Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo S. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei V. P. dėl tėvystės nuginčijimo ir neturtinės žalos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje rašytinėje išvadoje pažymėjo, jog G. P. žodžiu ir raštu nurodė, jog nesupranta, dėl kokių priežasčių jo tėvas S. P. siekia atsisakyti tėvystės. Nuo gimimo jis pažįsta tėvą, su juo bendravo, bendravimas nutrūko prieš kelis metus dėl jam konkrečiai nežinomų priežasčių. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad nuginčijus S. P. tėvystę G. P. atžvilgiu, būtų pažeistos vaiko teisės ir teisėti interesai, kadangi vaikas liktų ne tik be biologiniu laikomu tėvo, kuris įrašytas vaiko gimimo liudijime ir kurį vaikas pažinojo, periodiškai bendravo ir iki šiol laiko savo tėvu, bet ir būtų vaikui sugriautas šeimos sampratos suvokimas, kadangi kito asmens, kurį nepilnametis laikytų savo faktiniu tėvu, su kuriuo jį sietų artimesnis emocinis ryšis, nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. 2015 m. sausio 9 d. buvo atliktas DNR tyrimas, pagal kurį 2015 m. vasario 3 d. ieškovas gavo med. laboratorinius rezultatus, kad ieškovas S. P. nėra biologinis G. P. tėvas. DNR tyrimą teismas pripažino teisėtu ir įrodančiu, kad G. nėra ieškovo biologinis sūnus.

2. G. klaidingai nurodo jog su ieškovu bendravo nuo pat gimimo iki (duomenys neskelbtini) metų. Byloje nustatyta, kad ieškovas iki (duomenys neskelbtini) metų G. buvo matęs tik du kartus. Pirmą kartą - kai gimė, aplankė ligoninėje, antrą kartą - dar G. esant kūdikiui, kai užėjo į atsakovės namus pasiimti savo vaikų G. ir G.. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-06-10 surašyta išvada Nr. VT15-860 yra neišsami, todėl ji negali atskleisti tikrosios situacijos ir koks ryšys buvo susiformavęs tarp ieškovo ir G. P..

3. 2015 m. birželio 12 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos pateikta G. P. charakteristika Nr. D3-132 bei 2015-06-29 pažyma Nr. D3-136 apie G. bendravimą su tėvu turi būti vertinamos kritiškai, kadangi raštai yra prieštaringi. Teismas neteisingai vertina 2015 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos pažymėjimo Nr. 1530 duomenis, nurodydamas, kad net šeši mokymosi dalykai įvertinti neigiamai, pagal mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemą pažymys 4 nėra neigiamas. Todėl teismo padaryta išvada yra klaidinga. Teismas turėjo įvertinti ir tai, kad G. ne tik aštuntą klasę baigė su šešiais ketvertais, tačiau ir septintojoje klasėje jo pažangumo ir mokymosi pažymiai buvo labai panašūs ir taip pat buvo šeši ketvertai iš mokomųjų dalykų. Įvertinant tai, darytina išvada, kad G. pažangumas ir pasiekimai per 2012-2015 metų laikotarpį praktiškai nepasikeitė. Pamokų lankomumas taip pat dėl tėvystės ginčijimo nebuvo įtakotas.

4. Atsakovė teismui pateikia neteisingą informaciją, kad G. gaudavo iš ieškovo dovanų. Ieškovas niekada atskirai nepirko G. dovanų, gimtadienio proga visiems vaikams duodavo pinigų. Dovanėles pirkdavo tik per Kalėdas, kurias sudėdavo po eglute. Nei ieškovė, nei G. neįvardijo ką būtent ieškovas yra padovanojęs G. Per (duomenys neskelbtini) metų ieškovas G. matė 24 kartus, iš kurių vieną kartą ligoninėje tik jam gimus ir vieną kartą dar kūdikį, užėjus į atsakovės namus pasiimti vyresniųjų savo vaikų. Iš likusių 22 matymosi kartų, nei vieno nebuvo asmeniško susitikimo, visi susitikimai vykdavo esant daug žmonių. Galima pagrįstai teigti, kad tai nebuvo sūnaus ir tėvo susitikimai, o tik formalūs pasimatymai, G. kartu su vyresniaisiais ieškovo vaikais atvykus į susitikimą.

