Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, e2VP-2630-1018/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-13
Bylos Nr.: e2VP-2630-1018/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-23603-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurgita Petrauskienė
Suinteresuotas asmuo: A. B., S. Š.
Advokatai: Gabija Pleškienė

Kategorijos

3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2VP-2630-1018/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23603-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.5.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė,sekretoriaujant Gintarei Truncaitei,dalyvaujant pareiškėjai antstolei Virginijai Meškauskienei,suinteresuotiems asmenims A. B. ir S. Š.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kotrynai Steigvilaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Virginijos Meškauskienės patikslintą pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys: A. B., S. Š., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

antstolė Virginija Meškauskienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalies pagrindu kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo, jį patikslinusi, prašė spręsti klausimą dėl A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nubaudimo už teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. e2-501-989/2017 (bendravimo punktai Nr. 1, 2 ,12, 13 ) nevykdymą dėl nustatytos A. B. bendravimo tvarkos su vaikais.

Nurodė, kad vykdant Vilniaus m. apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-501-989/2017 dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais su skyrium gyvenančiu tėvu A. B. ir vadovaujantis LR CPK 771 str. 1 d., 2022 m. lapkričio 28 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-22-15-31172. Teismo sprendimu buvo nustatyta A. B. bendravimo su vaikais tvarka (bendravimo punktai Nr. 1, 2 ,12, 13 ), kuri gali būti keičiama tik abiejų šalių bendru rašytiniu susitarimu. 2022 m. lapkričio 2 d. išieškotoja informavo, kad skolininkas sistemingai pažeidžia teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką su vaikais, t.y. tvarka buvo pažeista: 2022-08-30, 2022-09-02, 2022-09-05, 2022-09-07, 2022-09-11, 2022-09-15, 2022-09-19, 2022-09-21, 2022-09-23, 2022-09-26, 2022-09-29, 2022-10-05, 2022-10-11, 2022-10-13. A. B. pažeidė teismo nustatytą bendravimo tvarką: 1. 2022-08-30 (antradienį) paėmęs vaikus 17.08 val. jų negrąžino iki 20 val., o parvežė tik kitos dienos (trečiadienį) apie 21 val.; (visas aplinkybes įrodančios trumposios žinutės yra pateiktos kartu su suinteresuoto asmens S. Š. 2022-11-03 faktinėmis aplinkybėmis); 2. 2022-09-02 (penktadienį) paėmė nepilnamečius vaikus iš ugdymo įstaigos, tuo tarpu penktadienį nėra nustatyta bendravimo tvarka; 3. 2022-09-05 (pirmadienį) paėmė A. B. po pamokų, tuo tarpu pirmadieniais nėra nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka; 4. 2022-09-07 (trečiadienį) paėmė A. B. po pamokų, tuo tarpu pirmadieniais nėra nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka; 5. 2022-09-11 (sekmadienį) iki 19 val. sūnus A. nebuvo grąžintas į savo gyvenamąją vietą pas mamą; 6. 2022-09-15 (ketvirtadienį) sūnus A. po 20 val. nebuvo grąžintas gyvenamosios vietos adresu, sūnus parašė mamai žinutę „Mama jis mane kankina“, buvo iškviesti policijos pareigūnai ir budinti VTAS komanda; 7. 2022-09-19 (pirmadienį) paėmė nepilnamečius vaikus iš ugdymo įstaigos, tuo tarpu pirmadieniais nėra nustatyta bendravimo tvarka; 8. 2022-09-21 (trečiadienį) paėmė A. B. po pamokų, tuo tarpu trečiadieniais nėra nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka; 9. 2022-09-23 (penktadienį) paėmė nepilnamečius vaikus iš ugdymo įstaigos, tuo tarpu penktadienį nėra nustatyta bendravimo tvarka; 10. 2022-09-26 (pirmadienį) abu nepilnamečiai vaikai buvo paimti po pamokų, tuo tarpu pirmadieniais nėra nustatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka; 11. 2022-09-29 (ketvirtadienį) nustatyta bendravimo tvarka nuo 17 iki 20 val., o paėmė sūnų B. po pamokų ir uždraudė 16.20 val. jam eiti į (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą; 12. 2022-10-05 (trečiadienį) prievarta sūnų A. tempė į automobilį, kai nėra nustatyta jo bendravimo tvarka; 13. 2022-10-11 (antradienį) paėmė vaikus po pamokų, kai bendravimo laikas prasideda 17 val. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2022 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi byloje Nr.e2VP-13304-1040/2022 skyrė A. B. įspėjimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-02 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-501- 989/2017, nustatytos skyrium gyvenančio tėvo A. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. B. ir B. B. nevykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu antstolė palaikė pareiškimą, jame išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Dėl 2022 m. spalio 13 d. įvykio nurodė, kad dėl šio susimaišė. Papildomai paaiškino, kad buvo surašytas nevykdymo aktas, byloje pateiktas prašymas skirti baudą. Pateiktas išsamus sąrašas konkrečios tvarkos, kurios B. nesilaikė. Pirmą kartą B. siuntė pranešimus, kad atsakymus pateiktų, tačiau juos ignoravo, neatsakė. Įrodymus, kad siuntė ir negavo atsakymų, turi. Kartu su pareiškimu dėl baudos skyrimo nepateikė duomenų, jog kreipėsi į Tarnybą (pirmą kartą buvo įspėjimas, tada siuntė), dabar nesiuntė, nes mano, jog tai nereikalinga, nes neturi ko paklausti Tarnybos. Antstolis sprendžia, kada vienam iš tėvų ar abiem reikia kviesti psichologą. Šiuo atveju dėl šio klausimo problemos nėra. Problema yra dienos, valandos ir suaugusio žmogaus. Antstolis pats sprendžia, ko jam byloje reikia. Nepiniginio pobūdžio vykdymą reglamentuoja instrukcijos 51 punktas. Antstolė nepriėmė sprendimo dėl vykdymo tvarkos, nes šiuo konkrečiu atveju jis yra nereikalingas. Yra konkretūs atvejai, kada tas sprendimas turi būti priimtas. Šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl psichologo, dėl vaiko nedavimo, dėl paties vaiko nenorėjimo (eiti susitikti ir pan.), šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl dienų ir valandų, kurių nesilaiko vienas iš tėvų. Kiekvienoje byloje individualios aplinkybes ir tam, kad nevilkinti bylos, antstolis pats sprendžia, ko reikia, vadovaujantis kasacinio teismo nutartimis. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl esmės ir aplinkybių skirtumo – dažniausiai vaikas pats nenori susitikti, tuomet ir būtinas sprendimas. Šioje byloje kita situacija. Gavusi prašymą skirti baudą, nesiuntė B. prašymo paaiškinti. B. skambino antstolės padėjėjai M. Č., prašė pakartoti išsiuntimą. Siųsta buvo 2022 m. vasario mėnesį ir 2022 m. kovo mėnesį. Pirmą kartą kreipiantis į teismą, atsakymo nebuvo. Šį kartą nesiuntė. Antstolė nurodė, kad neprivalo siųsti, tai daro geranoriškai (siunčia prašymą), norėdama išgirsti kitą pusę, nes praktikoje tai dažniausiai padeda susitarti su abiem tėvais. Pateiktas neįvykdymo aktas. B. nurodo, kad neturi tokio akto. Šis aktas buvo skųstas. Antstolė nurodo, kad neprivalo siųsti tokio akto, tuo labiau, kad ir aktas neskundžiamas.