Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovas D. M. 2017-04-27 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 27-04/2017 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) išnuomojo atsakovui 768 kv. m. negyvenamosios paskirties patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Šalys Sutarties 3 straipsniu susitarė, kad patalpų nuomos terminas yra nuo 2017-05-02 iki 2020-05-01. Patalpų nuomos mokestis - 500 Eur už mėnesį (Sutarties 7 straipsnis). Sutarties 7 straipsniu šalys susitarė, kad atsakovas sumoka 500 Eur dydžio užstatą. 2019-02-20 Šiaulių apygardos teismas nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, 2019-03-05 Šiaulių apygardos teismas nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi paskirta UAB (duomenys neskelbtini).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl įsipareigojimų pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį vykdymo.

Ieškovas BUAB (duomenys neskelbtini) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017-11-30 iki 2019-03-19 už patalpų nuomą atsakovui išrašė PVM sąskaitas - faktūras, tačiau atsakovas nurodytų PVM sąskaitų neapmokėjo. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes jis nuomojamomis patalpomis naudojosi tik aštuonis mėnesius nuo Sutarties sudarymo dienos, už šį laikotarpį yra atsiskaitęs, vėliau iš patalpų išsikėlė ir jomis faktiškai nesinaudojo.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės ar gyvenamosios patalpos nuomos, todėl šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXVIII skyriaus teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015). CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015). Taigi sutarties laisvės ribos yra imperatyviosios teisės normos, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnis).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, sudarytos Sutarties pagrindu ieškovas išnuomavo ir perdavė atsakovui patalpas. Atsakovas sutartimi įsipareigojo kas mėnesį mokėti sutartą nuomos mokestį (500 Eur) grynaisiais pinigais į įmonės kasą, o nuomos mokestį mokėti pagal nuomotojo pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą iki to mėnesio 25 d.

Atsakovas D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad išnuomotomis patalpomis pradėjo naudotis tik po šešių mėnesių nuo nuomos sutarties sudarymo, tačiau byloje nėra jokių rašytinių duomenų, kad atsakovas būtų reiškęs pretenzijas ieškovui dėl patalpų kokybės. Ieškovas vadovaudamasis tarp šalių sudaryta Sutartimi, išrašydavo atsakovui PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas, kaip matyti iš byloje esančių duomenų nuo 2017 -11-30 jų neapmokėjo. Atsakovas nurodo, kad praėjus aštuoniems mėnesiams nuo sutarties sudarymo jis iš nuomojamų patalpų išsikėlė ir apie tai žodžiu informavo UAB (duomenys neskelbtini) vadovą A. K.. Nuo to laiko jis faktiškai patalpomis nesinaudojo, todėl ieškovas nepagrįstai prašo priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-11-30 iki 2019-03-19.

Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui sutartą nuomos mokestį (Sutarties 7 straipsnis), o apie sutarties nutraukimą atsakovas ieškovą privalėjo informuoti prieš du mėnesius iki sutarties nutraukimo Sutarties 9 straipsnio 3 punkto b papunktis), tačiau tokių duomenų atsakovas į bylą nepateikė. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad jis žodžiu informavęs A. K., jog nutraukia nuomos sutartį, manė, kad ji yra nutraukta ir dėl to nemokėjo nuomos mokesčio, nes kaip matyti iš byloje esančios 2018-01-30 sąskaitos - faktūros, atsakovas D. M. savo parašu patvirtino, kad sąskaitą gavo. Teismo vertinimu, atsakovas po išsikėlimo iš patalpų (jo teigimu iš patalų išsikėlė 2017 m. gruodžio mėnesį) ir toliau gaudamas sąskaitas – faktūras iš ieškovo, būdamas protingas, atidus ir rūpestingas sutartinių teisinių santykių dalyvis, turėjo suprasti, kad nuomos sutartis nėra nutraukta ir imtis aktyvių veiksmų jai nutraukti. Savo neveikimu atsakovas D. M. prisiėmė riziką, dėl kilusių pasekmių tinkamai neįforminus Sutarties nutraukimo.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovo teigimu, jis patalpas apleido praėjus aštuoniems mėnesiams nuo sutarties sudarymo (2017 m. gruodžio mėnesį), tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą jis taip pat nepateikė. Pagal tarp šalių sudarytą Sutartį, patalpų atlaisvinimas nutraukus sutartį ar pasibaigus jos galiojimo terminui turėjo būti įformintas šalių pasirašytu perdavimo - priėmimo aktu, kaip buvo susitarta šalių pasirašytoje Sutartyje (Sutarties 9 straipsnio 6 punktas).

