Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Liudytojas G. J. teismo posėdyje parodė, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra jo buvęs bendradarbis, profesinės sąjungos narys. Kartu dirbo apie 10 metų. Jis – profesinės sąjungos pirmininkas. Santykiai draugiški. Mano, jog ieškovas darbe elgiasi profesionaliai, korektiškai. Negirdėjo, kad ieškovas darbe būtų elgęsis neetiškai. Žino, dėl kokių priežasčių ieškovas buvo atleistas iš darbo. Išreiškė nuomonę, jog ieškovo darbas nėra televizijoje ar radijuj, kad reikėtų žodžius rinktis. Mano, kad tikroji atleidimo iš darbo priežasties yra ieškovo nepasirašyta sąskaita. Dėl sąskaitos nesigilino, ieškovas jam paaiškino, kad jam davė pasirašyti tai, ko nėra. Mano, kad iškilus problemoms, ieškovas turėjo rašyti apie jas vadovams. Atsakovės įmonėje dirba techniški žmonės. Esant problemoms, profesinės sąjungos nariai iškelia klausimą ir daugelio sutarimu priima sprendimą. 2021 m. profesinė sąjunga atsakovės direktoriui raštų nerašė dėl įsipareigojimų nevykdymo. Negalėjo atsakyti, ar ieškovas raštą į prokuratūrą rašė asmeniškai, ar profesinės sąjungos vardu (neatsimena). Mano, kad raštus galima rašyti taip kaip rašė ieškovas.

Liudytojas V. K. teismo posėdyje parodė, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini). Iki 2021 m. kovo mėn. dirbo specialistu UAB „LTG Link“. Su ieškovu santykiai puikūs. Su juo bendravo darbo reikalais. Ieškovas su kolegom labai gražiai bendravo. Su ieškovu dirbo skirtinguose padaliniuose, tačiau dažnai teko bendrauti. Prieš išeinant iš darbo, su ieškovu dirbo tame pačiame skyriuje, turėjo tuos pačius vadovus. Paaiškino, jog į įmonę atėjo jauna mergaitė (S. V.), supratimo jokio neturi ir nori vadovauti vyrams, kurie jau 25 metus dirba. Duoda nurodymus ir pastoviai prisikabina: tai pavadinimas ne taip parašytas, tai ne tie stulpeliai - visokios smulkmenos, kitų trūkumų nėra. Ji prašė rašyti ataskaitas, ką padarė per dieną. Paaiškino, kad tiesioginė vadovė užduočių duoti negali, supratimo neturi. Iš darbo išėjo savo noru – dėl spaudimo, nieko rimta, nes nėra vadovo, į jokį klausimą atsakyti negali. Reikėjo ataskaitas surašyti, ką kiekvieną dieną padarė, o ne kokią vadovo užduotį įvykdė. Abu vadovai, iki ateinant dirbti į UAB „LTG Link“, Lietuvos geležinkeliuose nedirbo. Jie dirbo prie kompiuterio, į gamybą neužėjo. S. V. sukūrė lenteles, kurias pildyti reikėjo. Tvarkos nebuvo. Patys vadovai naudojo ne lietuvišką leksiką pasitarimų metu. Iš profesinės sąjungos išėjo 2012 ar 2014 metais.

Liudytoja S. V. teismo posėdyje parodė, jog ieškovas yra jos buvęs kolega. Jų bendravimas nebuvo grįstas bendrovės vertybėmis ir etiškumu. Su juo turėjo konfliktą. Pirmasis įvyko susitikimo metu, kur buvo pažeminta kaip moteris, kaltinta neišmanymu, o antrasis - kai pateikė ieškovui klausimus ir ieškovo atsakyme raštu, ji buvo menkinama kaip moteris. Po pirmojo atvejo planavo su ieškovu pasišnekėti, tačiau nespėjo. Antruoju atveju – į tai įsitraukė vadovas. Ieškovas atsiprašė susitikimo metu. Ją buvo pasiekę atgarsiai, kad su ieškovu yra sudėtinga bendrauti, sudėtinga gauti atsakymus, jis pašiepia klausimus. Tai girdėjo iš komandos. Su ieškovu dirbo metus. 2020 m. gegužės mėn. diskusijų metu ieškovas, sakė, kad „kalba tas, kas neišmano“. Visas negatyvas buvo į ją nukreiptas. Po šio susitikimo iš kolegų ji sulaikė pastabų, kad taip neetiška elgtis susitikimuose. Lietuvos geležinkeliuose dirbo du metus, atsakovės įmonėje – metus. Darbą iš karto pradėjo vadovaujančiose pareigose.