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau 2023 m. kovo 15 d. prašymu prašė antstolės V. Meškauskienės 2022 m. lapkričio 28 d. pareiškimą dėl baudos skyrimo su 2023 m. vasario 6 d. jo patikslinimu palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu (pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimu) bei išdėstė kitus nesutikimo su pareiškimu argumentus, todėl šis prašymas savo esme gali būti prilyginamas ir atsiliepimui į pareiškimą. Taigi prašyme nurodė, kad CPK 771 straipsnis yra CPK LVII skyriuje (Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai). Šio skyriaus pirmame straipsnyje (CPK 763 straipsnis) yra nurodyta nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo tvarka, t.y. nepiniginio pobūdžio teismo sprendimai vykdomi griežtai laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nustatytomis išimtimis. Nagrinėjamu atveju antstolės V. Meškauskienės pareiškime dėl baudos skyrimo ir Akte nurodyti neįvykdymo atvejai yra susiję su nepilnamečiais vaikais, t.y. nurodyti konkretūs bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pagal teismo sprendimą neįvykdymo epizodai. Tačiau antstolė V. Meškauskienė, vykdydama nepiniginio pobūdžio teismo sprendimą, kuriame nustatyti veiksmai, susiję su nepilnamečiais vaikais, nepateikė kartu su pareiškimu dėl baudos skyrimo duomenų, jog kreipėsi į vaikų gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl turimos informacijos pateikimo pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - Instrukcija), patvirtintos Lietuvos Respublikos teismingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (aktuali redakcija), 51 punktą. Šiuo atveju nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys antstolės V. Meškauskienės atliktus veiksmus, tikrinant ir vertinant, ar teismo sprendimas vykdomas tinkamai, įrodymai, susiję su Instrukcijos 51 punkto reikalavimų įvykdymu. Byloje nėra duomenų, ar antstolis kreipėsi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl turimos informacijos, susijusios su jos pareiškime dėl baudos skyrimo susijusių epizodų. Taip pat nepateikti duomenys byloje, kodėl nebuvo bendraujama su vaiko teisėmis, kaip to reikalaujama Instrukcijos 51 punkte. Antstolė V. Meškauskienės pareiškimas teismui dėl baudos skyrimo ir Aktas grindžiami nenuosekliu tik S. Š. bei jo susirašinėjimu SMS žinutėmis. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kaip antstolė V. Meškauskienė tikrino šią informaciją vykdymo procese, prieš surašydama Aktą. Pasigendama informacijos, ar antstolė V. Meškauskienė bandė sprendimo vykdymą aptarti su vaikais, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, prašė jos rekomendacijos dėl tokių aplinkybių, ar prašė valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos apklausti (išklausyti) vaikų nuomonės, o jei neprašė, kodėl nebendradarbiavo su vaiko teisių tarnyba, nors Instrukcijos 51 punktas ją tai daryti įpareigoja. Byloje nėra nė vieno antstolės V. Meškauskienės surašyto akto, kuriame būtų konstatuotas sprendimo nevykdymo faktas. Vykdomojoje byloje esantys duomenys apie Vilniaus miesto apylinkės teisme pažeidžiant įstatymo reikalavimus išnagrinėtą procesą civ. byloje Nr. e2-VP-13304-1040/2022 ir jame 2022 m. rugsėjo 6 d. priimtą nutartį liudija, jog antstolei V. Meškauskienei buvo gerai žinoma, jog tame procese dalyvavo išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos tarnyba. Nei nagrinėjamoje civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kad vykdydama nepiniginio pobūdžio teismo sprendimą, susijusį su vaikais ir rengdamasi surašyti Aktą, domėjosi pas vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą apie S. Š. pareiškime nurodytas aplinkybes ir būtent ši institucija, o ne S. Š., jas antstolei V. Meškauskienei atskleidė ir patvirtino. Atkreipė dėmesį, jog nei civ. byloje atskirai, nei antstolės V. Meškauskienės vykdomojoje byloje nėra priimto Patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, o toks dokumentas, pagal Instrukcijos 51 punktą yra privalomas ir tik jo nevykdymas yra pagrindas antstoliui surašyti Aktą. Bylos medžiagoje yra pateiktas Aktas, tačiau duomenų, kad jis būtų buvęs išsiųstas el. paštu A. B. ir šiam patvirtinus jo gavimą arba išsiųstas registruota korespondencija paštu byloje nėra. Tad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apie Akto surašymą ir jame nurodytų epizodų neįvykdymą buvo informuotas asmuo, kuriam prašoma skirti baudą. Atsižvelgiant į išdėstytą, kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020), suinteresuoto asmens vertinimu, antstolės V. Meškauskienės 2022 m. lapkričio 28 d. surašytas tiek pirminis, kuris nepagrįstai buvo teismo priimtas, tiek ir tikslintas 2023 m. vasario 6 d. pareiškimas dėl baudos skyrimo neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, konkrečiai, - nenurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, todėl prašė antstolės V. Meškauskienės 2022 m. lapkričio 28 d. pareiškimą dėl baudos skyrimo su 2023 m. vasario 6 d. jo patikslinimu palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. Š. atsiliepime į pareiškimą bei 2023 m. gegužės 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-86470) su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti, skiriant A. B. 500 Eur baudą. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-09-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-13304-1040-2022 skyrė suinteresuotam asmeniui A. B. įspėjimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-02 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017, nustatytos skyrium gyvenančio tėvo A. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. B. ir B. B. nevykdymą. Tačiau A. B. ir toliau sistemingai ir sąmoningai nevykdo bendravimo tvarkos. Pareiškėjos antstolės Virginijos Meškauskienės pateiktos faktinės bendravimo su nepilnamečiais vaikais nevykdymo aplinkybės yra teisingos, pareiškėjos prašymą palaiko pilna apimtimi. Dėl 2022-08-30 datos, kai A. B. neparvežė vaikų B. B. ir A. B. namo, o kitą dieną važiavo su jais į Kauną, į savo tetos laidotuves, vaikų nuovargį patvirtina sūnaus B. žinutės mamai. B. trečiadienį 2022-08-31, kai nėra tėvo bendravimo tvarka, patvirtina, kad tėvas jų namo neparveš ir vėlai vakare parašo, kad labai pavargo kelionėje. Papildant aplinkybes, kad sūnui B. tėvas piktybiškai neleisdavo išeiti į (duomenys neskelbtini) mokykloje vykstančias muzikos pamokas, pateikiamos sūnaus B. trumposios žinutės. Žinutės patvirtina, kad B. ketvirtadienį 16 val. nevyksta į muzikos mokyklą, kai jam yra paskirta pamoka (tėvui skirtas bendravimo laikas prasideda nuo 17 iki 18 val.), o žiūri per telefoną filmukus. Tuomet penktadienį 17.02 val., kai nėra tėvo bendravimo laikas, sūnus taip pat yra uždarytas tėvo namuose ir tėvas “nori”, kad sūnus važiuotų į solfedžio pamoką. Sūnus patvirtina, kad tėvas jį verčia eiti į muzikos mokyklą savo paskirtu laiku. Šios situacijos kontekste papildomai paaiškina, kad sūnus B. jau šeštus metus lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą pas teorijos mokytoją J. R., kuri jį moko muzikos teorijos nuo pradinių klasių. Tėvas būtent šiais mokslo metais vienasmeniškai nusprendė pakeisti sūnui ir pamokų tvarkaraštį, ir svarbiausia - mokytoją. Tai sūnui sukėlė neigiamus išgyvenimus. Aplinkybes, kad A. B. draudė sūnui lankyti muzikos mokyklą, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) mokyklos pavaduotojos ugdymui I. Š. – D. paklausimas dėl sūnaus B. pamokų praleidimo. Pateiktas el. laiškas taip pat patvirtina, kad tėvui uždraudus sūnui A. naudotis jo nupirktu instrumentu, instrumentą vaikui nupirko muzikos mokykla. Sūnaus B. praleistas pamokas ketvirtadieniais patvirtina ir (duomenys neskelbtini) mokyklos lankomumo lentelė. Papildomai paaiškinant dėl 2022-09-11 (sekmadienio), kai vaikai buvo palikti patys vieni namuose: šias aplinkybes patvirtina B. žinutė: “Tai mes vieni” ir A. žinutės, kuriose jis patvirtina, kad “mes vieni namuose” ir “tėtis neleido išeiti ir aš vėmiau”. T. y. situacija buvo tokia, kad vaikai buvo sekmadienį palikti vieni namuose, po jos skambučio A. B., abu sūnūs jo laukė prie durų apsirengę, kad važiuoti namo, tačiau A. tėvas neleido išeiti iš namų. Kitą dieną (pirmadienį) A. B. tik vakare telefonu pasiėmė nedarbingumo pažymėjimą neva A. slaugymui, tačiau pačio sūnaus į polikliniką nenuvežė, tai patvirtina 2022-09-12 išrašai iš e-sveikatos. Nepriklausomai nuo aplinkybių, kad sūnus patvirtina, jog pirmadienį jaučiasi “puikiai”, tėvas vakare pasiėmė nedarbingumą. Sūnaus nei į mokyklą, nei į polikliniką nenuveža. Taip A. B. sūnų laikė iki trečiadienio, kol jam buvo išduotas nedarbingumas. Sūnui A. A. teigė, kad šis dar serga, todėl namo jo parvežti negali. Toks neadekvatus tėvo elgesys sukėlė vaikui neigiamas emocijas. Sūnus visą šį laiką praleido žiūrėdamas „YouTube”, jis nesimokė, nedarė namų darbų. Papildant 2022-09-15 įvykius, kai sūnus A. buvo prievarta laikomas pas tėvą namuose, akcentuotini A. B. melagingi parodymai posėdžio metu. A. B. teigė, jo tuo metu, kai vaikas mamai išsiuntė trumpąją žinutę su pagalbos šauksmu, kad tėvas jį kankina, jo neva nebuvo namuose, nes ji buvo išėjęs iki bankomato, kad įdėti į sūnaus kortelę jo gimtadienio progą gautus pinigėlius. Tos pareiškimas buvo melagingas. Teismui pateikiamas sūnaus A. B. Šiaulių banko išrašas, kuris patvirtina, kad nei 2022-09-15, nei kurią kitą dieną, tėvas vaikui pinigų neįdėjo, tai reiškia, jog tuo metu tėvas prievarta uždaręs sūnų namuose, sukėlė jam kankinimo jausmą. Papildant aplinkybes, susijusias su 2022-10-05, trečiadieniu, kai nėra nustatyta tėvo bendravimo tvarka, pateikiamas vaizdo įrašas, kuris patvirtina akivaizdžiai smurtinius A. B. veiksmus. Taip pat pateikiamas 2023-01-25 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-38125-22. Nutarime nurodyta, jog „iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad 2022-10-05 apie 13.30 val. A. B., viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini), taigi, viešoje vietoje tampė savo mažametį sūnų A. B., į ką sureagavo pašalinai asmenys, todėl manytina, kad šiuo atveju A. B. veiksmuose galimai yra požymiai administracinių nusižengimų, numatytų ANK 73 str. 1 d. ir 481 str., todėl informacija apie tai perduotina kompetentingiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnams spręsti klausimą dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo A. B. atžvilgiu (ANK 592 str. 4 d., 589 str. 1 d. 49 p.)“. Taip pat nutarimas patvirtina gėdingą A. B. melą, kai jis teigia, jog nestumdė, netampė sūnų A. gatvėje, o norėjo paimti ant rankų ir nunešti jį iki automobilio. A. B. tyčinius piktybiškus ir sistemingus veiksmus savo nepilnamečių vaikų A. ir B. atžvilgiu patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24749-1168/2022. Nutarties 26 punkte teismas cituoja sūnaus B. išsakytus jausmus dėl tokio neadekvataus tėvo elgesio: “vaikas paaiškino, kad groja obojumi, tačiau tėtis neleidžia lankyti mokyklos, guodėsi, kad jaučiasi ,,labai blogai, nežinantis ką daryti, būna liūdna, praleidęs pamokas jaučiasi labai blogai prieš mokytojus ir klasiokus“. Taigi, pareiškėjos antstolės Virginijos Meškauskienės pateiktos faktinės bendravimo su nepilnamečiais vaikais nevykdymo aplinkybės yra patvirtintos A. B. trumposiomis žinutėmis. Pateikti papildomi paaiškinimai, visų pirma, parodo, kad A. B. melavo teismo salėje, siekdamas paneigti savo neteisėtą ir nepilnamečių vaikų saugumą pažeidžiantį elgesį. Visų antra, patvirtina sistemingą nelestiną jo, kaip tėvo, elgesį savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jau 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo įtrauktos vaikų teisės, yra prasidėjęs ir nepasibaigęs atvejo vadybos įsitraukimas. Visi siekia atstatyti taiką su suinteresuotu asmeniu ir užtikrinti vaikams saugias sąlygas. Šiai dienai A. B. ignoravo absoliučiai visas priemones, nei karto nebendravo su jam skirtu soc. darbuotoju, ignoravo visus mediatorės prašymus (medijavimo dėl bendravimo su vaikais). Kreipėsi į teismą, teismas buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, kurios tebegalioja, tvarka buvo konkretizuota. Jis įpareigotas netrukdyti vaikams ugdymo proceso, popamokinių veiklų, šiai dienai yra sprendimas (neįsiteisėjęs), kuriuo patvirtinta bendravimo tvarka. Nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. prasidėjo faktinės aplinkybės, kurias nagrinėjam dabar. Taigi 2022 m. rugpjūčio 30 d., antradienis, kai B. pasiėmė apie 17 val. vaikus ir nusprendė jų neparvežti namo. Paskutinę dieną susiruošė su vaikais važiuoti į laidotuves, į Kauną, tai vaikams labai nepatiko, jie išgyveno stresą ir prašė tėvo nevežti, prašė ir ji, o jis atsakė “neaiškinti ką ir kaip su savo berniukais turėčiau veikti“ ir vaikai tą dieną antradienį nebuvo grąžinti, grąžino sekančią dieną – trečiadienį 21 val. Tai buvo paskutinė diena prieš rugsėjo pirmąją, kai vaikams reikėjo pailsėti, susiruošti. Vaikams tai sukėlė stresą, neigiamas emocijas. Rugsėjo 2 d. (penktadienis) pagal tvarką ne tėvo laikas, jis pasiima vaikus iš mokyklos ir 15 val. juos parveža namo, tą pačią dieną. Problema ta, kad penktadieniais vaikai po pamokų iš karto turi grįžti namo, nes turi kitas veiklas. Tėčiui skirti antradieniai ir ketvirtadieniai. Prieš paimdamas vaikus nederino su motina. Parašė „išeik berniukų pasitikti“, kai parvežė. Būdami su tėvu vaikai neatsiliepia, nes tėvas draudžia jiems atsiliepti. Tuomet ji gyvena strese ir jaudinasi. Tada gauna žinutę, kad reikia išeiti pasitikti. Tik tada suprato, kad vaikus jis buvo pasiėmęs. B. nenurodė kodėl taip padarė, B. šiaip nebendrauja, niekada nepateikia paaiškinimų arba pateikia juos grubia forma. Taip ir nežino, kodėl paėmė, nežino, ką veikė (jei vaikai pasakojo, neprisimena). Vaikai dažniausiai grįžta blogos emocinės būsenos todėl, kad jiems tai būna visiškai netikėta. Nes ir vaikai turi planų. Rugsėjo 5 d. (pirmadienis) paėmė A. po pamokų ir parvežė 18:30 val. Pirmadienį 12 val. klausė, kur yra vaikai, o jis atrašo „S., atsikabink ir neaiškink ką ir kaip man daryti“. Vaikai grįžo stresuoti, pavargę, pamokoms nepasiruošę. Prieš paimdamas vaikus neinformavo. Ji tik 12 val. sužinojo, kad vaikai negrįš. Klausė, kodėl negali susisiekti su vaiku, dažnai vaikų telefonuose užblokuojamas jos numeris. Kaip įprasta vaikai leidžia laiką automobilyje, kol tėvas važinėja ir tvarko savo reikalus. Arba būna patys vieni namuose ir žiūri filmukus. Susiskambinus girdi, kad tėvas diktuoja vaikui, ką sakyti. Esmė tokia, kad vaikas pirmadienį turėjo grįžti namo ir būti namuose. B. buvo namuose. Jis pasiėmė tik A.. Sūnūs mokosi skirtingose mokyklose, tai jei vyresnis sugeba išlaviruoti ir grįžti namo, ar tai tėčiui nepatogu juos abu pasiimti. Tai visos šitos situacijos įkaitas, kas išvirto į spalio mėnesio smurto atvejį. A. pirmadienį buvo paimtas po pamokų, antradienį buvo tėčio diena. Trečiadienį, kai turėjo vaikas grįžti po pamokų namo – jis pasiima vaiką po pamokų (rugsėjo 7 d.), nes jis neva suderino saksofono pamoką, apie kurią ji sužinojo tik trečiadienį 13:37 val. ir dar daugiau, instrumentas kainuoja 1000 Eur, kurio pusę ji turėtų sumokėti. Ne šios bylos kontekste, bet pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo pats niekada nemokėjo vaikams išlaikymo. Apie tokį užsiėmimą sužinojo susisiekusi su B.. Pasakė, kad pirmas užsiėmimas ir pasakė apie kainą. Prieš tai niekada apie saksofono pamokas nekalbėjo, prieš tai trejus metus sūnus grojo pianinu. Sūnus pradėjo lankyti saksofono pamokas. 