- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-518-577/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- V. I., J. I.
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 3.1.1.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. I. (V. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) – osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams V. I. (V. I.) ir J. I. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) – oji daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau ir - Bendrija) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų V. I. ir J. I. lygiomis dalimis 291,13 Eur skolos už namo (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovams lygiomis dalimis nuosavybės teise priklausantis (duomenys neskelbtini) - tas butas, administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d., 5 procentų metines palūkanas ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovai V. I. ir J. I. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas kasmet turi būti šaukiamas visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kuriame turi būti pateikiama bendrijos veiklos ataskaita, svarstomi kiti bendrijos nariams svarbūs klausimai. Pasak atsakovų, Bendrijos pirmininkas A. B., pažeisdamas minėto įstatymo reikalavimus, piktnaudžiaudamas bendrijos narių pasitikėjimu, savavališkai nuo 2005 m. didino komunalinių paslaugų tarifus, kuriuos nustatyti galėjo tik visuotinis bendrijos narių susirinkimas (DGNBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas); padidėjo bendrijos pirmininko ir samdomų darbuotojų atlyginimai. Teigia, kad visuotiniam bendrijos narių susirinkimui nenustačius mokesčių, įmokų, rinkliavų ir kt. dydžių, reikia laikyti, jog visi bendrijos apskaičiuojami mokesčiai yra neteisėti. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2503-392/2016 įgaliotinių sprendimas išrinkti pirmininku A. B. iki 2016 m. gegužės 29 d. buvo pripažintas negaliojančiu (Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą), todėl iki tol A. B. pasirašyti dokumentai turėjo būti pripažinti negaliojančiais, tarp jų – sutartys dėl komunalinių paslaugų teikimo, visi apskaičiuoti mokesčiai, rinkliavos, samdomų darbuotojų apmokėjimai ir pan.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovų V. I. ir J. I. lygiomis dalimis 291,13 Eur skolos (po 145,56 Eur iš kiekvieno), 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (291,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 617,68 Eur bylinėjimosi išlaidas (po 308,84 Eur iš kiekvieno) ieškovei (duomenys neskelbtini) – ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai; taip pat priteisė iš atsakovės J. I. valstybei 14,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Iš mokesčių už komunalines paslaugas suvestinės teismas nustatė, kad už laikotarpį nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2018 m. sausio mėn. susidarė 291,13 Eur atsakovų skola už laiptinės apšvietimą, durų priežiūrą, šiukšlių išvežimą, teritorijos tvarkymą, laiptinės valymą, administracijos išlaikymą, šilumos tinklų priežiūrą, lėšas kaupimui (namo remontams, atnaujinimams) ir avarinius darbus. Pažymėjo, kad atsakovų pateikti duomenys apie mokėjimus sutampa su ieškovės pateiktoje suvestinėje atsakovų mokėjimais; atsakovai mokėjo už paslaugas ne tokias sumas, kokias jiems apskaičiuodavo ieškovė, o 2015 m. rugpjūčio, spalio, gruodžio mėn., 2016 m. sausio – balandžio mėn., liepos, rugpjūčio mėn., lapkričio, gruodžio mėn., 2017 mėn. vasario, balandžio, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, gruodžio mėn. atsakovai už paslaugas nemokėjo iš viso. Teismas nurodė, kad atsakovai nesugebėjo paaiškinti, už kokias paslaugas ir kokia apimtimi jie nesutinka sumokėti. Atkreipė dėmesį, kad atsakovų bendro pobūdžio teiginiai apie netinkamą pirmininko veiklą nepaneigia atsakovams suteiktų paslaugų fakto.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus, kuriais remiantis (duomenys neskelbtini) DNSB susirinkimuose buvo sprendžiami tarifų už paslaugas nustatymo dydžiai; paaiškinimus apie tai, kaip apskaičiuojami mokesčiai už paslaugas.
6. Teismas pažymėjo, kad Savivaldybės administracija tik jos skiriamiems administratoriams turi teisę nustatyti maksimalius administravimo tarifus, o daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos administravimo tarifų nereguliuoja, jie nustatomi bendrijos narių visuotinių susirinkimų (įgaliotinių) nutarimais.
