- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- e2S-482-254/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24133-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Kreditorius
- R. R.
- Skolininkas
- J. Č.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus R. R. pareiškimą skolininkei J. Č. dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kreditorius kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 6 654 Eur skolos, 57,43 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad skolininkė įsipareigojo sumokėti pagal 2015-10-13 paprastąjį vekselį 3 327 Eur skolos iki 2016 m. rugsėjo 5 d., o pagal 2015-10-13 paprastąjį vekselį 3 327 Eur skolos iki 2016 m. spalio 5 d. Nurodytais terminais skolininkė skolos nesumokėjo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad kreditorius turi kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Visi reikalavimai pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo davėjui (mokėtojui) gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos, taigi notaro vykdomasis įrašas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį gali būti išduodamas, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog įstatyme nustatytais terminais pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neapmokėtas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius (toliau – apeliantas) prašo panaikinti teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai aiškino ir taikė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nuostatas. Pagal ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalį vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“ – per tiek pat laiko po vekselio pateikimo apmokėti (ĮVPĮ 47 straipsnio 1 dalis). Pagal ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalies nuostatas atleidimas nuo pareigos įforminti protestą neatleidžia vekselio turėtojo nei nuo pareigos pateikti vekselį nustatytu laiku, nei nuo pareigos įteikti ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą.Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimus jo davėjui, kai pasibaigia nustatytas terminas pateikti vekselį apmokėti, kai įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad atleidus vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos (ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalis, 81 straipsnio 1, 2 dalys).Skolininkės išduotuose vekseliuose yra nurodyti mokėjimo terminai, t. y. 2016-09-05 ir 2016-10-05. Iki šių terminų jokia suma kreditoriui nebuvo sumokėta, tačiau nors vekseliu kreditorius buvo atleistas nuo pareigos įforminti protestą, jis neįgyvendino galimybės išieškoti vekselyje nurodytas sumas ĮPVĮ nustatyta tvarka, nes nustatytu terminu nepareiškė protesto (reikalavimo) apmokėti vekselį. Todėl pagal formuojamą teismų praktiką, šie vekseliai tapo paprastais skolos rašteliais, kuriais kaip rašytiniu įrodymu įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Notaras, laiku nepareiškus protesto, neišduoda vykdomojo įrašo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atsisakymo priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paprastųjų neprotestuotinų vekslių pagrindu atsisakytas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, konstatuojant, kad kreditorius turi kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis), pagrįstumo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuris buvo pateiktas teismui nesilaikant nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).CPK 435 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti atsisakymo priimti ieškinį pagrindai.Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatyme nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Ieškinio priėmimą teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnis. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi įstatymas turi įtvirtinti privalomą išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką. Tik pasinaudojus nustatyta tvarka ir nepavykus išspręsti kilusio ginčo, šalims suteikiama teisė ginčo nagrinėjimą perkelti į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-701/2016). ĮPVĮ 81 straipsnyje numatyta, kad kai atsiranda reikalavimo teisė vekselį užprotestavus arba atleidus vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą bei pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka (1 dalis); vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose (2 dalis).Taigi, apeliantas pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo paprastųjų neprotestuotinų vekselių pagrindu, kurį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo kaip pateiktą teismui nesilaikant nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Reikalavimo teisėms įgyvendinti pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius pagal ĮPVĮ yra numatyta ne ginčo tvarka, kuri, kaip klaidingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal savo paskirtį nėra išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka, kuria pasinaudojus suteikiama teisė kreiptis į teismą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Taigi, jeigu teismas nagrinėjaumu atveju ir būtų nustatęs sąlygas taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies ir ĮPVĮ 81 straipsnio nuostatas, pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo paprastųjų neprotestuotinų vekselių pagrindu galima būtų atsisakyti priimti kaip pareiškimą nenagrinėtiną teisme, nes reikalavimo teisėms įgyvendinti pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius numatyta ne ginčo tvarka pagal ĮPVĮ (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kreditorius pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo paprastųjų neprotestuotinų vekselių pagrindu, nurodydamas, kad skolininkė nesumokėjo pagal 2015-10-13 paprastąjį vekselį 3 327 Eur skolos iki 2016 m. rugsėjo 5 d., o pagal 2015-10-13 paprastąjį vekselį 3 327 Eur skolos iki 2016 m. spalio 5 d. Kreditorius nurodė, kad abiejų šių vekselių nepateikė ĮPVĮ nustatytais terminais apmokėti skolininkei, kas yra būtina sąlyga notarui išduoti vykdomąjį įrašą, t. t. savo reikalavimo teises įgyvendinti ne ginčo tvarka.Paprastasis neprotestuotinas vekselis yra tik toks vekselis, kurio neakceptavimo arba neapmokėjimo nereikia įforminti oficialiu patvirtinimu (ĮPVĮ 2 straipsnio 11 dalis). Vekselius protestuoja notarai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (ĮPVĮ 46 straipsnio 1 dalis). Tačiau tai nepaneigia vekselio turėtojo pareigos pateikti jį apmokėti vekselio davėjui ĮPVĮ nustatytais terminais (ĮVPĮ 40 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1 dalis, 48 straipsnio 2 dalis). Taigi, pagal pirmosios instancijos teismo cituojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje, civilinėje byloje Nr. 3K-7-525-916/2015, esantį ĮPVĮ nuostatų išaiškinimą vekselio turėtojas gali kreiptis į notarą per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, jeigu pateikia įrodymus, jog įstatyme nustatytais terminais pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neapmokėtas. Taigi, visais atvejais vekselio turėtojas privalo pateikti jį apmokėti vekselio davėjui ĮPVĮ nustatytais terminais, kad būtų tenkinamos sąlygos reikalavimo teisę įgyvendinti ne ginčo tvarka. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka tiek ĮPVĮ nuostatas, tiek teismų praktikoje įtvirtintą šių nuostatų išaiškinimą, kuris patvirtina atskirojo skundo argumentų pagrįstumą.Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, tai savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Kokia tokio dokumento įrodomoji galia, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Būtina pažymėti, kad pagal CPK 433 straipsnio 3 dalį, prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami, o spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Apeliantas, pateikdamas paprastuosius neprotestuotinus vekselius, įrodė, jog jo pareiškimas atitinka bylų dėl teismo įsakymo išdavimo leistinumo reikalavimus, t.y. jo pareiškimas paduotas dėl piniginių reikalavimų (CPK 431 straipsnio 1 dalis), todėl nėra teisinio pagrindo tokį kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakyti priimti CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindu. Taigi, Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo pareiškimą ir pripažindamas, kad pareiškėjo pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paprastųjų neprotestuotinų vekslių pagrindu buvo pateiktas teismui nesilaikant nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir ĮPVĮ nuostatas, todėl ginčijamas procesinis sprendimas naikintinas ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.