2022 m. rugpjūčio 30 d. apie 17 val. sužinojo apie A. įstojimą į (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą. Istorija tokia, kad vasaros pabaigoje tėtis vienašališkai nusprendė, kad sūnus irgi turėtų lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklą, nes ją lanko vyresnis sūnus. Kad turėtų lankyti fortepijono klasę. Sūnus lankė fortepijono klasę 3 metus (duomenys neskelbtini) mokykloje. Viskas gerai, sūnus važiavo mokytis papildomų pamokų pas fortepijono mokytoją, o tėtis jam už tai mokėjo jo gimtadienio paimtais pinigais. Situacija – gimtadienis buvo pas tėtį tais metais, gimtadienio proga klasiokai A. sunešė pinigų tam, kad jis nusipirktų dovaną (tai buvo gegužės pradžioje) – tie pinigai vardan saugumo palikti pas tėtį. Tėtis iki rugpjūčio negrąžino tų pinigų iki galo ir dabar nėra grąžinęs. Sūnus nenorėjo eiti į tas pamokas, tai buvo motyvuojamas, kad jei eis ir įstos į fortepijono klasę, tėtis grąžins pinigus. Sūnus įstojo į mokyklą po perklausos (apie perklausą ji nežinojo), vakare A. grįžo visiškai nusivylęs, sutrikęs ir pasakojo istoriją, kad tėvas buvo pažadėjęs pinigus už įstojimą, bet tėtis nusprendė, kad negalima duoti visų pinigų, tai 20-30 Eur A. ir dar kažkiek pervedė į B. sąskaitą (iš 158 Eur). Vaikas buvo sutrikęs, nelaimingas. Tai būtent tą 7 dieną, trečiadienį, sužinojo, kad sūnus turi saksofono pamokas, tai kažkaip paaiškino, kad fortepijonas buvo užimtas, tai įstojo į saksofono pamokas ir tai kainuoja papildomą tūkstantį eurų. Žinojo apie perklausą, bet tokiomis aplinkybėmis sužinojo apie saksofoną. Rugsėjo 11 d. (sekmadienis) – tėčio savaitgalis, tėvas vaikus pasiima pagal bendravimo tvarką šeštadienį nuo 9 iki 10 ir parveža sekmadienį nuo 18 iki 19 val. A. namo nebuvo parvežtas. Mėgindama prisiskambinti vaikams, sužinojo, jog A. pusę dienos vemia, tėčio namuose nėra ir jie vienas kitą prižiūri. B. paaiškino, kad pats gali nuvežti pas gydytojus. Patvirtino pats, kad sekmadienį vakare konsultavo vieną savo klientą ir dėl to buvo palikęs vaikus, kurių vienas vėmė, o kitas valė viską aplinkui. A. namo nebuvo parvežtas, nors bendravimo tvarkoje nebuvo aplinkybės, kad sūnui sergant jis lieka pas tėvą. Parvežtas buvo tik B.. Kitą dieną ji klausė, ar sūnų nuvežė į polikliniką, jis atsiuntė seną centro poliklinikos skambučio (rugpjūčio pabaigos) nuotrauką ir sako taip, buvo užsiregistravęs. Sūnus sakė, kad nebuvo poliklinikoje. Per e.sveikatą tik vakare patikrinus pamatė, kad tėvas tik vakare paskambino budinčiai gydytojai ir paaiškino, kad sūnus neva serga, karščiuoja, kad jam virusas ir pasiėmė nedarbingumą ir buvo su vaiku. Vaikas per tas dienas nedarė namų darbų, niekas nevyko, ne visada galėjo prisiskambinti. Akivaizdu, kad tėvas kai išeina iš namų, paima vaiko telefoną arba jos numerį užblokuoja. Tai tada apie 4 dienas, kai tėvui reikėjo nedarbingumo, vaikas buvo pas jį. Per tą laiką nei vaikui tyrimai daryti, nei vežtas pas gydytoją. Ieškoti vaikų pradėjo 19 val., kai vaikai jau ir turėjo būti grąžinti. A. buvo parvežtas trečiadienį vakare. B. pats neinformavo apie vaiko susirgimą ir tik ieškodama sužinojo, kad jo nėra namuose. Sužinojo iš vaikų. Rugsėjo 15 d. (ketvirtadienis) – tėčio buvimo laikas. Tėvas paaiškino, kad neva dėl to, kad B. susirgo, nors jam buvo astmos priepuolis, o tai neužkrečiama, jis A. parveš tik šeštadienį. Ketvirtadienį pasiima vaiką po pamokų su kuprine namo, sūnus neturi penktadienio pamokų, bet tėvas sako, kadangi kitas serga, tai jo namo neparveš. Įvertinus tai, kad vaikas jau iki šios dienos daugiau dienų buvo pas tėvą ir aplinkybę, kad vaikas sužinojo, jog vėl lieka pas tėvą, parašė žinutę, kad tėvas jį kankina. Važiavo į gyv. vietą su policijos pareigūnais, tėvas neįsileido. Visais įmanomais būdais neleido išeiti vaikui. Vaikas negalėjo sekančią dieną eiti į mokyklą, jis buvo strese, negalėjo užmigti. Vaikas paaiškino, kad norėjo namo, nes 5 dienos jam buvo daug, tėvas neleido jam kalbėti, vaikas išmoko atsiblokuoti. Vaikas papasakojo apie tėvo elgesį. Rugsėjo 19 d. (pirmadienis) – sužinojo ir apie anglų kalbos pamokas ir apie fortepijono pamokas. Anksčiau apie anglų kalbą išvis nežinojo, o dėl B. konkrečiai apie laiką nežinojo. B. skambino tą dieną verkdamas, nes tėvas laukia, veš į fortepijono pamoką, o gimnazijoje dar yra numatyta paskutinė pamoka, t. y. nesibaigė visos pamokos. Nepasidomėjo vaiko tvarkaraščiu, kuris rugsėjo 19 d. jau buvo pilnai sudėtas sistemoje. Trečiadienį (21 d.) jis vėl pasiėmė būtent A. po pamokų, nes jam yra saksofono pamoka. Rugsėjo 23 d. (penktadienis) – vėl paėmė vaikus ir grąžino tik vakare. Grąžino 17:30 val., nors turėtų grįžti apie 13 val. po pamokų. Pas tėvą vaikai niekada neruošia namų darbų, žiūri YouTube beveik visą laiką (kol tėvas kalba telefonu arba žiūri į kompiuterį). Grįžus vakare, kai jau jie būna pavargę, reikia ruošti namų darbus. Pirmadienis – 18:44 val. parvežė, vėl paėmė po pamokų. Sūnus skambina sakydamas „tėtis vėl liepia man laukti, ką daryti“. Pats suplanuoja neva dienotvarkę, vienam muzika, kitam anglų, dar logopedas. Nederina ir vėl panašiai kartojasi. Nors kiek ji prisimena, jie nenuėjo niekur, galimai pas tėvą prabuvo. Rugsėjo 29 (ketvirtadienis) įsivedė taisyklę – „kai vaikai pas jį, jis jų neleidžia į užklasinę veiklą“. B. 16:20 val. nebuvo išleistas į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Visą rugsėjį B. nelankė muzikos mokyklos, nes tėvas neleido (parsivedė į namus, ten ir buvo vaikai, tėvas neleidžia išeiti). Dėl to buvo priimtos laikinosios apsaugos priemonės, kurios įpareigojo tėvą užtikrinti, kad vaikai lankytų muzikos mokyklą. Tėvas rašė, kad karate užsiėmimas, o ne muzikos mokykla. Spalio 5 (trečiadienis) – parinko sūnui saksofono pamokas. Prašė pakeisti į antradienį, jis nesutiko. Tada paliko trečiadienį, bet ji pasakė, kad tai jo diena ir jis nori vežti sūnų į mokyklą. Atvažiavo pasiimti vaiko iš pamokų ir jie nuėjo į (duomenys neskelbtini) stotelę, laukė troleibuso, kad važiuoti į muzikos mokyklą. Tada atvažiavo A., iššoko iš automobilio, agresyviai stumdamas, traukdamas tempė vaiką ir ją į automobilį. Šis įvykis nufilmuotas, yra Delfi, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tą dieną nebevažiavo į muzikos mokyklą, važiavo namo – A. buvo labai išsigandęs. Gerovės komisija mokykloje nusprendė, kad pamokos bus skiriamos tomis dienomis, kai vaiko bendravimas su tėvu vyksta. Kad trečiadienio įvykis nepasikartotų. Nuo spalio mėn. iki gruodžio 23 d. buvo taikytos kardomosios priemonės, todėl A. galėjo nebendrauti su tėvu. Nuo to laiko tėvas važiuodavo pasiimti vaiko, vaikas sakė, kad nenori, bijo (tai sakė tėvui).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad, atsižvelgiant į antstolės nurodytas aplinkybes, jog išieškotojos nurodytu laikotarpiu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka buvo pažeista, į tai, jog teismų praktikoje prioritetiniu vaiko interesu laikomas jo gyvenamosios aplinkos saugumas ir stabilumas, o stabilumą vaikui užtikrina būtent nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis, ramybę ir saugumo jausmą - vaiko pastovus bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu, vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 str., antstolės prašymui prieštarauti iš esmės neturi pagrindo.

