- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- e2S-834-1041/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02455-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolis Virginijus Kučinskas ir uždaroji akcinė bendrovė „Finansų medis“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (skolininkė) prašė teismo taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti antstolio veiksmus dėl varžytynių vykdymo, tame tarpe uždrausti pasirašyti nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas arba turtas) – pardavimo iš varžytynių aktą bei perduoti šį turtą varžytinių nugalėtojui.
2. Pareiškėja (skolininkė) pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2024 m. vasario 7 d. patvarkymą dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę ir skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų užkirsta galimybė nustatyti objektyvią turto rinkos vertę ir parduoti turtą didesne kaina, nes buto nebeliktų. Pareiškėjai (skolininkei) gali būti padaryta didelė žala, nes butas būtų perleistas už nepagrįstai žemą kainą. 2023 m. balandžio 11 d. vertinimo ataskaitoje nurodyta buto vertė yra daugiau nei 100 000,00 Eur didesnė, nei numatyta suinteresuoto asmens (antstolio) iniciatyva atliktos ekspertizės akte, o tai leidžia abejoti akto teisingumu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjos (skolininkės) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas pažymėjo, kad vien tik skundo dėl antstolio veiksmų padavimas negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.
5. Pareiškėjos (skolininkės) pateiktas vertinimas atliktas anksčiau, nei suinteresuoto asmens (antstolio) inicijuota ekspertizė. Nesant naujesnio vertinimo ir ekspertizės akte nurodytai vertei esant didesnei nei numatyta nekilnojamojo turto registro išraše, teismas nesutiko, kad suinteresuoto asmens (antstolio) nustatyta kaina yra akivaizdžiai per maža.
6. Pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina ne visada reiškia galutinę pardavimo kainą, todėl nėra pagrindo sutikti, kad pradinės turto pardavimo kainos nustatymas savaime reiškia, jog pareiškėjai (skolininkei) kils neigiamų ir negrįžtamų padarinių
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja (apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų galima nustatyti objektyvios turto vertės ir jo parduoti didesne kaina, nes buto nebeliktų. Butą perleidus už nepagrįstai mažą kainą, pareiškėjai (skolininkei) būtų padaryta didelė žala, taip pat atsirastų nauji ginčai dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais.
5.2. Viešuosiuose registruose nurodyta buto kaina neatitinka rinkos kainų, todėl nutartimi ja vadovautasi nepagrįstai.
5.3. Turto kainos abiejuose vertinimuose ženkliai skiriasi, kas gali ateityje sukelti pareiškėjai (apeliantei) didelę žalą dėl suinteresuoto asmens (antstolio) priimtų veiksmų, pareiškėjai (apeliantei) reikėtų reikšti ieškinį dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Byloje nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdomosiose bylose sustabdymą – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad suinteresuoto asmens (antstolio) kontoroje pareiškėjos (apeliantės) atžvilgiu yra pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vykdomoji byla) pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje suinteresuotas asmuo (antstolis) priėmė 2024 m. sausio 23 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2024 m. sausio 23 d. patvarkymas) (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.) 101, 102), kuriuo, įvertinęs gautą teismo eksperto sudarytą nekilnojamojo turto ekspertizės aktą, nustatė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas arba turtas), rinkos kaina yra 466 000,00 Eur. Pareiškėja (apeliantė) pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (e. b. l. 100), kuriuo prašė suinteresuoto asmens (antstolio) skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos kainai nustatyti. Šis prašymas buvo suinteresuoto asmens (antstolio) netenkintas 2024 m. vasario 7 d. patvarkymu dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 98, 99) (toliau – 2024 m. vasario 7 d. patvarkymas).
10. Pareiškėja (skolininkė) dėl 2024 m. vasario 7 d. patvarkymo pateikė skundą, kuris yra nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2YT-9060-1158/2024. Skundo užtikrinimui pareiškėja (apeliantė) prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio veiksmus dėl varžytynių vykdymo, tame tarpe uždrausti pasirašyti buto pardavimo iš varžytynių aktą bei perduoti šį turtą varžytinių nugalėtojui. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. nutartimi prašymą atmetė.