Liudytojas M. B. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba UAB „LTG Link“ Techninės priežiūros ir Inovacijų plėtros vadovu. Ieškovo atleidimo metu dirbo Inovacijų ir technologijų plėtros vadovu. Ieškovą pažįsta. Įmonėje dirba tris metus. 2020 metaus nusiskundimų dėl ieškovo nepastebėjo, vienas technologas pasakė, kad sunkus žmogus. Tačiau to nesureikšmino. 2021 m. kilo problemų santykiuose su A. K. Pačiam liudytojui nepatiko ieškovo bendro pobūdžio išsireiškimai, išsakyti kitų darbuotojų atžvilgiu, tokie kaip „nesiorientuoja, nesupranta“. Jam kaip vadovui, buvo negerai, reikėjo bendrauti su žmonėmis. S. V. taip pat turėjo problemų, kai paprašė į pataisyti techninę specifikaciją, tai sulaukė, kad panelė išsidirbinėja, nesupranta. Tuo klausimu turėjo pokalbį su D. S., rekomendavo ieškovui pasikeisti. Kai buvo kalėdinis renginys, išvadino kiču. Remonte norėjo didesnio ieškovo įsitraukimo. Matydamas, kad yra problemų su tiekimo grupe, uždavė bendro pobūdžio klausimą keturiems asmenims, kaip reikalai su technologais, neklausė, kaip su M. Gavo atsakymą, kad viskas normaliai, tik kartais tenka ginčytis su M. Su vadovais aptarė, kad ieškovas yra techniškai žmogus išsilavinęs, protingas, bet elgesį reikia koreguoti. Todėl metiniame vertiniame pasakė, kad iš dalies atitinka – reikia koreguoti elgesį. Pagrindinis kriterijus – bendravime aukština save, kolegas menkina ir tai sunkina bendravimą su remonto grandine. Kai pristatė vertinimo rezultatus, ieškovas tiesiai šviesiai pasakė, kad liudytojas nesiorientuoja. Tuomet suprato, kad su juo nesusišneka. Nenorėjo atleisti, tik įspėti. Bendrauti pasidarė sunku. Bendradarbiavimas vyko raštu. Tuomet nusprendė, kad reikia kažką daryti. Nutarė ieškovui teikti pasiūlymą dėl išėjimo iš darbo, pasiūlė 6 mėn. atlyginimą. Ginčai su ieškovu vyko dėl techninių specifikaciją, į juos tekdavo įsikiški vadovams, pvz. prašo nesiųsti senos formos, ją papildyti, vykdavo atsikalbinėjimai. Pats asmeniškai jis ieškovui išsakė pastabą, kad svarbu ne ką sakai, o kaip sakai. Reikia bendrauti dalykiškai, atsisakyti epitetų. Nepamena, kad ieškovas būtų pripažinęs pastabas – tiesiog nutylėjo. Mano, kad nesupranta, kodėl reikia keisti bendravimą. 2021 m. darbas suintensyvėjo, padaugėjo techninių specifikacijų rašymo, todėl padaugėjo bendravimo. A. K. pradėjo dirbti anksčiau nei liudytojas, dirbo metus iki jam ateinant. Gali būti, kad jam darbe kilo tam tikrų klausimų, bet kad žmogus visiškai nesiorientuoja. Darbe reikalingas komandinis darbas. Jei viena iš grandinių sugriūna – sistema neveikia. Apie sąskaitą, jam pranešė R., t. y. kad neteisingai išrašyta sąskaita ir kad jos nepriims. Jis tam pritarė. Nežino, kokia tai sąskaita. Viskas turi vykti skaidriai.

Byloje ginčas kilo dėl taikyto atleidimo pagrindo darbuotojui pagrįstumo ir teisėtumo, patirtos neturtinės žalos atlyginimo manant, kad toks atleidimas neteisėtas.