Dėl suinteresuoto asmens A. B. prašymo palikti pareiškimą nenagrinėtą Tarnyba nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai antstolis turi pakankamai duomenų pagrįstai spręsti, kad teismo sprendimu nustatyta atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka yra nevykdoma ir nėra duomenų, kad tėvas (motina) ar vaikas negalėtų bendrauti dėl objektyvių priežasčių, antstolis nėra įpareigotas parengti raginimą vykdyti sprendimą, nes tai tik dar labiau vilkintų jo vykdymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, į bylos aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimas dėl baudos skyrimo yra teisėtas. Nėra pagrindo spręsti, jog baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimas suinteresuotam asmeniui negalimas dėl formalių procedūrinių pažeidimų, jeigu tokių, nagrinėjant bylą, būtų nustatyta.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu Tarnyba palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos išnagrinėjimo 2023 m. gegužės 30 d. posėdyje, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. B..

Žemesnės instancijos teismas

2023 m. gegužės 30 d. buvo gautas rašytinis suinteresuoto asmens A. B. prašymas atidėti posėdį dėl ligos, prie prašymo pateikiant SODRA informacinį pažymėjimą dėl suinteresuotam asmeniui suteikto nedarbingumo nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. birželio 6 d. (įskaitytinai). Teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonės dėl posėdžio atidėjimo pagal suinteresuoto asmens pareikštą prašymą, bei atsižvelgdamas į tai, kad šios kategorijos bylose suinteresuotų asmenų (skaitant A. B.) dalyvavimas nėra būtinas, nes pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį suinteresuotų asmenų neatvykimas nėra kliūtis teismui išnagrinėti bylą, suinteresuotas asmuo turėjo teisę dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, tačiau tokia procesine teise ir galimybe dėl nežinomų priežasčių nesinaudojo ir tokio prašymo nereiškė, turėjo teisę vesti bylą per atstovę, tačiau dėl nežinomų priežasčių į teismo posėdį neatvyko ir atstovė. Teismas, spręsdamas bylos nagrinėjimo galimumą 2023 m. gegužės 30 d. posėdyje, atsižvelgė ir į tai, jog suinteresuotas asmuo akivaizdžiai piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, vilkino procesą, veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Visų pirmą, neteikė į bylą atsiliepimo į pareiškimą (patikslintą pareiškimą), išskyrus prašymą pareiškimą palikti nenagrinėtu, neteikė rašytinių paaiškinimų bei įrodymų, nors apie tokias procesines teises bei pareigas teismas ne kartą posėdžio metu priminė. Kiekvieno posėdžio metu būdavo prašoma atidėti bylos nagrinėjimą skirtingais pagrindais, iš jų du dėl ligos. 2023 m. kovo 2 d. (posėdis atidėtas) ir 2023 m. gegužės 30 d. posėdžiai buvo prašomi atidėti dėl ligos, pateikiant nedarbingumą posėdžio dienai arba prieš pat posėdį. Nors suinteresuotas asmuo A. B. yra advokatas, tačiau jam prašant suteikti galimybę pasirūpinti atstovavimu, šis prašymas buvo tenkintas, tuo pagrindu 2023 m. kovo 15 d. posėdis atidėtas. Sekančio posėdžio metu (2023 m. balandžio 14 d.) A. B. į posėdį atvyko su advokato padėjėja Gabija Pleškiene, tačiau teismui nepateikė tinkamai pasirašytos atstovavimo sutarties (tokia sutartis pateikta tik vėliau). 2023 m. gegužės 4 d. posėdžio metu buvo prašoma atidėti bylos nagrinėjimą dėl advokato padėjėjos Gabijos Pleškienės nedarbingumo, tačiau šis prašymas buvo atmestas, nes byloje nebuvo pateiktas advokato padėjėjos vienerių metų praktikos atlikimo ataskaita (Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Paskutinio teismo posėdžio metu (2023 m. gegužės 30 d.) iš viso nėra aišku, kodėl nebuvo pateiktas trūkstamas dokumentas (nurodyta ataskaita), o advokato padėjėja, esant pasirašytai atstovavimo sutarčiai, nedalyvavo teismo posėdyje. Atsižvelgiant į išdėstyta bei tai, kad į 2023 m. gegužės 30 d. posėdį susirinko visi proceso dalyviai (Tarnybos atstovė dalyvavo nuotoliniu būdu), išskyrus suinteresuotą asmenį A. B., o būtent dėl suinteresuoto asmens A. B. prašymo pareiškėjos (antstolės) ir Tarnybos dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu, todėl suinteresuotas asmuo neatvykdamas į 2023 m. gegužės 30 d. posėdį, įskaitant nedalyvavimą nuotoliniu būdu, vertintinas kaip nepagarba teismui ir susirinkusiems proceso dalyviams, todėl teismas, turėdamas pareigą imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias proceso vilkinimui bei siekiant, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis), 2023 m. gegužės 30 d. suinteresuoto asmens prašymą dėl posėdžio atidėjimo atmetė ir bylą išnagrinėjo nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. B..

Dėl prašymo palikti pareiškimą nenagrinėtą

Suinteresuotas asmuo A. B. 2023 m. kovo 15 d. pareiškimu prašė antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo su 2023 m. vasario 6 d. jo patikslinimu palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu (pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimu), nes antstolė nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į vaikų gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl turimos informacijos pateikimo (Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teismingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 51 punktas).

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teismingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 51 punktą, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš el. vykdomosios bylos Nr. 0015/21/01078 nustatyta, kad antstolė, gavusi 2022 m. lapkričio 3 d. suinteresuoto asmens S. Š. prašymą kreiptis į teismą dėl A. B. bendravimo tvarkos nevykdymo (pažeidimų), nesikreipė į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Visgi ši faktinė aplinkybė nedaro antstolės atliktų vykdymo veiksmų (surašant Sprendimą, įpareigojanti skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą) bei kreipimąsi į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu neteisėtą ar tuo labiau pagrindą palikti antstolės pareiškimą nenagrinėtą. Pagal kasacinio teismo praktiką patvarkymas dėl informacijos pateikimo yra veiksmas, skirtas duomenims surinkti, bet jei antstolis turi pakankamai duomenų dėl teismo sprendimo nevykdymo, jis nėra įpareigotas laukti dvidešimt dienų (antstolio veiksmo apskundimo terminą), kad galėtų parengti sprendimo neįvykdymo aktą. Tam tikrais atvejais kreipimasis dėl sankcijos už teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą taikymo gali būti viena geriausių priemonių, kad būtų pašalintos kliūtys vykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Šioje byloje nenustatyta, kad antstoliui nesikreipus į vaikų gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl turimos informacijos pateikimo, buvo pažeisti geriausi vaiko interesai ar kilusi grėsmė juos pažeisti.

Pažymėtina ir tai, jog šeimos ginčuose itin svarbus yra tėvo ir motinos bendradarbiavimas ne tik tarpusavyje, bet ir su atitinkamomis institucijomis, taip pat ir su teismo sprendimą vykdančiu antstoliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Iš el. vykdomosios bylos Nr. 0015/21/01078 matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. antstolei patvarkymu priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2021 m. rugpjūčio 11 d. buvo priimtas raginimas įvykdyti sprendimą, kuris buvo išsiųstas suinteresuotam asmeniui A. B., 2021 m. rugpjūčio 11 d. ir 2022 m. vasario 28 d. patvarkymais dėl informacijos pateikimo buvo kreiptasi ir į Tarnybą, 2023 m. vasario 28 d. antstolė kreipėsi į A. B. dėl pozicijos pateikimo, tačiau iš suinteresuoto asmens atsakymo negauta. Nors nurodytos faktinės aplinkybės yra susijusios su kitais (ankstesniais) suinteresuoto asmens bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo epizodais, tačiau tolimesni galimi pažeidimai, kurie yra šios bylos nagrinėjimo dalyku, susiję su ta pačia teismo sprendimu nustatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad toje pačioje el. vykdomojoje byloje Nr. 0015/21/01078 antstolė jau buvo pasikreipusi į Tarnybą dėl informacijos pateikimo, įvertinus ankstesnį Tarnybos 2023 m. kovo d. atsakymą, teismo vertinimu, formalus pakartotinis kreipimasis (po 2023 m. lapkričio 3 d. S. Š. pareiškimo) į Tarnybą būtų betikslis ir neatitiktų vykdymo proceso tikslų. Antstolis, būdamas teismo sprendimo (nutarties) vykdymą kontroliuojantis valstybės įgaliotas asmuo, turi siekti kiek galima greičiau tinkamai įvykdyti teismo sprendimą ir taip užtikrinti išieškotojo interesus. Pirmiausiai antstolis yra saistomas teismo sprendimu (nutartimi) nustatytų įpareigojimų skolininkui vykdymo. Tuo atveju, kai teismo sprendimas dėl atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nėra vykdomas, antstolis turi dėti pastangas pašalinti tokio nevykdymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Šiuo konkrečiu atveju antstolės Virginijos Meškauskienės neveikimas, pakartotinai nesiunčiant Tarnybai pranešimo dėl informacijos pateikimo, buvo pateisinamas ir atitiko vykdymo proceso tikslus.

Teismas atkreipia dėmesį, kad iš tiesų po antstolės pradinio pareiškimo priėmimo, bylos nagrinėjimo metu buvo priimta 2023 m. sausio 25 d. nutartis, kuria antstolė buvo įpareigota pateikti patikslintą pareiškimą. Kadangi pagal teismo nurodymus procesiniai trūkumais buvo pašalinti, t.y. buvo pateiktas pastiklintas 2023 m. vasario 6 d. pareiškimas dėl baudos skyrimo, kuriame buvo aiškiai išdėstyti konkretūs tėvo (suinteresuoto asmens A. B.) veiksmai (neveikimas), kuriais pasireiškė teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo ir jo vaikų bendravimo tvarkos pažeidimai (nurodytos ir konkrečios datos, kuomet padaryti galimi pažeidimai) ir kokios aplinkybės (įrodymai) patvirtina šiuos veiksmus, todėl šis pareiškimas, kaip atitinkantis jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, buvo priimtas nagrinėjimui.

