- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- e2A-455-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20033-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- Z. G., M. G.
- Atsakovas
- E. P.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. G. ir M. G. ieškinį atsakovui E. P. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų B. S. P. ir akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai Z. G. ir M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo E. P. 1336,61 Eur turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad jie yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. 2020 m. balandžio 23 d. ieškovams priklausančiame bute, kuris yra pirmame daugiabučio namo aukšte, pastebėta, jog vonios kambaryje per lubas laša vanduo, drėksta lubos virtuvėje, kuri yra sujungta su vonios kambariu. Atsakovui priklausantis butas (duomenys neskelbtini), yra antrame aukšte virš ieškovų buto, todėl atsakovas buvo informuotas apie ieškovų buto apliejimą iš viršaus ir iškviesta avarinė tarnyba. Apžiūrėję atsakovui priklausantį butą avarinės tarnybos atstovai informavo ieškovus apie atsakovo bute esančias šlapias grindis. Kadangi 2020 m. balandžio 24 d. ieškovams priklausančiame bute vanduo lašėjo toliau, apie tai pakartotinai buvo informuotas atsakovas ir namo administratorius UAB „Naujininkų ūkis“. Atvykusi avarinė tarnyba pakartotinai apžiūrėjo atsakovo butą, o atsakovas informavo ieškovus apie jo bute pakeistą karšto vandens skaitiklio tarpinę, dėl kurios, tikėtina, ir vyko vandens pratekėjimas. Ieškovų bute vanduo per lubas lašėjo iki 2020 m. balandžio 27 d., lašėjimas intensyvėjo. Avarinė tarnyba dar kartą apžiūrėjo atsakovo butą ir ieškovus informavo, kad lašėjimo vietoje atsakovo bute yra sumontuotas vonios maišytuvas, kas leido įtarti, jog atsakovo bute yra nesandarus vamzdynas. 2020 m. balandžio 27 d. atvykus namo administratoriaus UAB „Naujininkų ūkis“ santechnikui visam namui buvo užsuktas karštas ir šaltas vanduo, atlikti atitinkami veiksmai, po kurių konstatuota, jog iš namo bendrojo naudojimo vamzdynų pratekėjimo nėra, o vandens pratekėjimo priežastis yra atsakovui priklausančiame bute, kadangi užsukus karštą ir šaltą vandenį atsakovo bute, vandens pratekėjimas ieškovų bute nustoja. Ieškovų teigimu, iš karto po UAB „Naujininkų ūkis“ nustatytos vandens pratekėjimo priežasties, atsakovas buvo įpareigotas pašalinti problemą. Nurodė, kad atsakovas organizavo santechniko atvykimą ir vandens tekėjimo priežasties šalinimo darbus, po kurių vandens pratekėjimas ieškovų bute nustojo. Ieškovai nurodė, jog dėl atsakovo bute nustatyto vamzdyno pratekėjimo ieškovų butui buvo sukelta žala – aplietos virtuvės ir vonios kambario lubos, sienos, elektros instaliacija. Siekiant pašalinti užliejimo sukeltus padarinius, UAB „Gobar“ specialistai nustatė, jog bus reikalingi įvairūs apdailos darbai (sugadintų dienų/lubų ardymas, jų gruntavimas, glaistymas, dažymas ir kt.), kurių bendra vertė yra 1336,61 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas E. P. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovams 2020 m. balandžio 23 d. pranešus apie vandens lašėjimą per buto vonios lubas, savo buto vonios kambaryje bei virtuvėje nei atsakovas, nei ieškovų iškviestas avarinės tarnybos specialistas vandens pratekėjimo žymių nerado. 2020 m. balandžio 24 d. pastebėjo, jog vanduo laša pro virtuvėje esantį karšto vandens skaitiklį, atvykęs santechnikas pakeitė karšto vandens skaitiklio tarpinę ir vanduo nustojo tekėti. Atsakovo teigimu, santechnikas patvirtino, jog tai galėjo būti vandens lašėjimo ieškovų bute priežastis ir įspėjo, kad dėl perdangoje susikaupusio vandens toks lašėjimas dar gali tęsti apie 2-3 dienas. Pažymėjo, kad ieškovų teiginys, jog vanduo laša dėl atsakovo vamzdynų nesandarumo, nepagrįstas, kadangi vandens maišytuvas yra tiesiai virš vonios, todėl net jei iš jo lašėjo vanduo, jis nubėgo tiesiai į vonią, o ne į apačioje esantį butą, be to, maišytuvas nekeistas, jis iki šiol naudojamas, o ieškovų bute vanduo nelaša. Nurodė, kad 2020 m. balandžio 29 d. UAB „Naujininkų ūkis“ raštiško įpareigojimo negavo, nors