Byloje nustatyta, kad M. B. AB Lietuvos geležinkeliai įmonių grupėse nepertraukiamai dirba nuo 1998 m. gegužės 4 d. 2018 m. birželio 29 d. darbo sutartimi Nr. 529 pakeista 1998 m. gegužės 4 d. darbo sutartis Nr. 78 (įskaitant visus jos priedus) ir ji išdėstyta nauja redakcija: M. B. (darbuotojas) su UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ (darbdavys) sutarė (su vėlesniais jos pakeitimais), kad darbuotojas įdarbinamas vyresniuoju inžinieriumi technologu neterminuotam laikotarpiui (Sutarties 1.1, 2 p.) (T.2, e. b. l. 74–80). 2018 m. birželio 29 d. darbo sutarties priedu Nr. 529 M. B. nuo 2020 m. spalio 1 d. perkeltas į UAB „LTG Link“ Remonto departamento Investicijų skyriaus Technologijų grupės vyresniojo inžinieriaus pareigas, nekeičiant kitų darbo sutarties sąlygų (T.2, e. b. l. 81). VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad M. B. yra Elektrinių traukinių depo profesinės sąjungos komiteto valdybos narys nuo 2018 m. gruodžio 14 d. (T.2, e. b. l. 36–38). 2022 m. gegužės mėn. Traukinių techninės priežiūros vadovas D. S. ir Traukinių techninės priežiūros technologinių inovacijų vystymo vadovas M. B. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į atsakovės generalinį direktorių su siūlymu nutraukti darbo sutartį su M. B. DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi darbuotojas neadekvačiai priima kritiką, rodo menkinantį ir neigiamą požiūrį į Bendrovę ir jos darbuotojus, nekuria pagarbių santykių tarp kolegų (T.3, e. b. l. 28–29). Atsakovė 2022 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, prašydama suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu pagal DK 59 straipsnio 1 dalį (T.3, 23–27). 2022 m. birželio 22 d. atsakovė gavo Valstybinės darbo inspekcijos sprendimą Nr. IVD-222 suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su Elektrinių traukinių depo profesinės sąjungos valdybos organo nariu M. B. (T.3, e. b. l. 45). 2022 m. rugpjūčio 8 d. įspėjimu UAB „LTG Link“ informavo ieškovą, kad vadovaujantis DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia) po 3 darbo dienų nuo šio įspėjimo gavimo dienos su juo bus nutraukta darbo sutartis (T.2, e. b. l. 143). 2022 m. rugpjūčio 11 d. su darbuotoju darbo sutartis buvo nutraukta (T.2, e. b. l. 83). Su tuo nesutikdamas, 2022 m. rugsėjo 2 d. prašymu dėl neteisėto atleidimo ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (T.2, e. b. l. 20–23), kuri 2022 m. spalio 25 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-16604/2022 nusprendė atmesti ieškovo M. B. reikalavimus UAB „LTG Link“, dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei neturtinės žalos išieškojimo kaip nepagrįstus (T.2, e. b. l. 4–18).

Ieškovas atleidimo iš darbo neteisėtumą ginčija dviem aspektais. Pasak jo, darbo sutarties nutraukimas turi būti pripažintas neteisėtu tiek dėl imperatyvių procedūrinių pažeidimų, tiek ir dėl to, kad nebuvo jokio pagrindo su juo nutraukti darbo sutarties. Susipažinus su byloje esančia medžiaga, šalių, jų atstovų, liudytojų teiktais paaiškinimais, teismas daro išvadą, kad teisinių prielaidų ir sąlygų pritarti ieškovo byloje išsakytai pozicijai nėra.

Dėl atleidimo iš darbo procedūros. DK 168 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo dienos. Darbuotojai ar jų atstovai savo iniciatyva arba Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo prašymu turi teisę pateikti savo nuomonę. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas, gavęs darbdavio motyvuotą prašymą, apie tai informuoja darbuotojų atstovaujamąjį organą ir patį darbuotoją, dėl kurio pateiktas prašymas, ir nustato ne trumpesnį kaip penkių darbo dienų terminą darbuotojų atstovų ir paties darbuotojo nuomonei pateikti. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Darbo sutartis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas.

Kaip minėta, atsakovė 2022 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, prašydama suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu M. B. pagal DK 59 straipsnio 1 dalį. Valstybinė darbo inspekcija 2022 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. IVD-222 davė sutikimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu. Dėl minėto sprendimo buvo paduotas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-5669-1114/2022, ieškovo skundą atmetė. Teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis iškelta administracinė byla Nr. eA-1103-556/2023), tačiau galutinis sprendimas byloje nėra priimtas. Ieškovo nuomone, nutraukdamas darbo sutartį kol dar vyksta ginčas teisme ir nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl VDI duoto sutikimo nutraukti darbo sutartį su ieškovu, atsakovė pažeidė imperatyvią procedūrinę DK nuostatą.

