- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- 2S-1423-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18309-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinis skyrius, advokatė R. M., B. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 4 895,01 Eur turtinės ir 111 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi nustatė V. J. terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 7 punkto reikalavimų, numatytų procesinių dokumentų turiniui, taip pat CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, numatytų ieškinio turiniui, nes ieškinyje nenurodytas ieškovo reikalavimų faktinis pagrindas, ieškinys nepasirašytas jį paduodančio asmens, nenurodyti trečiųjų asmenų asmens kodai, gyvenamosios vietos adresai, nepagrįstas trečiųjų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi. Teismas pažymėjo, kad elektroniniu paštu pateiktas ieškinys nepasirašytas jį paduodančio ieškovo. Ieškovo parašo nebuvimas ieškinyje, taip pat ieškinio teikimas teismui elektroninių ryšių priemonėmis kitu nei teisės akte numatytu būdu yra esminis ieškinio trūkumas, trukdantis identifikuoti į teismą besikreipiantį asmenį. Be to, ieškinio pagrindas suformuluotas netiksliai, iš jo nėra galimybės identifikuoti ginčo ribas; ieškovas nurodo netikslius faktus, teisėjų, prokuroro, policijos pareigūnų, ekspertų atliktus veiksmus ir priimtus procesinius dokumentus, tačiau nepagrindžia jų ryšio su ieškovo reiškiamu reikalavimu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat nenurodo aplinkybių ir įrodymų, kuriais grindžiamas teisėjų ir prokurorų bei kitų pareigūnų veiksmų neteisėtumas, šališkumas. Ieškovas turi nurodyti aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindžiamas tokių veiksmų neteisėtumas; kokius pažeidimus padarė kiekvienas valstybės pareigūnas ir kokią žalą ieškovas patyrė dėl tokių konkrečių kiekvieno pareigūno veiksmų. Iš ieškovo pareikšto ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą. Teismas taip pat nurodė, jog pateikdamas rašytinius įrodymus bei prašydamas apklausti liudytojus, ieškovas privalo pagrįsti jų ryšį su byla, t. y. nurodyti kokias konkrečias faktines aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti ieškovo pateikiami įrodymai; ieškovo nurodytos aplinkybės, kurias jos nori grįsti liudytojų parodymais, yra abstrakčios, nesusietos su faktiniu ieškinio pagrindu. Tuo atveju, jeigu ieškovas laiko, kad ieškinyje nurodyti asmenys turi būti įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tai jis turi pagrįsti, kaip bylos išsprendimas gali įtakoti šių asmenų teises ir pareigas. Teismo nuomone, ieškovo abstraktūs teiginiai nepatvirtina ieškinyje nurodytų trečiųjų asmenų įtraukimo dalyvauti byloje pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai ir neteisėtai nutarė atsisakyti priimti ieškinį, nepripažino teisinės elektroninio V. J. parašo galios ir pateikimo elektroninio ryšio priemonėmis teisėtumo, atsisakė nustatyti V. J. tapatybę pagal jo elektroninį parašą. Taip pat apeliantas prašo: 1) sustabdyti bylą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau ir – Konstitucinis teismas), prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau ir – Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; 2) sustabdyti bylą, kreiptis į administracinį teismą, prašant patikrinti, ar norminis aktas - Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas; 3) sustabdyti bylą, kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 straipsnio ir 46 straipsnio reikalavimams, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos su pakeitimais pagal protokolą Nr. 11 6 straipsnio 1 dalį, 10, 13, 14 straipsnių nuostatoms.
4. Apelianto teigimu, skundžiama nutartis antikonstitucinė, teismas nepagrįstai atsisako kreiptis į Konstitucinį teismą; teismas pažeidė CPK 5, 17, 21 straipsnius, 137 straipsnio 3 dalies, 263, 270 straipsnių nuostatas. Ranka pasirašyto ieškinio pateikimas teismui nereiškia ieškovo sutikimo su skundžiama nutartimi. Pasak apelianto, ieškinys atitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 7 dalies, 135 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, nes ieškovas pareiškė, kad nesutinka dėl sprendimo už akių priėmimo; ieškinyje nurodytas faktinis reikalavimų pagrindas, o nenurodytų trečiųjų asmenų kodų, gyvenamųjų vietų ieškovas nežino; teismas juos gali gauti parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje. Ginčo ribos yra aiškios. Esminių ieškinio trūkumų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Apeliacine tvarka sprendžiamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Kitaip tariant, kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų.
8. Kaip minėta, skundžiama 2019 m. birželio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pateiktas ieškinys yra su esminiais trūkumais, nes iš ieškinio neaiškus reikalavimo faktinis pagrindas ir ginčo ribos; teismas nurodė pateikti jį paduodančio asmens pasirašytą ieškinį ir jame nurodyti faktines aplinkybes bei įrodymus, kuriais grindžiami ieškovo reikalavimai, taip pat pagrįsti, kokias faktines aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti ieškovo pateikiami raštiniai įrodymai; pagrįsti, kaip bylos išsprendimas gali įtakoti trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas.
9. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai (taigi, ir ieškinys) teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio Kodekso 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis). Pagal Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį - asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.
10. Nagrinėjamu atveju, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas elektroniniu paštu pateikė jokiu būdu nepasirašytą ieškinį, todėl atskirojo skundo argumentai dėl jo elektroninio parašo galios nepripažinimo atmestini, kaip nepagrįsti. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išaiškinimu, kad ieškinio pateikimas teismui elektroninių ryšių priemonėmis kitu būdu, nei numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkte, yra esminis ieškinio trūkumas. Minėto teisės akto 3 punkte numatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis).
11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, jog galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl ieškovas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paštu. <...> teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, <...>, tačiau jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).
12. Apeliacinės instancijos teismui nekilus abejonių dėl apelianto nurodomo teisės akto (minėto teisingumo ministro įsakymo) atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teismų įstatymui bei Europos Sąjungos teisės normoms, ieškovo prašymas dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją netenkinamas.
13. Apelianto minimoje CPK 5 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, jog asmeniui garantuojama teisė kreiptis į teismą būtent įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ieškovui nurodęs kliūtis jo pateikto procesinio dokumento priėmimui ir sudarydamas galimybes jas pašalinti, nelaikytinas pažeidusiu CPK 5 straipsnį, 137 straipsnio 3 dalies nuostatas.
14. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), taip pat aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; kt.).
15. Nagrinėjamu atveju, skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad ieškovės pateikto ieškinio dalykas bei faktinis pagrindas nėra aiškiai ir tinkamai suformuluotas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu, neturi pagrindo nepritarti teismo išvadai dėl neaiškaus ieškinio faktinio pagrindo. Nors pirmosios instancijos teismas argumentuotai paaiškino, kokias faktines aplinkybes turi patikslinti ieškovas (t.y. nurodyti teisėjų, prokuroro, policijos pareigūnų, ekspertų atliktų veiksmų ir priimtų procesinių dokumentų ryšį su ieškovo reiškiamu reikalavimu dėl žalos atlyginimo, aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindžiamas teisėjų ir prokurorų bei kitų pareigūnų veiksmų neteisėtumas, šališkumas ir kt.), atskirajame skunde teiginių, kad ginčo ribos yra aiškios, ir kad esminių ieškinio trūkumų nėra, apeliantas visiškai neargumentavo. Pažymėtina, kad įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Tačiau šiuo atveju toks faktas nenustatytas, juolab, atsižvelgiant į tai, kad nutartimi nustatyti kiti ieškinio trūkumai (dėl pasirašymo bei pateikimo), į civilinio proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus, teismas pagrįstai nurodė ieškovui ieškinio priėmimo stadijoje sukonkretinti ieškinio faktinį pagrindą.
16. Apeliantas klaidingai interpretuoja skundžiamos nutarties turinį, teigdamas, kad teismas kliūtimi priimti ieškinį teismas laikė įrodymų trūkumą. Kaip minėta, teismas pasiūlė ne pateikti, o nurodyti įrodymus, kuriais grindžiami asmenų neteisėti veiksmai. Be to, skundžiamoje nutartyje ieškovui pasiūlyta pagrįsti prašomų apklausti liudytojų, pateiktų rašytinių įrodymų ryšį su byla, taip pat nurodytas tokio reikalavimo teisinis pagrindimas, t.y. CPK 180 straipsnis.
17. Spręsdamas klausimą dėl ieškinyje nurodytų trečiųjų asmenų įtraukimo į procesą (CPK 47 straipsnio 5 dalis), teismas turi teisę pareikalauti papildomų duomenų (argumentų), iš kurių būtų galima nustatyti, ar bylos išsprendimas gali įtakoti šių asmenų teises ir pareigas. Tokių Taigi nurodymas pagrįsti minėtų asmenų įtraukimą į procesą, taip pat įrodymų ryšį su byla, nereiškia, kad būtent šios aplinkybės yra kliūtis priimti ieškinį, ir kad nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta (ypač atsižvelgus į tai, jog nustatyti kiti ieškinio trūkumai) .
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui terminą trūkumams pašalinti priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl ieškovo atskirasis skundas netekinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
19. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas po nutarties priėmimo pateikė teismui ranka pasirašytus procesinius dokumentus, tačiau kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimui apeliantui nustatytinas papildomas 20 kalendorinių dienų terminas nuo šios nutarties priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui V. J. 20 kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.