Panevėžio apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-455-902/2022 pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl sveikatos patikrinimo išlaidų apmokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Vadovaujantis ŽULPKĮ 18 straipsnio 7 dalimi, išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys. Sveikatos tikrinimo tvarkos 6 punkte nurodyta, jog periodiniai sveikatos patikrinimai atliekami ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo. Taigi sveikatos patikrinimai, kuriuos ieškovas kaip darbuotojas privalo atlikti vadovaujantis Sveikatos tikrinimo tvarka, yra laikomi periodiniais sveikatos patikrinimais.

5. Papildomai ieškovas nurodė, kad iki ginčo sveikatos patikrinimo 2021-10-01 jam bendrovėje teko dirbti ir nuotoliniu būdu (atitinkamai 2021-09-23, 2021-09-28 dalinai, 2021-09-29) sutarus su darbdaviu, nes iki 2021-09-23 pritrūkus testų, ieškovui nepavyko pagal darbdavio įsakymą atlikti sveikatos patikrinimo. Ieškovas atliko sveikatos patikrinimą, kad nebūtų nušalintas nuo darbo ir galėtų bendrovėje dirbti kontaktiniu būdu. Susitarimo su darbdaviu, kad darbą nuotoliniu būdu ieškovas atliks nuolat nebuvo. Ieškovas vykdė darbdavio įsakymą dėl periodinių sveikatos patikrinimų, nes ieškovas nebuvo pasiskiepijęs nuo Covid-19 ligos, taip pat nebuvo persirgęs šia liga tam tikru momentu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl sveikatos patikrinimo išlaidų priteisimo iš atsakovės atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog ieškovas dirba pas atsakovą 2019 m. gruodžio 12 d. neterminuotos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nuo 2020 m. sausio 6 d. eina (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) specialisto pareigas. 2021 m. rugpjūčio 27 d. atsakovės generalinis direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl periodinio darbuotojų tikrinimo, ar neserga užkrečiamąja liga tvarkos patvirtinimo“ įpareigojo įmonės darbuotojus nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. 00 val. prieš pradedant dirbti pagal grafiką savo tiesioginiam vadovui parodyti neigiamo Covid-19 testo rezultatą patvirtinančius dokumentus; nurodė, jog darbdavys tyrimų neorganizuoja, darbuotojai užsiregistruoti tyrimui turi savarankiškai ,,Karštojoje koronaviruso linijoje“ telefonu 1808 arba elektroninės registracijos būdu www.1808.lt (įsakymo 4 punktas); dokumentą, patvirtinantį neigiamą Covid-19 testą, darbuotojas turi pateikti periodiškai, kas 7-10 dienų (įsakymo 5 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovas su įsakymu buvo supažindintas ir kad tokį įsakymą ieškovas vykdė, periodiškai testavosi. Kartu byloje nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovas 2021 m. spalio 1 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigoje UAB ,,Medicina practica laboratorija“ savo iniciatyva atliko sveikatos patikrinimą dėl Covid-19 ligos ir kreipėsi į atsakovę (darbdavį) dėl patirtų 23 Eur išlaidų atlyginimo.

14. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. ŽULPKĮ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021-03-26 iki 2021-12-01) 18 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, taip pat Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą, darbuotojų tikinimosi tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybė 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ patvirtino Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąją liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą (toliau – Darbų sąrašas), ir Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimosi tvarką (toliau – Sveikatos tikrinimosi tvarka).

15. Ginčui aktualios Sveikatos tikrinimosi tvarkos redakcijos 2.13 p. darbai ir veiklos, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas yra gamybos įmonių darbuotojų veikla. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo buvo visiškai pagrįstai nustatyta, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovo darbdavys (atsakovė) yra gamybos įmonė, o ieškovo darbinės funkcijos nebuvo galimos įgyvendinti vien nuotoliniu būdu.

16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju pažymi, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas aiškiai bei išsamiai aptarė teisės aktų nuostatas, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl darbuotojo sveikatos tikrinimosi pareigos, tokios pareigos įgyvendinimo sąlygų, o taip pat specialiųjų teisės aktų nuostatų taikymo pagrįstumo. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė jokių argumentų, dėl kurių iš esmės nebūtų pasisakęs pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinė instancijos teismas papildomai skundžiamame sprendime nustatytų aplinkybių, visų nurodytų teisės aktų bei pagrįstai padarytų išvadų papildomai nekartoja. Vien tai, kad skundžiamu sprendimu yra priimtas ieškovui nepalankus procesinis sprendimas, o ieškovas teisės aktų nuostatas bei principus interpretuoja sau naudinga linkme, savaime nepatvirtina skundžiamo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, o kartu ir nesuteikia ieškovui apeliantui teisės rodyti nepagarbą teismui, kuris šią civilinę bylą išnagrinėjo detaliai, išsamiai, objektyviai ir nešališkai.

17. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje kilusį ginčą bei vykstantį procesą papildomai pažymi tai, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl patirtų sveikatos patikrinimo išlaidų, susijusių su Covis-19 ligos tikrinimu, priteisimo rėmėsi ŽULPKĮ, PTŽAĮ bei Sveikatos tikrinimosi tvarkos nuostatomis, tačiau, kaip jau minėta pirmiau, 2021 m. rugpjūčio 27 d. atsakovės generalinis direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl periodinio darbuotojų tikrinimo, ar neserga užkrečiamąja liga tvarkos patvirtinimo“ įpareigojo įmonės darbuotojus nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. 00 val. prieš pradedant dirbti pagal grafiką savo tiesioginiam vadovui parodyti neigiamo Covid-19 testo rezultatą patvirtinančius dokumentus. Šiame įsakyme, kuris yra privalomas ieškovui, buvo aiškiai nurodyta, kad darbdavys tyrimų neorganizuoja, darbuotojai užsiregistruoti tyrimui turi savarankiškai ,,Karštojoje koronaviruso linijoje“ telefonu 1808 arba elektroninės registracijos būdu www.1808.lt (įsakymo 4 punktas). Šiuo atveju aptariamas atsakovės vidinis teisės aktas ieškovui buvo privalomas, o pateiktu ieškiniu ieškovas šio individualaus teisės akto neginčijo. Taigi faktiškai susiklostė tokia situacija, kuomet ieškovas, pats nesilaikęs jam privalomo vidinio teisės akto, o taip pat ignoruodamas specialiąsias teisės normas, selektyviai remiasi bendrosiomis teisės aktų nuostatomis siekdamas atgauti savo iniciatyva pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje atlikto patikrinimo dėl Covid-19 ligos išlaidas. Vertinimas, kad yra pagrindas atlyginti ieškovo prašomas išlaidas, prieštarauja ne tik teisės aktų sisteminiam vertinimui, tačiau ir bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi byloje nėra nustatytų aplinkybių, jog ieškovas neturėjo galimybės ar dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima atlikti patikrinimo dėl Covid-19 ligos aptariamo atsakovės generalinio direktoriaus įsakyme nustatyta tvarka, kuri darbuotojams buvo nemokama.

18. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad ŽULPKĮ 18 straipsnio 7 dalyje (ginčo atveju aktuali redakcija) buvo įtvirtinta, kad išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, ir darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. ŽULPKĮ 40 straipsnio 2 punkte buvo įtvirtinta, kad iš valstybės biudžete sveikatos priežiūrai numatytų lėšų finansuojama valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, paskelbtos dėl užkrečiamosios ligos, karantino ir (ar) riboto karantino, kurie nustatomi pagal šį Įstatymą ir kitus teisės aktus, priemonių taikymas žmonėms, jų sveikatos patikrinimai, mikrobiologiniai tyrimai, ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktika, izoliavimas, atliekami Lietuvos Respublikos ir (ar) tarptautinės teisės aktų nustatyta tvarka. Sveikatos tikrinimosi tvarkos 11 punkte buvo įtvirtinta, kad darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti, sveikatos patikrinimai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, padariniams šalinti.

19. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas bei nurodė atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teisės aktai aiškiai ir konkrečiai numatė specialiąją sąlygą, kad darbuotojų patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto, o ne darbdavio lėšomis. Taigi ieškovui, kuris, pagal byloje nustatytas ir pirmiau aptartas aplinkybes, turėjo pareigą atlikti sveikatos patikrinimą dėl vykdomos veiklos pobūdžio bei aplinkybės, jog sveikatos patikrinimas yra atliekamas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas (COVID-19 ligos), sveikatos patikrinimas buvo finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, o atsakovė, kaip darbdavys, galiojančiu ir neginčytu vidiniu teisės aktu nustatė konkrečią tikrinimosi tvarką, kuri buvo finansuojama iš valstybės biudžeto. Kita vertus, kaip pagrįstai tą pastebi atsakovė, byloje esantys įrodymai, o būtent Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raštai, kuriuose nurodoma, kad darbdavys ginčo atveju aktualiu laikotarpiu neturėjo pareigos atlyginti darbuotojų Covid-19 ligos tyrimo išlaidų, taip pat neleidžia sutikti su ieškovo reikalavimu dėl patirtų sveikatos tikrinimosi išlaidų atlyginimo. Papildomai tokias išvadas patvirtina ir PTŽSAĮ 4 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios įtvirtina, kad įgyvendinant teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, paciento teisė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka gali būti ribojama.

20. Išdėstytų išvadų nekeičia ir ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl neva periodinių sveikatos patikrinimų apmokėjimo iš darbdavio lėšų įtvirtinimo, aiškios tvarkos dėl finansavimo iš valstybės biudžeto nebuvimo bei testų atlikimo ne sveikatos priežiūros įstaigoje. Pastebėtina, kad pirmiau aptartos teisės aktų nuostatos, kaip nurodyta ir skundžiamame sprendime, yra specialiosios nuostatos, todėl vien tai, kad tikrinimas dėl Covid-19 ligos tam tikru metu, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai visoje šalyje, buvo numatytas, kaip atliekamas reguliariai, savaime nepatvirtina, kad toks patikrinimas tapo periodiniu bei apmokamu darbdavio lėšomis ieškovo nurodomais pagrindais, kurie įtvirtino bendrąsias, o ne specialiąsias nuostatas, dėl kurių taikymo yra suformuluota aiški Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai; Konstitucinio Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento paklausimo“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-203-469/2019; Nr. e3K-3-197-469/2020). Ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl neva aiškios finansavimo tvarkos nebuvimo bei testų atlikimo sveikatos priežiūros įstaigose ne tik yra nepagrįsti, tačiau tokie argumentai nėra susiję su reikalavimo atlyginti patirtas sveikatos tikrinimosi išlaidas įrodinėjimu, kadangi byloje nenustatyta, kad ieškovas neturėjo realios galimybės pasinaudoti darbdavio vidiniame teisės akte nurodyta tikrinimosi tvarka už kurią darbuotojams nereikia mokėti, o taip pat, kad testų paėmimas mobiliuosiuose punktuose, kaip specialioji tvarka esant ekstremaliajai situacijai visoje šalyje, buvo negaliojanti ar prieštaraujantis teisės aktams.

21. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

22. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi pakankamai išskirtinė procesinė situacija, kuri neleidžia atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas skirstyti vadovaujantis vien CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovas į teismą kreipėsi reikalaudamas priteisti 23 Eur dydžio sveikatos tikrinimosi išlaidas iš atsakovės, kuri yra jo darbdavys. Pagal viešojoje erdvėje esančius duomenis, atsakovė yra didelė gamybos įmonė, kurioje dirba daugiau nei 600 darbuotojų, įmonė veikia daugiau nei 30 metų, o pardavimo pajamos 2021 metais viršijo 123 milijonus eurų. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip darbuotojas, yra silpnesnioji ginčo santykių šalis. Neginčijant ir neneigiant atsakovės teisės naudotis profesionalia teisine pagalba, pastebėtina, kad atsakovės ekonominės galimybės rinktis atstovą advokatą yra plačios, tačiau tokios galimybės savaime neturėtų iš esmės eliminuoti darbuotojo teisės į teisminę gynybą dėl nedidelių sumų priteisimo iš darbdavio, vien tik dėl galimos rizikos atlyginti darbdavio patirtų, neproporcingai su ginčo suma, didelių bylinėjimosi išlaidų. Neginčytina, kad nagrinėjamoje byloje spręsti klausimai bei kilęs ginčas iš esmės buvo susijęs ne tiesiogiai su sveikatos tikrinimosi išlaidų dydžiu, o dėl teisės aktų reguliavimu bei nuostatomis, jų aiškinimu ir taikymu, tačiau teismo proceso metu stipresniosios ginčo šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų suma gali sukurti situaciją, kuomet realiai apsunkinama ar tampa pernelyg ekonomiškai sunkiai įgyvendinama silpnesniosios šalies (darbuotojo) teisė į teisminę gynybą. Pagal viešojoje erdvėje esančius duomenis 2022 m. balandį vidutinis atsakovės darbuotojo atlyginimas yra 1833,59 Eur, o nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra atitinkamai 1400 Eur bei 1542,75 Eur. Tai leidžia daryti išvadą, kad darbo ginčas, kurio suma šiuo atveju yra kiek daugiau nei 20 Eur, iš esmės darbuotojui gali tapti ekonomiškai itin nuostolinga ir sunkiai įgyvendinama bei lemti pasirinkimą atisakyti bandyti ginti galimai pažeistas teises.

24. Įvertinęs visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir sumažinti iš ieškovo atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 500 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat mažinamos ir iš ieškovo atsakovei priteisiamos 300 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 18 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl paskirstytų bylinėjimosi išlaidų:

sumažinti iš ieškovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 500 Eur (penkių šimtų eurų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.