Dėl bendravimo tvarkos pažeidimų

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Skolininko atsakomybę už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą, reglamentuoja specialioji teisės norma – CPK 771 straipsnis. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 str. nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

Iš el. vykdomosios bylos Nr. 0015/21/01078 nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-501-989/2017. Vykdomasis raštas buvo išduotas įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo pagrindu, kuriuo be kita ko buvo nustatyta nepilnamečių B. B. ir A. B. gyvenamoji vieta su motina S. Š. ir nustatyta skyrium gyvenančio tėvo A. B. ir vaikų (B. ir A.) bendravimo tvarka. Ginčui aktualūs bendravimo tvarkos 1, 2, 12 ir 13 punktai, numatantys: „1. Vaikų B. ir A. B. tėvas A. B. bendrauja su vaikais B. ir A. B. 2 (dvi) darbo dienas per savaitę – antradieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas vaikus B. ir A. B. iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas vaikus B. ir A. B. nurodytomis dienomis vaikų motinai S. B. į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 val.; 2. Vaikų B. ir A. B. tėvas A. B. nepertraukiamai bendrauja su vaikais B. ir A. B. kiekvieno mėnesio kas antrąjį savaitgalį, paimdamas vaikus B. ir A. B. iš vaikų motinos S. B. gyvenamosios vietos atitinkamą šeštadienį nuo 9.00 iki 10.00 val. ir parveždamas vaikus B. ir A. B. į vaikų motinos S. B. gyvenamosios vietos adresą atitinkamą sekmadienį iki 19.00 val.;“; „12. Vaikui B. B. ir/ar A. B. sergant, tėvas A. B. gali bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje. Papildomas tėvo A. B. bendravimo laikas su vaikais, praleistas dėl vaiko ligos, yra suteikiamas esant abiejų šalių rašytiniam susitarimui. 13. Tvarka gali būti keičiama tik abiejų šalių bendru rašytiniu susitarimu.“. Suinteresuotas asmuo S. Š. 2022 m. lapkričio 2 d. pareiškimu kreipėsi į antstolę su prašymu kreiptis į teismą dėl A. B. tvarkos nevykdymo. Šio pareiškimo (prašymo) pagrindu antstolė Virginija Meškauskienė 2022 m. lapkričio 28 d. priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-15-31172 (toliau – Aktas), kurio pagrindu buvo surašytas pareiškimas teismui (vėliau patikslintas 2023 m. vasario 6 d.) dėl baudos skyrimo A. B., šiam nevykdant (pažeidžiant) teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017. Tiek Akte, tiek pareiškime (patikslintame pareiškime) antstolė nurodė šiuos išieškotojos (S. Š.) pateiktus skolininko (A. B.) pažeidimus: 2022-08-30, 2022-09-02, 2022-09-05, 2022-09-07, 2022-09-11, 2022-09-15, 2022-09-19, 2022-09-21, 2022-09-23, 2022-09-26, 2022-09-29, 2022-10-05, 2022-10-11, 2022-10-13 (teismo posėdžio metu patikslino, kad dėl 2022-10-13 datos yra apsirikimas).

Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendra šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008). Tuo tarpu civiliame procese faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Dėl kiekvieno patikslintame pareiškime nurodyto galimo skyrium gyvenančio tėvo (A. B.) ir jo vaikų (B. ir A.) bendravimo tvarkos pažeidimo pasisakytina atskirai.

Antstolės patikslintame pareiškime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. (antradienį) paėmęs vaikus 17.08 val., A. B. jų negrąžino iki 20 val., o parvežė tik kitos dienos (trečiadienį) apie 21 val. Pagal 2022 m. kalendorių 2022 m. rugpjūčio 30 d. buvo antradienis, taigi tėvas turėjo teisę bendrauti ir matytis su B. ir A., tačiau teismo sprendimu nustatytas bendravimo laikas buvo apibrėžtas konkrečiomis valandomis, t.y. nuo 17 val. - 18 val. (juos pasiimant) iki ne vėliau 20 val., juos grąžinant vaikų motinai S. B. į vaikų gyvenamąją vietą. Iš suinteresuoto asmens S. Š. žodinių bei rašytinių paaiškinimų, byloje pateiktų suinteresuotų asmenų susirašinėjimų, suinteresuoto asmens S. Š. ir B. susirašinėjimo nustatyta, kad berniukai nebuvo grąžinti 2022 m. rugpjūčio 30 d. iki 20 val. Vaikai buvo grąžinti 2022 m. rugpjūčio 31 d. po 20.22 val. Iš bylos medžiagos galima spręsti, jog suinteresuotas asmuo A. B. su vaikais vyko į artimo giminaičio laidotuves. Bendro tėvų sutarimo dėl berniukų vykimo į laidotuves nebuvo priimta, tuo tarpu šių aplinkybių nebuvo išspręsta ir teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka. Iš suinteresuotų asmenų susirašinėjimo matyti, kad abu tėvai turėjo kategorišką poziciją dėl vaikų dalyvavimo laidotuvėse, suinteresuotas asmuo S. Š. taip pat prašė nevežti vaikų į Kauną (į laidotuves). Nors teismas sutinka, kad vaikai turi būti mokomi atjautos artimam, ką nurodė ir A. B. susirašinėjime, tačiau, įvertinus vaikų amžių tuo metu (11 m. ir 9 m.), aplinkybes, kad vaikai buvo vežami į laidotuves 2022 m. rugpjūčio 31 d., t.y. prieš pat pirmą mokslo metų dieną (2022 m. rugsėjo 1 d.), ir į kitą miestą (iš Vilniaus į Kauną), pripažintina, kad tai neatitiko geriausių vaikų interesų, todėl toks skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos pažeidimas nėra pateisinamas.

Antstolės patikslintame pareiškime nurodyta, kad A. B. 2022 m. rugsėjo 2 d. (penktadienį) paėmė nepilnamečius vaikus iš ugdymo įstaigos, tuo tarpu penktadienį nėra nustatyta bendravimo tvarka. Pagal 2022 m. kalendorių 2022 m. rugsėjo 2 d. buvo penktadienis, tačiau pagal teismo sprendimu patvirtintą skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarką A. B. bendrauja su vaikais B. ir A. B. tik 2 (dvi) darbo dienas per savaitę – antradieniais ir ketvirtadieniais. Suinteresuotas asmuo S. Š. paaiškino, kad tėvas vaikus pasiėmė iš mokyklos 15 val. ir juos namo parvežė tą pačią dieną. Suinteresuotas asmuo S. Š. tvirtino, kad, prieš paimdamas vaikus, A. B. su ja nederino, ką tėvas veikė su berniukais ir kodėl paėmė nežino (jei vaikai pasakojo, neprisimena). Byloje nenustatyta, kad dėl 2022 m. rugsėjo 2 d. vaikų paėmimo buvo bendras tėvų sutarimas. Aplinkybę, kuri tikėtinai patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. A. B. buvo paėmęs berniukus su savimi patvirtina jo žinutė rugsėjo 2 d. 14:56 val. „išeik berniukų pasitikt“. Kaip paaiškino vaikų motina S. Š., vaikai penktadienį po pamokų turi grįžti namo, nes turi kitas veiklas. Atsakydama į 2022 m. rugsėjo 2 d. A. B. žinutę, S. Š. nurodė, kad 17 val. A. yra krepšinio treniruotė. Kadangi byloje nėra pateikta objektyvių ir pateisinančių aplinkybių dėl berniukų paėmimo kitu metu (šiuo atveju 2022 m. rugsėjo 2 d.), o tą dieną 17 val. A. turėjo eiti į krepšinio treniruotę, prieinama prie išvados, kad nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymas neatitiko geriausių vaikų interesų.

Antstolės patikslintame pareiškime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. (pirmadienį) A. B. paėmė A. B. po pamokų, tuo tarpu pirmadieniais nėra nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka. Pagal 2022 m. kalendorių 2022 m. rugsėjo 5 d. buvo pirmadienis, tačiau pirmadienį nenumatyta tėvo ir A. bendravimo diena. Teismo posėdžio metu S. Š. paaiškino, kad tėvas paėmė A. po pamokų ir parvežė 18.30 val., tačiau prieš paimant net neinformavo. Apie tai, jog A. su savimi buvo paėmęs A. B., galima spręsti iš byloje pateiktų suinteresuotų asmenų rugsėjo 5 d. susirašinėjimo. El. susirašinėjime A. B. nurodė apie solfedžio pamoką, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta. Kita vertus, iš bylos medžiagos bei suinteresuoto asmens S. Š. rašytinių bei žodinių paaiškinimų matyti, kad tarp šalių be kita ko yra ginčas ir dėl berniukų ugdymo, popamokinės veiklos būrelių (užsiėmimų), tačiau šie klausimai turi būti sprendžiami tėvų bendru sutarimu. Vienasmenis vieno iš tėvų sprendimas dėl vaiko užklasinės veiklos lankymo, net ir esant tokiai pamokai, nepateisina bendravimo tvarkos nesilaikymo.

Antstolės patikslintame pareiškime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 7 d. (trečiadienį) A. B. paėmė A. B. po pamokų, tuo tarpu trečiadieniais nėra nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka. Pagal 2022 m. kalendorių 2022 m. rugsėjo 7 d. buvo trečiadienis, tačiau trečiadienį nenumatyta tėvo ir A. bendravimo diena. Iš byloje pateiktų suinteresuotų asmenų susirašinėjimo, suinteresuoto asmens S. Š. žodinių bei rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 7 d. tėvas A. B. paėmė A. B. po pamokų tam, kad berniukas sudalyvautų pirmame saksofono užsiėmime. Vėlgi, bylos duomenimis sprendimas, jog A. turi lankyti saksofono pamokas, buvo priimtas vienasmeniškai tėvo A. B., todėl šios aplinkybės nepateisina teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymo.

