradėjo dirbti su šia šeima ir dirba iki šiol. Nuo pat pirmų dienų atsakovų šeimoje buvo įvardintos šios problemos: piktnaudžiavimas alkoholiu, vaiko nepriežiūra, socialinių įgūdžių stoka, bedarbystė, gyvenamojo būsto neturėjimas, sveikatos problemos. Liudytoja nurodė, kad atsakovų namuose yra girtaujama, susitikus dažnai juntamas alkoholio kvapas, atsakovų būsena būna neadekvati. Liudytojos teigimu, atsakovai šiuo metu negalėtų patys toliau auginti sūnaus, kadangi neturi kur gyventi ir jiems trūksta socialinių įgūdžių. Liudytoja nurodė, kad vaikas namuose nebūdavo ugdomas, nemokėjo skaičiuoti, nežinojo spalvų, būdavo agresyvus. Namuose nebuvo gaminamas karštas maistas, tačiau maisto atsakovas parveždavo iš darbo. Atsakovų šeima iki 2015 m. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dėl įsiskolinimų už nuomą ir komunalines paslaugas, jiems buvo liepta išsikraustyti. Nuo 2015 m. atsakovų šeima gyveno (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos jiems rastuose namuose, tačiau ir šio namo jiems buvo liepta išsikraustyti, kadangi jie namus pavertė landyne. Be to, iš socialinės darbuotojos informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą matyti, kad atsakovų šeima nėra motyvuota spręsti savo alkoholio vartojimo, bedarbystės problemų, atsisako specialistų siūlomos pagalbos, nebendradarbiauja su įstaigomis.

Pažymėtina, kad abu atsakovai teismo posėdžio metu neneigė aplinkybių, kad jų šeimoje buvo girtaujama ir kad jie tinkamai neprižiūrėjo sūnaus. Nors atsakovai Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams žadėdavo, kad daugiau nebevartos alkoholio, tačiau savo pažadų ilgai netesėdavo. Iš socialinės darbuotojos 2017 m. rugsėjo 1 d. rašto matyti, kad atsakovė kelis kartus buvo užsikodavusi, tačiau greitai atsikoduodavo.

Dėl motinos ir tėvo valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, išklausius bylos šalis, darytina išvada, kad atsakovai nevykdo savo konstitucinės pareigos, tai yra vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu ir nesirūpina vaiku. Atsakovai girtaudami ir įsileisdami į namus asocialias kompanijas, ne tik rodo sūnui neigiamą pavyzdį, bet ir neužtikrina jam sveikos ir saugios aplinkos, kas yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją. Bylos nagrinėjimo metu nenustatytos CK 3.179 straipsnyje nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių tėvai negali vykdyti savo pareigų. Teismas nustatė, kad P. Ž. tėvai, tai yra atsakovai, savo pareigų vaikui nevykdo dėl savo kaltės, tai yra dėl to, kad nesistengia keisti savo gyvenimo būdo. Jie, kol iš jų nebuvo paimtas sūnus, nebandė spręsti alkoholio vartojimo problemos, susirasti darbo tam, kad turėtų lėšų sūnui išlaikyti ir pasirūpinti gyvenamuoju būstu, nesirūpino sūnaus ugdymu ir lavinimu. Taip pat atsakovai skundžiasi sveikatos problemomis, tačiau iš socialinės darbuotojos analizės matyti, kad atsakovai sveikatos priežiūros įstaigose nesigydo, nors būna tam užregistruoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti CK 3.180 straipsnio nuostatas ir apriboti jiems tėvų valdžią sūnaus atžvilgiu.

CK 3.183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas nėra saistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

Teismas, išklausęs atsakovus teismo posėdžio metu, nustatė, kad jie nori pakeisti savo gyvenimo būdą ir susigrąžinti sūnų į šeimą. Atsakovai nurodė, kad šiuo metu nebevartoja alkoholio (užsikodavo), registruojasi darbo biržoje ir ieškosi darbo. Atsakovų teigimu pagrindinė problema, kodėl jie šiuo metu negali auginti sūnaus yra tinkamo gyvenamojo būsto neturėjimas. Manytina, kad atsakovams susiradus darbą, jie galėtų išsinuomoti sūnui auginti tinkamą gyvenamąjį būstą ir susigrąžinti sūnų į šeimą, tačiau tam reikia laiko. Be to, abu atsakovai atvyko tiek į parengiamąjį, tiek į teismo posėdį šioje byloje, išreiškė norą daugiau bendrauti su sūnumi. Visa tai leidžia teigti, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, jog atsakovai sūnui yra visiškai abejingi. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti kraštutinės priemonės – neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. CK 3.180 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė taikyti laikiną tėvų valdžios apribojimą, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, labiau atitinka tiek vaiko, tiek atsakovų interesus.

CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad praėjus šešiems mėnesiams po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo bus sprendžiama dėl atsakovų laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo.

CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Remiantis CK 3.195 straipsniu, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad abu atsakovai niekur nedirba, tačiau registruojasi darbo biržoje. Atsakovai jokio nekilnojamojo turto neturi, socialinių išmokų nuo 2017 m. rugsėjo mėn. negauna. Nors atsakovų turtinė padėtis sunki, tačiau tai negali būti laikoma pakankama ir pateisinama priežastimi neprisidėti prie sūnaus išlaikymo. Be to, teismo vertinimu, pirmiausia reikia atsižvelgti į vaiko interesus ir į tai, kad atsakovai yra darbingi ir gali teikti išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, iš abiejų atsakovų priteistinas išlaikymas sūnui P. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur. Vaiko laikina globėja išlaikymo lėšas valdys uzufrukto teise. Atsižvelgiant į CK 3.208 straipsnį, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas šioje byloje visiškai atsiribojo nuo šio reikalavimo pagrindimo, nenurodydamas nei vaiko galimai individualių poreikių, nei jam būtinų poreikių ir nepateikė jokių įrodymų šiam reikalavimui išspręsti.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CPK 407 straipsnyje numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 9-817 „Dėl vaiko globėjo pakeitimo“ P. Ž. nuo 2016 m. spalio 24 d. buvo pakeistas globėjas, jo globėja paskirta S. P., o P. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su globėja. Kadangi šiuo metu globėja S. P. tinkamai atlieka globėjos pareigas, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena atsakovų sūnus, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaiko gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga vaiko gyvenamąją vietą palikti nustatytą su globėja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovės O. Ž., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus P. Ž., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti atsakovo P. P., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią sūnaus P. Ž., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš O. Ž., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. P., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui P. Ž., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo sprendimo priėmimo dienos periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, pervedant jį į asmeninę vaiko sąskaitą.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos įsiteisėjimo, paskirti S. P., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiui P. Ž., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkytoja uzufrukto teise.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos įsiteisėjimo, P. Ž., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąja globėja S. P., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.