7. Teismo sprendime pabrėžta, kad Seimo kontrolieriaus ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dokumentuose nėra nurodyta apie netinkamai taikytus mokesčių už paslaugas dydžius; atsakovų teikti įrodymai susiję su (duomenys neskelbtini) DNSB veiklos organizavimo trūkumais, tačiau, net ir esant kai kuriems trūkumams, tai nepaneigia atsakovams suteiktų paslaugų fakto.
8. Atsakovai nepateikė duomenų, kad bendrijos pirmininkas vienasmeniškai vykdė jo kompetencijai nepriskirtas funkcijas.
9. Atsakovų argumentą, kad teismo sprendimu pripažinus negaliojančiu (duomenys neskelbtini) DNSB 2014 m. balandžio 29 d. bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo nutarimą dėl bendrijos pirmininko išrinkimo savaime tapo negaliojantys ir kiti įgaliotinių nutarimai, teismas pripažino nepagrįstu. Įvertinęs aplinkybę, kad nebuvo priimti jokie sprendimai dėl (duomenys neskelbtini) DNSB veiklos sustabdymo ar likvidavimo, nebuvo priimtas visuotinio narių ar įgaliotinių susirinkimo nutarimas pavesti bendrijos pirmininko pareigas laikinai eiti kitam asmeniui, teismas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) DNSB veikla nebuvo sustojusi ir tuomet, kai buvo pripažintas negaliojančiu 2014 m. gegužės 29 d. įgaliotinių nutarimas dėl (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininko išrinkimo, nes teismo sprendimas buvo aktualus tik iki kito bendrijos susirinkimo nutarimo dėl (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininko išrinkimo naujai kadencijai priėmimo.
10. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.76 straipsniu, 4.82 straipsnio 1 dalimi, 4.82 straipsnio 3 dalimi, 4.84 straipsnio 9 dalimi, teismas akcentavo, kad atsakovų prievolė mokėti už paslaugas kyla iš įstatymo ir atsakovai proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Todėl nepriklausomai nuo to, ar paslaugas teikia pati ieškovė, kaip namų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, ar paslaugos teikiamos pasitelkus trečiuosius asmenis, tai nepanaikina atsakovų pareigos išlaikyti ir išsaugoti bendrąją dalinę nuosavybę.
11. Teismas nurodė, kad atsakovai iš esmės nesirėmė aplinkybėmis, kurios leistų manyti, kad jie ginčija paslaugų suteikimo faktą, jie tik teigė, kad (duomenys neskelbtini) DNSB apskaičiuoti jiems mokesčiai yra per dideli, tik atsakovai nežino, kokia apimtimi. Teismo nuomone, ne tik ieškovas civilinės bylos nagrinėjimo metu turi suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą ir dalyką, tačiau ir atsakovai, iš kurių vienas atstovaujamas advokato, turėjo pateikti konkrečius nesutikimo su reikalaujamos priteisti sumos dydžiu argumentus. Atsakovų pozicija paremta bendrais deklaratyviais teiginiais, iš kurių nebuvo aišku ir negalima nustatyti, už kokias paslaugas atsakovai ir kokia apimtimi nesutinka, o už kokias sumokėjo, nes mokėjimus skolos susidarymo laikotarpiu atlikdavo savo nuožiūra. Atsakovų pozicijos neapibrėžtumą, teismo nuomone, patvirtina bylos nagrinėjimo metu reikšti prašymai skirti apskaitos ir finansų ekspertizę, siekiant nustatyti (duomenys neskelbtini) DNSB biudžeto lėšų naudojimo, finansinės būklės, veiklos rodiklių, atsiskaitymo operacijų pagrįstumą, finansinės atskaitomybės teisingumą bei apskaitos ir kontrolės trūkumus. Teismas, esant bylai ne dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir esant nepagrįstam tikslui išplėsti šios bylos nagrinėjimo ribas, atsakovų prašymo skirti valstybės lėšomis (atsakovas V. I. atleistas nuo tokių išlaidų) ekspertizę už reikšmingą 2 000 Eur ar artimą tam kainą, netenkino.
12. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, teismas lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovei priteisė advokatės atstovavimo išlaidas - 525 Eur ir 92,68 Eur išlaidų banko mokesčiams už išrašų parengimą. Kadangi pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ir – DGNKPPSBĮ) 23 straipsnio 3 dalį ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio, o atsakovas V. I. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. sausio 7 d. sprendimu 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo, teismas iš atsakovės J. I. priteisė pusę, t. y. 10 Eur žyminio mokesčio ir pusę, t.y. 4,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Atsakovas V. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir iš ieškovės (duomenys neskelbtini) - osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovė teismui nepateikė dokumentų ir negalėjo paaiškinti, kaip atsakovams buvo paskaičiuota 291,13 Eur skola. Teismas vadovavosi ieškovės pateikta pažyma dėl atsakovės J. I. skolos už komunalines paslaugas ir konstatuodamas, jog 291,13 Eur atsakovų skola susideda už laiptinės apšvietimą, durų priežiūrą, šiukšlių išvežimą, teritorijos tvarkymą, laiptinės valymą, administracijos išlaikymą, šilumos tinklų priežiūrą, lėšas kaupimui (namo remontams, atnaujinimui) ir avarinius darbus, neatkreipė dėmesio, kad ieškinyje ieškovė kaupiamųjų lėšų neįtraukė į reikalaujamą atlyginti skolą. Teismas neįsigilinęs į bylos esmę peržengė ieškinio ribas. 2019 m. birželio 20 d. detalizacijoje nurodoma, kad teritorijos tvarkymo mokesčiai nustatomi priklausomai nuo kiemsargių algų, administracinis mokestis taip pat priklauso nuo bendrijos pirmininko, buhalterio ir kitų darbuotojų algų, bei kitų nurodytų priežasčių, jų nesukonkretinant. Akivaizdu, jog mokesčiai buvo skaičiuojami bet kaip. Teismas iš esmės tik perrašė ieškovės pateiktus pavyzdžius, kaip turi būti skaičiuojami mokesčiai, kuriuose nei vienas mokestis nėra apskaičiuotas.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Teismo sprendimu panaikinus sprendimą, kuriuo A. B. buvo išrinktas bendrijos pirmininku, buvo pripažintas negaliojančiu ir bendrijos įgaliotinių išrinkimas, todėl visi bendrijos įgaliotinių ir bendrijos pirmininko sprendimai yra neteisėti, tačiau teismas priimdamas skundžiamą sprendimą į tai neatsižvelgė.
13.3. Teismas reikalavo, jog atsakovas nurodytų, su kokia reikalavimo dalimi jis sutinka, o su kokia nesutinka, taip įrodinėjimo naštą, nustatant aplinkybę iš kokių konkrečių atskirų sumų pagal mokesčių rūšį susideda reikalavimo suma, nuo ieškovės perkeldamas atsakovams. Pažymi, kad teismas atsisakė skirti ekspertizę. Pasak apelianto, nepriklausomai nuo lėšų dydžio, atsakovas teismą prašytų skirti ekspertizę, nes jo tikslas įrodyti, jog ieškovė be teisinio pagrindo reikalauja skolos priteisimo. Atsakymai į užduotus klausimus leistų nustatyti, ar teisingai ieškovė paskaičiavo skolą, ar suklydo; tirti ieškovės veiklą atsakovai neprašė ir nenorėjo. Atsakius į užduotus klausimus, būtų tiksliai pasakyta, ar ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš atsakovų 291,13 Eur skolos atlyginimo.
13.4. Apelianto nesutikimas su ieškiniu yra aiškus ir suprantamas, tačiau teismas dėl paviršutiniško bylos išnagrinėjimo, bylos esmės neatskleidęs nutartyje nepagrįstai su tuo nesutiko. Teismas konstatavęs, kad be ekspertų pagalbos gali nustatyti, ar paslaugų tarifai atitinka savivaldybės paslaugų tarifus, šio fakto nenustatė; taip pat nenustatė, nuo kada vienas ar kitas norminis aktas taikant šiuos tarifus buvo taikomas; nenustatyta, kokiais norminiais aktais vadovavosi ieškovė paskaičiuodama skolą. Iki šiol nėra suprantama, iš kokių sudedamųjų dalių pagal mokesčių rūšį susidaro ieškovės nurodyta 291,13 Eur skola.