Antstolės patikslintame pareiškime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. (sekmadienį) iki 19 val. sūnus A. nebuvo grąžintas į savo gyvenamąją vietą pas motiną. Pagal teismo sprendimu patvirtintos skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos 2 punktą, vaikai sekmadienį turi būti grąžinti iki 19 val. į vaikų motinos S. B. gyvenamosios vietos adresą. Pagal tvarkos 12 punktą vaikui B. B. ir/ar A. B. sergant, tėvas A. B. gali bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje. Iš byloje pateiktų susirašinėjimų, suinteresuoto asmens S. Š. žodinių bei rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po 20 val. buvo parvežtas tik B., o A. dėl sveikatos būklės (vėmimo ir temperatūros) buvo paliktas tėvo namuose. El. susirašinėjime tėvas A. B. nurodo, kad „neveš vaiko, turinčio temperatūros“, „pas gydytoją gali nuvežti ir pats“. Iš motinos ir berniukų (B. bei A.) susirašinėjimų matyti, kad, anot berniukų, jie kurį laiką buvo vieni. A. rašė, kad „atsikėlus viską skaudėjo“. Iš e.sveikatos išrašo matyti, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. 17:55 val. tėvas A. B. konsultavosi su gydytoja telefonu, buvo nurodyta, kad vaikas serga 2 paras, karščiavo iki 39, vėmė vieną kartą, o šiuo metu 37, bendras silpnumas, kitų simptomų neišsako, geria, guvus, apetito nėra. Su gydytoja tėvas konsultavosi telefonu ir 2022 m. rugsėjo 13 d., prie nusiskundimų nurodyta, kad serga dvi paras, 09-11 karščiavo iki 39. Vertinant pastarąją situaciją, pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, jog bendravimo tvarkoje nebuvo numatyta išlygų, jog vaiko (vaikų) ligos atveju ar jiems susirgus vaikai gali būti negrąžinti jų motinai. Antra vertus, aplinkybės, jog su gydytoja buvo konsultuotasi tik pirmadienio pavakare (2022 m. rugsėjo 12 d. 17:55 val.) ir vaikas iš viso nebuvo vežtas gydytojo apžiūrai, vaikas tik vieną kartą vėmė, ir, kaip yra parodžius vaikų motina, tai gan dažnas negalavimas, aukšta temperatūra irgi yra kontroliuojama vaistais, tuo labiau nuo 38,5 temperatūros gydytojai rekomenduoja „numušti temperatūrą“, todėl prieinama prieš išvados, kad ir šiuo atveju A. neparvežimas namo 2022 m. rugsėjo 11 d. (sekmadienį) neatitiko geriausių vaiko interesų, todėl bendravimo tvarkos pažeidimas nėra pateisinamas.

Antstolės patikslintame pareiškime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. (ketvirtadienį) sūnus A. po 20 val. nebuvo grąžintas gyvenamosios vietos adresu, sūnus parašė mamai žinutę „Mama jis mane kankina“, buvo iškviesti policijos pareigūnai ir budinti VTAS komanda. Pagal 2022 m. kalendorių 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo ketvirtadienis, todėl berniukai vaikų motinai turėjo būti grąžinti iki 20 val. (bendravimo tvarkos 2 punktas). Iš byloje pateiktų suinteresuotų asmenų susirašinėjimų, S. Š. žodinių bei rašytinių paaiškinimų galima spręsti, jog A. nebuvo parvežtas namo, tikslu, kad jis neužsikrėstų nuo sergančio B.. Tačiau aplinkybės, jog B. tuo metu sunkiai sirgo ar jo liga buvo pavojinga A., byloje nenustatytos, todėl nėra objektyviai pateisinamas A. negrąžinimas vaikų motinai pagal bendravimo tvarkos 1 punkto nuostatas. El. susirašinėjimuose tarp mamos ir A. matyti, kad motinos skambučiai buvo atmetami, o berniukui parašius, kad „mama, jis mane kankina“, motina išvyko berniuko pasiimti. Užduodamas klausimus dėl šio epizodo, A. B. posėdžio metu tuo pačiu išsakė paaiškinimus, kad, kai berniukas parašė žinutę, jo nebuvo namuose, jis ėjo iki bankomato berniukui įnešti pinigų, tačiau iš A. banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. (įskaitytinai) berniukui nebuvo įnešta jokia pinigų suma, kurios mokėtojas būtų berniuko tėvas.

Antstolės patikslintame pareiškime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. (pirmadienį) A. B. paėmė nepilnamečius vaikus iš ugdymo įstaigos, tuo tarpu pirmadieniais nėra nustatyta bendravimo tvarka. Pagal 2022 m. kalendorių 2022 m. rugsėjo 19 d. buvo pirmadienis, todėl ši diena nėra tėvo ir berniukų bendravimo diena. Iš byloje pateikto tėvų el. susirašinėjimo bei S. Š. žodinių bei rašytinių paaiškinimų galima spręsti, jog vaikai buvo paimti tuo tikslu, kad būtų nuvežti į anglų pamoką bei fortepijono pamokas, tačiau dėl šio neformalaus ugdymo buvo nuspręsta vienasmeniškai berniukų tėvo, todėl dėl šių priežasčių bendravimo tvarkos pažeidimai taip pat nėra pateisinami. Pastebėtina, kad iš bylos duomenų akivaizdus tėvų ginčas dėl formaliojo ir neformaliojo berniukų ugdymo buvo laikinai sureguliuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-24749-1168/2022, kuria iš dalies tenkintas vaikų motinos S. Š. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis numatyta be kita ko pareiga A. B. numatytu bendravimo su vaikais laiku užtikrinti jų galimybę vaikams dalyvauti jų formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklose bei nustatyta, kad dėl nepilnamečių berniukų užsiėmimų tvarkaraščius (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje su mokyklos administracija derina vaikų motina S. Š.“. Kadangi 2022 m. rugsėjo 19 d. galiojo įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, ši tvarka buvo aiški ir konkreti, todėl jos nesilaikymas, vaikų tėvui A. B. paimant vaikus nenumatyta laiku, net ir vaikų lavinimo tikslais, tačiau dėl to nesant bendro tėvų sutarimo, neatitiko geriausių vaikų interesų. Berniukų nusistovėjusi dienotvarkė ir rutina, ypač svarbi lankant mokyklą, buvo akivaizdžia sutrikdyta, įnešta chaoso. Tokio amžiaus vaikams ypač svarbus pastovumas ir aiškumas. Net dėl vaiko lavinimo tikslų tėvo iniciatyva vienasmeniškas sprendimas nuvežti vaiką į specialias pamokas negali būti vertinamas kaip atitinkantis geriausių vaikų interesų.

Antstolės patikslintame pareiškime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. (trečiadienį) A. B. paėmė A. B. po pamokų, tuo tarpu trečiadieniais nėra nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka. Pagal 2022 m. kalendorių 2022 m. rugsėjo 21 d. buvo trečiadienis, todėl nebuvo skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo diena. Iš byloje pateiktų tėvų susirašinėjimo, S. Š. žodinių paaiškinimų matyti, kad A. buvo paimtas po pamokų tuo tikslu, kad berniukas nuvyktų į saksofono pamoką. Šis epizodas yra panašus į prieš tai buvusius pažeidimus, kai ne tėvo bendravimo metu paimamas berniukas dėl neformalaus berniuko lavinimo, bet kaip jau pasisakyta aukščiau, nesant dėl to bendro tėvų sutarimo, pažeidžiant nusistovėjusią dienotvarkę, neatitinka geriausių vaikų interesų,

Antstolės patikslintame pareiškime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. (penktadienį) A. B. paėmė nepilnamečius vaikus iš ugdymo įstaigos, tuo tarpu penktadienį nėra nustatyta bendravimo tvarka. Pagal 2022 m. kalendorių 2022 m. rugsėjo 23 d. buvo penktadienis, o penktadienį nėra numatyta tėvo ir berniukų bendravimo diena. Iš tėvų el. susirašinėjimų, žodinių S. Š. paaiškinimų matyti, jog 2022 m. rugsėjo 23 d. po pamokų berniukų tėvas juos pasiėmė ir vakarop (galimai apie 17.30 val.) grąžino. Objektyvių ir pateisinamų aplinkybių, dėl kurių vaikų tėvas turėjo po pamokų paimti berniukus, nenustatyta. Galimai tai buvo tiesiog bendras laikas kartu, tačiau toks vienasmeniškas sprendimas paimti vaikus, nesant bendro tėvų sutarimo, yra teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimas (bendravimo tvarkos 1 ir 13 punktai).

Antstolės patikslintame pareiškime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. (pirmadienį) A. B. abu nepilnamečiai vaikai buvo paimti po pamokų, tuo tarpu pirmadieniais nėra nustatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka. Pagal 2022 m. kalendorių 2022 m. rugsėjo 26 d. buvo pirmadienis, t.y. nėra skyrium gyvenančio tėvo ir berniukų bendravimo diena. Iš byloje pateikto tėvų el. susirašinėjimo ir S. Š. žodinių paaiškinimų matyti, kad nurodytą dieną berniukai buvo paimti po pamokų dėl tėvo vienasmenišku sprendimu sutartų anglų ir muzikos pamokų, nors vaikų motina parašė tėvui, jog A. šiandien yra ir fortepijono pamoka bei darbas su logopede. Kai ne tėvo bendravimo metu paimami berniukai dėl neformalaus lavinimo užsiėmimų, dėl tokio lavinimo nesant bendro tėvų sutarimo, tai neatitinka geriausių vaiko interesų.

