Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. lapkričio 10 d. Darbo grupės posėdžio metu buvo svarstomas ne prašymas suteikti patalpas, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės valdomų patalpų tolimesnio panaudojimo klausimas.

LMŽD (duomenys neskelbtini) skyrius, atsižvelgdamas į savivaldybės siekį atlaisvinti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pateikė raštą dėl patalpų suteikimo, kuris savivaldybės administracijoje gautas tik 2021 m. lapkričio 25 d.

Darbo grupė nepriima sprendimų dėl disponavimo savivaldybės turtu, t. y. jos priimti sprendimai neatitinka administracinio sprendimo apibrėžimo. Klausimus, susijusius su disponavimu savivaldybei priklausančiu turtu, tokių sprendimų priėmimo teisė yra suteikta Tarybai.

Pareiškėjas asmeniškai jokia forma nedalyvavo priimant sprendimus, kiek tai susiję su patalpų suteikimu pagal LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. lapkričio 25 d. prašymą, nes nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. balandžio 6 d. buvo nedarbingas.

Pareiškėjas pabrėžė, kad LMŽD, kaip skėtinė organizacija, vienija medžiotojų ir žvejų asociacijas. Jos tikslai yra vienyti medžiotojų ir žvejų asociacijas bei koordinuoti jų veiklą. Pagal įstatus, draugijos nariais gali būti tik juridiniai asmenys – asociacijos, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistravę Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, vienijantys medžiotojų ir (arba) žvejų būrelius ar klubus. Patalpų minėtai organizacijai skyrimas niekaip nėra susijęs su pareiškėjo privačiais interesais ar galima nauda.

2021 m. lapkričio 10 d. darbo grupės posėdžio metu joks sprendimas dėl patalpų sprendžiamas nebuvo ir neapėmė rengimo stadijos, pareiškėjas tik pagarsino jam žodžiu išsakytą LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus pageidavimą. Sprendimo rengimo stadijos darbo grupės 2021 m. lapkričio 10 d. posėdžio metu nebuvo, kadangi minėto posėdžio metu sprendimas nebuvo rengiamas, LMŽD (duomenys neskelbtini) skyrius net nebuvo pateikęs prašymo. Prie sprendimo rengimo stadijos prieita tik po 2021 m. lapkričio 25 d. LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymo pateikimo.

2021 m. lapkričio 10 d. posėdžio metu nutarta tik informuoti LMŽD (duomenys neskelbtini) skyrių apie galimybę kreiptis į Savivaldybę su prašymu dėl patalpų skyrimo, t. y. priimtas informacinio pobūdžio sprendimas, kuriuo LMŽD (duomenys neskelbtini) skyrius informuotas apie tai, jog gali kreiptis dėl patalpų ir taip inicijuoti sprendimo priėmimo procedūrą.

Pareiškėjas yra medžiotojų klubo „Miškininkas“ narys. Šio klubo pirmininkas yra jam artimas asmuo, kuris yra nurodytas ir pareiškėjo viešų ir privačių interesų deklaracijoje. Ne medžiotojų klubui „Miškininkas“, ir ne pareiškėjui artimam asmeniui buvo skirtos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), o LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriui. Ne pats pareiškėjas priklauso LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriui, o medžiotojų klubas „Miškininkas“, kurio narys yra.

VTEK Sprendime nenurodė, koks galimas pareiškėjo suinteresuotumas dėl LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriui suteikiamų patalpų.

Nėra nustatyto ir medžiotojų klubo „Miškininkas“ suinteresuotumo, kad LMŽD (duomenys neskelbtini) skyrius turėtų patalpas. Pareiškėjo medžiotojų klubas tiesiog priklauso asociacijai, tačiau jos patalpomis nesinaudoja. Pareiškėjo privatus interesas apima medžiotojų klubo „Miškininkas“, kuriam jis priklauso, veiklą, tačiau jokie klausimai, turėję įtakos būtent medžiotojų klubo „Miškininkas“ veiklai nebuvo sprendžiami.

Vien faktas, jog pareiškėjas priklauso medžiotojų klubui, kuris priklauso kitai asociacijai, nesudaro jokio suinteresuotumo asociacijos – LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus, administracine veikla.

VTEK vertinimu bet koks veiksmas (tarpinis ar galutinis, taip pat ir techninio pobūdžio) – dokumento rengimas, vizavimas, derinimas, pasirašymas, balsavimas ir kt., kurį valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atlieka jam interesų konfliktą keliančio dokumento atžvilgiu, yra traktuotinas kaip Įstatymo nuostatų pažeidimas.

Pagal teisės aktų nuostatas žodiniai paklausimai turi būti nagrinėjami ir į juos turi būti atsakoma. Darbo grupės protokole užfiksuota, kad E. V. pagarsino žodinį LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą ir Darbo grupė priėmė sprendimą informuoti LMŽD (duomenys neskelbtini) skyrių apie galimybę prašyti patalpų veiklai vykdyti. Darbo grupėje svarstytas klausimas buvo tiesiogiai susijęs būtent su LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus interesais gauti patalpas savo veiklai vykdyti, t. y. tiesiogiai susijęs klausimas su LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriumi, kurios valdybos nariu yra E. V. artimas asmuo.

Interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo pat to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą (dalyvauti jį priimant), susijusį su jo privačiais interesais. Šiuo atveju sprendimas – tai bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas. Nesvarbu, koks galutinis sprendimo rezultatas ir kokių padarinių – palankių, nepalankių ar neutralių – jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems asmenims. Komisijos vertinimu, LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus žodinio paklausimo svarstymas Darbo grupėje sukėlė atitinkamas pasekmes: LMŽD (duomenys neskelbtini) skyrius buvo informuotas apie galimybę teikti prašymą ir tas prašymas buvo pateiktas lapkričio 25 d.

E. V. artimas asmuo (tėvas) yra ne tik medžiotojų klubo „Miškininkas“ vadovas, bet ir LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus valdybos narys. Pagal LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus įstatus ši asociacija koordinuoja medžiotojų klubų veiklą, atstovauja ir gina LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus medžiotojų klubų interesus santykiuose su valstybės, savivaldos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis. LMŽD (duomenys neskelbtini) skyrius Komisijai nurodė, kad E. V. artimas asmuo LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriuje atstovauja medžiotojų klubo „Miškininkas“ narių poreikius ir tikslus, susijusius su medžiokle. LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus, kurio valdybos narys yra E. V. artimas asmuo, teisinė forma yra asociacija, o pagal LVAT formuojamą praktiką deklaruojančio asmens narystė (pareigos) asociacijoje suvokiama kaip privataus intereso buvimas. Deklaruojančio asmens privatus interesas prilyginamas jam artimo asmens privačiam interesui. Nagrinėjamu atveju E. V. tėvo privatus interesas, sietinas su dalyvavimu LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus veikloje, yra prilyginamas ir paties pareiškėjo privačiam interesui. Vadinasi, E. V., spręsdamas su minėtąja asociacija susijusius klausimus, negali likti objektyvus ir nešališkas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2022 m. birželio 22 d. sprendimo „Dėl E. V.“ Nr. KS-79 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas E. V. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T2-1 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo“ nuo 2021 m. sausio 28 d. paskirtas į Administracijos direktoriaus pareigas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

Byloje pateikta E. V. 2022 m. balandžio 5 d. privačių interesų deklaracija, iš kurios matyti, kad E. V. yra deklaravęs narystę medžiotojų kube „Miškininkas“, kurio narys jis yra. Iš byloje pateiktos minėtos pareiškėjui artimo asmens P. V. 2021 m. vasario 27 d. privačių interesų deklaracijos nustatyta, kad pareiškėjui artimas asmuo yra deklaravęs ryšį su medžiotojų klubu „Miškininkas“, kurio vadovas jis yra, ir ryšį su medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) skyriumi. Iš byloje pateikto LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. kovo 29 d. rašto, taip pat juridinių asmenų registro išrašų nustatyta, kad P. V. nuo 2017 m. birželio 28 d. yra LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus valdybos narys.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. Al-266 „Dėl darbo grupės sudarymo“ pareiškėjas paskirtas darbo grupės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės nekilnojamojo turto naudojimo klausimams svarstyti (toliau – ir Darbo grupė) pirmininku.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu „Dėl negyvenamųjų patalpų suteikimo“ Nr. T2-18 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), buvo perdavusi 10 metų laikotarpiui panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudoti LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriui. Savivaldybės 2013 m. vasario 8 d. turto panaudos sutarties Nr. S1-47 terminas nustatytas iki 2023 m. sausio 31 d.

Byloje pateiktas 2021 m. lapkričio 16 d. Darbo grupės posėdžio protokolas Nr. D8-2410, iš kurio matyti, kad 2021 m. lapkričio 10 d. vyko Darbo grupės posėdis, kuriam pirmininkavo Savivaldybės administracijos direktorius E. V. Iš protokolo matyti, kad, svarstant posėdžio darbotvarkės ketvirtą klausimą „Dėl (duomenys neskelbtini) III aukšte laisvų 2 kab. patalpų“, darbo grupės pirmininkas E. V. informavo, kad yra gautas žodinis prašymas iš LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus dėl patalpų skyrimo veiklai vykdyti (duomenys neskelbtini). Kadangi tikslas buvo atlaisvinti (duomenys neskelbtini), patalpas, pareiškėjas šią organizaciją pasiūlė perkelti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), 3 a. Buvo nutarta informuoti LMŽD (duomenys neskelbtini) skyrių apie galimybę prašyti patalpų veiklai vykdyti (duomenys neskelbtini), 3 a.

LMŽD (duomenys neskelbtini) skyrius, atsižvelgdamas į savivaldybės siekį atlaisvinti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pateikė raštą dėl patalpų suteikimo, kuris savivaldybės administracijoje gautas 2021 m. lapkričio 25 d.

Pareiškėjui nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. balandžio 6 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atlikusi tyrimą, pripažino, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorius E. V., šios savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A1-266 sudarytos darbo grupės, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės nekilnojamojo turto naudojimo klausimams svarstyti, 2021 m. lapkričio 10 d. posėdyje aktyviai pasiūlydamas svarstyti LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus žodinį prašymą bei dalyvaudamas svarstant šį klausimą darbo grupės posėdyje ir nuo šių veiksmų nenusišalindamas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Pareiškėjas su VTEK 2022 m. birželio 22 d. sprendimu nesutinka. Pareiškėjo teigimu, VTEK nenustatė nė vienos iš dviejų būtinųjų Įstatymo 11 straipsnio 1-2 dalyse įtvirtintų sąlygų konstatuoti pažeidimą, kadangi pareiškėjas nedalyvavo rengiant, svarstant, priimant sprendimą ar kitaip bandant daryti poveikį sprendimo priėmimui ir pareiškėjas neturėjo privataus intereso LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus naudai ir nėra suinteresuotas LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus veikla.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 11 d.).

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 1 dalis numato, jog VTEK yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali institucija, kurios paskirtis – užtikrinti, kad valdžios įstaigos ir jose dirbantys asmenys etiškai tarnautų žmonėms. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog VTEK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Seimo ir Vyriausybės nutarimais, taip pat VTEK patvirtintu darbo reglamentu ir kitais teisės aktais.

Taigi įvertinus prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra nustatytos šios elgesio taisyklės: 1) draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą; 2) pareiga informuoti savo institucijos vadovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą bei pareikšti apie nusišalinimą nuo tokio sprendimo priėmimo; 3) institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Šios elgesio taisyklės tampa privalomomis ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus. Šie kriterijai yra nustatyti Įstatymo 2 straipsnio 2–3 dalyse, pagal kurias privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas, viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad interesų konfliktas yra situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar asmuo padarė 11 straipsnio 1 dalies pažeidimą, būtina 1) identifikuoti formaliuosius interesų konflikto požymius bei 2) įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Vadinasi, pirmiausia būtina nustatyti, ar buvo kilęs interesų konfliktas, ar asmuo turėjo asmeninį turtinį ar neturtinį interesą arba tokį interesą turėjo jo artimas asmuo, kai šioje situacijoje turėjo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą (LVAT 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020).

Byloje nustatyta, kad darbo grupės 2021 m. lapkričio 10 d. posėdžio metu darbo grupės pirmininkas savivaldybės administracijos direktorius E. V. informavo grupės narius, kad yra gautas žodinis prašymas iš LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus dėl patalpų skyrimo veiklai vykdyti (duomenys neskelbtini). Kadangi tikslas yra atlaisvinti (duomenys neskelbtini), patalpas, pareiškėjas siūlė šią organizaciją perkelti iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), 3 a. darbo grupės nariai diskutavo dėl šių laisvų patalpų panaudojimo. Nutarta, informuoti LMŽD (duomenys neskelbtini) skyrių apie galimybę prašyti patalpų veiklai vykdyti (duomenys neskelbtini), 3 a.

Pareiškėjas nurodo, kad Įstatymo nuostatų pažeidimas negali būti įrodinėjamas prielaidomis, spėlionėmis, hipotezėmis. VTEK, pripažindama, kad asmuo pažeidė Įstatymo nuostatas, kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės tai patvirtina. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie pareiškėjo galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą. Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nes daugeliu atveju taptų neįmanoma jo vykdyti. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyti akivaizdūs interesų konflikto požymiai. Tačiau, pareiškėjo teigimu, jis jokio intereso LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus naudai neturėjo. Pareiškėjo privatus interesas apima medžiotojų klubo Miškininkas“, kuriam jis priklauso, veiklą, tačiau jokie klausimai, turėję įtakos būtent medžiotojų klubui „Miškininkas“ veiklai, nebuvo sprendžiami.

Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra medžiotojų klubo „Miškininkas“ narys. Medžiotojų klubas „Miškininkas“ yra LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus narys. P. V. yra medžiotojų klubas „Miškininkas“ vadovas, taip pat LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus valdybos narys. Remiantis Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, P. V. nuo 2017 m. birželio 28 d. yra LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus valdybos nariu. Ginčo byloje, kad P. V. yra pareiškėjui artimas asmuo (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), ir kad pareiškėjui buvo žinoma apie jam artimo asmens einamas pareigas LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriuje, nėra. Šias aplinkybės pareiškėjas nurodė tiek skunde, tiek pareiškėjo atstovas bylos nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl jo ar jam artimų asmenų narystės ar (ir) einamų pareigų juridiniuose asmenyse, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose. Tokios įstatymo nuostatos, teismo vertinimu, reiškia, jog deklaruojančio asmens ir jam artimo asmens narystė ar (ir) pareigos juridiniuose asmenyse yra traktuojamos kaip privataus intereso buvimas. Nagrinėjamu atveju iš P. V. privačių interesų deklaracijos nustatyta, kad P. V. yra deklaravęs ne tik narystę (vadovas) medžiotojų klube „Miškininkas“, bet ir narystę LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriuje.

Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 2 dalies 3 punktą privačiu interesų laikoma ne tik paties deklaruojančio asmens, bet ir jam artimo asmens suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas.

Nustačius P. V. deklaruojamą ryšį su LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriumi ir dalyvaujant šio juridinio skyriaus veikloje, nėra būtina nustatyti, kaip konkrečiai pasireiškia pareiškėjo suinteresuotumas – asmenine turtine ar neturtine nauda, moraline skola ar moraliniu įsipareigojimu ar kitu panašaus pobūdžio interesu. Kaip jau buvo minėta, deklaruojančio asmens ar jam artimo asmens narystė ar (ir) pareigos juridiniuose asmenyse yra traktuojamos kaip privataus intereso buvimas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytas pareiškėjo E. V. privataus intereso buvimas, susijęs su LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriumi.

Byloje ginčas kilęs ir dėl antrosios Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos būtinosios sąlygos konstatuoti pažeidimą, t. y. ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant sprendimą ar kitaip bandė daryti poveikį sprendimo priėmimui. Pareiškėjas teigia, kad jis nedalyvavo priimant sprendimą dėl patalpų LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriui suteikimo.

Atsakovė teigia, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nedalyvavo 2022 m. kovo 7 d. priimant sprendimą, kuriuo LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriui panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis perduotos 23 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), neturi įtakos, kadangi VTEK pareiškėjo veiksmus vertino tik 2021 m. lapkričio 10 d. darbo grupės posėdžio metu.

Teismas pažymi, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį draudžiama ne tik dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, bet ir atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su deklaruojančio asmens privačiais interesais.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta šio įstatymo paskirtimi. Interesų konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino pirmiau minėtas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2013 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-230/2013 ir kt.). Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų, o aplinkybė, ar draudimą dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, pažeidęs asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, pasiekė norimą rezultatą, taip pat nėra teisiškai reikšminga (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 ir kt.).

LVAT yra išaiškinęs, kad Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareiga nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, neturėtų būti suprantama pernelyg siaurai, o sprendimo priėmimas neturėtų būti suprantamas tik kaip galutinio sprendimo priėmimas remiantis konkrečią sritį reguliuojančiu detaliu reglamentavimu. Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareiga nusišalinti, skirta užtikrinti nešališkumo reikalavimą, o iš kitos pusės nesudaryti jokių prielaidų konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimui, kartu ir jokių konkrečių neigiamų pasekmių atsiradimui asmenims, kurių klausimą nagrinėja asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-554-602/2018).

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A1-266 sudarė darbo grupę (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės nekilnojamojo turto naudojimo klausimams svarstyti, E. V. paskirtas darbo grupės pirmininku.

Kaip jau buvo minėta, posėdyje 4 klausimu svarstyta (duomenys neskelbtini), 3 aukšte laisvų 2 kab. patalpų panaudojimas. Darbo grupės pirmininkas E. V. informavo grupės narius, kad yra gautas žodinis prašymas iš LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus dėl patalpų skyrimo veiklai vykdyti (duomenys neskelbtini). Kadangi tikslas yra atlaisvinti (duomenys neskelbtini), patalpas, siūlė šią organizaciją perkelti iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), 3 a. darbo grupės nariai diskutavo dėl šių patalpų panaudojimo. Buvo nutarta informuoti LMŽD (duomenys neskelbtini) skyrių apie galimybę prašyti patalpų veiklai vykdyti (duomenys neskelbtini), 3 a. Byloje pateiktas taip pat aiškinamasis raštas prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimo projekto „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės turto perdavimo valdyti panaudos pagrindais“. Aiškinamojo rašto 2 punkte nurodyta, kad būtent 2021 m. lapkričio 10 d. darbo grupės posėdžio metu buvo nutarta patalpas adresu (duomenys neskelbtini) siūlyti LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriui. Kaip jau buvo minėta, 2021 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A1-266 darbo grupė buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės nekilnojamojo turto naudojimo klausimams svarstyti.

Ginčo byloje, kad 2021 m. lapkričio 10 d. darbo grupės posėdžio metu pareiškėjas vykdė tarnybines pareigas, nėra. Vykdydamas savo pareigas, pareiškėjas ne tik pagarsino žodinį LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus pageidavimą gauti patalpas veiklai vykdyti, siūlė šią organizaciją perkelti iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), 3 a., kartu su grupės nariais diskutavo dėl šių patalpų panaudojimo ir dalyvavo priimant protokolinį sprendimą – informuoti LMŽD (duomenys neskelbtini) skyrių apie galimybę prašyti patalpų veiklai vykdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pateko į interesų konflikto situaciją, nors, vadovaudamasis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, privalėjo vengti intereso konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.

Tokia priemone, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalimis, turėjo būti pareiškėjo nusišalinimas 2021 m. lapkričio 10 d. darbo grupės posėdžio metu nuo LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus žodinio pageidavimo gauti patalpas (duomenys neskelbtini), svarstymo. Tačiau pareiškėjas tokio nusišalinimo nepareiškė ir tokiu būdu pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, skundžiamas VTEK sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo sprendimo naikinti.

Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, teismo vertinimu, nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo E. V. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.