13.5. Teismo padarytas įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Ieškovas nepateikęs įrodymų dėl neva susidariusios skolos suvaržė savo galimybes tinkamai įvykdyti įrodinėjimo pareigą ir pagrįsti reikalavimą į visą ieškinyje nurodytą sumą. Teismas išėjo už ieškinio ribų; pažeisdamas dispozityvumo principą reikalavo, jog teismo posėdyje apeliantas pakeistų savo poziciją ir ieškinį pripažintų iš dalies, nesilaikė CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatų ir visapusiškai, objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, neįsigilino į bylos esmę, pažeidė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai.
Atsiliepimas
14. Ieškovė atsiliepime prašo netenkinti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų reikalavimų ir priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Susidariusios skolos detalizacija pateikta su ieškiniu kaip ieškinio Priedas Nr. 2; suvestiniuose duomenyse, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio imtinai, atsakovams už sunaudotą energiją, administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, priskaičiuota 568,79 Eur. Atsakovai minėtu laikotarpiu yra sumokėję 323,08 Eur; skirtumas tarp priskaičiuotos ir atsakovų sumokėtos sumos sudaro 291,13 Eur, kas ieškinyje įvardinta kaip įsiskolinimas. Be to, Priede Nr. 2 detaliai išvardintos paslaugos ir rinkliavos, nurodant taikomus tarifus. Ieškovas taip pat pateikė paaiškinimą – Detalizaciją kaip apskaičiuojami komunalinių paslaugų mokesčiai su priedais.
14.2. Priedo Nr. 2 skiltyje pavadinimu „Fondas“ yra apskaitomos kaupiamosis lėšos, kurias atsakovas įvardija, kaip nepagrįstai priteistas, peržengiant ieškinio ribas. Atsakovams bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio buto bendrą plotą 50,99 kv.m. padauginus iš 2015 m. sausio 27 d. sprendimu patvirtinto „Fondas remontui“ tarifo 0,0434 Eur, apskaičiuota 2,21 Eur mėnesio įmoka.
14.3. Nė vienas rinkliavos dydis nebuvo nustatytas atsakovo nurodomu 2014 m. gegužės 29 sprendimu, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu priimtu 2016 m. gegužės 24 d. civilinėje byloje Nr.2-1346-819/2016 pripažino negaliojančiu.
14.4. Bylos nagrinėjimo metu buvo siekiama išsiaiškinti atsakovų poziciją, su kuria dalimi ieškovo apskaičiuotų komunalinių paslaugų atsakovai sutinka, o su kuria - ne. Šio klausimo atsiradimą lėmė byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio yra apmokėję dalį jiems priskaičiuotų mokesčių (323,08 Eur), nors minėtu laikotarpiu priskaičiuota mokėtina suma sudarė 568,79 Eur.
Motyvuojamoji dalis
14.5. Atsakovų prašymas skirti apskaitos ir finansų ekspertizę netenkintas pagrįstai. Apskaitos ir finansų ekspertizės tikslai yra kiti nei šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.
14.6. Dėl atsakovų pastabų, neva teismas be ekspertų pagalbos gali nustatyti ar paslaugų tarifai atitinka savivaldybės paslaugų tarifus, ieškovė pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini)-oji daugiabučių namų savininkų bendrija nėra savivaldybės paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris privalo vadovautis savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintais maksimaliais tarifais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Byloje nustatyta, kad atsakovams V. I. ir J. I. nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso 50,99 kv. m. bendrojo ploto butas adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė (duomenys neskelbtini)-oji DNSB, kuri administruoja minėtą daugiabutį gyvenamąjį namą (įgyvendina butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra), kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovų priteisimo, nurodydama, kad atsakovai nuo 2015 metų tinkamai nevykdė įsipareigojimų atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir nemokėjo mokesčių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas V. I. pateikė apeliacinį skundą.
17. Apeliantas teigia, kad ieškovė teismui nepateikė dokumentų ir negalėjo paaiškinti, kaip atsakovams buvo paskaičiuota skola, t. y. 291,13 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovo pozicija.
18. Kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, ieškovė pateikė mokesčių už komunalines paslaugas suvestinę, kurioje atsispindi už visą laikotarpį paskaičiuoti atsakovų mokėtini mokesčiai (568,79 Eur), taip pat konkrečios paslaugos, atsakovų sumokėta mokesčių dalis (323,08 Eur) ir skirtumas tarp priskaičiuotos ir atsakovų sumokėtos sumos, kuri sutampa su ieškiniu reikalaujama suma, t. y. 291,13 Eur.
19. Taip pat atmestini, kaip nepagrįsti, apeliacinio skundo motyvai, kad teismas peržengė ieškinio ribas, nurodydamas, kad skola susidarė ir už kaupiamas lėšas. Pažymėtina, kad ieškinyje nurodytą skolos sumą ieškovė grindė pateikta pažyma – Suvestine už komunalines paslaugas, apskaičiuotas objektui (duomenys neskelbtini) (kuria ir vadovavosi teismas). Joje, be kitų teismo išvardintų paslaugų, yra skiltis pavadinimu „Fondas“. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, jog tai ir yra kaupiamosios lėšos. Teismas nesprendė dėl ieškovės nenurodytos skolos, taigi, nėra jokio pagrindo spręsti apie peržengtas ieškinio ribas.
20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto argumentu, kad detalizacijoje nepaaiškinta, kaip buvo apskaičiuojami mokesčiai atsakovams (teritorijos tvarkymo, administracinis mokestis). Pažymėtina, kad paslaugos apskaičiuotos pagal nustatytus įkainius arba faktines išlaidas. Detalizacijoje nurodyta, kad visi įkainiai patvirtinti bendrijos įgaliotinių pagal 2015 m. sausio 27 d. protokolą Nr. 4 ir pagal 2017 m. liepos 4 d. protokolą Nr. 20. Šie protokolai pateikti teismui. Duomenų, kad įgaliotinių susirinkimo nutarimai negalioja, kad paslaugos nebuvo suteiktos atsakovai nepateikė. Be to, priešingai, nei teigia apeliantas, detalizacijoje paaiškinta, kaip konkrečiai apskaičiuota atsakovų mokėtina suma už teritorijos, laiptinės tvarkymą; kaip apskaičiuotas įkainis už administracijos išlaikymą ir kt.
21. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1346-819/2016 buvo panaikintas sprendimas, kuriuo A. B. išrinktas Bendrijos pirmininku, be to, šiuo sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu ir bendrijos įgaliotinių išrinkimas. Apelianto manymu, dėl šios priežasties, visi bendrijos įgaliotinių ir bendrijos pirmininko sprendimai yra neteisėti.
22. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su minėtu sprendimu bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2503-392/2016 (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), nustatė, kad apelianto nurodytas reikalavimas dėl bendrijos įgaliotinių išrinkimo neteisėtumo joje nebuvo nagrinėjamas. Be to, kaip ir pažymėta ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantas neįrodinėja, jog 2014 m. gegužės 29 sprendime, kurį teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1346-819/2016 pripažino negaliojančiu, buvo nustatyti ginčui reikšmingi rinkliavų dydžiai.
23. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą, nustatant aplinkybę, iš kokių konkrečių sumų pagal mokesčių rūšį susideda reikalavimo suma, perkėlė atsakovams, nors ieškinio reikalavimus privalo įrodyti būtent ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apelianto argumentą.
24. Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015). Taigi, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.
25. Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovė, pagrįsdama reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo, pateikė įsiskolinimo suvestinę, kurioje aiškiai išskyrė mokėtinas sumas pagal laikotarius, paslaugų bei mokesčių rūšis, taip pat atsakovų atliktus mokėjimus, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu teikė papildomus įrodymus, t. y. Bendrijos įgaliotinių bei narių susirinkimo protokolus, ataskaitas, paaiškinimus dėl mokesčių apskaičiavimo (Detalizaciją) ir kt. Akivaizdu, jog atsakovams nenurodžius, už kokias konkrečiai paslaugas ginčo laikotarpiu jie sumokėjo 323,08 Eur, nėra galimybės išgryninti, už konkrečias paslaugas mokėti jie atsisako (nesutinka). Pažymėtina, kad pagal 24 šios nutarties punkte nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, ieškovei pateikus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, atsakovai turi nurodyti tiek konkrečius nesutikimo su reikalavimu argumentus, tiek juos pagrįsti įrodymais. Atsakovams iš dalies vykdant savo prievoles, teismas siekė išsiaiškinti, kurią prievolės dalį atsakovai pripažįsta, o kurią ginčija. Atsakovams nenurodžius nesutikimo argumentų pagal mokesčių rūšį ar dydį, teismas pagrįstai vadovavosi bendrais suvestinėje esančiais (ir juos pagrindžiančiais) duomenimis, o apelianto teiginys, kad teismas nenustatė, iš kokių konkrečių sumų susideda 291,13 Eur suma, atmetamas kaip nepagrįstas.
26. Ginčijamo teismo sprendimo neteisėtumą apeliantas grindžia ir tuo, jog buvo atmestas atsakovų prašymas skirti apskaitos ir finansų ekspertizę. Teigia, kad atsakovas siekė įrodyti, jog ieškovas be teisinio pagrindo reikalauja skolos priteisimo, o ekspertui užduoti klausimai leistų nustatyti, ar ieškovė teisingai paskaičiavo skolą, ar suklydo. Apeliantas pažymėjo, jog teismas, nutartyje konstatavęs, jog be ekspertų pagalbos gali nustatyti, ar paslaugų tarifai atitinka savivaldybės paslaugų tarifus, šio fakto nenustatė, taip pat nenustatė, nuo kada vienas ar kitas norminis aktas, taikant šiuos tarifus buvo taikomas, byloje nenustatyta, kokiais norminiais aktais vadovavosi ieškovė, paskaičiuodama skolą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėti motyvai nesudaro pagrindo pripažinti teismo išvadas neteisėtomis ar nepagrįstomis.
27. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, t. y. sprendžiant dėl įrodymų priėmimo į bylą taikoma jų sąsajumo su byla taisyklė.
28. Šiuo atveju, kaip minėta, atsakovai nesuformulavo konkrečių nesutikimo su ieškiniu argumentų. Šią aplinkybę atsakovas iš esmės patvirtino ir apeliaciniame skunde, teigdamas, kad su ieškiniu visiškai nesutinka, nes jam nėra aišku, pagal kokius skaičiavimus ieškovė reikalauja sumokėti 291,13 Eur skolos. Atsakovų ekspertams siūlyti klausimai (ar laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. laikantis teisės aktų tvarkos Bendrija laikėsi kitų institucijų nustatytų tarifų reikalaudama apmokėti mokesčius iš bendrijos narių V. I. ir J. I.; ar laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. Bendrija nustatė mokesčių dydį šios bendrijos nariams, neviršijant valstybės/savivaldybės nustatyto leidžiamo maksimalaus koeficiento dydžio; ar laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d., Bendrija laikantis teisės aktų tvarkos paskirstė mokestines sumas bendrijos nariams), tiesiogiai nesusiję su byloje pareikštu reikalavimu; byloje nėra ginčijami bendrijos nustatytų mokesčių pagrįstumo klausimai.
29. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vadovaudamasis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, 1 punktu, Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (2015-01-01- 2016-12-31 redakcija) 1 straipsnio 3 dalimi, nurodė, jog savivaldybės administracija tik jos skiriamiems administratoriams turi teisę nustatyti maksimalius administravimo tarifus, o daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos administravimo tarifų nereguliuoja, jie nustatomi bendrijos narių visuotinių susirinkimų (įgaliotinių) nutarimais. Jau minėta, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog ieškovės nurodyti bendrijos narių visuotinių susirinkimų (įgaliotinių) nutarimai, kuriais patvirtinti mokesčių tarifai, būtų nuginčyti, taip pat nepateikė jokių duomenų dėl ieškovės netinkamo mokesčių atsakovams paskaičiavimų.
30. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
31. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
32. Atmetus ieškovo V. I. apeliacinį skundą, iš jo ieškovei priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei (duomenys neskelbtini) – ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.