Byloje ginčo nėra dėl to, kad Valstybinė darbo inspekcija davė sutikimą dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo. Taigi, atsakovė DK 168 straipsnio 3 nustatyta tvarka kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių su motyvuotu prašymu. Be to, apie tai informuotas darbuotojų atstovaujamasis organas ir pats ieškovas, tuo pačiu buvo suteikta galimybė darbuotojų atstovui ir paties darbuotojo nuomonei pateikti. Kas reiškia, jog Valstybinės darbo inspekcijos teritorinis skyrius, teisės aktų nustatyta tvarka įvertino, ar darbo sutarties nutraukimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje ir davė sutikimą, kuris buvo apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad administracinis sprendimas paprastai yra vykdomas nedelsiant (ar per įstatyme nustatytus terminus), o skundo padavimas administraciniam teismui nesustabdo jo vykdymo, nes Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nenustatyta, kad skundo dėl sprendimo padavimas sustabdo administracinio sprendimo vykdymą. Pastebėtina, kad asmenys turi galimybę prašyti teismo arba institucijos sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą, tačiau ši išimtis neturėtų būti suprantama kaip įprasta galimybė nevykdyti valdžios institucijų pagal jų kompetenciją priimtų sprendimų, todėl šios išimties taikymas kiekvienu atveju turi būti pagrįstas įstatyme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnis) įtvirtintomis sąlygomis.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas, kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl sutikimo panaikinimo administracinėje byloje Nr. eI2 -5669-1114//2022 neišreiškė prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Todėl atsakovė, gavusi Valstybinės darbo inspekcijos teritorinis skyriaus sutikimą turėjo teisinį pagrindą vadovaudamasi DK 168 straipsnio 3 dalimi pradėti darbo sutarties nutraukimo procedūrą, nepaisant to, jog ieškovas minėtą sutikimą ginčijo administracine tvarka. Šioje situacijoje, nutraukdamas darbo sutartį, nesant galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo, darbdavys veikia savo rizika. Priešingai nei teigia ieškovas, teismo vertinimu, DK 168 straipsnio 3 dalimi nuostata, jog darbo sutartis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas, šio ginčo atveju netaikytina, kadangi administraciniame teisme yra iškelta administracinė byla, kurioje sprendžiamas ginčas kilęs iš administracinių teisinių santykių, o ne darbo. Be to, teisės normos negali būti aiškinamos atsietai viena nuo kitos. DK 168 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismo sprendimo dėl Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimo atsisakyti duoti sutikimą įsiteisėjimas suteikia teisę darbdaviui per vieną mėnesį pradėti darbo sutarties nutraukimo procedūrą šio kodekso nustatyta tvarka. Tuo tarpu DK 168 straipsnio 3 dalyje Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimo įsiteisėjimas, kaip būtina sąlyga darbdaviui darbuotojo atleidimo veiksmams atlikti, nėra įtvirtinta.

Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei mano ieškovas, sprendžiant jo atleidimo iš darbo klausimą, DK 31 straipsnio 3 dalies apsauga, nustatanti, kad pranešimas valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus, taip pat informacijos apie pažeidimą pateikimas Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ar kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl pažeistų teisių ar interesų gynybos negali būti laikomi veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus. Darbuotojas negali būti dėl to persekiojamas ir jam negali būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės, ieškovo atžvilgiu netaikytina. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų suformavęs raštišką pranešimą kompetentingoms institucijoms apie pažeidimus atsakovės bendrovėje, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas, kas būtų prielaida ir teisine vada laikyti ieškovą turint pranešėjo statusą Įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pagrindu. Todėl nėra pagrindo ieškovo atžvilgiu taikyti DK 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus draudimus nutraukti darbo sutartį.

Dėl atleidimo iš darbo pagrindo. DK 59 straipsnio 1 dalis numato, jog darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. DK 59 straipsnio 2 dalis numato, jog darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų. Taigi atleidimas DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu yra ribojamas šio straipsnio 2 dalyje numatytais ribojimais.

