Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei Z. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 24 d. atsakovei Z. K. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko vandentiekio avarija – trūkus santechnikos vamzdeliui buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis D. V., kurį buvo apraudusi ieškovė ADB „Gjensidige“. Atsakovės civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, kuri ieškovei atlygino dalį žalos – 5 258,37 Eur (pagal draudimo sutartį maksimaliai galima atlyginti suma). 2018 m. sausio 25 d. ir 2018 m. vasario 6 d. ieškovo samdytos įmonės UAB „Infranet“ ekspertas J. G. apžiūrėjo draudėjo turtą (butą) ir surašė Turto apžiūros aktus. UAB „Infranet“ sudarė sąmatą, kurioje nurodyta bendra buto remonto darbų su medžiagomis išlaidų suma – 8 398,20 Eur su PVM . Už baldų iš buto išvežimą, jų išardymą-surinkimą, pernešimą, sandėliavimą ieškovė UAB „Infranet“ sumokėjo 1 115,85 Eur su PVM. Ieškovė iš nustatytos 9 514,05 Eur žalos, draudėjui padarytos dėl užlieto buto, išskaičiavusi 198,07 Eur nusidėvėjimą medžiagoms, 28,96 Eur išskaitą, 5 258,37 Eur atsakovės draudiko AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą sumą, kreipėsi į teismą dėl 3 999,68 Eur likusios neatlygintos žalos sumos iš atsakovės priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.

12. CK 6.1015 straipsnyje, reglamentuojančiame draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija), nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. <...> Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).

13. Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą draudimo riziką. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). <...> Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

14. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija paties draudiminio įvykio ir žalos padarymo fakto, tačiau nesutinka su ieškiniu (ir pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo patenkintas ieškovės subrogacinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo), teigdama, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo pagrindų, žalos dydžio.

15. Apeliantė pabrėžia, jog apie aplieto buto apžiūros laiką, nuostolių nustatymą jai nebuvo pranešta, ir mano, kad dėl šios priežasties ji įgijo teisę reikalauti taikyti CK 6.253 straipsnį, reglamentuojantį civilinės atsakomybės netaikymą ir atleidimą nuo civilinės atsakomybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiai atsakovės pozicijai. Pagal minėto straipsnio 1 dalį - civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių (CK 6.253 straipsnio 4 dalis). Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. <...> (CK 6.253 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytos aplinkybės dėl jos neinformavimo apie žalos nustatymo veiksmus nėra susijusios su padarytos žalos atsiradimo faktu, todėl nelaikytinos šalinančiomis civilinę atsakomybę pagal CK 6.253 straipsnio nuostatas.

16. Atsakovė nepagrindė ir apeliacinio skundo teiginio, kad turto apžiūros aktas, kuris surašytas, nedalyvaujant apeliantei ir jai apie tai nepranešus, negali būti laikomas tinkamu įrodymu, įrodinėjant žalos apimtį ir dydį.

17. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

18. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

19. Taigi, ir nagrinėjamu atveju apeliantės nurodomos aplinkybės, kad turto apžiūrose ji nedalyvavo, nenurodžius jokių duomenų apie teisės aktais įtvirtintus tokio dokumento sudarymui keliamus reikalavimus, neeliminuoja teismo galimybės ir pareigos vertinti aktuose esančių duomenų kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais (patvirtinančiais ar paneigiančiais aktuose nurodytas aplinkybes). Aktų blankuose esanti grafa, skirta kaltininko bei nukentėjusiojo atstovo parašui, savaime nereiškia draudimo vykdyti bei fiksuoti turto apžiūrą. Aplieto buto savininkas neginčija 2018 m. vasario 6 d. Turto apžiūros akto duomenų, todėl argumentai, kad nukentėjusiojo parašo nebuvimas šiame dokumente reiškia, jog ieškovė prisiėmė riziką dėl nuostolių, kurių neprašė atlyginti nukentėjęs asmuo, atlyginimo, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

