Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-09-17 · Civilinė byla Nr. 2-1322-186/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-17
Bylos Nr.
2-1322-186/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00633-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Suinteresuotas asmuo
K. K.
Kategorijos
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1322-186/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00633-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 122.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. K. atstovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atmestas prašymas pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti, civilinėje byloje Nr. B2-599-302/2015 dėl bankroto bylos UAB „Ledakalnis“ iškėlimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi iškėlė UAB „Ledakalnis“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Ekvalda“.

Vilniaus apygardos teismas, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo BUAB „Ledakalnis“ bankroto administratoriaus UAB „Ekvalda“ prašymą pripažinti UAB „Ledakalnis“ bankrotą tyčiniu, 2015 m. kovo 24 d. nutartimi šį prašymą patenkino. Nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

2015 m. balandžio 1 d. teisme gautas suinteresuoto asmens K. K. atstovo prašymas pratęsti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarties paduoti. Nurodė, kad su šia teismo nutartimi suinteresuotas asmuo nesutinka ir ketina pateikti atskirąjį skundą, tačiau atskirajam skundui paruošti yra per mažai laiko. Skundžiamos nutarties nuorašą suinteresuoto asmens atstovas gavo paštu 2015 m. kovo 30 d., nes nutarties paskelbimo metu suinteresuotas asmuo K. K. ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Kadangi atskirojo skundo padavimo terminas baigsis 2015 m. kovo 31 d., prašė šį terminą pratęsti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens K. K. atstovo prašymą pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti.

Teismas nurodė, kad klausimas dėl UAB „Ledakalnis“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo išnagrinėtas viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl ši nutartis gali būti skundžiama per septynias dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos (šiuo atveju nuo 2015 m. kovo 24 d.). Kadangi šis apskundimo terminas yra nustatytas įstatymo, teismui nesuteikta teisė jo pratęsti, tačiau esant svarbioms priežastims, teismas gali praleistą terminą atnaujinti. Teismas nepagrįstu laikė suinteresuoto asmens argumentą, jog nei jis, nei jo atstovas, nedalyvavo 2015 m. kovo 24 d. nutarties, kuria UAB „Ledakalnis“ bankrotas pripažintas tyčiniu, paskelbime ir nutartį gavo žymiai vėliau, todėl trūksta laiko skundui paruošti. Pažymėjo, kad kiekvienas asmuo privalo elgtis sąžiningai, rūpestingai ir domėtis jo atžvilgiu nagrinėjama byla, ypač siekdamas skųsti priimtą galimai jam nepalankų teismo procesinį sprendimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo (apeliantas) K. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti K. K. procesinį terminą atskirajam skundui paduoti dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarties. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 77 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka, todėl teismas galėjo pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti.

2. Kadangi UAB „Ledakalnis“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Zarembos įmonė“, apelianto nuomone, teismas turėjo šią įmonę įtraukti į bylos dėl UAB „Ledakalnis“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą. Taip pat teismo procese turėjo dalyvauti ir įmonės akcininkas R. V., tačiau teismas šių asmenų neįtraukė į bylos nagrinėjimą, todėl byla buvo išnagrinėta formaliai.

3. Apeliantas nurodo, kad jam daug abejonių kelia ir UAB „Ledakalnis“ kreditorių reikalavimų pagrįstumas. Be to, teismas spręsdamas klausimą dėl UAB „Ledakalnis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, turėjo spręsti klausimą ir dėl 2013 m. balandžio 3 d. paprastųjų vardinių akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nes siekiant įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, teismas turi konstatuoti, jog įmonės veikla sąmoningai buvo organizuota taip, kad sukeltų įmonės nemokumą ir bankrotą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas BUAB „Ledakalnis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, jog nutarties nuorašą apelianto atstovas gavo tik 2015 m. kovo 30 d., taip pat nenurodė ir kitų aplinkybių, kurioms esant teismas galėtų spręsti apie svarbias termino praleidimo priežastis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal įstatymą ir teismų praktiką, asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.; CPK 5 str. 1 d.), tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013, 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 str.1 d.). Vadovaujantis CPK 335 straipsniu, atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Taigi, praleidus procesinį terminą, išnyksta teisė paduoti atskirąjį skundą (CPK 75 str. 1 d.), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (nagrinėjamu atveju turėtų būti paduodamas atskirasis skundas), kuriam atlikti praleistas terminas (LR CPK 78 str. 1 d., 3 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą dėl BUAB „Ledakalnis“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir 2015 m. kovo 24 d. priėmė bei paskelbė nutartį, kuria įmonės bankrotą pripažino tyčiniu. Kadangi nutartis buvo paskelbta žodinio proceso tvarka, tai paskutinė nutarties apskundimo diena yra 2015 m. kovo 31 d. (CPK 335 str. 1 d.).