Pagal DK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nustato darbdavio pareigą įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, šis įspėjimas turi būti pateiktas raštu; pagal DK 64 straipsnio 2 dalį, įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad darbo sutarties nutraukimo priežasčių formulavimas yra darbdavio pareiga. Pareiga nurodyti konkrečias priežastis, dėl kurių darbdavys nutraukia darbo sutartį, yra reikšminga kaip darbuotojo teisių apsaugos garantija, nes darbuotojas turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys nutraukia darbo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-463-969/2017).

Taigi, darbdavio pareiga įrodyti priežasčių, nurodytų įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo buvimą atsiranda tik kilus darbo ginčui. Įrodinėjama, be kita ko, darbo ginčą nagrinėjančiam organui nurodant konkrečius darbuoto netinkamo elgesio pavyzdžius, patvirtinančius įspėjime nurodytų priežasčių buvimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei teisės aktai, nei teismų praktika nereikalauja darbdavio įspėjime dėl atleidimo iš darbo nurodyti visus tokį sprendimą lėmusius darbuotojo elgesio pavyzdžius, t. y. įspėjime neturi būti baigtinio sąrašo netinkamo darbuotojo elgesio epizodų.

Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė darbuotojui įspėjimą apie atleidimą iš darbo aptariamu DK pagrindu tinkamai realizuodama įspėjimo pateikimo prieš tris dienas procedūrą. Jame nurodė, jog darbo sutartis su ieškovu nutraukiama dėl tokios priežasties – asmeninės savybės bei netinkamas elgesys darbe yra nesuderinamas su Bendrovės interesais, Bendrovėje deklaruojamomis vertybėmis ir etikos principais (rodote neigiamą požiūrį į bendrovę ir jos darbuotojus, nekuriate pagarbių santykių tarp kolegų, kritiką reiškiate nemandagiai, nekorektiškai, o tai apsunkina bendradarbiavimą tarp Bendrovės padalinių, mažina kolektyvo darbo našumą bei kuriamą pasitikėjimą visos Bendrovės kontekste). Iš minėto įspėjimo teksto turinio matyti, jog jis aiškus, konstruktyvus, suprantamas. Taigi darbdavys tinkamai nurodė ir pagrindė atleidimo priežastį - darbdavys aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė darbuotojų nuomonę dėl negalėjimo dirbti komandoje su ieškovu dėl jo pademonstruoto nekorektiško ir nepagarbaus elgesio, negebėjimo bendrauti dalykiškai, argumentuotai išdėstyti savo poziciją, išklausyti kito nuomonę, sklandžiai dirbti kolektyve. Darbdavys išreiškė nepasitikėjimą ieškovu ir jo gebėjimų dirbti komandoje su kitais nariais stoką. Savo nuomonę ir priežastis darbo sutarties nutraukimui darbdavys išreiškė aiškiai ir tinkamai.