vanduo ieškovų bute nustojo lašėti dar 2020 m. balandžio 27 d. Ieškovų teiginys, jog nesiėmė jokių veiksmų, neatitinka tikrovės, kadangi pats ieškojo vandens pratekėjimo priežasties, nuolatos palaikė ryšį su ieškovais, avarinės tarnybos specialistams sudarė sąlygas apžiūrėti jo bute esančius vamzdynus, siūlė įvairius problemos sprendimo variantus, į jo butą per penkias dienas tikrinti ieškoti vandens tekėjimo priežasties važiavo net penki skirtingi avarinės tarnybos specialistai, kurie pagal savo kompetenciją ir turėjo surasti ir pašalinti vandens pratekėjimo priežastį. Atsakovo teigimu, vienintelė priežastis dėl kurios ieškovų bute galėjo tekėti vanduo, yra nesandari karšto vandens skaitiklio tarpinė, o dėl skaitiklio gedimo ar blogo veikimo ir to sukeltų pasekmių atsakomybę turėtų prisiimti AB „Vilniaus šilumos tinklai“.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į ieškinį bylą prašė spręsti teismo nuožiūra pagal pateiktus įrodymus. Nesutiko su atsakovu, jog užliejimas galėjo įvykti dėl karšto vandens skaitiklio tarpinės, pro kurią nežymiai sunkėsi vanduo, nes toks teiginys neatitinka byloje esančių įrodymų visumos. Nurodė, kad tiek ieškovų, tiek atsakovo butams karštą vandenį tiekia nuo 2017-03-30. Atsakovo bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2017-03-13 buvo atlikta elektroninio karšto vandens skaitiklio metrologinė patikra, taip pat keitimo ir permontavimo darbai. Pakeitus skaitiklį, tiek skaitiklio, tiek montavimo darbų defektų nebuvo nustatyta, karšto vandens pratekėjimo skaitiklio montavimo vietoje nebuvo, o atsakovas pretenzijų karšto vandens tiekėjui dėl skaitiklio montavimo ar gedimų nereiškė. Pažymėjo, kad esant blogai sumontuotai terpinei, defektas išryškėja iš karto, kadangi paleidžiamas vandens srautas per vamzdynus bei skaitiklį ir atliekama vizualinė apžiūra dėl nutekėjimų. Atsakovo kreipimasis raštu buvo gautas 2020-04-27, tačiau apie skaitiklio gedimą ar apie tai, kad dėl skaitiklio gedimo užliejamas žemiau esantis butas, nebuvo informuota. Kadangi karantino laikotarpiu pas klientus nevyko, dėl nuimtos karšto vandens plombos, su klientu suderinus laiką 2020-06-15 buvo užplombuotas karšto vandens skaitiklis. Pažymėjo, kad karšto vandens skaitiklio tarpinė buvo pakeista 2020-04-24, todėl jei ir buvo nežymus vandens pratekėjimas skaitiklio įrengimo vietoje, jis buvo pašalintas, tačiau vanduo tekėjo toliau ir intensyviau. Be to, karšto vandens skaitiklio tarpinės nežymus pratekėjimas negalėjo būti ieškovų buto užliejimo priežastimi, o UAB „Naujininkų ūkis“ bandymų, vykdytų jau po tarpinės pakeitimo, metu, buvo nustatyta, kad ieškovų buto užliejimas iš atsakovo buto tęsėsi ir labiausiai tikėtina pratekėjimo bei ieškovų buto užliejimo priežastis – atsakovo bute esančių vamzdynų nesandarumas. Karšto vandens tiekėjas nėra atsakingas už vartotojo bute esančių vamzdynų, kitų karšto vandens įrenginių būklę, priežiūrą ar remontą, todėl trečiasis asmuo šiuo atveju negali būti atsakinga už ieškovų buto užliejimą.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, B. S. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisdamas iš atsakovo E. P. ieškovams Z. G. ir M. G. 1336,61 Eur žalos atlyginimo ir 30 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai 22,97 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovui pakanka įrodyti jo buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto; ieškovas neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute išsiliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovo bute aplinkybių, dėl kurių išlietas vanduo. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas/valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).
8. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovams priklausantis butas buvo aplietas iš viršuje esančio buto, priklausančio atsakovui. Pažymėjo, kad byloje nustatytos prielaidos atsakovo atsakomybei kilti, kadangi būtent atsakovas netinkamai prižiūrėjo jam priklausančios inžinerinės sistemos dalį bei neužtikrino saugaus jos įrenginio eksploatavimo ir dėl šių neteisėtų veiksmų kilo kitų asmenų turtą gadinantis poveikis.
9. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus teismas atmetė atsakovo argumentus dėl ieškovų buto užliejimo priežasties – karšto vandens skaitiklio tarpinės nesandarumo bei trečiajam asmeniui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kylančios atsakomybės dėl sukeltų pasekmių. Teismas nustatė, kad atsakovo bute 2017-03-13 buvo atlikta elektroninio karšto vandens skaitiklio metrologinė patikra, karšto vandens skaitiklio keitimo ir permontavimo darbai, tačiau atsakovas nereiškė karšto vandens tiekėjui pretenzijų dėl skaitiklio gedimų ar montavimo darbų defektų. Konstatavo, jog karšto vandens skaitiklio tarpinės pakeitimas 2020-04-24 neturėjo įtakos vandens tekėjimui, kadangi ieškovų buto užliejimas nebuvo sustabdytas, vanduo tekėjo ir toliau, tekėjimas sustiprėjo 2020 m. balandžio 27 d., o UAB „Naujininkų ūkis“ santechniko 2020 m. balandžio 27 d. bandymo, atlikto po tarpinės pakeitimo, metu, nustatytas labiausiai tikėtinas pratekėjimas dėl atsakovo bute esančių vamzdynų nesandarumo. Teismas pažymėjo, jog tokią aplinkybę patvirtina ir atsakovo vonios kambaryje esančių vandens maišytuvo ir vamzdynų nuotraukos, iš kurių matyti, jog vonios kambario maišytuvas yra prastos būklės, sudrėkusi gipso kartono siena, iš kurios išeina karšto ir šalto vandens vamzdžiai. Tikimybę, jog tokios apimties žala atsirasti galėjo dėl nežymaus karšto vandens skaitiklio tarpinės pratekėjimo vertino kaip mažai tikėtiną ir atsakovo neįrodytą prielaidą, kuriai pagrįsti atsakovas nepateikė jokių duomenų.
10. Teismas sprendė, jog labiau tikėtina išvada, kad vienintelis galimas žalos atsiradimo šaltinis yra atsakovo valdomame bute esantis vonios kambarys. Pažymėjo, kad nenustačius kitų užliejimo šaltinių bei atsakovui nepateikus duomenų, leidžiančių spręsti dėl vandens išsiliejimo priežasčių, darytina išvada, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovams sukeltą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.266 straipsnis).
11. Teismas nustatė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovas valdo butą, iš kurio išsiliejo vanduo; atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nedėjo visų pastangų, jog užtikrintų buto vandens sistemos sandarumą ir tinkamą priežiūrą; išsiliejęs vanduo padarė žalos, t. y. priežastinis atsakovo, kaip buto valdytojo, nepakankamo rūpestingumo ir atsiradusios ieškovų butui žalos ryšys. Atsakovas rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo valdomo turto, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žemiau esančių patalpų užliejimo, t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
12. Pažymėjo, jog asmens turtui padaryta žala, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis). Teismas, įvertinęs ieškovų prašomos žalos dydį pagrindžiančius rašytinius įrodymus (fotonuotraukas, darbų sąmatą), sprendė, jog nėra pagrindo abejoti UAB „Gabor“ buto remonto 2020 m. gegužės 15 d. darbų apskaičiuota 1336,61 Eur sąmata ir sprendė, jog ieškovų reikalaujamo priteisti žalos atlyginimo dydis atitinka realiai patirtus nuostolius. Pažymėjo, jog atsakovas žalos dydžio neginčijo, nepateikė ją paneigiančių įrodymų ir nepaneigė, jog žalos dydis mažesnis nei nurodo ieškovai.
13. Kadangi ieškovų reikalavimas pagrįstas, priteisė ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliantas (atsakovas) E. P. pateiktame apeliaciniame skunde su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimu nesutinka ir prašo:1) panaikinti skundžiamą sprendimą ir išspręsti ginčą iš esmės – ieškinio netenkinti; 2) paskirti ekspertizę užliejimo priežasčiai ir faktiniam žalos dydžiui nustatyti arba laikyti, kad žala sudaro 329,12 Eur; 3) nagrinėti civilinę bylą žodinio proceso tvarka ir kviesti liudytoju UAB „Mano būstas“ specialistą P. S.. Nurodo tokius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:
14.1. Byloje tikslinga skirti ekspertizę nustatant tikrą buto, adresu (duomenys neskelbtini), užliejimo priežastį, kadangi nėra išsiaiškinta, dėl kokios priežasties užlietas ieškovams priklausantis butas. Ieškovai, įrodinėdami užliejimo priežastį, rėmėsi UAB „Naujininkų ūkis“ 2020-04-28 Statinio apžiūros aktu Nr. DA272307, tačiau jame nenurodoma konkreti priežastis ir konkreti vieta, pro kurią bėgo vanduo. Apelianto teigimu, aplinkybę, jog vanduo bėgo per skaitliuko tarpinę, patvirtina UAB „Mano būstas“ specialisto P. S. išvada. Specialistas buvo ieškovų, dvi dienas atsakovo bute ieškojo vandens bėgimo priežasties, o 2020-04-24 surastas vandens pratekėjimas per karšto vandens skaitiklio tarpinę. Tarpinė buvo pakeista 2020-04-24 vėlai vakare, pažymint, jog iki pilnai išdžius, vanduo gali lašėti dar kelias dienas.
