Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje B. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka bausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. kovo 12 d., apie 20.48 val., Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) B. Z. skambino bendruoju pagalbos telefonu ir melagingai pranešė, kad jai grasina sugyventinis, jis smurtauja. Atvykus policijos pareigūnams, informacija nepasitvirtino, smurto nebuvo.

Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, teismo posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 2 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. Z. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailisi (b. l. 16).

B. Z. kaltę, 2016 m. kovo 12 d. padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje numatytą pažeidimą, įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 4-6), administracinio teisės pažeidimas ROIK: Nr. 16056151307 (b. l. 7), raštas dėl informacijos pateikimo (b. l. 9), pranešimai dėl informacijos pateikimo (b. l. 11; 12; 13), ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 14), pažyma melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidų (b. l. 15), B. Z. paaiškinimas (b. l. 16), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 19-24).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. atsako tas, kas žinomai melagingai iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. pateikta formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“.

Motyvuojamoji dalis

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad B. Z. padarė teisės pažeidimų kodekso 186 str. - žinomai melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

B. Z. administracine tvarka bausta. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

Kauno apskrities VPK pateikia ieškinį ir prašo įpareigoti B. Z. atlyginti Kauno apskrities VPK padarytą turtinį nuostolį – 25,60 Eur, kadangi dėl šio nepagrįsto iškvietimo padarytas turtinis nuostolis (pareigūnų sugaištas darbo laikas, tarnybinio automobilio eksploatavimas).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str. 1 d. pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. Nagrinėjamojoje byloje yra pateikti paskaičiavimai, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 25,60 Eur turtinį nuostolį.

Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog valstybė skiria lėšas policijos pareigūnų funkcijoms atlikti. Nagrinėjamoje byloje pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Kauno apskrities VPK patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko Kauno apskrities VPK galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo.

Dėl nurodytų priežasčių Kauno apskrities VPK ieškinys priteisti iš B. Z. 25,60 Eur patirtų nuostolių, reaguojant į melagingą pranešimą, netenkintinas.

Teismas taip pat pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str., kuris reglamentuoja įpareigojimą atlyginti padarytą nuostolį, pirmoje dalyje aprašytos teisės normos seka, kad ji nėra imperatyvi ir spręsti klausimą dėl turtinio nuostolio atlyginimo yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str. 1 d. numatytų organų teisė, o ne pareiga. Be to, to paties straipsnio antroje dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas ir civilinio proceso tvarka. Taip pat pažymėtina, kad pirmiau paminėtos praktikos analogiškose bylose laikosi ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-1169-498/2013 ir Nr. ATP-1340-175/2013).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, B. Z. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnio sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286-288 straipsniu,

nutarė:

B. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Kauno apskrities VPK ieškinio priteisti iš B. Z. 25,60 Eur patirtų nuostolių, reaguojant į melaginga pranešimą, netenkinti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.