Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-05-07 · Civilinė byla Nr. e2S-684-460/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-05-07
Bylos Nr.
e2S-684-460/2026
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Pareiškėjas
P. V.
Suinteresuotas asmuo
Mažeikių rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-684-460/2026Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00566-2026-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.6.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. gegužės 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Telšių apylinkės teisme 2026 m. vasario 17 d. gautas pareiškėjo P. V. pareiškimas (skundas) dėl antstolės E. M. veiksmų. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolės E. M. vykdomais priverstinio vykdymo veiksmais (priemonėmis), vykdomosiose bylose, dėl to prašoma šių veiksmų atidėjimo, sustabdymo, vykdomųjų dokumentų grąžinimo, lėšų limito padidinimo ir skubių apsaugos priemonių taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) dėl antstolio veiksmų. Pagrindiniai teismo argumentai:

Šalies argumentai

3.1. Pareiškėjas su 2026 m. vasario 15 d. skundu (kuris teisme gautas 2026 m. vasario 17 d.) dėl antstolės E. M. veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje.

3.2. Nors pareiškėjo skunde ir yra įkeltas antstolės patvarkymo fragmentas, tačiau iš jo turinio matyti, kad antstolės kontoroje gautas pareiškėjo dokumentas laikytinas prašymu (ne skundu) nes skolininkas (pareiškėjas) jokio konkretaus antstolės veiksmo neskundė.

3.3. Teismas proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai teismą nenustatė, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliantas (pareiškėjas) teismui pateikė atskirąjį skundą, galima suprasti, kad juo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės– skundą priimti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Apelianto nuomone, teismas taikė ne tas įstatymų nuostatas, kurias turėjo taikyti.

4.2. Tiek antstolis, tiek teismas tinkamai nesprendė apeliantui ypač jautraus klausimo iš esmės, dėl to apeliantas yra paliktas be turimų asmeninių lėšų / turto.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta atsisakyti priimti skundą dėl antstolės veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

7. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė skundų padavimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 510 straipsnio 2 dalis).

8. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas taikė ne tas įstatymų nuostatas. Nurodomos padrikos apeliantui žinomos aplinkybės.

9. Sprendžiant, ar pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai laikėsi šiai bylų kategorijai įstatyme nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pažymėtina, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pagal to paties straipsnio 3 dalį skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

10. Tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų galima kreiptis tik CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir tvarka. Pagal paminėtos teisės normos reglamentavimą, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

11. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, tačiau skundas bet kokiu atveju pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui (CPK 510 straipsnio 1 - 2 dalys). Tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: 1) skundą dėl antstolio neveikimo; 2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

12. Taigi, tam, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendintų teisę į išankstinį skundo nagrinėjimą ne teisme, jis CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstoliui turėjo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą.

13. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nesutikdamas su antstolės E. M. veiksmais, remiantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, turėjo skundą pateikti tiesiogiai antstolei per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (t. y. ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo). Tik tuo atveju, jeigu antstolė neišnagrinėtų skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakytų patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperduotų teismui, asmuo (šiuo atveju pareiškėjas) turėtų teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo turi pateikti ir skundą dėl antstolio atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies netenkinęs neperdavė teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepateikė skundžiamo patvarkymo (patvarkymų) kopijų, todėl nėra aiškus jų turinys.

14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su rašytine bylos medžiaga, daro išvadą, jog civilinėje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės patvarkymu / patvarkymais pirmiausia su skundu kreipėsi į antstolę ir laikėsi CPK 510 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos privalomos ikiteisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos. Byloje taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių, kad apeliantas teiktų skundą CPK 510 straipsnio 4 dalies pagrindu, t. y. dėl antstolės neveikimo, todėl esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė CPK 510 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nepasinaudojo ikiteismine ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka ir su skundu kreipėsi tiesiogiai į teismą, o ne į antstolę E. M., taip pat pagrįstai nenustatė CPK 510 straipsnio 4 dalies taikymo galimybės, todėl, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu pagrindu, priėmė teisėtą nutartį.

15. Apeliantui išaiškintina, jog, nesutikdamas su konkrečiu antstolės patvarkymu, jis turi teisę, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, su skundu dėl antstolės veiksmų pirmiausia tiesiogiai kreiptis į antstolę, o ne į teismą. Pareiškėjas gali pasinaudoti registruota pašto siuntą, kt. Tuo atveju, jei antstolė visiškai ar iš dalies netenkina skundo, jį kartu su vykdomąja byla persiunčia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

16. Pareiškėjui paaiškintina, kad siekdamas gauti teisinę pagalbą gali pasinaudoti kvalifikuoto atstovo (advokato) pagalba, o esant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytoms sąlygoms, galėtų gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikiamą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kreipiantis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas pateikė tiesiogiai teismui, nesilaikydamas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pagrįstai skundą atsisakė priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

18. Apeliantui paaiškintina, kad atsisakius priimti skundą, pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl antstolės veiksmų nėra nagrinėjamos ir išvados neteikiamos.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia apelianto dėmesį, jog pareiškėjas teikia panašaus pobūdžio skundus pakartotinai, tokiu būdu pareiškėjas nors ir siekia apginti savo galimai pažeistas teises, tačiau netinkamu būdu, neatsižvelgdamas į apygardos teismų nutartyse pateiktus išaiškinimus, apeliantas ignoruoja CPK nustatytą tvarką dėl antstolio veiksmų apskundimo, taip tik inicijuodamas naujas bylas teismuose, kuriose sprendžiamas tas pats klausimas, dėl ko toks asmens elgesys gali būti pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir skiriama bauda.

Dėl kitų skundo argumentų

20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Maškevičienė