5. Kai gimė G. atsakovė turėjo žinoti ar bent įtarti, suabejoti, kad ieškovas nėra jo tėvas, tačiau atsakovė nuslėpė ir pasinaudojo susidariusia situacija. Tik dėl atsakovės kaltės ieškovui buvo primesta pareiga, kuri neturėjo būti jo. Kieno tai turėjo būti pareiga gali įvardinti tik atsakovė. Tokiu elgesiu atsakovė nuskriaudė ne tik ieškovą, bet ir G., atimdama iš jo tikrąjį tėvą, su kuriuo jis galėjo pajausti tėvišką meilę, bendravimą, tarpusavio ryšį.

6. Nebuvo atsižvelgta į liudytojos J. P. parodymus, kuri teisme patvirtino, kad nuo pat pradžių tik kilus abejonėms dėl tėvystės, ieškovas patyrė nerimą, neigiamą dvasinį išgyvenimą, nemigą, pervargimą, nedarbingumą. Dieną kai sužinojo DNR rezultatus ieškovą ištiko šokas, pasidarė labai blogai, skaudėjo krūtinę, todėl prireikė vaistų. Teismas ginčijamame sprendime visiškai praleido faktines aplinkybes, kurias dėl ieškovo sveikatos pablogėjimo patvirtino J. P. bei 2015-05-05 (duomenys neskelbtini) pažyma. Akivaizdu, kad tarp ieškovo sveikatos sutrikdymo ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Todėl darytina išvada, kad šioje situacijoje yra atsakovės kaltė ir todėl žala turi būti priteista iš atsakovės.

1. Teismas savo sprendime, nors tiesiogiai ir nekonstatavo DNR tyrimo neteisėtumo, aiškiai pasisakė, jog DNR tyrimą atlikęs teismo medicinos gydytojas P. P. negalėjo savarankiškai atlikti tokio tyrimo, Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo duomenimis, jis yra įrašytas tik kaip ekspertas, galintis atlikti mirusių žmonių ir jų kūno dalių, gyvų asmenų, deontologinę ekspertizes, bet nėra įrašytas DNR ekspertizę atliekančių teismo ekspertų sąraše. Atsakovė yra nurodžiusi, kad su jokiu kitu vyru, išskyrus apeliantą, ji lytinių santykių neturėjo, pažymėjo, kad nors ji ir sutiko, jog būtų atliktas DNR testas, tačiau šio testo atlikimo procedūra buvo visiškai netinkama. Netinkamos DNR tyrimo atlikimo procedūros nepaneigė ir teismas.

2. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. birželio 10 d. teismui pateikta išvada Nr. VT15-860 yra neabejotinai išsami, motyvuota ir atitinkanti geriausius G. interesus. Teismas visiškai tinkamai įvertino Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus byloje pateiktą išvadą kaip oficialų rašytinį įrodymą ir tinkamai įvertino joje nurodytus faktinius duomenis, kurie nebuvo paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, o atvirkščiai, nei teigia apeliantas, buvo jais patvirtinti. (duomenys neskelbtini) metų turintis G. yra visiškai brandus ir gebantis suformuluoti savo pažiūras ir savo nuomonę tėvo atžvilgiu, todėl priimdamas sprendimą teismas visiškai pagrįstai šią nuomonę vertino ir į ją atsižvelgė.

3. Teismo posėdyje žodžiu apklaustas G. nurodė, kad jo tėvas yra apeliantas. Teismo posėdžio metu jis taip pat patvirtino, kad į apeliantą kreipiasi „tėti“. Nurodė, kad pažįsta ne tik senelius iš tėvo pusės ir su jais bendraudavo, važiuodavo pas juos į svečius, bet taip pat ir tėvo brolį V.. Dėl tėvo ir vaikų susitikimų tardavosi vyriausioji sesuo, tačiau G. nurodė, kad visada visi vaikai kartu važiuodavo pas tėtį ir sveikindavo jį su gimtadieniu.

4. Iš byloje esančių pažymų matyti, kad G. mokymosi rezultatai 2014/2015 mokslo metais yra suprastėję, lyginant juos su 2013/2014 mokslo metų rezultatais, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktos G. dienyno pažangumo ir lankomumo suvestinės. Visos (duomenys neskelbtini) mokyklos šiai bylai išduotos pažymos yra objektyvios, jų išdavimui atsakovės darbas toje pačioje mokykloje neturėjo jokios įtakos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau tekste LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas netenkino ieškovo S. P. ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje keliamas klausimas dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pasisako dėl visų ginčo išsprendimui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių ir jų teisinio vertinimo. Byloje nustatyta, kad šalių - ieškovo S. P. ir atsakovės V. P., santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gimė G. P.. Vaiko gimimo liudijime tėvu įrašytas ieškovas S. P.. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 2 d. nutarimu G. P. išlaikymui iš S. P. priteista po 94,13 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės V. P. naudai. Ieškovo iniciatyva, 2015 m. sausio 9 d. atliko DNR tyrimo teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovas S. P. nėra biologinis G. P. tėvas. Ieškovas pateikė (duomenys neskelbtini) 2015 m. gegužės 5 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad S. P. nuo 2014-09-30 iki 2014-10-20 turėjo nedarbingumo lapelį ir gydėsi ambulatoriškai dėl (duomenys neskelbtini), nuo 2015-04-27 iki 2015-04-30 gydėsi ambulatoriškai dėl (duomenys neskelbtini), 2015-04-27 atlikta (duomenys neskelbtini), pažymoje nurodyta išvada - (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2015 m. balandžio 25 d. konsultuotas kardiologo dėl nepastovaus kraujo spaudimo.