Suinteresuoto asmens atstovas 2015 m. kovo 30 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti, nurodydamas, kad nei suinteresuotas asmuo K. K., nei jis pats, nebuvo atvykę į 2015 m. kovo 24 d. vykusį teismo posėdį, kuriame buvo paskelbta teismo nutartis. Teismo nutartį gavo tik 2015 m. kovo 30 d., todėl neturi realių galimybių atskirąjį skundą pateikti per įstatymo nustatytą terminą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas suinteresuoto asmens atstovo prašymą nurodė, kad suinteresuotas asmuo neteisingai interpretuoja civilinio proceso teisės normas teigdamas, jog teismas gali pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia teismo pozicija ir pažymi, kad tęsiami gali būti tik teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai (LR CPK 77 str. 1 d.), bet nenustatyti įstatyme. Nagrinėjamu atveju, teismas, rezoliucinėje nutarties dalyje nurodydamas, jog nutartis gali būti skundžiama per septynias dienas, nenustatė procesinio termino savo nuožiūra, bet nurodė CPK 335 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą atskirojo skundo padavimo terminą. Ir nors suinteresuoto asmens prašymo pratęsti procesinį terminą padavimo metu, t. y. 2015 m. kovo 30 d., atskirojo skundo padavimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nustatyti procesiniai terminai nėra tęsiami, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti tokį suinteresuoto asmens atstovo prašymą.

Byloje dalyvaujantis asmuo, praleidęs terminą ir nurodęs svarbias jo praleidimo priežastis, teikdamas teismui atskirąjį skundą gali prašyti atnaujinti praleistą procesinį terminą. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas teismui nepateikė nei atskirojo skundo, nei prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo. Apelianto atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog teismo nutartį jis gavo tik 2015 m. kovo 30 d. ir neturi galimybės laiku parengti atskirąjį skundą, yra nepagrįsta, kadangi byloje dalyvaujantys asmenys turi pareigą rūpintis ir domėtis bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. kovo 17 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo tiek pats suinteresuotas asmuo K. K., tiek jo atstovas advokatas V. K.. Teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės, o šalys informuotos, jog nutartis bus priimta ir paskelbta 2015 m. kovo 24 d. Kadangi apeliantas ir jo atstovas žinojo apie teismo posėdį, turėjo pareigą domėtis ir priimta teismo nutartimi. Apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. priimta nutartis apeliantui bei jo atstovui buvo išsiųsta 2015 m. kovo 26 d., t.y. nepažeidus CPK 292 straipsnyje nustatyto procesinio termino. Aplinkybė, jog nei apeliantas, nei jo atstovas nebuvo atvykę į priimtos nutarties paskelbimą, nėra laikoma pateisinama ir svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kitų svarbių priežasčių skundžiamai nutarčiai panaikinti apeliantas nenurodė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai ir bylos duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo.

Atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo, dėl 2013 m. balandžio 3 d. paprastųjų vardinių akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei tai, kad pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu neįtraukė įmonės buhalteriją tvarkiusios UAB „Zarembos įmonė“ bei įmonės akcininko R. V., yra susiję su įmonės BUAB „Ledakalnis“ bankroto pripažinimu tyčiniu. Šioje byloje nagrinėjamas teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl BUAB „Ledakalnis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumas bei pagrįstumas, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto argumentų, susijusių su pačiu įmonės bankroto pripažinimu tyčiniu, nes tai nėra šios apeliacijos dalykas. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad nutartis atsisakyti priimti skundą CPK 335 straipsnio 1 dalies pagrindu, neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui pakartotinai paduoti skundą, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą terminą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Žironas