14.2. Nors pirmosios instancijos teismas, remdamasis UAB „Gobar“ paruošta remonto darbų sąskaita, ieškovams priteisė 1 336,61 Eur žalai atlyginti, tačiau kyla pagrįstų abejonių dėl žalos dydžio. Vanduo lašėjo tik vonios kambaryje pro lubų šviestuvo skylę ir tokios žalos turtui negalėjo padaryti. Ieškovų WC ir vonios kambarys 20107 metais atliekant buto kapitalinį remontą nebuvo suremontuoti, tokią aplinkybę patvirtino ir ieškovų atstovas, todėl kyla pagrįstų įtarimų, jog ieškovai pasinaudodami įvykiu ketina atlikti likusios buto dalies (WC ir vonios kambario) kapitalinį remontą. Minėtą aplinkybę patvirtina ir teikiami UAB „Avelus“, atliekančios vidaus apdailos darbus, atlikti paskaičiavimai, pagal kuriuos sąmata sudaro 329,12 Eur.
Atsiliepimas
15. Ieškovai M. G. ir Z. G. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
15.1. Atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai - karšto vandens skaitiklio fotonuotrauka, 2020-04-24 skaitiklio tarpinės keitimo darbų priėmimo priėmimo-perdavimo aktas Nr. V20-226765-3 buvo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su atsakovo atsiliepimu, todėl jie laikytini pertekliniais.
15.2. Atsakovo pateikta 2020-12-11 UAB „Avelus“ darbų sąmata turėtų būti atsisakyta priimti, kadangi pateikta pažeidžiant CPK 314 straipsnyje įtvirtintą taisyklę dėl įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas nepaaiškino, dėl ko šis dokumentas negalėjo būti parengtas anksčiau, taip pat nepateikė įrodymų, kad savalaikiai kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl sąmatos parengimo. Be to, sąmata nesusijusi su nagrinėjamu ginču, kadangi nenurodoma, kokio objekto darbai vertinti, neaišku, kokių duomenų pagrindu rengta aptariama sąmata (sąmatą rengę asmenys nebuvo atvykę į ieškovų butą), o joje nurodomi darbai ir jų kiekiai visiškai neatitinka byloje nustatytų ieškovų buto apgadinimų (kalbama tik apie vonios lubų gipso kartono keitimo darbus, kai tuo tarpu pagal bylos duomenis žala padaryta vonios ir virtuvės luboms, sienoms ir elektros instaliacijoms). Tikėtina, jog atsakovas pateikė įmonės UAB „Avelus" paslaugų kainyną, kuriame nurodoma kaina už mato vienetą (1 kv. m), bet ne ieškovų patirtos žalos remonto darbų sąmatą.
15.3. Kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl priteistos žalos atsakovas remiasi naujomis aplinkybėmis – abejonėmis dėl remonto darbų dydžio, 2017 metais atliktu kapitaliniu remontu ir 2020-12-11 UAB „Avelus“ darbų sąmata. Ieškinyje nurodyti argumentai dėl žalos dydžio ir ją pagrindžiantys įrodymai atsakovui buvo žinomi, atsakovas aktyviai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas viso proceso pirmosios instancijos teisme metu (dalyvavo posėdžiuose, teikė atsikirtimus ir paaiškinimus), teismui nustačius terminą papildomiems prašymams/dokumentams pateikti ir specifiškai pasiūlius šalims apsvarstyti, ar jos pageidaus teikti prašymus dėl ekspertizės skyrimo, nepateikė jokių dokumentų ir nepareiškė pageidavimų, tarp jų ir skirti ekspertizės dėl žalos priežasties bei dydžio nustatymo. Atsakovas pirmosios instancijos teisme neginčijo žalos fakto, jos dydžio ir aplinkybės, kad ieškovų bute 2017 m. daryto kapitalinio remonto metu buvo remontuotas ir vonios kambarys. Taigi nenagrinėtos pirmosios instancijos teisme dėl žalos dydžio aplinkybės nėra naujai atsiradusios ar paaiškėjusios, atsakovas jas galėjo nurodyti bei remtis pirmosios instancijos teisme, todėl naujai nurodomos aplinkybės dėl žalos fakto ir dydžio atmestinos CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu.