Šeimos bylose yra imperatyviai numatyta, kad vaikas, esantis pakankamo amžiaus, kad galėtų išreikšti savo nuomonę, privalo būti išklausytas (CPK 380 str.). Nagrinėjamoje byloje buvo užtikrinta, kad G. P. būtų išklausytas. Iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui G. P. 2015 m. gegužės 4 d. duoto rašytinio paaiškinimo matyti, kad G. ieškovą nuo savo gimimo laiko tėvu, su juo bendravo, matydavosi švenčių metu, pažįsta ieškovo žmoną, vaikas nurodė, kad ieškovas sveikindavo jį su gimtadieniu ir kitomis šventėmis. Iš G. paaiškinimų matyti, kad ieškovas jį laikė sūnumi ir neišskyrė iš kitų savo vaikų. Vaiko paaiškinimu, jis su tėvu paskutinį kartą bendravo per sesers G. (duomenys neskelbtini) gimtadienį, po jo tėtis nebenorėjo bendrauti. G. P. teismo posėdžio metu iš esmės pakartojo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui 2015 m. gegužės 4 d. duotame rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, papildomai pažymėjo, kad mokykloje pažymiai suprastėjo po to, kai ieškovas suabejojo esantis jo tėvu ir dėl to buvo atliktas DNR tyrimas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismas teisingai nustatė vaiko interesų gynybos principo turinį nagrinėjamu atveju. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Dėl to ir nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbūs yra ne tik atsakovo teiginiai, kad, jo nuomone, socialinis ryšys su vaiku yra negrįžtamai nutrūkęs, tačiau ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas.

Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos 2015 m. birželio 8 d. pažymėjimo Nr. 1530 matyti, kad G. P. baigus pagrindinio ugdymo programos (201001001) pirmąją dalį jis neigiamų pažymių neturėjo. Sutiktina su ieškovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad šeši mokymosi dalykai įvertinti neigiamai, kadangi mokyklose teigiami pažymiai prasideda nuo pažymio 4 (keturi). Tačiau iš šių duomenų matyti, kad vaiko mokymosi rezultatai nėra pažangūs, (duomenys neskelbtini) mokyklos 2015 m. birželio 12 d. pateiktoje G. P. charakteristikoje Nr. D3-132 teigiama, kad G. mokosi pagal savo galimybes ir ypatingu stropumu nepasižymi, nuo antro pusmečio pradėjo labiau praleidinėti pamokas, prastėjo mokomųjų dalykų pažymiai. Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos į bylą pateiktos G. P. dienyno 2013/2014 ir 2015-2015 mokslo metų pažangumo ir lankomumo suvestinės nustatyta, kad 2013–2014 metų G. P. metinis vidurkis buvo 5,3, praleistų pamokų skaičius – 273, o 2014–2015 metais metinis vidurkis – 5, praleistų pamokų skaičius – 344. Akivaizdu, kad vaiko mokymosi ir mokyklos lankomumas suprastėjo 2014–2015 metais.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktika, kuri laikosi pozicijos, jog susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės, todėl tėvystės nuginčijimo faktas negali būti svarbesnis už vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rašte „Dėl DNR tyrimų“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gydytojas P. P. turi galiojančią medicinos praktikos licenciją (duomenys neskelbtini) verstis medicinos praktika pagal teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją, gydytojas P. P. (duomenys neskelbtini) teisėtai verčiasi teismo medicinos gydytojo praktika, teismo medicinos gydytojas savarankiškai DNR tyrimų neatlieka. Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo duomenimis gydytojas P. P. įrašytas kaip ekspertas, galintis atlikti mirusių žmonių kūnų ir jų dalių, gyvų asmenų, deontologinę ekspertizes. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, DNR ekspertizę atliekančių teismo ekspertų sąraše gydytojas P. P. neįrašytas. Teisėjų kolegija pritaria išvadai, kad aptartos aplinkybės lemia, jog ieškovo iniciatyva atlikta DNR ekspertizė laikytina ne didesnę galią turinčiu įrodymu, bet rašytiniu įrodymu, vertintinu kitų įrodymų kontekste. Byloje, svarbu pabrėžti, kad nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovas nėra G. biologinis tėvas. Byloje nėra patvirtinančių duomenų, kad atsakovė vaiko pradėjimo metu būtų palaikiusi artimus ryšius su kitu asmeniu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Ieškovas ilgą laiką G. P. laikė savo sūnumi, vaikas taip pat ieškovą laikė savo tėvu. Pats ieškovas nurodo, kad nuo vaiko gimimo su juo bendravo, nors bendravimas ir nebuvo intensyvus, tačiau pakankamas konstatuoti, kad ilgą laiką jokių dvejonių dėl tėvystės ieškovas neturėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokio asmens, neskaitant ieškovo, kurį būtų galima laikyti G. P. tėvu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos duomenys patvirtina ieškovo bendravimo su G. kaip tėvo ir vaiko faktą, nors bendravimo pobūdis ir nebuvo intensyvus, ieškovas G. neišskyrė iš kitų savo vaikų, o G. pagrįstai ieškovą laiko savo tėvu. Šias aplinkybes patvirtino liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad liudytojai A. P. ir J. P. parodė, kad G. P. kartu su savo seserimi G. ir broliu G. per didžiąsias metų šventes lankydavosi pas senelius, kartu su ieškovu šventė vaikų gimtadienius. Atsakovė teigia, kad G. iš ieškovo S. P. gaudavo dovanų. Ieškovas teigia, kad niekada atskirai nepirko G. dovanų, tačiau tuo pačiu nurodo, kad gimtadienio proga visiems vaikams duodavo pinigų, tačiau pažymėtina, kad tiek daiktai, tiek pinigai, duodamai vaikui, laikytini dovana. Atkreiptinas dėmesys, kad pats ieškovas teigia dovanėles pirkdavęs per Kalėdas, kurias sudėdavo po eglute. Tokie ieškovo teiginiai akivaizdžiai vieni kitiems prieštarauja. Aplinkybė, kad su ieškovu G. susitikdavo kartu būnant ir vyresniems ieškovo vaikams, nereiškia, kad ieškovo ir G. bendravimas buvo formalus, priešingai, įrodo, kad į visus vaikus ieškovas žiūrėjo vienodai ir su jais vienodai bendravo. Tą patvirtino ir liudytoja A. P. nurodydama, kad ji G. visada laikė savo anūku, su juo bendravo neišskirdama iš kitų vaikų, pirkdavo jam dovanas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad į liudytojos J. P. parodymus pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, tačiau vertino, kad jos parodymai nėra patvirtinti kitais bylos duomenimis ir ieškovas neįrodė, kad dėl DNR ekspertizės patyrė neturtinės žalos. Teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis DNR tyrimas buvo pradėtas 2015-01-09, o baigtas 2015-02-03. Iš ieškovo pateiktos (duomenys neskelbtini) 2015 m. gegužės 5 d. pažymos matyti, kad ieškovo sveikatos negalavimai fiksuoti 2015-06-10 ir 2015-06-13, (duomenys neskelbtini) ieškovui rasta 2015-06-16, taigi, praėjus beveik penkiems mėnesiams po to, kai ieškovas sužinojo aplinkybę, jog nėra biologinis G. tėvas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šie duomenys nepatvirtina fakto, kad ieškovo sveikata pablogėjo vien dėl DNR tyrimo išvados, todėl ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstai atmestas.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį dėl tėvystės nuginčijo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo teismų praktikos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovo S. P. ir nepilnamečio vaiko G. P. egzistavo socialinis ir emocinis bei psichologinis ryšys, kuris iki šiol, nepilnamečio vaiko suvokimu, nėra nutrūkęs, kadangi vaikas iki šiol ieškovą laiko savo tėvu. Taip pat pažymėtina, kad vien pati aplinkybė, jog atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje nesudaro pagrindo teismui abejoti šios mokyklos pateiktų pažymų teisingumu, kadangi jokių šių pažymų turiniui prieštaraujančių duomenų byloje nėra.

Atsakovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikia 400 Eur teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančius duomenys, todėl šios išlaidos jos naudai priteisiamos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 400 Eur (keturis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bylos šalims.