- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-19
- Bylos Nr.
- 1A-74-1035/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22586-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- M. S.
- Nukentėjusysis
- B. O. B.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas, Elena Žilėnienė
- Kategorijos
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios B. O. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 1 ir 5 dalimis, M. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei uždraudžiant jam viso bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja B. O. B.
Vadovaujantis BK 69 straipsniu, M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 1 (vienerius) metus ir 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiosios B. O. B. naudai 1066,63 Eur turtinės žalos.
Nukentėjusiosios B. O. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jai iš M. S. priteista 1066,63 Eur turtinės bei 1821 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
M. S. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. birželio 20 d. apie 19.06–19.45 val., tiksliai nenustatytu laikotarpiu, viešoje vietoje – daugiabutyje (duomenys neskelbtini), ties įėjimu iš lauko į bendro naudojimo laiptinės vidų, įžūliai elgdamasis kitų asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, be priežasties žodžiais kibdamas prie nukentėjusiosios B. O. B., žodžiais grasindamas susidoroti su nukentėjusiąja, rodydamas nukentėjusiajai savo kumščius, neleisdamas nukentėjusiajai pro jį praeiti ir laisvai patekti į toje laiptinėje esantį nukentėjusiosios butą, prikišęs savo kumščius nukentėjusiajai ties veidu grasinant panaudoti smurtą, po to, nukentėjusiajai bandant slėptis, peržengiant laiptinės slenkstį, patenkant į laiptinės vidų, ją pargriovė ant žemės, po to, ne mažiau kaip du kartus įspyrė gulinčiai nukentėjusiajai į kairę čiurną, o nukentėjusiajai atsikėlus, M. S. ranka sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip vieną smūgį į viršutinę lūpą, dėl ko nukentėjusioji pajuto burnoje neturinti danties. Taip veikdamas M. S. padarė nukentėjusiajai B. O. B. 11-o danties vainiko lūžį, abiejų kelių nubrozdinimus ir kairės pėdos V-o padikaulio pamato lūžį (dėl kurio nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) ir taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios B. O. B. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji B. O. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei priteisti jai visą civiliniame ieškinyje nurodytą sumą, t. y. 13 178,63 Eur turtinės žalos ir 1821,37 Eur neturtinės žalos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neteisingai įvertino civilinį ieškinį ir priteisė nepagrįstai mažą turtinės žalos atlyginimo sumą. Danties gydymo sumą gali nustatyti tik tos srities specialistas, todėl teismui buvo pateikta klinikos „(duomenys neskelbtini)“ medicininė pažyma. Jei teismui kilo abejonių dėl nurodytos kainos, teismas privalėjo iškviesti šią pažymą surašiusį specialistą ir išsiaiškinti, kodėl pažymoje nurodytos tokios sumos, bet ne ją atmesti. Implanto kaina sudaro tik mažą dalį visų danties atstatymo, gydymo, parengiamųjų procedūrų ir galutinio rezultato dalį. Teismas nepagrįstai priteisdamas tik dalį prašomos sumos, tarsi pasisakė, kad viso kito gydymo nereikės ir užteks atlikti tik dalinį danties atstatymą. Teismo siūlymas ieškoti kito gydymo yra nepriimtinas. Be to, teismas klaidingai traktavo nemokamų gydytojų psichoterapeutų paslaugas, nes iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos papildomos medžiagos matyti, kad visos psichoterapijos procedūros yra mokamos. Prie civilinio ieškinio pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiajai reikalingos atitinkamos medicininės paslaugos, todėl teismas, neturėdamas medicininio išsilavinimo, negalėjo vertinti kitaip. Prie apeliacinio skundo pridedami papildomi medicininiai dokumentai, patvirtinantys, kad civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma yra netgi mažesnė nei nukentėjusiajai iš tikrųjų kainuotų medicininės paslaugos. Be to, nukentėjusiosios gydymas tęsiamas iki šiol, todėl ateityje susidarys papildomos išlaidos.