Daryti išvadas apie darbuotojo asmenines savybes ir jų bei paties darbuotojo tinkamumą darbinių teisinių santykių tęstinumui yra diskrecija paremta darbdavio teisė. Ieškovo siųstų elektroninių laiškų turinys, pasirinkto bendravimo forma, rašymo stilius ir pan., kaip antai, 2021 m. vasario 5 d. elektroninis laiškas, atsakant į Traukinių techninės priežiūros Remonto vadovo A. K. el. laišką, naudojo tokius posakius, kaip „<...>. Tokie Jūsų pareiškimai ne tik nedaro Jums garbės ir nekaip neprisideda prie sveiko bei produktyvaus darbo klimato, bet netgi parodo Jūsų su(ne-)gebėjimus organizuoti ir kontroliuoti savo tiesiogiai vadovaujamų padalinių (tiekimo) normalų savo funkcijų vykdymą. <...> Iš Jūsų paskutinio pareiškimo matuosi, kad trikdot kitų Jums nepavaldžių darbuotojų darbą bei tiesiog užsiimat intrigų kurstymu, nors pats tiesiog nesiorientuojat, <...>“; 2021 m. gegužės 27 d. Tiekimo grandinės valdymo grupės vadovės S. V. el. laiško pakomentavimas „<...> panelė, vietoje išsidirbinėjimo, galėtų tai ir padaryti pasitelkus savo veikloje turimus resursus <...>“; ar išsakytos pastabos „<...> elektrinio traukinio EJ575 papuošimas yra tiesiog vulgarus kalėdinis kitchas, <...>“, teismo giliu įsitikinimu, leidžia daryti pakankamai tvirtą ir neabejotiną išvadą, kad darbdavys turėjo faktinį pagrindą pripažinti ieškovo asmenines savybes ir jomis sąlygotą jo elgesį nepakankamomis darbo santykių tęstinumui, vertinti tai kaip sąlygą pasitikėjimui ieškovu prarasti. Elektroninių laiškų turinys, rašymo stilius, naudojant tam tikrus epitetus, ar, kitame kontekste nors ir įprastus kasdieninėje kalboje vartojamus kreipinius ir žodžius, kurie ieškovo rašytų elektroninių laiškų turiniui suteikia menkinamąją, turinčią neigiamą atspalvį reikšmę, teismo manymu, pagrįstai darbdavio buvo įvertinti kaip pagarbos kitiems darbuotojams trūkumas, netoleruotinas kolektyvo narių bendravime. Sutiktina su darbdavio išreikšta pozicija, jog esminę įtaką tam darė ieškovo pasirinktas komunikacijos būdas, o ne turinys. Be to, kaip parodė liudytojas M. B., iš pradžių jis, pasitaręs su vadovais, ėmėsi pastangų, siekdamas koreguoti ieškovo elgesį - pats asmeniškai ieškovui išsakė pastabą, kad svarbu ne ką sakai, o kaip sakai. Metiniame vertiniame pasakė, kad ieškovas iš dalies atitinka rezultatus – reikia koreguoti elgesį. Tačiau ieškovas į tai sureagavo priešiškai, Bendrovės vadovų sprendimą įvardijo kaip neargumentuotą, absurdiškai neobjektyvų. Liudytoja S. V. parodė, jog su ieškovu ji yra turėjusi dvi konfliktines situacijas, kur ji buvo žeminama kaip moteris. Iš to seka, kad ieškovo nekorektiškas, darbdaviui nepriimtinas elgesys tęsėsi tam tikrą laiko tarpą, liudytojas M. B. patvirtino, kad ieškovas buvo vertinamas kaip specialistas, tačiau nepavykus pasiekti siekiamo rezultato dėl elgesio pasikeitimo, buvo nuspręsta su ieškovu nutraukti darbo sutartį. Akivaizdu, jog ieškovo atleidimas iš darbo buvo ne spontaniškai priimtas darbdavio sprendimas, tačiau ilgalaikio darbuotojo elgesio stebėjimo rezultatas. Nors liudytojai G. J. ir V. K. teismo posėdyje ir išreiškė nuomonę, jog ieškovas su kolegomis bendrauja, jų manymu, mandagiai, tačiau tokius liudytojų parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi liudytojas G. J. nėra atsakovės darbuotojas, o V. K. su atsakove darbo santykius nutraukė 2021 m. kovo mėn. Tuo tarpu 2022 m. gegužės mėn. D. S. ir M. B. tarnybinis pranešimas yra grindžiamas 2021 m. vasario, gegužės ir gruodžio mėn. elektroniniais laiškais, t. y, konfliktas grindžiamas aplinkybėms, kilusiomis liudytojui V. K. išėjus iš darbo, todėl akivaizdu, jog liudytojai parodymus apie šiai bylai svarbias aplinkybes davė situaciją įvertinę subjektyviai pagal ieškovo paaiškinimus. Todėl atsakovė, nebūdama saistoma DK 59 straipsnyje įtvirtintos šios normos taikymo draudimu, turėjo teisę nutraukti dėl to su ieškovu sudarytą darbo sutartį, turint pagrindą laikyti jį tiek konfliktišku ir nepagarbiu asmeniu, tiek ir pasitikėjimą praradusiu darbuotoju.

Ieškovas prašo priteisti 5000 Eur neturtinę žalą, kadangi darbdavys savo neteisėtu ir neteisingu sprendimu atleisti ieškovą iš darbo praktiškai paniekino jo per 24 metus įgytas su geležinkelio transportu stipriai susietas specializuotas kompetencijas ir patirtį, kurių dėl Lietuvos pramonės situacijos didžiojoje dalyje daugiau nėra kur pritaikyti. Pasak ieškovo, buvo atimtas pragyvenimo šaltinis bei sumažintos bendravimo galimybės, dėl sukelto nervinio streso ir įtampos patyrė sveikatos sutrikimų.