Antstolės patikslintame pareiškime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. (ketvirtadienį) nustatyta bendravimo tvarka nuo 17 iki 20 val., o A. B. paėmė sūnų B. po pamokų ir uždraudė 16.20 val. jam eiti į (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą. Pagal 2022 m. kalendorių 2022 m. rugsėjo 29 d. buvo ketvirtadienis, taigi tėvo ir vaikų bendravimo diena. Visgi iš byloje pateiktų el. susirašinėjimų, S. Š. žodinių paaiškinimų matyti, kad nurodytą dieną B. buvo paimtas po pamokų, tačiau nebuvo nuvestas į solfedžio pamokas (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje. A. B. el. susirašinėjime taip pat nurodyta, kad abiem berniukams, įskaitant B., šiandien yra karate. Kaip jau minėta, tėvų ginčas dėl formaliojo ir neformaliojo berniukų ugdymo buvo laikinai sureguliuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-24749-1168/2022. Tėvai turi bendru sutarimu nuspręsti dėl berniukų lavinimo, o nesant tokio sutarimo, savavališkas tėvo sprendimas keisti nusistovėjusią vaikų dienotvarkę ir rėžimą, vienasmeniškai priimti sprendimus neleisti į lankomus būrelius, net ir tuo metu esant tėvo ir sūnaus bendravimo laikui, neatitinka geriausių vaiko interesų, todėl toks pažeidimas objektyviai nėra pateisinamas.

Antstolės patikslintame pareiškime nurodyta, kad 2022 m. spalio 5 d. (trečiadienį) A. B. prievarta sūnų A. tempė į automobilį, kai nėra nustatyta jo bendravimo tvarka. Pagal 2022 m. kalendorių 2022 m. spalio 5 d. buvo trečiadienis, o trečiadienį nėra numatyta tėvo ir berniukų bendravimo laikas. Iš S. Š. žodinių ir rašytinių paaiškinimų, vaizdo įrašo, 2023 m. sausio 25 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2022 m. spalio 5 d. (trečiadienį) po pietų (apie 13.30 val.) (duomenys neskelbtini) stotelėje, Vilniuje, suinteresuotas asmuo A. B. prieš berniuko A.valią jį siekė įsodinti į stovintį automobilį. Kadangi trečiadienį tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka nenustatyta, todėl veikimas priešingai, siekiant pasiimti vaiką ir prieš jo valią, neatitinka geriausių vaiko interesų bei pažeidžia nustatytą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką.

Antstolės patikslintame pareiškime nurodyta, kad 2022 m. spalio 11 d. (antradienį) A. B. paėmė vaikus po pamokų, kai bendravimo laikas prasideda 17 val. Iš 2022 m. kalendoriaus matyti, kad 2022 m. spalio 11 d. buvo antradienis, taigi tėvo ir berniukų bendravimo diena. Iš suinteresuotų asmenų el. susirašinėjimų, S. Š. žodinių bei rašytinių paaiškinimų matyti, kad abu berniukai buvo paimti iškart po pamokų, nors tėčio ir berniukų bendravimo laikas turi prasidėti nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Šiuo atveju manytina, kad pažeidimas nors atrodo formalus, tačiau, kaip suprantama iš motinos paaiškinimų, problema yra tame, kad tokiu būdu buvo sutrikdyta vaikų dienotvarkė, vaikai grįžo namo pas motiną neparuošę pamokų ir dėl to namų darbus darė iki vėlumos (beveik 22 val.). Tai akivaizdžiai pažeidžia vaikų poilsio rėžimą, todėl, nors jai ir tėvui patogu paimti vaikus iškart po pamokų, esant nustatytoms aplinkybėms (vaikai grįžo po 20 val. (kaip ir numatyta), tačiau neparuošę namų darbų), neatitinka geriausių vaikų interesų bei nepateisina teismo sprendimo nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymo.

Antstolės patikslintame pareiškime nurodytas ir 2022 m. spalio 13 d. epizodas, tiesa, nedetalizuotas, nenurodyta, kuo ir kaip jis pasireiškė. Posėdžio metu antstolė taip pat nurodė, kad dėl šios datos susimaišė. Tiesa, nors suinteresuoto asmens pareiškime buvo nurodytas ir 2022 m. spalio 13 d. atvejis, dėl šio epizodo nebuvo duoti ir suinteresuoto asmens paaiškinimai, t.y, nebuvo ir nagrinėtas. Kadangi antstolės patikslintame pareiškime nebuvo nurodytas aiškus 2022 m. spalio 13 d. įvykio faktinis pagrindas, šis reikalavimas nebuvo detalizuotas bei patikslintas ir teismo posėdžio metu, todėl šioje dalyje pareiškimas paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

Prašyme palikti pareiškimą nenagrinėtu suinteresuotas asmuo A. B. nurodė ir tai, kad antstolės pareiškimas teismui dėl baudos skyrimo ir Aktas grindžiami nenuosekliu tik S. Š. bei jo susirašinėjimu SMS žinutėmis, tačiau pats suinteresuotas asmuo į bylą jokių rašytinių įrodymų neteikė, nors apie įrodinėjimo pareigą teismas ne kartą priminė posėdžių metu. Anot suinteresuoto asmens, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kaip antstolė V. Meškauskienė tikrino šią informaciją vykdymo procese, prieš surašant aktą, tačiau ar buvo teismo sprendimu nustatytos tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos pažeidimai, ar jie įrodyti, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Suinteresuotas asmuo nurodė ir tai, kad pasigendama informacijos, ar antstolė V. Meškauskienė bandė sprendimo vykdymą aptarti su vaikais, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, prašė jos rekomendacijos dėl tokių aplinkybių, ar prašė valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos apklausti (išklausyti) vaikų nuomonės, o jei neprašė, kodėl nebendradarbiavo su vaiko teisių tarnyba. Dėl pastarųjų aplinkybių suinteresuotas asmuo nurodė Instrukcijos 51 punktą, tačiau jame nėra numatyta tokių nuostatų ar jų būtinumo. Instrukcijos 51 punkte numatyta, kad prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Taigi, antstolė turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju yra tikslinga ir būtina su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptarti sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu antstolė Virginija Meškauskienė, ji nepriėmė sprendimo dėl vykdymo tvarkos, nes šiuo konkrečiu atveju, esant aiškiam teismo sprendimui, jo vykdymo tvarkai ir terminams, jis yra nereikalingas.

Suinteresuotas asmuo A. B. pažymėjo ir tokias aplinkybes, jog byloje nėra duomenų, jog Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas buvo išsiųstas el. paštu A. B. ir šiam patvirtinus jo gavimą arba išsiųstas registruota korespondencija paštu. Kaip pripažino antstolė teismo posėdžio metu bei patvirtina el. vykdomosios bylos Nr. 0015/21/01078 duomenys, 2022 m. lapkričio 28 d. Aktas Nr. S-22-15-31172 nebuvo išsiųstas suinteresuotam asmeniui A. B., tačiau nenustatyta, kad tokią procesinę pareigą turi antstolė. Tuo labiau, kad toks Aktas yra neskundžiamas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-5801-989/2023).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nurodytas įstatymo normas ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos, sudarančios pagrindą skirti suinteresuotam asmeniui A. B. baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 (bendravimo tvarkos 1,2,12,13 punktų), nevykdymą išieškotojos S. Š. naudai.

Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Nors CPK 145 straipsnio 9 dalis ir 771 straipsnio 5 dalis numato galimybę skirti baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, teismas atsižvelgia į tai, kad bauda skiriama ne dėl delsimo įvykdyti sprendimą, o dėl konkrečių teismo sprendimo nevykdymo epizodų, todėl nutaria skirti skolininkui (suinteresuotam asmeniui) A. B. vienkartinę baudą. Spręsdamas dėl konkretaus baudos dydžio, teismas atsižvelgia į baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo paskirtį, pažeidimo pobūdį ir skaičių (iš viso 13 epizodų), į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-13304-1040/2022, A. B. jau buvo skirtas įspėjimas dėl to paties teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarko nevykdymo, todėl skiria skolininkui A. B. 390 Eur baudą, t.y. po 30,00 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo epizodą, išieškant ją išieškotojos S. Š. naudai.

Proceso dalyviai prašymų dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo nereiškė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Teismas procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatyrė.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 771 straipsnio 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies.

Skirti A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 390 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt eurų) dydžio vienkartinę baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 (bendravimo tvarkos 1,2,12,13 punktų), nevykdymą, ją priteisiant išieškotojos S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dalyje dėl 2022 m. spalio 13 d. įvykio palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Petrauskienė