Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų O. Ž. ir D. S. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. I. ieškinį atsakovams O. Ž. ir D. S. Ž. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė nutraukti nekilnojamojo turto valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovais, atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 34,07 kv. m ploto neįrengtos pastogės dalį, kuri neįrengtos pastogės bendrasavininkų dalių nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemoje pažymėta indeksu „A“, o atsakovams priteisti bendrosios dalinės nuosavybės teise 12,42 kv. m ir 5,28 kv. m ploto neįrengtos pastogės dalis, kurios neįrengtos pastogės bendrasavininkų dalių nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemoje pažymėtos indeksais „B“ ir „C“ bei priteisti ieškovės naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.Paaiškino, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 658/1000 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, bendras plotas 51,77 kv. m., esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastogė). Ieškovė taip pat yra buto Nr. 3, esančio namo pirmame aukšte, savininkė. Atsakovei O. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 240/1000 dalys Pastogės ir butas Nr. 4, esantis namo antrame aukšte. Atsakovui D. S. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 102/1000 dalys Pastogės ir butas Nr. 5, esantis namo pirmame aukšte.Pažymėjo, kad atsakovai faktiškai užėmę visą pastogę, ja naudojasi ir neleidžia ieškovei naudotis jai priklausančia pastogės dalimi. Nurodė, kad 2015-05-13 pateikė atsakovams pasiūlymą dėl pastogės atidalijimo, tačiau šalys dėl nekilnojamojo turto atidalijimo taikiai nesusitarė.Paaiškino, kad siūlomas atidalijimo variantas atitinka ieškovės interesus ir nepažeis atsakovų interesų, nes: 1) ieškovei ir atsakovams atitenka pastogės dalys, kurių plotas visiškai atitinka jiems priklausančias dalis; 2) ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenkanti pastogės dalis pažymėta indeksu „A“ yra virš ieškovei priklausančio, pirmame namo aukšte esančio buto Nr. 3, ir ieškovė ketina įsirengti įėjimą (laiptus) į jai atitenkančią pastogės dalį tiesiai iš savo buvo, kas užtikrins ieškovei netrukdomą naudojimąsi pastogės dalimi; 3) į atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise atitenkančias pastogės dalis pažymėtas indeksais „B“ ir „C“ yra įrengtas įėjimas iš lauko antrame aukšte, be to atsakovei O. Ž. priklauso butas Nr. 4, esantis antrajame namo aukšte ir turintis bendras sienas su pastoge, todėl atsakovai ateityje galės be jokių apsunkinimų ir tarp savęs atsidalinti jiems tenkančias pastogės dalis bei patekti į savo pastogės dalis atsakovei O. Ž. įsirengiant įėjimą į jai atitenkančią pastogės dalį tiesiai iš savo buto, o atsakovui D. S. Ž. liks galimybė patekti į jam tenkančią pastogės dalį per esamą įėjimą antrame aukšte iš lauko.Atsakovai prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Paaiškino, kad iš dalies sutiko su ieškovės siūlomu atidalijimo variantu bei pateikė motyvuotas pastabas dėl pasiūlyto atidalijimo schemos trūkumų. Ieškovė nebendradarbiavo su atsakovais, neatsižvelgė į pateiktas motyvuotas pastabas.Nurodė, kad nesutinka, jog bendrąja nuosavybės teise valdomos patalpos būtų atidalintos iš bendrosios nuosavybės. Pagal pasiūlytą schemą būtų neužtikrintas tinkamas daikto naudojimas ir pažeistos bendraturčių teisės ir teisėti interesai, todėl padalijimas yra negalimas.Nurodė, kad pateiktoje bendrasavininkų dalių nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemoje nėra pažymėtas įėjimas ar durys, kurių pagalba atsakovai galėtų patekti į jiems nuosavybės teise priklausančią pastogės D dalį, taip pat nepažymėtas ir nenumatytas priėjimas prie namo kamino. Pažymėjo, kad padalijimas, kuriuo nėra numatytas atskiras priėjimas prie bendrojo naudojimo objekto – namo kamino, nėra įmanomas, nes tokiu padalijimu yra pažeidžiamos bendraturčių teisės ir teisėti interesais naudotis bendro naudojimo turtu, jį prižiūrėti. Atsakovai neturės jokios galimybės patekti ant virš jų buto esančio stogo. Atsakovams priklausanti D pastogės dalis yra per siaura durims, todėl įėjimas į D dalį turėtų būti daromas taip kaip atsakovė O. Ž. siūlė ieškovei 2015-06-15 atsakyme į ieškovės pasiūlymą.Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų pagal kuriuos galima būtų spręsti, ar atidalinamų patalpų dalys jas įrengus atitiks esminius statinio reikalavimus. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje yra aiškiai išreiškusi poziciją, jog ji ketina įsirengti laiptus iš savo naudojamo buto, esančio po patalpomis, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tokie darbai yra apskritai galimi. Pagal ieškovės pateiktą schemą patalpos negali būti atidalintos, nes neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų. Abiem atsakovams priskirtos patalpų dalys yra itin siauros (1,34 m pločio), kuriomis atsakovai iš esmės negalės naudotis, todėl toks atidalinimas reikš, kad atsakovai neteks savo nuosavybės dalies į patalpas. Ieškovei yra priskirta 3,17 pločio neįrengtos palėpės dalis. Ieškovės pateikta atidalijimo schema yra nesąžininga ir nelygiavertė atsakovų atžvilgiu, toks padalijimas akivaizdžiai neatitinka bendraturčių pusiausvyros principo, pažeidžia atsakovų teises į nuosavybę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. Atidalino ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 34,07 kv. m ploto neįrengtos pastogės dalį, kuri neįrengtos pastogės bendrasavininkų dalių nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemoje, 2015-03-13 parengtoje UAB „KM centras“, pažymėta indeksu „A“, o atsakovams O. Ž. ir D. S. Ž. priteisė bendrosios dalinės nuosavybės teise 12,42 kv. m ir 5,28 kv. m ploto neįrengtos pastogės dalis, kurios neįrengtos pastogės bendrasavininkų dalių nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemoje pažymėtos indeksais „B“ ir „C“. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovės naudai 1 313,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 656,80 Eur. Priteisė valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų O. Ž. ir D. S. Ž. 11,12 Eur, t. y. po 5,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 51,77 kv. m. bendro ploto negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė. Ieškovei priklauso – 658/1000, O. Ž. – 240/1000, D. S. Ž. – 102/1000 neįrengtos pastogės dalys. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas Nr. 3, atsakovei O. Ž. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 4 bei atsakovui D. S. Ž. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 5, esantis (duomenys neskelbtini).Teismo vertinimu ieškovės siūlomas atsidalinimas yra galimas, racionalus bei nepažeis atsakovų interesų.Nurodė, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog palėpėje įrengta elektros skaitiklio vieta yra ieškovo siūlomoje palėpės dalyje, kuria bendrai naudotųsi atsakovai („B“ ir „C“ dalys). Paaiškino, kad paties atsakovo (jo tėvo) įrengtos kontrolinis elektros skaitiklis negali būti priežastimi netenkinti ieškovo siūlomo atsidalinimo projekto, kadangi, viena vertus, atsakovai turės galimybę patekti prie jo, kita vertus, atsakovai nepateikė duomenų, jog toks skaitiklis apskirtai yra saugus ir neišvengiamai turi būti būtent toje vietoje, kurioje jis įrengtas ir negali būti perkeltas.Turto atsidalinimas sudarytų prielaidas ieškovui sutvarkyti palėpę, pagerinti gyvenimo bei saugumo sąlygas.Pažymėjo, kad į palėpes patalpas ieškovė yra neįleidžiama. Neišsprendus turto atsidalinimo klausimo būtų pažeista ieškovės, kaip palėpės bendraturtės, teisė disponuoti, valdyti bei naudotis jai priklausančia dalimi.Nustatė, kad kamino valymo vieta randasi ieškovei priskirti siūlomoje palėpės dalyje. Nurodė, kad atsakovai nepateikė objektyvių duomenų, jog atsakovai negalėtų kamino išvalyti iš lauko pusės. Pažymėjo, kad architektė restauratorė, paminklosaugos ekspertė A. S. pateikė išvadą, jog kamino valymo darbai gali būti atliekami iš lauko pusės bei įmanoma įrengti įėjimą į palėpė iš ieškovei priklausančio buto. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, o būtent tai, kad Schemoje nurodytos pastogės dalys atitinka jiems priklausančias pastogės dalis, bei tai, kad į atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise atitenkančias pastogės dalys pažymėtas indeksais „B“ ir „C“ galimas patekimo, nepažeidžiant teisės aktų, įrengimas, sprendė, jog pastogės priskyrimas ieškovei pagal parengtą Schemą atitiktų protingumo, sąžiningumo, teisingumo reikalavimus, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros principo bei nebūtų padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovai apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad pagal teismo sprendimą atidalinus patalpas pastogėje naujų nekilnojamojo turto objektų sukurta nebuvo. Teismas nustatė realiąsias pastogės dalis, tačiau šių patalpų iš bendrosios dalinės nuosavybės neatidalino. Tam, kad pastogę būtų buvę galima atidalinti – reikėjo atlikti statybos darbus ir suformuoti atskiras patalpas, t. y. įrengti sienas ar kitokias konstrukcijas, kurios skirtų ieškovei priklausančią pastogės dalį nuo dalies priklausančios apeliantams. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.Nurodė, kad ieškovė privalėjo pateikti dokumentus, kuriuose matytųsi kokius statybos darbus planuojama atlikti siekiant atidalinti pastogę. Dokumentai būtini tam, kad apeliantai galėtų įvertinti dėl šių darbų galimai kilsiančius jų teisių pažeidimus. Tokių dokumentų nepateikus teismas neturėjo galimybės priimti pagrįstą sprendimą, kurio pagrindu Pastogę būtų buvusi atidalinta. Pažymėjo, kad atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės, kai bendraturčiams priklausančios nuosavybės dalys nėra izoliuotos ar atskirtos, teismui yra būtina pateikti ne tik Schemą, tačiau ir projektinį pasiūlymą, kuriame būtų atskleisti bendraturčio planuojamos vykdyti statybos darbų planai ir tikslai. Iš pateiktos schemos nėra aišku, kokius statybos darbus ieškovė apskritai planuoja atlikti ir kaip šie darbai galėtų paveikti apeliantų gyvenimo sąlygas. Tais atvejais, kai padalijimui yra reikalingi statybos darbai, suinteresuotas asmuo, reikalaudamas atidalinimo, tokius darbus turi aiškiai apibrėžti bendraturčiams.Pažymėjo, jog architektės U. N. parengtame techniniame projekte konstatuota, kad Pastogės atidalijimas yra negalimas. Atkreipė dėmesį, kad į architektę buvo kreiptasi tam, kad Pastogės būklė būtų įvertinta ir būtų parengta patalpų atidalijimo schema, tačiau architektė nustatė, kad pastogės atidalinimas pažeistų statybos teisės reikalavimus, apsunkintų pastogės ir pastato naudojimą, todėl padarė išvadą, jog racionaliai to padaryti negalima. Pastogę padalijus, stogas, kaip bendroji konstrukcija išliks bendroji dalinė nuosavybė ir visi bendraturčiai turės pareigą ir interesą jį prižiūrėti ir užtikrinti tinkamą jo būklę. Stogo darbai nors ir gali būti atliekami iš lauko pusės, tačiau tam tikrais atvejais tokius darbus daug racionaliau yra atlikti iš vidaus. Architektė nurodė, kad iš kiekvieno pastato aukšto turi būti ne mažiau kaip du evakavimosi keliai, o bendrojo naudojimosi patalpose esantis langas turėtų būti naudojamas kaip evakuacijos kelias.Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad reikalavimo dalykas yra atskirti bendrojoje dalinėje nuosavybėje turėtą dalį ir pakeisti nuosavybės teise valdomo turto teisinį režimą iš bendrosios dalinės nuosavybės į asmeninę nuosavybę. Ginčas yra kilęs dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kol nėra nustatyta, kurioje pastogės vietoje ieškovės nuosavybė yra, tol neracionalu rengti pilnos apimties projektą dėl pastogės įrengimo. Pažymėjo, jog byloje buvo atskleista kaip ieškovė ketina įrengti pastogę. Paaiškino, kad teisminis ginčas dėl pastogės atidalijimo šioje byloje yra pradėtas bei atitinkama pastogės atidalijimo schema teismui pateikta iki Statybos reglamento įsigaliojimo (2017-01-01), todėl ieškovė neprivalėjo bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu įsigaliojusio Reglamento pagrindu rengti naują schemą ir ją teikti teismui. Pirmos instancijos teisme atsakovai nesirėmė reglamentu, todėl negali juo remtis ir apeliaciniame skunde.Nurodė, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir racionaliai įvertino byloje pateiktus įrodymus, architektės A. S. kvalifikaciją, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei pagrįstai sprendė dėl patalpos atidalinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje kilęs ginčas tarp daugiabučio namo bendraturčių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ieškovei siekiant atsidalyti iš šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios neįrengtos pastogės dalį bei pasirinkto teisės įgyvendinimo būdo suderinamumo su kitų bendraturčių teisėmis.Dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo yra išsamiai pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Nuosavybės teisė savo turiniu yra plačiausia daiktinė teisė, suteikianti savininkui ir tik jam galimybę, įgyvendinant visišką savininko viešpatavimą turto atžvilgiu, nustatyti jam priklausančio turto naudojimo būdą ir kryptį bei drausti arba leisti kitiems asmenims naudoti turtą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą, bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės teisė suteikia plačiausias galias savininkui disponuoti turtu, tačiau, nepaisant to, ir nuosavybės teisė turi ribas bei gali būti ribojama. Niekas negali naudotis savo nuosavybe tokiu būdu, kuris pažeistų kito asmens lygią teisę naudotis savo nuosavybe. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 28 straipsnyje nustatytos normos: įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Taigi, savininkui yra pripažįstamos ne tik galimybės apsaugoti savo teises bei interesus, bet ir juos įgyvendinant tenka pareiga atsižvelgti į visuomenės, kitų suinteresuotų asmenų poreikius, susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar visuomenės interesai. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso ir nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Nagrinėjamoje byloje šalys yra nekilnojamųjų daiktų bendraturtės. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 09 08 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 10 13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2006; 2010 05 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).CK 4.80 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas. Kadangi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės lemia visų bendraturčių teisių į bendrą daiktą pasikeitimus, jis negali vykti vienašališkai atidalijimo iniciatoriaus nuožiūra, bet jo sąlygos turi būti suderintos su kitais bendraturčiais jų bendru susitarimu (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijimo iniciatoriui išnaudojus galimybes susitarti ir manant, kad kiti bendraturčiai su jo siūlomu atidalijimo būdu nesutinka nepagrįstai, jis gali savo teisę atidalyti nuosavybės dalį siekti įgyvendinti pareikšdamas teismui ieškinį. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, taip pat turi išnaudoti visas galimybes suderinti bendraturčių valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką yra ne kartą pasisakęs, kad teismas, spręsdamas ar ieškovo teisė į atidalijimą gali būti įgyvendinta pagal jo pateiktą atidalijimo projektą, taikydamas CK 4.80 straipsnį, turi nustatyti, koks yra bendraturčių interesų turinys ir galimas jų pažeidimas vykdant atidalijimą; jei yra bendraturčių interesų pažeidimas – derinti juos taikant interesų pusiausvyros principą, nustatyti ar atidalijimo planas techniškai įmanomas, racionalus, atitinka bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, nedaro žalos daikto paskirčiai, ar geriausiai atitinka daugelio bendraturčių interesus. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl bendraturčių interesų pusiausvyros, kritiškai turi būti įvertinti ne tik nesutinkančių su siūlomu atidalijimo variantu asmenų, bet visų bylos dalyvių argumentai, kuriais grindžiami teiginiai apie atidalijimo privalumus ir trūkumus. Klausimas, ar bendraturčio nurodomas interesas yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu visumą, taip pat kitus reikšmingus kriterijus (LAT 2006 02 01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 11 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; kt.).Byloje nėra ginčo dėl šalių nuosavybės į ginčo pastogę dalių. Taip pat nėra ginčo, kad ieškovei priklauso didžiausia pastogės dalis. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios pastogės 51,77 kv. m. bendro ploto negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė gyvenamajame name. Ieškovei minėtame name nuosavybės teise priklauso butas Nr. 3 ir 658/1000 dalys pastogės, atsakovei O. Ž. priklauso butas Nr.4 ir 240/1000 dalys pastogės, atsakovui D. S. Ž. priklauso butas Nr.5 ir 102/1000 neįrengtos pastogės dalys. Ieškovė į bylą yra pateikusi UAB „KM centras“ parengtą neįrengtos pastogės bendrasavininkų dalių nustatymo ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemą. Atsakovai, nesutikdami su pateikta schema, įrodinėja, jog negalės išvalyti kamino, prieiti prie stogo, atsakovams priskirta dalis yra siaura, įrengtas kontrolinis elektros skaitiklis ieškovei prašomoje priskirti dalyje, nėra aišku, kas bus įrengiama, kokios bus naudojamos statybinė medžiagos, atidalinimas techniškai neįmanomas. Schemoje nenumatytas būdas kaip atsakovė O. Ž. galėtų patekti į jai priklausančią pastogės dalį. Jie šias aplinkybes įrodinėjo UAB „Archartė“ architektės U. U. (N.) pateiktu vertinimu dėl turto atsidalinimo negalimumo.Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė abiejų šalių patiktus įrodymus ir juos įvertino bei pasisakė dėl visų šalių pateiktų argumentų ir priėjo pagrįsto išvados, jog ieškovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovės siūlomas atsidalinimas yra negalimas ir konstatavo, jog byloje ieškovės pateiktoje schemoje, antstolio 2017-03-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, architektės A. S. išvadose nurodytomis aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės siūlomas atsidalinimas yra galimas, racionalus bei nepažeis atsakovų interesų. Pirmosios instancijos teismas pateikė išsamią minėtų įrodymų analizę, atkreipė dėmesį, kad pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog palėpėje įrengta elektros skaitiklio vieta yra ieškovo siūlomoje palėpės dalyje, kuria bendrai naudotųsi atsakovai, kurie turės galimybę patekti prie jo. Taip pat pastebėjo, kad atsakovas pats pripažino, jog pastogėje esantis kontrolinis skaitiklis buvo įrengtas ne specialistų, bet atsakovo tėvo, įrengimo ne derinant su elektros tiekėju, kas kelia abejonių dėl jo naudojimo saugumo, kad pagrindinis skaitiklis yra kitame pastate. Kad saugumo sumetimais skaitiklis turi būti toje vietoje, kurioje jis buvo įrengtas tiekėjo ir negalėjo būti perkeltas savavališkai. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų faktų nustatęs, kad pastogė apleista, neprižiūrima, joje pilna šiukšlių, kas gresia visų gyventojų saugumui iš ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji neturi galimybių patekti į pastogę, nes jos neįleidžia atsakovai, šalys tarpusavyje konfliktuoja, ką pripažino ir patys atsakovai, teismas priėjo pagrįstos išvados, jog šalys konfliktuoja, atsakovai pažeidžia ieškovės teisę naudotis jos pastogės dalimi, bendraturčiu susitarimas dėl ginčo pastogės naudojimo ne teismo keliu negalimas, priėjo pagrįstos išvados, kad neišsprendus turto atsidalinimo klausimo teisme būtų pažeista ieškovės, kaip bendraturtės, teisė disponuoti, valdyti bei naudotis jai priklausančia dalimi. Pasisakydamas dėl atsakovų argumentų, kad pagal schemą ieškovui tenkančioje dalyje lieka kaminas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad, atidalijus pastogę pagal ieškovės pateiktą schemą atsakovai nebeturės galimybių kaminu naudotis ar negalės kamino išvalyti iš lauko pusės, taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovai nėra pateikę įrodymų, jog būtent jie kaminą valo iš viso ir kad valo jį būtent per pastogėje numatytą valymo vietą, nes atsakovas negalėjo nurodyti, kada kaminas buvo valytas, pripažino pats jo ne valęs. Teismas taip pat rėmėsi, architektės restauratorės, paminklosaugos ekspertės A. S. pateikta išvada, jog kamino valymo darbai gali būti atliekami iš lauko pusės, kadangi namas nėra didelio aukštingumo – vieno aukšto su mansarda, kas užtikrina, jog esant poreikiui galimybė išsivalyti kaminą bus, be to paties atsakovo paaiškinimais nustatyta, jog namas turi dujinį šildymą, todėl atsakovams bus užtikrintas šildymas. Todėl darytina išvada, jog kaminas neatlieka savo funkcijos netarnauja namo šildymo reikmėms. Kolegija sutinka, jog pateikdamas šiuos argumentus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ir taikė kasacinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, jog bendraturčių atidalijimas pagal jiems priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, jog tokiu atveju nebelieka jokių bendrojo naudojimo patalpų (lieka bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga, kitos bendrojo naudojimo patalpos) (LAT 2005-12-05 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005). Šiuo atveju tai namo stogas ir kaminas. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neatsižvelgė į atsakovų pateiktus įrodymus apie pastogės atidalijimo negalimumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai ištyrė atsakovų pateiktą UAB „Archartė“ vertinimą dėl turto atsidalinimo negalimumo bei ieškovės pateiktą architektės A. S., turinčios Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą, priešingą, išvadą dėl turto atsidalinimo galimumo ir pagrįstai sprendė, jog UAB „Archartė“ vertinimas dėl turto atsidalinimo negalimumo yra nepagrįstas ginčo išsprendimui aktualiais duomenimis ir abejotinas. Teismas teisingai pastebėjo, jog minėtame atsakovų pateiktame vertinime atidalijimo negalimumas grindžiamas iš esmės argumentais, kad pastogė yra skirta stogo, lubų apšiltinimui, kamino, esamo elektros skaitiklio priežiūrai, todėl pasidalinus turtą pagal ieškovo siūlomą variantą, nebus galimybės užtikrinti palėpės priežiūros. Iš antstolio faktinių aplinkybių nustatymo protokolo nustačius, jog pastogė yra neprižiūrima, apleista, o ieškovė, kuriai priklauso didžioji pastogės dalis iš viso į ją neįleidžiama, teismas pagrįstai sprendė, kad turto atsidalinimas kaip tik ir sudarys sąlygas prižiūrėti bent jau ieškovei priklausančią palėpės dalį. Teismas pagrįstai sukritikavo vertinimą, jog nieko keisti negalima, nors patekti į bendrą pastogę galima tik iš atsakovės O. Ž. buto. Bendros stogo ir kitos konstrukcijos taip pat nėra kliūtis atsidalinti dalį, esančią bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teismas