11. Pareiškėja (apeliantė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame, be kitų argumentų, nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų galimybės nustatyti buto realios vertės ir jo parduoti už rinkos kainą, nes turtas jau būtų parduotas, nutartimi nepagrįstai vadovautasi nekilnojamojo turto registre nurodyta buto rinkos kaina, taip pat pagal pareiškėjos (apeliantės) pateiktą turto vertinimą jo rinkos kaina yra daugiau nei 100 000,00 Eur didesnė.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (nagrinėjamoje byloje – skundo) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje.
13. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, įtvirtintų CPK 145 straipsnio 1 dalyje, yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma tais atvejais, kai vykdymo procese esant prasidėjusiam išieškojimo iš skolininko turto procesui, būtina apsaugoti skundą dėl antstolio veiksmų padavusio vykdymo proceso dalyvio ar kito suinteresuoto asmens galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus arba užkirsti kelią galimam jų pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – yra itin riboto taikymo procesinė priemonė ir jos specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).
14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi pareigą kiekvienu atveju nustatyti, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Taigi, vien tai, kad pareiškėja (apeliantė) pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir, jos vertinimu, antstolis netinkamai įvertino areštuotą turtą, savaime nesudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vienas iš pagrindų, kuriais pareiškėja (apeliantė) grindžia savo skundą, yra tai, kad jos užsakytoje 2023 m. balandžio 25 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog turto vertė yra 575 000,00 Eur (e. b. l. 53), tuo tarpu suinteresuotas asmuo (antstolis) 2024 m. sausio 23 d. patvarkymu nustatė 466 000,00 Eur buto rinkos vertę, atsižvelgęs į jo kontoroje 2024 m. sausio 22 d. gautą teismo eksperto sudarytą nekilnojamojo turto ekspertizės aktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės, nors ir bus vertinamos atskirai Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-9060-1158/2024, pačios savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buto vertė nustatyta neteisingai ir dėl to yra būtina taikyti pareiškėjos (apeliantės) prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, pareiškėjos (apeliantės) byloje pateikta 2023 m. balandžio 25 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita yra sudaryta beveik vieneriais metais anksčiau, nei teismo eksperto nekilnojamojo turto ekspertizės aktas, kuriuo vadovavosi suinteresuotas asmuo (antstolis) nustatydamas turto vertę, ir nesudaro pagrindo sprendžiant klausimą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo preliminariai vertinti, jog buto rinkos vertė buvo nustatyta per žema.
16. Papildomai pažymima, kad CPK 681 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Iš pirmiau nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad, preliminariai vertinant, suinteresuotas asmuo (antstolis) šios CPK nuostatos nustatydamas buto rinkos vertę nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, taip pat nutarties 15 punkto motyvus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjai (apeliantei) neabejotinai bus sukelti neigiami padariniai dėl, jos teigimu, netinkamai nustatytos turto rinkos vertės.
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais, kad antstolio nustatyta turto rinkos kaina nebūtinai reiškia, kad už ją turtas ir bus parduotas, nes varžytynių metu jos dalyviai tarpusavyje rungiasi teikdami savo siūlomas aukštesnes kainas.
18. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, kad yra būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes butą pardavus už nepagrįstai mažą kainą, pareiškėjai (apeliantei) būtų padaryta didelė žala, taip pat atsirastų nauji ginčai dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais. Vien tik teisminių ginčų ir / ar hipotetinės žalos atsiradimo tikimybė nėra savaiminis pagrindas laikinai sustabdyti išieškojimo veiksmus. Tokios pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kurioje numatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-843-910/2022).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai vertinami kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo (ne)teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
20. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės nuostatas dėl laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymo, todėl pareiškėjos (apeliantės) atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.