20. Apeliantės manymu, aplinkybės dėl jos neinformavimo apie žalos nustatymo bei pašalinimo veiksmus turi būti vertinamos, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Infranet“ veikė interesų konflikto įtakoje (t. y. į tai, kad pelno siekimu suinteresuotas asmuo nustatė buto sužalojimus, sudarė jų pašalinimo sąmatą ir remontavo aplietą butą). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai yra abstraktaus pobūdžio, ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog nėra duomenų, kad ieškovės atstovas aplieto buto apžiūras būtų atlikęs neobjektyviai ir buto apgadinimai būtų užfiksuoti netinkamai. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog draudikų bendradarbiavimas su žalų nustatymo ekspertais ir remonto įmonėmis yra įprasta praktika, atsižvelgiant į reikiamų sureguliuoti žalų kiekius bei apimtis. Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas J. G. nurodė, kad į butą, iš kurio įvyko užliejimas patekti nepavyko, todėl paliko pranešimą (įmetė į pašto dėžutę), kuriuo informuojama apie atliekamą žalos nustatymo procedūrą. Apeliantė aplinkybių, kad pati buvo aktyvi, gavusi pranešimą apie įvykį, domėjosi (pati ar per draudimo įmones) užlieto buto būkle, taip pat duomenų apie jos bute įvykusio įvykio mastą (ar kt.), kurie leistų abejoti konkrečiais turto apžiūros aktuose esančiais įrašais, nenurodė. Taigi, šie argumentai atmestini, kaip nepaneigiantys teismo sprendimo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Apeliacinio skundo motyvai, susiję su lokalinės sąmatos trūkumais (kad joje nurodytos remonto darbų ir medžiagų kainos neatitinka rinkos kainų, įtrauktos didesnės kaip 1 500 Eur neidentifikuotos išlaidos, apeliantei nebuvo sudaryta galimybė pasiūlyti savo rangovą ir kt.), duomenų lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų akte sutapimo, taip pat nelaikyti reikšmingais apliejimu padarytos žalos vertinimui. Pažymėtina, kad aplieto buto remonto darbai buvo atliekami rangos būdu, todėl spręsti, kad apeliantės nurodomos papildomos išlaidos (papildomų medžiagų, mechanizmų, specifinių darbų, statybvietės išlaidos, socialinio draudimo, pridėtinės vertės mokestis ir kt.) paskaičiuotos nepagrįstai, nėra jokio pagrindo. Tokio pobūdžio išlaidos įtrauktos ir į teismo ekspertizės akte esančią sąmatą. Siūlyti savo rangovą apeliantė galėjo tiesiogiai aplieto turto savininkui, o ieškovė sudaryti tokią galimybę atsakovei pareigos neturėjo. Ieškovė atsiliepime paaiškino, kad po dviejų buto apžiūrų 2018 m. sausio 25 d. ir 2018 m. vasario 6 d., t. y. 2018 m. vasario 14 d., buvo sudaryta remonto darbų sąmata, ji buvo suderinta, darbai atlikti laikantis sąmatoje išdėstytų įkainių ir darbų, ir tai atsispindi pasirašytuose 2018 m. balandžio 18 d. atliktų darbų aktuose. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės pateikti dokumentai neatspindi tikrosios aplieto buto remonto kainos.