Šalies argumentai
15.4. Apelianto prašymas skirti ekspertizę nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nepagrįstas. Ekspertizė skiriama esant pagrįstam poreikiu ištirti (įvertinti) šalių nurodomas aplinkybes ir pateikiamus įrodymus, kurių ištyrimui ir įvertinimui būtinos specialios techninės/mokslo žinios. Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad byloje egzistuoja aplinkybės, kurios gali būti nustatytos tik specialių žinių pagalba, o byloje pateiktais paaiškinimais ir juos patvirtinančiais įrodymais dėl buto užpylimo priežasties ir žalos dydžio negalima vadovautis dėl jų nepakankamumo ir nepatikimumo, šalių pateikti paaiškinimai ir įrodymai neatitinka ir juos galima išspręsti tik techninių ir/arba mokslo žinių pagalba. Teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva skirti ekspertizę ar siūlyti ją inicijuoti šalims, kadangi atsakovas nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie galėjo būti teismo įvertinti tik panaudojus specialias žinias. Be to, apeliantas ir apeliacinėje instancijoje nurodė tik abstrakčius teiginius dėl ekspertizės reikalingumo. Užpylimo priežastis buvo nustatinėjama įvykio metu, ji užfiksuota rašytiniuose dokumentuose dalyvaujant atsakovui, o atsakovas neginčijo administratoriaus 2020-04-28 akto ar jo turinio.
15.5. Apeliantas taip pat nepateikia jokių įrodymų, dėl kurių civilinė byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka bei motyvų, pagrindžiančių prašymą kviesti liudytoju UAB „Mano būstas" specialistą P. S.. Atsakovas P. S. prašė kviesti liudytoju atsiliepime į ieškinį, tačiau parengiamojo posėdžio metu atsakovas šio savo prašymo iš esmės nebepalaikė, patvirtinęs, jog šio asmens atlikti karšto vandens tarpinės keitimo darbai atsakovo bute yra užfiksuoti 2020-04-24 akte ir papildomai toks asmuo nieko nepaliudytų. Prašymas kviesti liudytoją apeliacinės instancijos teisme savaime nepatvirtina poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi žodiniai posėdžiai apeliacinėje instancijoje yra išimtiniai, o atsakovas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių.
15.6. Ieškovų buto užpylimo priežastis nustatyta rašytiniais įrodymais, užfiksuota UAB „Naujininkų ūkis" 2020 m. balandžio 28 d. statinio apžiūros aktu Nr. DA272307, kompetentingiems asmenims (specialistams) atlikus vandens tekėjimo ieškovų bute priežasties nustatymo išsamius tyrimus ir dalyvaujant pačiam atsakovui. Apeliantas nepaneigė, jog ieškovų buto užpylimo priežastis yra atsakovo bute esančių vamzdžių nesandarumas.
15.7. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovas privalo įrodyti aplinkybę, jog buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai, tačiau neturi pareigos įrodinėti, ar buvo tinkamai valdomas ir naudojamas daiktas. Rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog vanduo tekėjo iš viršuje esančio atsakovo buto, atsakovas sutiko, kad ieškovų buto užpylimo šaltinis yra jo butas, todėl nustatyta prielaida atsakovo atsakomybei kilti (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Atsakovo nurodomos užpylimo priežastys yra hipotetinė versija, nepagrįsta rašytiniais įrodymais, kadangi po atsakovo bute virtuvėje esančios karšto vandens tarpinės pakeitimo vandens tekėjimas ieškovų bute intensyvėjo. Be to, ieškovų buto užpylimo priežastis nustatyta atlikus specialius bandymus, kurie patvirtino vamzdynų nesandarumą.
15.8. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčydamas ieškovų patirtos žalos dydį remiasi naujomis, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtomis aplinkybėmis. Ieškovai teikė byloje įrodymus bei paaiškinimus, jog 2017 metais buvo padarytas viso buto, išskyrus tualeto, kapitalinis remontas, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog vonios kambaryje nebuvo kapitalinio remonto ir ieškovai dėl to patyrė mažesnę žalą. Apelianto pateikta 2020-12-11 UAB „Avelus“ darbų sąmata, kuria įrodinėjama mažesnė remonto darbų kaina, nepriimtina, o tuo atveju, jeigu būtų priimta, jos turinys nepaneigia skundžiamame sprendime nustatyto ieškovų patirtos žalos dydžio.
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
19. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo išspręstas žalos, atsiradusios dėl buto užliejimo, atlyginimas ir nustatytas atsakingas už žalą asmuo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
21. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus - karšto vandens skaitiklio fotonuotrauką, 2020-04-24 skaitiklio tarpinės keitimo darbų priėmimo priėmimo-perdavimo aktą Nr. V20-226765-3 ir UAB „Avelus“ 2020-12-11 lokalinę sąmatą.
22. Iš tiesų, kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme pateiktų rašytinių įrodymų, byloje jau pateikti karšto vandens skaitiklio fotonuotrauka ir 2020-04-24 skaitiklio tarpinės keitimo darbų priėmimo priėmimo-perdavimo aktas Nr. V20-226765-3, todėl jų pateikimas apeliacinės instancijos teisme netikslingas ir laikytinas pertekliniu.
23. Apeliantas taip pat pateikė UAB „Avelus“ 2020-12-11 lokalinę sąmatą, kuria, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, remiasi ginčydamas priteistą remonto darbų sumą.
24. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. CPK 314 straipsnyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmeniui, prašančiam išimties taikymo, privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausantį) negalėjimą pateikti kurį nors dokumentą (įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusią būtinybę jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikį pateikimą ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstą atsisakymą jį priimti.
25. Nagrinėjamu atveju apeliantas tik pateikė UAB „Avelus“ 2020-12-11 lokalinę sąmatą, tačiau nepagrindė būtinybės taikyti CPK 314 straipsnio išimtį. Apelianto pateikiama lokalinė sąmata sudaryta po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taigi, apeliantas naujo įrodymo pateikimo į bylą būtinybę grindžia tik su jam nepalankaus teismo sprendimo priėmimu ir dėl šios priežasties atsiradusiu poreikiu paneigti priešingos šalies argumentus, tačiau jokių aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių jam gauti ir pateikti šiuos įrodymus (darbų sąmatą) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neįvardija.
26. Proceso koncentruotumas ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami išspręsti ginčą, bendradarbiautų ir per įmanomai trumpiausią laiką būtų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar priimamas jiems nepalankus sprendimas. CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir tretieji asmenys jau pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu turi pateikti teismui visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
27. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o apeliantas ir neįrodė objektyviai egzistavusių kliūčių teikti ir remtis prašomu priimti įrodymu pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apelianto pateikta lokalinė sąmata neatitinka ir įrodymams keliamo aiškumo ir sąsajumo reikalavimų, kadangi iš tokio rašytinio dokumento nėra galimybės identifikuoti, kokiam objektui sudaryta sąmata (ar ji sudaryta darbams ieškovų bute atlikti), neaišku, kokių duomenų pagrindu parengta sąmata (ieškovai nurodo, kad jų butas nebuvo apžiūrimas sudarant sąmatą, į juos nebuvo kreiptasi dėl buto plano ar kitų dokumentų), kaip sąmatoje nurodyti atliktini darbai apskaičiuoti (atsakovas nurodo tik darbus vonios kambaryje), t. y. lokalinėje sąmatoje nurodomi duomenys negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, susijusių su remonto darbais (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis).
28. Atsižvelgdamas į įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo nustatymo tikslus bei į aplinkybę, kad byloje pakanka duomenų patikrinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą pagal tuos argumentus, kurie įvardijami apeliaciniame skunde (CPK 32 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia apelianto teikiamos UAB „Avelus“ 2020-12-11 lokalinės sąmatos nepriimti ir jos nevertinti.
Dėl žodinio proceso ir liudytojo apklausos
29. Atsakovas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti liudytoju UAB „Mano būstas“ darbuotoją P. S..
30. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
31. Apeliantas nenurodė apskritai jokių argumentų, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina žodinio proceso tvarka. Aplinkybė, jog prašoma kviesti liudyti UAB „Mano būstas“ darbuotoją P. S., nelaikytina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą skirti žodinį civilinės bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo procesą. Pažymėtina, jog apeliantas minėtą liudytoją kviesti prašė dar atsiliepime į ieškinį, tačiau 2020 m. rugsėjo 17 d. parengiamojo teismo posėdžio metu liudytojo apklausos atsisakė, nurodydamas, jog tokio prašymo nepalaiko, kadangi liudytojo parodymai nereikšmingi, o karšto vandens tarpinės keitimo darbai atsakovo bute užfiksuoti jo surašytame 2020-04-24 akte. Taigi, apelianto prašymas dėl liudytojo iškvietimo jau buvo išspręstas pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nepateikė jokio argumento, kuris pagrįstų būtinybę kviesti liudytoją apeliacinės instancijos teisme, nenurodė, kokias reikšmingas teisingam ginčo išnagrinėjimui aplinkybes galėtų liudytojas apeliacinės instancijos teisme patvirtinti ar paneigti. Taigi, kaip matyti iš apelianto procesinio elgesio, liudytojo kvietimas apeliacinės instancijos teisme nulemtas ne tikslu paaiškinti papildomas aplinkybes, o iš esmės neigiamo, nepalankaus atsakovui teismo sprendimo priėmimo aplinkybės. Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apeliantas savo argumentus yra išdėstęs procesiniuose dokumentuose, teismui pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovas nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo ir liudytojo apklausos, todėl nekonstatuotinas žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinumas.
Dėl prašymo skirti ekspertizę
32. Apeliantas taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo skirti ekspertizes ieškovų buto užliejimo priežasčiai ir žalos faktui nustatyti. Nurodo, jog priimant skundžiamą sprendimą byloje neišsiaiškintos vandens tekėjimo priežastys.
33. Tam, kad būtų išaiškinti byloje nagrinėjami klausimai, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali paskirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-2014). Tokiu atveju, kai prašymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, jog tam tikrų byloje kilusių klausimų išsiaiškinimui yra būtinos specialios žinios, teismas turi pagrindą prašymo skirti ekspertizę netenkinti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013).
34. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas pirmosios instancijos teisme prašė skirti specialių žinių reikalaujančią teismo ekspertizę padarytos žalos priežasčiai ir faktui nustatyti, o pirmosios instancijos teismas tokio prašymo netenkino. Apeliantas taip pat nepagrindė, jog egzistuoja aplinkybės, kurios galėtų būti nustatytos tik specialių žinių pagalba, o byloje pateikti paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai nėra pakankami buto užpylimo priežasčiai ir žalos dydžiui nustatyti. Apeliantas nenurodė ir kokius byloje esančius prieštaravimus galėtų pašalinti ekspertizė. Pažymėtina, jog CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, kuris reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis, o eksperto išvada tokioms išimtims nepriskirtina. Dar daugiau, kaip jau buvo nurodyta, ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8,17,21 straipsniai). Be to, pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. parengiamajame teismo posėdyje be kita ko išaiškino šalims teisę skirti ekspertizę, tačiau, kaip matyti, atsakovas tokio prašymo pirmosios instancijos teisme neteikė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto prašymas skirti ekspertizes buto užpylimo priežasčiai ir žalos faktui nustatyti nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Dėl buto užpylimo priežasties
35. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovų buto tikėtina užpylimo priežastimi, įrodinėdamas, jog vandens tekėjimą per karšto vandens skaitliuko tarpinę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.
36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog ieškovas neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, o privalo įrodyti tik aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo, turto techninės būklės nepalaikymo tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas, netinkamas naudojimas reiškia ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017 ir kt.).
37. Taigi, kaip nurodoma kasacinio teismo, žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
38. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, kad ieškovams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 23 d. pastebėtas vonios kambaryje per lubas lašantis vanduo bei drėkstančios lubos virtuvėje, sujungtoje su vonios kambariu. Taip pat ginčo nekyla, jog atsakovas yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra virš ieškovų, valdytojas (buto savininkė yra trečiasis asmuo B. S. P., kuri yra atsakovo E. P. dukra). Atsakovas neginčija aplinkybės, jog vanduo į ieškovų butą tekėjo iš viršuje esančio atsakovo buto, tačiau nesutinka su vandens tekėjimo priežastimi. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovui neįrodžius ir teismui nenustačius kitų ieškovams priklausančio buto užliejimo šaltinių, vandens pratekėjimo ir ieškovų buto užliejimo šaltiniu laikytinas atsakovo valdomas butas.
39. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pritarti atsakovo argumentams, jog nenustatyta ieškovų buto užliejimo priežastis, o vanduo į ieškovų butą tekėjo per karšto vandens skaitliuko tarpinę. Atsakovas ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pakeitus karšto vandens skaitliuko tarpinę vanduo į ieškovų butą galėjo tekėti kelias dienas iki kol išdžius, o tokią aplinkybę nurodė ir karšto vandens skaitiklio tarpinę keitęs UAB „Mano būstas” specialistas P. S..
40. Iš tiesų, iš byloje pateikto atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. V20-0226765-3, atsakovo paaiškinimų nustatyta, jog atsakovo bute 2020-04-24 buvo pakeista karšto vandens skaitiklio tarpinė. Taigi, vandens tekėjimo priežastis buvo pašalinta, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių faktinių aplinkybių ir ieškovų paaiškinimų, vanduo į ieškovų butą tekėjo toliau (iki 2020 m. balandžio 27 d.) ir jo tekėjimas suintensyvėjo 2020 m. balandžio 27 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai paneigia atsakovo nurodomas aplinkybes dėl ieškovų buto užliejimo priežasties ir vandens tekėjimo dar keletą dieną iki išdžius, kadangi pašalinus vandens tekėjimo priežastį ieškovų bute vandens lašėjimas turėjo mažėti (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovo nurodomas aplinkybes paneigia ir 2020 m. balandžio 27 d. UAB „Naujininkų ūkis“ santechniko atlikti bandymai, susiję su vandens tekėjimo priežasties nustatymu, iš kurių palaipsniui atliekant veiksmus nustatyta, jog atsakovui užsukus karšto ir šalto vandens ventylius savo bute vandens tekėjimas sustojo (UAB „Naujininkų ūkis“ 2020-04-28 Statinio apžiūros aktas Nr. DA272307, UAB „Naujininkų ūkis“ 2020 m. gegužės 7 d. raštas „Dėl (duomenys neskelbtini)“). Administratorius UAB „Naujininkų ūkis“ atliktų bandymų metu nustatė, jog bendro naudojimo vamzdynai sandarūs, vandens pratekėjimo nėra, pratekėjimas pastebėtas atidarius ventilius (duomenys neskelbtini) bute ir paleidus vandenį, ir konstatavo, jog problema yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), vamzdynuose, įpareigodamas minėto buto gyventojus sutvarkyti bute esančių vamzdynų nesandarumą. Taigi priešingai nei įrodinėja apeliantas, vandens tekėjimo į ieškovų butą priežastis konstatuota administratoriaus UAB „Naujininkų ūkis“ 2020-04-28 Statinio apžiūros akte Nr. DA272307, o minėtas aktas ir jame nurodyta atsakovo bute esančio vamzdyno nesandarumo aplinkybė nenuginčyta ir atsakovo nepaneigta kitais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
41. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administratoriaus akto išvadas, atsakovo nurodomą versiją dėl vandens tekėjimo per karšto vandens tarpinę bei jos pakeitimo įtaką tolimesniam vandens tekėjimui į ieškovų butą, neturėjo teisinio pagrindo padaryti kitos išvados dėl ieškovų buto užliejimo priežasties nei kad buvo nurodyta skundžiamame sprendime. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad labiausiai tikėtina, jog vienintelis galimas žalos atsiradimo šaltinis yra atsakovo valdomame bute (duomenys neskelbtini), esantis vonios kambarys ir vamzdynas, išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus ir, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, padarė pagrįstą išvadą dėl atsakingo už ieškovų butui padarytą žalą asmens bei ieškovų buto užpylimo priežasties.
Dėl žalos dydžio
42. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (6.247 straipsnis).
43. Civilinėse bylose turtinės žalos dydis paprastai įrodinėjamas žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimu – sąmata. Nagrinėjamu atveju ieškovai įrodinėdami žalos dydį remiasi fotonuotraukomis, 2020 m. gegužės 15 d. UAB „Gabor“ buto remonto sąmata, pagal kurią paskaičiuota remonto kaina sudaro 1 336,61 Eur. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog abejonių dėl sudarytos darbų sąmatos nekyla, o atsakovas žalos dydžio neginčijo.
43. Apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą, nesutinka su žalos dydžiu, nurodydamas, jog kyla pagrįstų abejonių dėl žalos dydžio, kadangi lašėdamas vanduo tik vonios kambaryje pro lubų šviestuvo skylę negalėjo padaryti tokio dydžio žalos.
44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir apelianto argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Visų pirma pažymėtina, jog apeliantas pirmosios instancijos teisme neginčijo žalos dydžio, ieškovų teiktos darbų sąmatos (ne)pagrįstumą ginčijo apeliacinės instancijos teisme, remdamasis 2020-12-11 UAB „Avelus“ darbų sąmata, kuri, kaip jau nurodyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismo atsisakyta priimti apeliantui nepagrindus būtinybės taikyti CPK 314 straipsnio išimtį, neįrodžius objektyviai egzistavusių kliūčių teikti tokį įrodymą pirmosios instancijos teisme bei sąsajumo aplinkybės. Antra, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo abejoti ieškovų pateiktos buto remonto darbų sąmatos patikimumu ir objektyvumu. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog užlietos ne tik vonios, bet ir virtuvės lubos, vonios lubos yra pakabinamos, todėl tikėtina, jog dėl užliejimo galėjo būti sugadinta elektros instaliacija, dėl ko reikalingi atitinkami elektros instaliacijos ir kiti sąmatoje įrašyti darbai, susiję su lubomis. Nors apeliantas nurodo, jog vanduo lašėjo tik vonios kambaryje pro šviestuvo skylę, tačiau pateiktos fotonuotraukos pagrindžia aplinkybę, jog sudrėko ir virtuvėje esančios lubos (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ir kitų 2020 m. gegužės 15 d. UAB „Gabor“ buto remonto sąmatoje įrašytų darbų atlikimo reikalingumu bei jų pagrįstumu. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog ieškovai pagrindė reikalaujamo priteisti žalos atlyginimo dydį, atitinkantį realiai patirtus nuostolius.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertino tuos pačius įrodymus, pateikė savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindė teiginių, jog priimdamas skundžiamą sprendimą teismas būtų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinis skundas atmestas, todėl nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
49. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
50. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo jų patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo surašymą į apeliacinį skundą, pateikė teismui 726 Eur apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus.
51.Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teismas sprendžia, jog ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl iš atsakovo priteistina ieškovams 726 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
netenkinti atsakovo apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovams Z. G. ir M. G. iš atsakovo E. P. 726 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.