Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Lino Pauliukėno, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės M. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. I. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 1, 4 dalimis atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir perduota laiduotojos R. I. atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 metų laikotarpiui, baudžiamoji byla nutraukta.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance“ S. G. priteista 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 7 000 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško įvykdymo.

Priteista E. K. iš M. I. 1 500 Eur išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiajai S. G. suteiktų teisinių įgalioto atstovo paslaugų apmokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. I. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: ji, 2024 m. spalio 5 d., apie 14.31 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuodama automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), elgdamasi neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems ji galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jai iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją S. G., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais M. I. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 982 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, <...>. ) ir 30 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti) reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

2.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, M. I. savo kaltę visiškai pripažino, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, ir siekė, kad procesas būtų kuo ekonomiškesnis. Ikiteisminio tyrimo metu norėjo užbaigti procesą susitaikant su nukentėjusiąja, bet to padaryti nepavyko, nes nukentėjusioji norėjo žymiai didesnės neturtinės žalos, nei išmokėjo už žalą atsakinga draudimo bendrovė. Praktiškai visos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės (jos įstatyminės atstovės) išlaidos už advokato teisines paslaugas susidarė dėl to, kad nukentėjusioji nesutiko su už žalą atsakingos draudimo bendrovės jai išmokėta neturtinės žalos suma ir siekė didesnės neturtinės žalos atlyginimo. Dėl šios priežasties baudžiamojoje byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys už žalą atsakingai draudimo bendrovei (tai sudarė žymią išlaidų už advokato teisines paslaugas dalį), o siekiant įrodyti, kad patirta neturtinė žala yra didesnė nei 15 000 Eur, nors ir esant sutrumpintam įrodymų tyrimui, teisiamojo posėdžio metu apklausta ir pati nukentėjusioji, ir liudytoja E. K. Taigi, iš esmės viso baudžiamojo proceso metu vyko civilinis ginčas tarp civilinės ieškovės ir civilinės atsakovės (draudimo bendrovės) dėl neturtinės žalos dydžio, todėl visų nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės (jos įstatyminės atstovės) išlaidų už šio ginčo sprendimą priteisimas iš M. I. prasilenkia su teisingumo principu.

4. Atsiliepimu į atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės M. I. apeliacinį skundą civilinio atsakovo draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance“ atstovas K. G. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Teismo posėdyje atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).???

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra ginčijama tik skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiosios S. G. įstatyminės atstovės E. K. patirtų išlaidų už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme jai priteisimo iš M. I.. Nors nėra ginčijamas priteistų išlaidų dydis (1 500 Eur), tačiau yra teigiama, kad apylinkės teismas apskritai neturėjo teisinio pagrindo minėtų išlaidų priteisti iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi skundžiamu nuosprendžiu ji nebuvo nuteista, arba teismas turėjo minėtas išlaidas priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance“. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

9. Teisėjų kolegija, ištyrusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir nenukrypdamas nuo aktualaus teisinio reglamentavimo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos išsprendė proceso išlaidų išieškojimo klausimą šioje baudžiamojoje byloje.

10. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

11. Šioje baudžiamojoje byloje 2025 m. birželio 19 d. M. I. buvo priimtas nuosprendis pripažinti ją padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tačiau ji nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista vadovaujantis BK 40 straipsnio pagrindu. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vien tai, kad M. I. yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nepaneigia skundžiamo nuosprendžio dalies dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato darbo apmokėjimą priteisimo iš M. I. pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pagrįstumo ir teisingumo. Nors apeliantė teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu ji nebuvo nuteista, todėl iš jos negalima išieškoti proceso išlaidų, tačiau šioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog jos padaryta veika atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 281 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius, M. I. nebuvo išteisinta, jai priimtas nuosprendis pagal kylančias teisines pasekmes negali būti tapatinamas su išteisinamuoju nuosprendžiu, todėl proceso išlaidų priteisimas iš jos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka neabejotinai yra galimas.

12. Tai, kad transporto priemonė (automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria M. I. sukėlė 2024 m. spalio 5 d. eismo įvykį, įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje ADB „Compensa Vienna Insurance“, ir dėl to pareiga atlyginti žalą nukentėjusiajai kilo civiliniam atsakovui ADB „Compensa Vienna Insurance“, negali ir neturi būti tapatinama su pareiga bylinėjimosi išlaidas taip pat atlyginti minėtai draudimo bendrovei. Todėl apeliantės teiginiai, kad draudimo bendrovė, atlygindama žalą nukentėjusiajai, galėjo atlyginti bent jau tuo metu žinomų išlaidų už advokato teisines paslaugas dalį, yra visiškai nepagrįsti. Aptariamu atveju yra aktuali būtent BPK 106 straipsnio 2 dalis, kuria pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas spręsdamas atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą.

14. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, esminis šioje baudžiamojoje byloje buvo M. I. kaltės padarius jai inkriminuotą BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą klausimas, o ne kilęs civilinis ginčas tarp civilinės ieškovės ir civilinės atsakovės (draudimo bendrovės) dėl neturtinės žalos dydžio. Baudžiamosiose bylose pirmiausia turi būti išsprendžiamas būtent asmens kaltės klausimas, tik tada galima spręsti su civiliniais ieškiniais ir proceso išlaidomis susijusius klausimus, todėl tokie klausimai yra išvestiniai. Nėra abejonės, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovavimo išlaidos ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidarė dėl atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės M. I. neteisėtų (neatsargių) veiksmų, dėl kurių nukentėjusioji S. G. eismo įvykio metu patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą ir buvo priversta siekti savo teisių gynybos teisme.

15. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas proceso išlaidų išieškojimo klausimą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog už nukentėjusiosios S. G. atstovavimą ikiteisminiame tyrime bei pirmosios instancijos teisme jos atstovė pagal įstatymą E. K. patyrė iš viso 3 007,86 Eur išlaidų advokatės E. Antanauskienės paslaugoms apmokėti, šias išlaidas buvo prašoma priteisti iš kaltinamosios (t. 2, b. l. 84–94). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad buvo padaryta neatsargi BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta veika, atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą (byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka), nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat prašomą priteisti išlaidų dydį, M. I. turtinę padėtį, motyvuotai sumažino prašomą priteisti proceso išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms apmokėti perpus – iki 1 500 Eur. Akivaizdu, kad priteistinų proceso išlaidų dydžio nustatymas nebuvo siejamas su civiliniu ieškiniu, kilusiu ginču dėl neturtinės žalos dydžio ir pan. Teisėjų kolegija pritaria tokiam apylinkės teismo sprendimui ir pažymi, kad ir pati apeliantė neginčija teismo nustatyto minėtų išlaidų dydžio, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako.

16. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusiosios S. G. atstovė advokatė E. Antanauskienė prašė priteisti nukentėjusiajai S. G. iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės M. I. 314,60 Eur sumą advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti ir pateikė dokumentų kopijas, patvirtinančias, kad nukentėjusiosios S. G. atstovė pagal įstatymą E. K. advokatei E. Antanauskienei už S. G. atstovavimą baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) sumokėjo 314,60 Eur (t. 2, b. l. 148–150). Baudžiamojo proceso įstatymas numato nukentėjusiojo teisę bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu turėti atstovą, kad proceso metu būtų visapusiškai ginamos ir užtikrinamos jo teisės bei teisėti interesai.

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-143-788/2022, 2K-58-628/2025 ir kt.).???

19. Nagrinėjamoje byloje nei nukentėjusioji, nei jos atstovė pagal įstatymą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio neskundė, apeliacinis procesas vyko pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės M. I. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas. Apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, kurie yra tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios interesais (patirtų proceso išlaidų atlyginimo priteisimo pagrįstumas), todėl akivaizdu, kad dėl šios priežasties nukentėjusioji kreipėsi teisinės pagalbos. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra procesinių dokumentų, taip pat ir atsiliepimo į apeliacinį skundą, surašymas. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ruošiantis ir dalyvaujant bylos nagrinėjame apeliacine tvarka turi būti priteisiamos iš M. I., kuri padarė nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą (nesudėtinga, nedidelės apimties – viena nusikalstama veika, vienas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, viena nukentėjusioji, bylą sudaro 2 tomai), posėdžių apeliacinės instancijos teisme skaičių (byla buvo išnagrinėta per 1 teismo posėdį), jo trukmę (posėdis truko iš viso 20 minučių), atstovo darbo sąnaudas ginant nukentėjusiosios interesus (advokatė E. Antanauskienė atstovavo nukentėjusiajai ir pirmosios instancijos teisme, taigi bylos aplinkybės jai buvo žinomos ir didelių jos laiko sąnaudų nereikalavo, ji surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, teismo posėdyje nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas), mano, kad nukentėjusiosios S. G. turėtos išlaidos ir prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma – 314,60 Eur – neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nurodyto baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio ir nėra per didelė, vertintina kaip protinga ir pagrįsta, todėl nukentėjusiosios atstovės prašymas yra tenkinamas ir nukentėjusiajai iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės priteistina 314,60 eurų suma advokato paslaugoms apmokėti (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės M. I. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės M. I. nukentėjusiajai S. G. 314,60 Eur turėtų proceso išlaidų advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti.