- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-30
- Bylos Nr.
- 2-5724-776/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04416-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- UAB „Gerbūnis“
- Advokatai
- Agnė Gaurelienė, Marius Ramanauskas
- Kategorijos
- 1.3.2.5.1Darbo sutarties sudarymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei UAB „Gerbūnis“ dėl terminuotos darbo sutarties pripažinimo neterminuota, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo pripažinti, kad 2015 m. sausio 5 d. darbo sutartis Nr. 83, sudaryta tarp ieškovo K. S. ir atsakovės UAB „Gerbūnis“, buvo neterminuota, o ieškovo K. S. atleidimas iš darbo UAB „Gerbūnis“ neteisėtas bei laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 62,29 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 130,00 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 444,31 Eur išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, tai yra už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki visiško atsiskaitymo dienos, bei 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. sausio 5 d. su atsakovu UAB „Gerbūnis“ sudarė terminuotą darbo sutartį, pagal kurią iki 2015 m. kovo 31 d. buvo priimtas dirbti plataus profilio statybininko pareigoms. Ieškovas paaiškino, kad pasibaigus darbo sutarties terminui, atsakovas darbo sutarties nenutraukė, vietoj to pareiškė, kad, jei jis nori ir toliau dirbti, turi atsinešti savo turimą darbo sutarties egzempliorių, o 2015 m. balandžio mėnesio pradžioje atsakovas atgaline data surašė kitą darbo sutartį ta pačia 2015 m. sausio 5 d. data bei tuo pačiu darbo sutarties numeriu, tačiau įrašė kitą darbo sutarties terminą nurodydamas, kad darbo sutartis galioja iki 2015 m. balandžio 30 d. Ieškovo nuomone, jo ir atsakovo darbo santykiams faktiškai tęsiantis ir po terminuotos darbo sutarties termino pasibaigimo, 2015 m. sausio 5 d. jo su atsakovu sudaryta darbo sutartis tapo neterminuota. Ieškovas nurodė, kad jis 2015 m. balandžio 29 d. buvo hospitalizuotas (duomenys neskelbtini) ir kad tos pačios dienos ryte apie tai sms žinute informavo atsakovą, kuris pasiteiravo, kiek laiko ieškovas bus ligoninėje. Ieškovas taip pat nurodė, kad jam dar begulint ligoninėje paaiškėjo, kad atsakovas atleido jį iš darbo. Ieškovas paaiškino, kad atsakovei neteikiant jokios informacijos, susijusios su darbo sutarties nutraukimu, jis kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių, kur jam buvo išduota pažyma, kad jo socialinis draudimas pasibaigė 2015 m. balandžio 30 d. Ieškovas pateikė medicinos dokumentų išrašus, jog jis buvo hospitalizuotas ligoninėje laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. gegužės 8 d., bei pranešimus apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, jog jo nedarbingumo laikotarpis tęsėsi nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. Ieškovo teigimu, atsakovas apie jo nedarbingumą buvo informuotas, tačiau atleido ieškovą iš darbo taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalį. Ieškovas nurodė, kad jis nepageidauja būti grąžintas į ankstesnį darbą. Ieškovo teigimu, atsakovas pažeidė pareigą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną ir iki šiol su juo neatsiskaitė, nes 2015 m. gegužės 6 d. atsakovas už 2015 m. balandžio mėnesį išmokėjo tik dalį darbo užmokesčio, t. y. 382,00 Eur, nors turėjo sumokėti 444,31 Eur. Ieškovas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia tuo, kad nesąžiningas atsakovo elgesys, neteisėtas atleidimas iš darbo nedarbingumo laikotarpiu sukėlė jam stiprų sukrėtimą, nes gydytojams informavus, jog jis nėra socialiai draustas ir dėl to gali tekti pačiam padengti visas operacijos bei pooperacinio gydymo išlaidas, patyrė didžiulį psichologinį stresą, o visa atsakovo neteisėtų veiksmų įtakota situacija sukėlė didžiulius išgyvenimus, neteisingumo jausmą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad su ieškovu sudarė vieną vienintelę terminuotą darbo sutartį nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., o šį faktą patvirtina įmonės darbo sutarčių registravimo žurnalas. Atsakovė nurodė, kad jokių naujų sutarčių su ieškovu nebuvo sudarinėjama. Atsakovės teigimu, ieškovui buvo gerai žinoma, kad 2015 m. balandžio 30 d. jo darbo sutarties terminas baigiasi ir nebus pratęsiamas, taip pat nebus sudaroma nuolatinė sutartis, o ieškovas tiesiog bus atleidžiamas iš darbo pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Atsakovė nurodė, kad po darbo sutarties termino pasibaigimo jokių darbo santykių su ieškovu nebuvo nei realiai (faktiškai), nei formaliai, nes ieškovas nedirbo (nebuvo po termino pasibaigimo darbe), o atsakovė tinkamai ir laiku sutvarkė ieškovo atleidimo iš darbo pasibaigus sutarties terminui dokumentus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui. Atsakovė paaiškino, kad įmonės administracijos vadovas ar įmonės darbuotojai, atsakingi už raštinės bei personalo klausimų tvarkymą, iki pat darbo sutarties nutraukimo momento (ir vėliau) negavo jokių ieškovo raštų, prašymų išleisti gydymui, siuntimų gydymui, nedarbingumo pažymėjimų. Atsakovė nurodė, kad ieškovo atleidimo metu ir net atleidimo dokumentų forminimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sistemoje nebuvo fiksuota (registruota) jokių ieškovo nedarbingumą patvirtinančių faktų. Atsakovės nuomone, ieškovo nedarbingumo priežastis nėra ūmi, staiga atsiradusi, netikėtai išsivysčiusi liga, neplanuotai neleidusi ieškovui atvykti į darbą ir dirbti (pvz. gripas, kita virusinė liga ar pan.). Atsakovės teigimu, ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad su juo atsiskaityta netinkamai ir kaip jis apskaičiavo savo nurodytas darbo užmokesčio sumas. Atsakovė nurodė, kad kreipimasis į teismą su ieškiniu buvo motyvuotas ne tik tuo, jog ieškovas sąmoningai ir iš anksto suplanavo savo neteisėtus veiksmus prieš darbdavį (atsakovą) ir valstybę (valstybinę ligonių kasą), bet ir dėl to, kad ieškovas žinojo, jog darbdavys jam turi labai konkrečių finansinių pretenzijų, susijusių su atsakovės ieškovui patikėto turto sugadinimu ir dėl to atsakovės patirtos žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas paaiškino, kad visus įsidarbinimo UAB „Gerbūnis“ klausimus derino su K. V., su šiuo asmeniu tai pat susitarė ir kad bus mokamas 4,50 Eur valandinis darbo užmokestis, nors pagal darbo sutarties nuostatas buvo sutarta mokėti minimalų mėnesinį atlyginimą ir priedus už pasiektus gerus darbo rezultatus. Todėl, ieškovo nuomone, sumokėjus tik minimalų mėnesinį atlyginimą su juo iš dalies neatsiskaityta už 2015 m. balandžio mėnesį neišmokant viso priklausančio mėnesinio darbo užmokesčio bei nesumokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovas nurodė, kad visus darbo klausimus spręsdavo su K. V. ir kad atsakovės direktoriaus R. K. nėra matęs. Ieškovas nurodė, kad norėjo iš anksto pranešti apie planinę operaciją, tačiau K. V. nesutikdavo darbe, bei jam priėmimo į darbą metu buvo paaiškinta, kad svarbu pačiam K. V., kaip ieškovas nurodė statybos darbų vadovui, pranešti bent tą pačią neatvykimo į darbą dieną apie nedarbingumą ar kitas neatvykimo priežastis. Ieškovas paaiškino, kad pasibaigus darbo sutartyje nustatytam terminui 2015 m. kovo 31 d. darbo santykiai buvo tęsiami ir buvo susitarta dėl naujo darbo sutarties termino iki 2015 m. balandžio 30 d., paaiškinant, kad jei nebus atlikti visi darbai, darbo sutartis bus tęsiama.
Ieškovo atstovė advokatė Agnė Gaurelienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovo atstovė nurodė, kad darbo santykiai su atsakovu tęsėsi ir po darbo sutartyje įtvirtinto termino 2015 m. kovo 31 d., todėl darbo sutartis tapo neterminuota. Atstovės teigimu, Šiaulių teritorinės darbo biržos pateiktas paaiškinimas patvirtina, kad antroji darbo sutartis buvo surašyta 2015 m. balandžio mėnesio pradžioje jau pirmajai sutarčiai tapus neterminuota. Atstovės teigimu, atsakovės teiginys, kad buvo sudaryta viena vienintelė sutartis yra paneigtas į bylą pateiktais įrodymais. Atstovės teigimu, atsakovė nepagrįstai nusprendė išmokėti mažesnį darbo užmokestį už 2015 m. balandžio mėnesį už tokį patį išdirbtą valandų skaičių kaip kovo mėnesį. Atstovė paaiškino, kad pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovė žinojo apie ieškovo nedarbingumą, tačiau atsakovas vienašališkai, nepranešęs ieškovui nutraukė darbo sutartį, nors žinojo, kad ieškovas yra nedarbingas, todėl atsakovės veiksmai atleidžiant ieškovą iš darbo laikytini neteisėtais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas advokatas Marius Ramanauskas teismo posėdžio metu prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas nurodė, kad atsakovė sudarė vieną darbo sutartį, ir nurodė, kad ieškovo pateiktos sutarties kopijos negalima laikyti tinkamu rašytiniu įrodymu. Atsakovės atstovo paaiškinimu nėra jokio teisinio pagrindo ieškovui priteisti jo prašomų sumų, nes su ieškovu yra atsiskaityta tinkamai, ką atstovo teigimu, teismo posėdyje patvirtino ir pats ieškovas. Atsakovės atstovas nurodė, kad iš ieškovo paaiškinimų galima daryti išvadą, kad ieškovas pats nesuprato darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos ir todėl nepagrįstai apskaičiuoja jam neišmokėtas sumas. Atsakovės atstovas nurodė, kad pats ieškovas žinodamas apie planinę operaciją, darbdaviui apie ją nepranešė, t. y. nevykdė savo pareigos iš anksto pranešti apie neatvykimą į darbą ir nurodyti neatvykimo priežastis. Atsakovės atstovo teigimu, ieškovas nuslėpė nuo atsakovės neatvykimo į darbą priežastis. Advokatas nurodė, kad nei atsakovės direktoriui, nei kitiems asmenims apie neatvykimą nebuvo pranešta, o atstovo nuomone, ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis ir siekė, kad terminuota darbo sutartis prieš darbdavio valią vien remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 111 straipsnio 1 dalies nuostatomis taptų neterminuota. Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovas suprato, kad jis sudarė terminuotą darbo sutartį, todėl, sužinojęs, kad darbo sutartis su juo nutraukta, negalėjo patirti išgyvenimų, todėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindų nėra, nes pats ieškovas savo paaiškinimuose paneigia patyręs neigiamas pasekmes. Atsakovės atstovas paaiškino, kad už 2015 m. balandžio mėnesį darbo užmokestis ieškovui buvo išmokėtas be priedų, nes atsakovė patyrė nuostolių darbuotojams, taip pat ir ieškovui, sugadinus nuomojamus įrenginius. Atstovas nurodė, kad Šiaulių teritorinės darbo biržos pateiktas raštas ir darbo sutarties kopijos neturėtų būti vertinami kaip įrodymai arba turėtų būti vertinami kritiškai, nes darbo biržai dokumentus teikė tik ieškovas, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl terminuotos darbo sutarties pripažinimo neterminuota
Terminuota darbo sutartis yra tokia sutartis, kuri sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Sudarydamos terminuotą darbo sutartį, sutarties šalys sutaria dėl sutarties galiojimo laiko. Susitarimas dėl darbo sutarties termino yra terminuotos darbo sutarties būtinoji sąlyga (DK 95 str. 2 d.). Pažymėtina, kad darbo sutarties sudarymas konkrečiam terminui negali būti laikomas išankstiniu darbuotojo sutikimu nutraukti darbo sutartį suėjus jos terminui, nes Lietuvos Respublikos darbo kodekso 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti, laikoma, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalį, suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, nė vienai iš šalių darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Todėl termino suėjimas savaime darbo sutarties nenutraukia, bet suteikia teisę tai padaryti, o visiškam darbo santykių pasibaigimui reikalingi papildomi veiksmai.
Teismo nuomone, tam kad būtų galima nuspręsti, ar 2015 m. sausio 5 d. darbo sutartis Nr. 83, sudaryta tarp ieškovo K. S. ir atsakovės UAB „Gerbūnis“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 111 straipsnio 1 dalimi ir 126 straipsnio 2 dalimi, tapo neterminuota, šioje byloje pirmiausia būtina nustatyti, kaip vertinti byloje ieškovo ir atsakovės pateiktus skirtingus ginčo darbo sutarties variantus, kuriuose nurodytos tos pačios sutarčių sudarymo datos ir tie patys sutarčių numeriai bei identiškos sąlygos, išskyrus darbo sutarties terminą, atitinkamai iki 2015 m. kovo 31 d. ir iki 2015 m. balandžio 30 d. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad 2015 m. balandžio mėnesio pradžioje buvo pasirašytas antrasis darbo sutarties variantas ta pačia 2015 m. sausio 5 d. data ir tuo pačiu numeriu, tačiau nurodant kitą darbo sutarties terminą – 2015 m. balandžio 30 d. Kaip nurodė ieškovas, su darbdaviu buvo susitarta tęsti darbo santykius ir darbdavio iniciatyva buvo pasirašytas antrasis darbo sutarties variantas, kurį, teismo vertinimu, ieškovas, kaip neturintis teisinių žinių ir ekonomiškai silpnesnė darbo sutarties šalis, suprato tiesiog kaip sutarties pratęsimą. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad 2015 m. sausio 5 d. buvo sudaryta vienintelė darbo sutartis, kurioje nustatytas terminas iki 2015 m. balandžio 30 d. Pritartina ieškovo pozicijai, kad atsakovė, kvestionuodama darbo sutarties, kurioje nurodytas terminas iki 2015 m. kovo 31 d., autentiškumą, nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad buvo sudaryta vienintelė darbo sutartis su terminu iki 2015 m. balandžio 30 d. Priešingai, atsakovė pateikia tik deklaratyvius teiginius apie galimą Šiaulių teritorinės darbo biržos ir ieškovo susitarimą pateikti melagingus duomenis apie šalių sudarytą darbo sutartį.
Pažymėtina, kad Šiaulių teritorinė darbo birža 2015 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (1.12)S-2475 teismui pateikė informaciją, kad ieškovas 2015 m. sausio 6 d. pateikė 2015 m. sausio 5 d. darbo sutartį, galiojančią iki 2015 m. kovo 31 d., o 2015 m. balandžio 2 d. pateikė, kaip įvardina Šiaulių teritorinė darbo birža, tos pačios darbo sutarties pratęsimą, galiojantį iki 2015 m. balandžio 30 d. bei pridėjo jai ieškovo pateiktas abiejų darbo sutarčių kopijas. Atsakovė teigia, kad Šiaulių teritorinės darbo biržos pateikti dokumentai iš viso nelaikyti įrodymais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso prasme. Tačiau teismas Šiaulių teritorinės darbo biržos pateiktus dokumentus pripažįsta rašytiniais įrodymais bei pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią, šioje byloje juos laiko turinčiais didesnę įrodomąją galią.
Atsižvelgiant į tai, visi atsakovės argumentai dėl 2015 m. sausio 5 d. darbo sutarties sudarymo aplinkybių ir jos termino nustatymo atmestini kaip nepagrįsti ir laikytina, kad šalys 2015 m. sausio 5 d. sudarė darbo sutartį susitardamos dėl vienintelio termino, t. y. dėl darbo sutarties galiojimo termino iki 2015 m. kovo 31 d.
Nors įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo įspėti apie būsimą atleidimą, tačiau teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad šalis, kuri planuoja nutraukti darbo sutartį suėjus terminui, turėtų kuo anksčiau apie tai informuoti kitą šalį. Byloje nenustatyta, kad ieškovas ar atsakovė iki pasibaigiant darbo sutarties terminui 2015 m. kovo 31 d. pareikalavo ją nutraukti. Pasibaigus darbo sutarties terminui 2015 m. kovo 31 d. šalys tęsė darbo teisinius santykius, t. y. ieškovas toliau dirbo darbo sutartimi sutartą plataus profilio statybininko darbą. Todėl, nors ieškovui atsakovė po 2015 m. kovo 31 d. nurodė konkrečią kalendorinę datą, kada darbo santykiai nutrūks, ieškovo K. S. ir atsakovės UAB „Gerbūnis“ 2015 m. sausio 5 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 83 tapo neterminuota.
Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymai nedraudžia pratęsti terminuotą darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2014). Darbo sutarties šalys, pakeisdamos darbo sutartį ir pratęsdamos jos terminą, turi laikytis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnyje nustatytos darbo sutarčių keitimo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbo sutarties sąlygų pakeitimas nesilaikant minėtos tvarkos gali sukelti teisines pasekmes – pripažinimą, kad pakeitimas buvo teisėtas – tik išskirtinais atvejais nustačius darbuotojo atliktus aktyvius veiksmus, kuriais buvo išreikšta jo valia, jog jis sutinka ir pritaria darbo sutartyje sulygtų sąlygų pakeitimui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju šalių 2015 m. sausio 5 d. sudarytai darbo sutarčiai tapus neterminuota pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 111 straipsnio 1 dalį ir 126 straipsnio 2 dalį, galimai darbo sutarties šalių atlikti vėlesni darbo sutarties pakeitimai dėl darbo sutarties termino neturi teisinės reikšmės neterminuotam darbo sutarties pobūdžiui.
Teismo vertinimu, atsakovės veiksmai sudarant darbo sutarties antrąjį variantą atgaline data, rodo, kad šiuo konkrečiu atveju darbdavys siekė po 2015 m. kovo 31 d. išvengti galimo darbuotojo atleidimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), kuris dėl taikomų įspėjimo terminų, kompensacinių išmokų ir kitų institutų yra mažiau palankus darbdaviui. Todėl, teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas iš esmės nesuprato terminuotos darbo sutarties sudarymo aspektų ir negalėjo teisiškai įvertinti atsakovės po 2015 m. kovo 31 d. atliktų veiksmų, ir siekdamas apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomiškai silpnesnės darbo sutarties šalies, interesus, laiko būtinybę užkirsti kelią galimam darbdavio, kuriam terminuotos darbo sutarties sudarymas yra palankesnis, piktnaudžiavimui savo padėtimi bei terminuotos darbo sutarties institutu.
Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad po 2015 m. kovo 31 d. 2015 m. sausio 5 d. darbo sutartis Nr. 83, sudaryta tarp ieškovo K. S. ir atsakovės UAB „Gerbūnis“, tapo neterminuota.
Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir neteisėto atleidimo iš darbo teisinių padarinių
Teismui pripažinus, kad 2015 m. sausio 5 d. darbo sutartis Nr. 83, sudaryta tarp ieškovo K. S. ir atsakovės UAB „Gerbūnis“, po 2015 m. kovo 31 d. tapo neterminuota, tai sąlygoja ir išvadą dėl neteisėto atsakovės atlikto darbo sutarties nutraukimo suėjus darbo sutarties terminui pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalį. Kadangi kitų pagrindų darbo sutarties nutraukimui atsakovė nenurodė, teismas sprendžia, kad ieškovo atleidimas iš darbo, atliktas be pakankamo teisinio pagrindo, negali būti laikomas teisėtu.
Be to, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbuotojui, laikinai nedarbingam dėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimų, įtvirtinta garantija, draudžianti darbdaviui tam tikrą laiką (DK 133 str. 2 d.) įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo tokį darbuotoją. Darbdaviui Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos draudžia atleisti darbuotoją iš darbo jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu bet kuriuo Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu.
Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad jis buvo nedarbingas nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. liepos 3 d., o atsakovė neterminuotą darbo sutartį, nesilaikydama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio nuostatų, nesant darbuotojo kaltės nutraukė 2015 m. balandžio 30 d. Atsakovė laikosi pozicijos, kad apie ieškovo nedarbingumą ji nieko nežinojo, nes ieškovas neįvykdė savo pareigos informuoti darbdavį apie savo nedarbingumą. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia atsakovė, antstolio R. K. 2015 m. rugpjūčio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 255 patvirtina, kad ieškovas ėmėsi veiksmų informuoti darbdavį apie savo nedarbingumą, nes nustatyta, kad iš ieškovo pateikto antstoliui mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-04-29 7:16 00:00:42 buvo skambinta telefone įvardintam vardu „(duomenys neskelbtini)“ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsiųsta sms žinutė , kurios turinys yra „Labas rytas, čia K. S.. Nebusiu darbe išvažiavau i Kauna, atnešiu bilioteni“. Ieškovo paaiškinimai, kad visų darbo santykių su atsakove metu visus darbo klausimus spręsdavo tik su K. V., patvirtina, kad ieškovas, kaip silpnesnioji darbo santykių šalis, negalėjo suprasti, kad pagal susiklosčiusią praktiką informuodamas ne UAB „Gerbūnis“ administraciją, bet, kaip nurodė ieškovas, UAB „Gerbūnis“ statybos darbų vadovą K. V., netinkamai praneša apie savo neatvykimą į darbą. Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad K. V. yra vienintelis atsakovės UAB „Gerbūnis“ akcininkas. Todėl darytina išvada, kad ieškovas tinkamai įvykdė savo pareigą informuoti darbdavį apie neatvykimo į darbą priežastis. Tinkamą informavimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovė nustačiusi, kad darbuotojo nėra darbo vietoje be, jos manymu, pateisinamos priežasties nefiksavo darbuotojo pravaikštos ir nenurodė jam pasiaiškinti dėl nebuvimo darbe.
Teismas taip pat atmeta atsakovės teiginius, pirmiausia kaip deklaratyvius, o svarbiausia kaip visiškai teisiškai nepagrįstus, kad ieškovas sąmoningai ir iš anksto suplanavo savo neteisėtus veiksmus prieš darbdavį siekdamas, kad, atsakovės teigimu, terminuota darbo sutartis po 2015 m. balandžio 30 d. taptų neterminuota. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad, net pripažinus, kad ginčo darbo sutartis po 2015 m. kovo 31 d. netapo neterminuota ir laikant, kad jos terminas turėjo sueiti 2015 m. balandžio 30 d., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 133 straipsnyje įtvirtintos darbo vietos išsaugojimo garantijos taikymas nekeičia darbo sutarties rūšies, t. y. terminuota sutartis netampa neterminuota. Darbo sutarties, kaip terminuotos, pobūdis išlieka, tik ji darbuotojo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu negali būti nutraukiama tuo pagrindu, kad suėjo darbo sutarties terminas, nes šis bus laikomas suėjusiu praėjus nurodytos garantijos taikymo laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2010).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Paprastai jeigu darbuotojas ginčija darbuotojo atleidimą iš darbo ir prašo jo atleidimą pripažinti neteisėtu, pareiga įrodyti, kad atleidimas iš darbo buvo teisėtas, tenka darbdaviui. Konstatuotina, kad atsakovė savo pareigos neįvykdė ir byloje pateiktais įrodymais neįrodė, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo teisėtai.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti neteisėto atleidimo iš darbo alternatyvūs teisiniai padariniai (vienu atveju – pagal šio straipsnio 3 dalį darbuotojo grąžinimas į darbą, kitu atveju – pagal to paties straipsnio 4 dalį darbo sutarties pasibaigimas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir išeitinės išmokos išmokėjimas) skirti darbo teisinių santykių apibrėžtumui, kai juos taikydamas teismas, konstatavęs atleidimo iš darbo neteisėtumą, užbaigia ginčą. Šiuos alternatyvius teisinius padarinius taikyti pasirenka teismas, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus tokių padarinių taikymo kriterijus. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalyje išdėstytas kriterijų, dėl kurių darbuotojas ne grąžinamas į darbą, o jam išmokama kompensacija už priverstinę pravaikštą, nebaigtinis sąrašas. Dėl to teismas, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalies taikymo, vadovaujasi šiame straipsnyje išdėstytais, taip pat kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluotais kriterijais ir jų išaiškinimais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybes, reikšmingas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas turi nagrinėti nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2011; 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2011). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo paaiškinimais atsakovė po neteisėto darbo sutarties nutraukimo su juo dalykiniais klausimais nebendradarbiauja, neatsako į žodinius ir rašytinius paklausimus dėl ieškovo atleidimo iš darbo, akivaizdu, kad ieškovui, jį grąžinus į pirmesnį darbą, gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Todėl teismas šiuo atveju sprendžia, kad ieškovas į pirmesnį darbą negrąžintinas, o 2015 m. sausio 5 d. darbo sutartis Nr. 83 su ieškovu nutrauktina teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį teismas, negrąžinęs darbuotojo į pirmesnį darbą, priteisia darbuotojui šio kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukus darbo sutartį pagal šio kodekso 129 straipsnį atleistam darbuotojui už nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje iki dvylikos mėnesių išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650. Pagal darbdavio pateiktus duomenis, teismas apskaičiavo, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis yra 308,91 Eur (neatskaičius mokesčių) (236,84 Eur + 271,43 Eur + 271,43 Eur = 779,70 Eur; 779,70 Eur / 53 d. d. = 14,71 Eur; 14,71 Eur x 21 d. d. = 308,91 Eur). Pažymėtina, kad teismas vadovavosi UAB „Gerbūnis“ 2015-06-19 pažyma Nr. 15/06/19 apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, nes tik iš jos teismas galėjo nustatyti ieškovo dirbtų dienų skaičių bei kas sudaro išmokėtas sumas, priešingai nei ieškovui atlikus skaičiavimus pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2015-06-19 pažymą Nr. I-1969 apie ieškovo valstybinį socialinį draudimą. Minėtoje UAB „Gerbūnis“ pažymoje kitos ieškovui priskaičiuotos išmokos nurodytos 8 grafoje, kurios paaiškinimuose nurodyta, kad joje įrašomos išeitinės išmokos, netekto darbingumo kompensacija, delspinigiai, butpinigiai, maistpinigiai ir kt. Pagal Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6 punkto nuostatas tokios darbuotojui išmokėtos sumos į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitomos.
Atsižvelgiant į ieškovo darbo stažą UAB „Gerbūnis“ nuo 2015 m. sausio 7 d., teismo vertinimu, jam priklauso ir priteistina vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, t. y. 308,91 Eur. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nebuvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje, ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą. Pagal minėtą vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis yra 14,71 Eur. Laikotarpiu nuo ieškovo atleidimo iš darbo 2015-04-30 iki teismo sprendimo priėmimo buvo 107 darbo dienos, todėl ieškovui priteisiama už priverstinę pravaikštą: iki teismo sprendimo priėmimo – 1 573,97 Eur (107 d. d. x 14,71 Eur VDU), o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo – po 14,71 Eur vidutinio dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, laikant jog yra penkių darbo dienų savaitė.
Dėl visiško atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog darbo bylose darbo užmokesčio išmokėjimo faktą turi įrodyti darbdavys bei įvertinęs darbdavio pateiktus įrodymus, ieškovo pateiktus paaiškinimus sprendžia, kad darbo užmokesčio išmokėjimo faktas ieškovui įrodytas. Atmestini ieškovo teiginiai, kad jam liko neišmokėta darbo užmokesčio dalis už balandžio mėnesį, nes atsakovė skaičiavo darbo užmokestį ne pagal susitarimą mokėti 4,50 Eur valandinį darbo užmokestį. 2015 m. sausio 5 d. darbo sutarties Nr. 83 3 punkte nustatyta, kad ieškovui mokamas minimalus mėnesinis atlyginimas ir priedai už pasiektus gerus darbo rezultatus. Ieškovas šios darbo sutarties sąlygos neprašė pripažinti negaliojančia, o teismas apskaičiuoti ieškovui priklausantį darbo užmokestį gali tik remdamasis darbo sutartyje sutartais darbo užmokesčio dydžiu ir jo apskaičiavimo tvarka. Todėl atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės neišmokėto darbo užmokesčio dalį, neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dalį.
Kadangi su ieškovu atsakovė atsiskaitė visiškai, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki visiško atsiskaitymo dienos atmestinas. Be to, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teismas pripažįsta darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, tačiau darbuotojas į darbą negrąžinamas ir darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, darbuotojui priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (DK 300 str. 4 d.), darbo sutarties nutraukimo padariniai, reglamentuoti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje, netaikytini ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimą atsiskaityti su atleistu darbuotoju nuo jo neteisėto atleidimo dienos nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012).
Dėl darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimo
Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (DK 250 str.). Neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad, nors ieškovui buvo sudaryta nuomonė, kad 2015 m. sausio 5 d. darbo sutartis yra terminuota, ir dėl to, atsakovės teigimu, sužinojęs apie darbo sutarties nutraukimą pasibaigus jos terminui, jis neturėjo patirti šoko ir kitų neigiamų išgyvenimų, tačiau pastebėtina, kad ieškovas, sužinojo apie atleidimą iš darbo neįprastomis sąlygomis, t. y. jam gydantis medicinos įstaigoje. Todėl teismas vertina, kad ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl ateities, kai jam buvo paaiškinta, kad, atleidus jį iš darbo gali tekti susimokėti iš savo lėšų už jam suteiktas medicinos paslaugas, kurios gali siekti net 3 000,00 Eur. Todėl teismui pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, konstatuotina, kad yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nedarbingumo laikotarpiu buvo priverstas aiškintis, kaip bus apmokėtos jam suteiktos medicinos paslaugos, be to, jam su sugyventine tuo metu laukiantis kūdikio, teismas vertina, kad ieškovas patyrė pasipiktinimą ir nepatogumus. Tačiau teismas nesutinka su ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu, nes ieškovas patyrė vienkartinį, trumpai trunkantį išgyvenimą ir iki šiol jaučia tik pasipiktinimą darbdavio veiksmais, tačiau jokių kitų sunkių liekamųjų pasekmių patirti išgyvenimai nesukėlė. Todėl, teismo vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas kartu su teismo pritaikytomis kitomis darbuotojo teisių gynybos priemonėmis yra pakankamas darbuotojui padarytai skriaudai atlyginti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas patenkino ieškovo ieškinį iš dalies, t. y. patenkino tris iš keturių ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės proporcingai priteistina 300,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, o atsakovei iš ieškovo – 113,00 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atlikus šių sumų įskaitymą ieškovui priteistina iš atsakovės 187,00 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, byloje mokėtinas 142,00 Eur žyminis mokestis (41,00 Eur už reikalavimą pripažinti darbo sutartį neterminuota, 41,00 Eur už reikalavimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, 60,00 Eur proporcinis mokestis už patenkintus ieškovo turtinius reikalavimus) išieškomas iš atsakovės į valstybės biudžetą.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos valstybei nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 269–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės UAB „Gerbūnis“, kodas 145800599, 2015 m. sausio 5 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 83 neterminuota.
Nutraukti ieškovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės UAB „Gerbūnis“, kodas 145800599, 2015 m. sausio 5 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 83 šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti ieškovui K. S., (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Gerbūnis“, kodas 145800599, 1 573,97 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 97 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už 107 darbo dienas nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo priėmimo ir po 14,71 Eur (keturiolika eurų 71 ct) vidutinio dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo, laikant jog yra penkių darbo dienų savaitė.
Priteisti ieškovui K. S., (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Gerbūnis“, kodas 145800599, 308,91 Eur (trijų šimtų aštuonių eurų 91 ct) išeitinę išmoką.
Priteisti ieškovui K. S., (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Gerbūnis“, kodas 145800599, 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui K. S., (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Gerbūnis“, kodas 145800599, 187,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Gerbūnis“, kodas 145800599, valstybei 142,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.