Atsakovas, nevykdydamas sutartinių įsipareigojimų, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str. 1 d. bei CK 6.256 str. nuostatas, kad prievolės, tame tarpe ir sutartinės, turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis neįvykdo sutartyje numatytų sąlygų, bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės (CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 6.205 str.), todėl skolininkas turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius (CK 6.63 str. 2 d.), nes sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartines prievoles, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 str.). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 str. 1 d.). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.), t.y. šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Todėl atsakovas, netinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, privalo sumokėti ieškovui 8000 Eur skolą. O kadangi šalių sudarytos sutarties 8 straipsnio 1 punkto nuostatos patvirtina, kad šalys susitarė dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo - netesybų – atsakovo mokėtinų 0,02 proc. dydžio delspinigių nuo uždelstos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną, jei bus pažeisti sutartyje nustatyti mokėjimo terminai. Todėl ieškovas pagrįstai paskaičiavo atsakovo mokėtinus 282,70 Eur dydžio delspinigius (CK 6.70-6.72 str.).

CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 12 str., 178 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovo atstovės, atsakovo paaiškinimus, įrodymų visumą, konstatuoja, jog ieškovas pagrįstai skaičiuoja atsakovo įsiskolinimo už nuomos mokestį laikotarpį nuo 2017-11-30 iki 2019-03-19, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad 2017-04-27 sudaryta patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta anksčiau nustatyto termino.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus šalių pateiktus įrodymus konstatuotina, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 8000 Eur už patalpų nuomą ir kitus mokesčius bei 282,70 Eur delspinigių, todėl ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas.

Be to, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo D. M. 2000 Eur skolą. Šį savo reikalavimą ieškovas grindė skolos apyvartos žiniaraščiu. Atsakovas su prašoma priteisti 2000 Eur skola nesutiko nurodydamas, kad jį su ieškovo siejo tik patalpų nuomos teisiniai santykiai. Nuo nuomos sutarties sudarymo, tai yra 2017-04-27, patalpomis jis naudojosi aštuonis mėnesius, už tą laikotarpį yra atsiskaitęs, todėl ieškovui nėra skolingas.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tiksliai pasakyti už ką yra susidaręs 2000 Eur įsiskolinimas ji negali, tačiau mano, kad jis susidaręs už nuomos mokesčio nemokėjimą. PVM sąskaitų – faktūrų pagrindžiančių įsiskolinimą į bylą nepateikė, skolą grindė tik sąskaitos apyvartos žiniaraščiu, iš kurio matyti, kad 2017-11-01 yra perkeltas likus 2000 Eur. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, kad sąskaitos apyvartos žiniaraštis yra suvestinis buhalterinis dokumentas, kuris be pirminių dokumentų yra nepatikimas šaltinis ir nėra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis susidariusį įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl 2000 Eur įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo D. M. yra pagrindas priteisti ieškovui 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019 m. liepos 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimo išlaidų

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 2 punkte yra nustatyta daugiau kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas pateikė į bylą duomenis, kad byloje patyrė viso patyrė 1180 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (ieškinio surašymas, advokato pasirengimas 2019-09-05 teismo posėdžiui, vykimas į teismo posėdį, dalyvavimas jame, advokato pasirengimas 2019-09-24 teismo posėdžiui, vykimas į jį, dalyvavimas jame), todėl prašė jas priteisti.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos).

Iš byloje esančių duomenų apie išlaidas susijusias su advokato padėjėjo pagalba, matyti, kad ieškovas už ieškinio parengimą teismui sumokėjo 360 Eur, už atstovavimą 2019-09-05 teismo posėdyje (pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teisme bei kelionės išlaidas) sumokėjo 410 Eur, bei už atstovavimą 2019-09-24 teismo posėdyje (pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teisme bei kelionės išlaidas) sumokėjo 410 Eur. Tačiau teismo vertinimu, nėra pagrindo priteisti išlaidų už advokato pasirengimą bylos nagrinėjimui du kartus (tiek 2019-09-05, tiek ir 2019-09-24 teismo posėdžiui), kadangi 2019-09-05 teismo posėdis neįvyko ir buvo atidėtas. Be to teismo, atsižvelgiant į tai, kad 2019-09-05 teismo posėdis užtruko vos 3 min. skaičiuoti 300 Eur už atstovavimą teisme būtų neteisinga ir nesąžininga atsakovo atžvilgiu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama byla nėra didelės apimties ir nesudėtinga, joje nėra specialių žinių reikalingumo, nėra teisinių klausimų naujumo, į advokato padėjėjo nurodomos darbo ir laiko sąnaudas (vyko du teismo posėdžiai: 2019-09-05 teismo posėdis užtruko vos 3 min., o 2019-09-24 teismo posėdis truko 21 min., viso 24 min.), į advokato paslaugų teikimo pastovumą, į rekomendacijose nurodomus maksimalius užmokesčio dydžius, tai pat vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 820 Eur.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie 1180 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Teismas ieškovo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 820 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys iš esmės patenkintas 80 procentų, ieškovui iš atsakovo priteistina 656 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl žyminis mokestis 231 Eur valstybės naudai priteistinas iš atsakovo D. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str., 279 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 8000,00 Eur (aštuonis tūkstančius, 00 ct) skolos, 282,70 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus, 70 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 656,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt šešis eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamai bankroto administratoriaus uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 231 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą, 00 ct) žyminio mokesčio ir 4,98 Eur (keturis eurus, 98 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.