taip pat pasisakė, kad UAB „Archartė“ pateiktą vertinimą, jog iš pirmo aukšto kur yra ieškovės butas į pastogę būtų sudėtinga įrengti įėjimą, paneigia architektės A. S., turinčios Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą, išvada, jog toks įėjimas iš ieškovės buto yra galimas, kadangi perdanga yra iš medinių sijų ir nepažeistų jokių statinio elementų, nustatytų kultūros paminklo apraše. Esant tokiai įvardintai faktinei situacijai atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pagal teismo sprendimą atidalinus patalpas pastogėje naujų nekilnojamojo turto objektų sukurta nebuvo, kad teismas nustatė realiąsias pastogės dalis, tačiau šių patalpų iš bendrosios dalinės nuosavybės neatidalino, nes atsakovas neatliko jokių statybos darbų ir nesuformavo atskirų patalpų neįrengė sienų ar kitokių konstrukcijų, kurios skirtų ieškovei priklausančią pastogės dalį nuo dalies priklausančios apeliantams. Šiuos reikalavimus atitinkančių veiksmų ieškovė realiai negalėtų įgyvendinti, nes realiai ji netgi negali patekti į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią pastogės dalį, o juo labiau atlikti kokius nors jos dalies atskyrimo veiksmus kai ta dalis neatidalinta ir dėl to nežinoma jos vieta bendroje pastogės erdvėje. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog užkaltas patekimas į palėpę iš patalpos, pažymėtos indeksu Nr. 4-1, priklausančios O. Ž., taip pat užfiksuota, jog buvo praėjimas iš laiptinės į pastogę, tačiau jis buvo užkaltas. Aplinkybės, jog buvo įėjimas iš lauko pusės, atsakovas D. S. Ž. neginčijo ir teismo posėdžio metu. Todėl atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl jų patekimo į pastogę po atidalijimo. Be to byloje nustatyta jog pastogės dalis, kurią teismas priskyrė ieškovei, yra virš jai priklausančio buto, todėl įsirengusi įėjimą, ji galės patekti į pastogę. Atidalijus pastogę pagal ieškovės schemą, atsakovai galės patekti į jiems priklausančią pastogės dalį. O. Ž. galės patekti pro „B“ dalyje nurodytą įėjimą, o D. S. Ž. pro „C“ dalyje nurodyta įėjimą iš lauko pusės. Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė privalėjo pateikti dokumentus, projektinį pasiūlymą, kuriame būtų atskleisti bendraturčio planuojamos vykdyti statybos darbų planai ir tikslai, kad iš pateiktos schemos nėra aišku, kokius statybos darbus ieškovė apskritai planuoja atlikti ir kaip šie darbai galėtų paveikti apeliantų gyvenimo sąlygas. Kaip teisingai pažymėjo pati apeliantė, statybos santykius reguliuoja Statybos įstatymas, kuris numato atitinkamus reikalavimus statytojui projektuojant gaunant leidimus statybai rekonstrukcijai ar remontui kai tokio leidimo reikia pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Statybos įstatymas taip pat numato kada ir kokius statybos darbus atliekant reikalingas statinio bendraturčių sutikimas. Taigi, atidalinus pastogę ir ieškovui ateityje nusprendus atlikti kokius nors statybos darbus, bus taikomos šios Statybos įstatymo nuostatos, saugančios bendraturčių teises ir interesus.Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Kolegija sprendžia, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir tinkamai vertino pateiktus į bylą įrodymus, rėmėsi ginčui spręsti aktualia kasacinio teismo praktika ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde įvardijamais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.Apeliacinio skundo netenkinus, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos ieškovo turėtos advokato pagalbos išlaidos apeliacinėje instancijoje paruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sudarančios 726 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S. Ž., asmens kodas 3610630047, ieškovės G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (po 363 Eur iš kiekvieno).