22. Apeliantės manymu, teismas netinkamai įvertino teismo ekspertizės išvadas.

23. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014, 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo ekspertas grindims padarytos žalos nevertino, nes iš fotofiksacijos ir kitų dokumentų negalėjo nustatyti, ar buto danga yra vientisa (sumontuota be slenksčių); trūkstant įrodymų dėl drėgmės miegamojo sienoje, teismo ekspertas padarė išvadą, kad gipso kartono plokštės ir už jos esančios vatos keitimui pagrindimo nėra; be to, teismo ekspertas, išnagrinėjęs tualeto lubų fotofiksaciją, neįžvelgė tualeto lubų dailylenčių pažeidimų, todėl žalos ištaisymui lubų dailylenčių keitimo nevertino. Teismas atsižvelgė į tai, jog teismo ekspertas ekspertizę atliko tik iš turto apžiūros aktų ir fotonuotraukų, faktiškai neapžiūrėjęs buto ir nematęs jo būklės po užliejimo (ekspertizės atlikimo metu butas jau buvo po remonto).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios teismo nustatytos aplinkybės, kurių apeliantė neginčija, paneigia apeliantės teiginį, kad jos prašymu paskirta ekspertizė patvirtino tikrąją aplietam butui padarytą žalą. Teismo ekspertas nekonstatavo, kad didesnė žala dėl buto apliejimo negalėjo kilti. Nesutiktina ir su apeliantės teiginiu, kad aplinkybė, jog teismo ekspertizės metu nebuvo galima įvertinti tam tikrų aplieto buto sužalojimų, turėjo būti įvertinta ne teismui atsisakant sutikti su teismo ekspertizės išvadomis, bet pripažįstant, kad ADB „Gjensidige“ neįrodė žalos dydžio. Nustatydamas žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, įskaitant liudytojo J. G., kuris apžiūrėjo ir vertino butui dėl užliejimo padarytus apgadinimus, parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovės civilinės atsakomybės draudiko AB „Lietuvos draudimas“ poziciją ir kt. Išvadą, kad sprendimas pakeisti visas aplieto buto grindis buvo sąlygotas ne objektyvių aplinkybių, bet susitarimo su ADB „Gjensidige“, apeliantė padarė klaidingai interpretuodama apeliaciniame skunde cituojamus liudytojo J. G. parodymus. Vien tai, kad pirmos apžiūros metu liudytojas nebuvo įvertinęs poreikio keisti visas grindis, o tik užfiksavęs grindų sugadinimus, nereiškia, kad vėlesnis sprendimas nebuvo pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis. Liudytojas paaiškino, kad viso buto grindų danga buvo vientisa, be slenksčių ir be sudūrimų, todėl pakeisti tik atskirų buto dangos dalių nebuvo įmanoma, parketo siūlių patamsėjimų išvalyti neįmanoma. Atsakovė nepaneigė skundžiamo sprendimo nustatytos aplinkybės, kad butas buvo užlietas per visą plotą, užliejimas įvyko per lubas ir sienas, dėl užliejimo nukentėjo ir buto grindys, kurias buvo būtina keisti. Be to, jau minėta, jog apeliantė neįrodė, kad buto apžiūros atliktos neobjektyviai, todėl nėra pagrindo pripažinti liudytojo J. G. parodymų šališkais.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime motyvavo, kodėl pripažino, jog 1 115,85 Eur su PVM išlaidos, susijusios su baldų išvežimu, į žalos sumą įtrauktos pagrįstai; teismas nustatė, jog, remontuojant butą, buvo reikalinga perdažyti viso buto lubas, taip pat buvo keičiama viso buto parketinė grindų danga, todėl remonto atlikimui buvo būtina išvežti baldus. Apeliaciniame skunde atsakovės išdėstyti samprotavimai, kad, remontuojant aplietą butą, nereikėjo išvežti ir saugoti baldų, nes juos buvo galima perkraustyti į kitus, nei remontuojami, kambariai, yra subjektyvi apeliantės nuomonė, neparemta objektyviais duomenimis, ir nepaneigia skundžiamo sprendimo išvadų. Duomenų apie kitokią perkraustymo ir sandėliavimo paslaugų kainą analogiškomis aplinkybėmis apeliantė nenurodė ir nepateikė. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad dėl UAB „Infranet“ netinkamai atlikto aplieto buto remonto ir pasekmių šalinimo, padidėjo daiktų sandėliavimo išlaidos. Bylos duomenys patvirtina ieškovės atsiliepime išdėstytas aplinkybes, kad baldų pervežimas ir remonto darbai buvo vykdomi iki atsakovo vadinamo konflikto su aplieto buto savininkais: Atliktų darbų aktas dėl baldų pervežimo, kuriame nurodyta šių paslaugų kaina, sudarytas 2018 m. balandžio 17 d.; pastabas dėl remonto darbų nukentėjusysis pateikė, priimdamas atliktus darbus, t. y. 2018 m. balandžio 18 d. Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atliktų remonto darbų trūkumai ir jų šalinimas neįtakojo į žalos sumą įtrauktos baldų sandėliavimo trukmės ir kainos. Apeliaciniame skunde neatskleista, kaip aplinkybės, kad apeliantė nebuvo informuota apie ginčą dėl aplieto buto remonto kokybės, susijusios su ginčui aktualia žalos suma. Taigi, apeliantė nepagrindė, kad teismas šių aplinkybių nepagrįstai nevertino.

27. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad teismas išsamiai vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus įrodymus, šalių argumentus, liudytojų parodymus, pasisakė dėl teismo ekspertizės įrodomosios reikšmės, t. y. išvadas darė iš byloje esančių įrodymų visumos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė neteisingas išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

29. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.