1.2. Teismas, priteisdamas turtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į tai, kad gydytojas psichoterapeutas-psichiatras nukentėjusiajai nustatė potrauminio streso sindromo diagnozę. Gydymas truks nuo 3 iki 5 metų (vieną kartą per savaitę). Tai lems didesnę turtinę ir neturtinę žalą. Užpuolimo metu patirtos traumos išprovokavo didelius stuburo skausmus, buvo daug gydytojų konsultacijų. 2023 m. rugsėjo 29 d. atlikta sudėtinga operacija, po jos sekė ilga reabilitacija. Beveik 6 mėnesius nukentėjusioji negalėjo vaikščioti. Visą laiką turi nešioti specialų stuburo įtvarą – korsetą, vaikščioti su dviem lazdomis. Nukentėjusioji nuolat kenčia didelius skausmus, vartoja nuskausminamuosius ir raminamuosius vaistus. Nuo užpuolimo dienos nukentėjusioji yra nuolatinėje gydytojų priežiūroje. Kiekvienas apsilankymas pas gydytojus kelia didelį stresą ir blogina dvasinę sveikatą. Po užpuolimo metu patirto padikaulio lūžio liko sunkūs reiškiniai. Dėl galutinai ir patikimai nesuformuoto išmušto priekinio danties nukentėjusioji visiškai negali to danties naudoti, normaliai valgyti, tai apsunkina jos bendravimą su žmonėmis ir izoliuoja iš socialinio gyvenimo.
1.3. Po nagrinėjamo įvykio nukentėjusiajai liko šie sveikatos pakenkimo reiškiniai: 1) kairiojo padikaulio lūžis, čiurnos ir kelio sumušimas išprovokavo stuburo operaciją; 2) visą laiką skaudą blauzdos, padikaulio ir čiurnos srityje bei stuburo srityje; 3) išliko daug silpnesnė kairės kojos funkcija; 4) gali sėdėti tik trumpą laiką ant tinkamo aukščio kėdės; 5) gali ribotai vaikščioti su specialiu stuburo įtvaru ir dviem lazdomis (kitaip nesaugu ir skauda); 6) išliko biosocialinių funkcijų sutrikimas; 7) sutrikusi judėjimo funkcija su motoriniu sutrikimu; 8) nustatytas nepakankamas stuburo operacijos efektas, todėl numatyta papildoma stuburą fiksuojanti operacija; 9) nustatyta diagnozė – potrauminio streso sindromas, gydymas nuo 3 iki 5 metų reguliariai po 1 kartą savaitėje; 10) priekinio danties nefunkcionalumas. Gydytojų rekomendacijos nurodytos teismui pateiktuose medicininiuose dokumentuose, t. y. reikalingas tolesnis ilgalaikis gydymas, judėjimo ribojimas, naudojimasis pagalbinėmis priemonėmis vaikštant, nuskausminančių ir raminamųjų vaistų vartojimas, nuolatinė gydytojų priežiūra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Atsiliepime nurodyta, kad prokuroras baigiamųjų kalbų metu siūlė nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš nuteistojo 10 000 Eur, kadangi nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra per didelis.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėja – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė neginčija veikos kvalifikavimo, faktinių bylos aplinkybių ir nuteistajam paskirtos bausmės, tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-50-1073/2019).
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji B. O. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 838,48 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 165–171). Civilinis ieškinys grindžiamas iš esmės tuo, kad dėl M. S. padaryto nusikaltimo nukentėjusiajai, be kita ko, buvo visiškai sutrikdytas jos gyvenimas, ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir skausmą, buvo atitraukta nuo visų užsiėmimų ir izoliuota iš socialinio gyvenimo, po užpuolimo buvo nustatyta, kad jai lūžo kairis padikaulis, dėl ko jai buvo uždėta langetė 6 savaitėms ir paskirti analgetikai, ji ilgą laiką negalėjo vaikščioti, o dėl išmušto danties negali normaliai valgyti. Taip pat nukentėjusiajai daug kartų teko lankytis pas gydytojus, atlikti reabilitaciją, pirko vaistus, darydama magnetinį rezonansą pirko reikalingus medikamentus ir kt., taip pat ilgą laiką vengė žmonių, tapo uždara, pažeidžiama, linkusi į vienatvę, sumažėjo jos aktyvumas, nors prieš tai buvo aktyvi visuomenėje, lankė kultūros, meno, pramogų renginius, turėjo daug draugų, su kuriais po įvykio visiškai nenorėjo bendrauti, nukentėjusioji patiria nuolatinį stresą, nerimą, neviltį, ją kankina nemiga. Vis tik, nukentėjusioji, sužinojusi kiek iš tikrųjų jai kainuos gydymas, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje patikslino civilinį ieškinį ir prašė priteisti jai bendrai 15 000 Eur žalos atlyginimo, t. y. 13 178,63 Eur turtinės žalos ir 1821,37 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš nuteistojo nukentėjusiajai 1066,63 Eur turtinės žalos ir 1821 Eur neturtinės žalos. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad nukentėjusiajai priteistą turtinę žalą sudaro: patirtos išlaidos už taksi paslaugas vykti į teismo ekspertizės įstaigą ir pas odontologą (19 Eur), odontologinės paslaugos (584 Eur), vaistai (28,33 Eur), ortopedo traumatologo konsultacija ir rentgenodiagnostika (105 Eur), reabilitacijos paslaugos (purvo aplikacijos, 110 Eur), reabilitacijos paslaugos (stuburo tempimas ir kinezeterapija vandenyje, 71,30 Eur), gydytojo psichiatro konsultacijos (111 Eur), burnos chirurgo konsultacija (UAB „(duomenys neskelbtini)“, 38 Eur). Kitos civiliniame ieškinyje nurodytos būsimos išlaidos, susijusios su dantų gydymu (implantacija) ir psichoterapijos konsultacijomis, nukentėjusiajai nebuvo priteistos, motyvuojant iš esmės tuo, kad šios išlaidos nelaikytinos pagrįstomis. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nukentėjusioji nesutinka ir prašo priteisti visą civiliniame ieškinyje nurodytą sumą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinėje teisėje taikomas bendrasis principas, kad kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslaus jų dydžio, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014). Be to, CK 6.249 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, tokiu atveju kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Šios civilinio kodekso nuostatos taikomos tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir nedelsiant reikia lėšų. Iš nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio, teisiamojo posėdžio metu išdėstytų argumentų ir apeliacinio skundo matyti, kad ji prašo priteisti būsimas dantų gydymo (implantacijos) ir psichoterapijos konsultacijų išlaidas, kurias, nukentėjusiosios teigimu, patvirtina byloje pateikti medicinos dokumentų išrašai.
Byloje nustatyta, kad dėl M. S. padaryto nusikaltimo nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. jai buvo padaryti ne tik abiejų kelių nubrozdinimai ir nustatytas kairės pėdos V-o padikaulio pamato lūžis, bet taip pat 11-os danties vainiko lūžis. Iš byloje esančio ir prie apeliacinio skundo pakartotinai pridėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išrašo matyti, kad pacientė kreipėsi dėl danties prognozės įvertinimo. Išraše nurodyta, kad kadangi šiuo metu dantis yra protezuotas cirkonio keramikos vainikėliu (pastaba – iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos matyti, kad nukentėjusiajai po įvykio buvo uždėtas laikinas vainikėlis), neįmanoma gerai įvertinti esamo stabilumo, t. y. dėl blogo movos efekto (ferulės) danties vainikėlis nelaiko, tad kandimo metu išsivysto didelė laužimo jėga ir būna tikėtinas vainiko lūžimas. Dėl buvusios traumos – sumušimo nukentėjusiajai rekomenduojama pasidaryti rentgeno nuotraukas sekimui ir jei kandimo metu nulūžta vainikėlis bei dantis, tada reikalinga implantacija, laikino vainikėlio dėjimas, kaulo augmentacija, minkštųjų audinių augmentacija, tada pastovaus vainikėlio dėjimas. Pacientei išaiškinta, kad turi būti sumažintas kandimo krūvis ir ji perspėta apie galimas rizikas. Nurodyta, kad preliminari gydymo suma gali būti apie 4000 Eur (3 t., b. l. 57). Pirmosios instancijos teismas šios civilinio ieškinio dalies netenkino ir nurodė, kad ši suma yra tik apytikrė, gydymo metu gali kisti, į bylą nėra pateikta konkreti sąmata, kiek kainuotų nukentėjusiosios danties gydymas, o pati nukentėjusioji gali pasirinkti ir kitą stomatologijos kliniką. Su šiais motyvais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad svarbu atsižvelgti į tai, jog dėl priekinio danties vainiko lūžio nukentėjusioji negali tuo dantimi kasti, nes turi būti sumažintas kandimo krūvis, tai sukelia diskomfortą, todėl akivaizdu, kad išlaidos danties gydymui yra būtinos ir neišvengiamos. Po danties vainiko lūžio jai uždėtas tik laikinas vainikas, kurį būtina pakeisti. Pagal pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išrašą preliminari danties gydymo išlaidų suma yra apie 4000 Eur, tačiau tiksliai nežinoma, nes be papildomų tyrimų ir dėl dabar esančio laikino vainiko danties gydymo apimtis tiksliai nenustatyta, todėl ši suma gali kisti. Kaip matyti, vertinant tokio pobūdžio paslaugų kainas Lietuvoje (kurios paprastai nesiekia 2000 Eur), nurodyta suma už danties gydymo paslaugas iš tiesų yra didelė. Viena vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad minėtame medicinos išraše paaiškinta, kodėl nustatyta tokia preliminari suma, t. y. dėl papildomų audinių manipuliacijų, nes pacientės aukšta šypsenos linija ir reikalingi aukšti estetiniai rezultatai, tad gali būti papildomų augmentacijų kietųjų ar minkštųjų audinių. Be to, tokiai didelei būsimų gydymo paslaugų kainai gali turėti įtakos ir nukentėjusiosios senyvas amžius, kuris lemia, kad nukentėjusiosios danties atkūrimas ir gijimo procesas yra daug lėtesnis nei jaunesnio amžiaus žmogaus. Kita vertus, minėtame išraše nurodyta daug nežinomųjų, nuo kurių ateityje priklausys galutinė kaina. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad protingumo kriterijų atitinkančiomis būsimomis nukentėjusiosios danties gydymo išlaidomis laikytina 2 500 Eur suma, kuri priteistina iš nuteistojo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu nukentėjusioji patirs daugiau išlaidų, dėl jų atlyginimo ji galės pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Apeliaciniame skunde taip pat reiškiamas reikalavimas priteisti būsimas išlaidas, susijusias su psichoterapijos konsultacijomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicininiame išraše nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatytas potrauminio streso sindromas, numatoma nukentėjusiosios psichoterapijos trukmė – 3 metai, reguliarumas 1 kartą per savaitę, 1 seanso kaina 52 Eur, bendra suma 8112 Eur (3 t., b. l. 31). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors numatytas psichoterapijos gydymas yra patvirtintas minėtu medicininiu išrašu, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad po nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusioji lankėsi pas psichiatrą iš viso tik du kartus, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar nukentėjusioji artimiausius trejus metus 1 kartą per savaitę iš tikrųjų nepertraukiamai ir reguliariai lankysis pas psichoterapeutą. Be to, po kelių konsultacijų, atsižvelgiant į gydymo sėkmę, gali paaiškėti, kad tokio pobūdžio paslaugos nukentėjusiajai bus nebereikalingos. Kitaip tariant, dėl šio nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimo kyla daug neapibrėžtumo, todėl jis pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu nukentėjusioji iš tiesų lankysis pas psichiatrą dėl potrauminio streso sindromo ir patirs išlaidų, dėl jų atlyginimo ji taip pat galės pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusioji apeliaciniame skunde išdėstė argumentus ne tik dėl minėtos turtinės žalos atlyginimo, bet ir dėl neturtinės, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, skundžiamu nuosprendžiu ir priteisė nukentėjusiosios, patikslinus civilinį ieškinį, reikalaujamą neturtinės žalos dydį – 1821 Eur (tik be centų). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji pati nurodė jai atlygintinos neturtinės žalos sumą, kuri skundžiamu nuosprendžiu jai buvo priteista, teisėjų kolegija, būdama susaistyta nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio reikalavimo dalyku, negali priteisti daugiau neturtinės žalos, negu buvo prašoma.
Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš nuteistojo M. S. valstybės naudai prašoma išieškoti 93,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir M. S. gynėja paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė E. Žilėnienė. Kadangi gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, nuteistasis nedirba, tenkinami šioje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai (t. y. jo turtinė padėtis nėra gera), teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme iš M. S. neišieškotinos.
Byloje taip pat pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai B. O. B. pagal 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)ATP-B-2023-16277, kurios sudaro 110 Eur. Šias išlaidas prašoma priteisti valstybei. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2021, Nr. 2K-70-942/2022). Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusioji turi teisę į turėtų procesinių išlaidų atlyginimą. Nukentėjusiosios atstovas, kuris Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo paskirtas atstovauti nukentėjusiajai, dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje bei gynė nukentėjusiosios teises ir interesus. Atsižvelgiant į nukentėjusiajai suteiktų paslaugų pobūdį ir mastą, nagrinėjamos bylos specifiką, minėtoje pažymoje nurodyto dydžio išlaidos nelaikytinos per didelėmis, todėl iš nuteistojo priteistinos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
tenkinti iš dalies nukentėjusiosios B. O. B. apeliacinį skundą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo – iš nuteistojo M. S. nukentėjusiajai B. O. B. priteistą 1066,63 Eur sumą turtinei žalai atlyginti padidinti iki 3566,63 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt šešių eurų ir 63 ct) sumos.
Palikti nepakeistą kitą nuosprendžio dalį.
Neišieškoti iš nuteistojo M. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš nuteistojo M. S. valstybei 110 (vieną šimtą dešimt) Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiosios atstovavimo apeliacinės instancijos teisme.
Išaiškinti nuteistajam, kad priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę pagalbą).
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.