Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. (V. K.) atstovo advokato Rido Žemkausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties, kuria netenkintas V. K. atstovo advokato Rido Žemkausko skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8632-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 10 d. nutarimu V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 850 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės: 1) specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 20 (dvidešimčiai) mėnesių; 2) transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

V. K. nubaustas už tai, kad 2025 m. kovo 17 d. 17.53 val. Vilniuje, A. K. gatvėje, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartimi V. K. atstovo advokato R. Žemkausko skundas dėl Institucijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarimo atmestas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu V. K. atstovas advokatas R. Žemkauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį ir Institucijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai netaikė ANK 28 straipsnio 4 dalies nuostatų. V. K. teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra neįgalus. Jam iki 2027 m. balandžio 8 d. nustatytas 50 procentų dalyvumo lygis ir 50 procentų netekto dalyvumo lygis. V. K. esant neįgaliam ir turinčiam judėjimo problemų dėl patirtų daugybinių lūžių bei širdies ligų, transporto priemonė yra gyvybiškai reikalinga. Kiekvienu atveju situacija turi būti vertinama individualizuotai. Transporto priemonės pritaikymas ar nepritaikymas neįgaliajam, kad jis ją galėtų vairuoti, priklauso nuo neįgalumo lygio ir pobūdžio. Nagrinėjamu atveju V. K. neįgalumą sąlygojantys veiksniai nereikalauja transporto priemonę perdaryti kitaip, nei standartinė automobilio komplektacija. V. K., būdamas neįgalus, transporto priemonę gali naudoti be specialaus jos perdarymo ir pritaikymo, taip užtikrindamas pilnavertį gyvenimą, galimybę dalyvauti įprastame gyvenime, vykdyti darbo funkcijas ir pan.

1.2. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad V. K., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, faktiškai tapo bedarbis. Jo veikla tiesiogiai susijusi su statybos darbų organizavimu, užsakovai yra skirtingose vietose, būtina važinėti po objektus ir pristatyti statybines medžiagas. Praradus teisę vairuoti transporto priemonę, tokia veikla tapo neįmanoma, o dėl neįgalumo rasti kitą darbą praktiškai neįmanoma. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad mažametis sūnus vežiojamas į mokyklą, užklasinę veiklą dėl jo amžiaus ir saugumo, sutuoktinė vaiko negali vežti dėl jos darbo, iš kurio negali išeiti ir dienos metu pasirūpinti vaiku.

1.3. Paskirtas transporto priemonės konfiskavimas yra per griežta poveikio priemonė. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, tačiau jis nėra privalomas. V. K. per visą laikotarpį nuo pažeidimo padarymo nepadarė kitų administracinių nusižengimų bei gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo.

Atsiliepimu į skundą Institucijos atstovas prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nesutinka su jo atstovaujamajam V. K. paskirtomis administracinio poveikio priemonėmis.

Šioje administracinio nusižengimo byloje V. K. pripažintas kaltu padaręs ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės. V. K. paskirtos, be kita ko, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 20 mėnesių ir jo vairuotos transporto priemonės konfiskavimas, kurių apeliantas prašo netaikyti.

Dėl specialiosios teisės atėmimo

ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių iki 2 (dvejų) metų. Taigi, įstatymų leidėjas numato imperatyvų įpareigojimą bylą nagrinėjančiai institucijai ar teismui aptariamą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kita vertus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo, išskyrus tam tikrus atvejus, kurie nagrinėjamu atveju nėra aktualūs (ANK 28 straipsnio 4 dalis). Be to, galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba visai jos neskirti yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje.

Iš Institucijos nutarimo matyti, kad skiriant aptariamą administracinio poveikio priemonę atsižvelgta į tai, kad byloje nustatyta viena V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas, įvertinęs šias ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad specialiosios teisės atėmimas paskirtas pagrįstai, o nustatytas terminas yra tinkamai individualizuotas. Apygardos teismas su šiomis apylinkės teismo išvadomis neturi pagrindo nesutikti.

Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai netaikė ANK 28 straipsnio 4 dalies nuostatų, pagal kurias teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo. Šios teisės normos taikymas apeliaciniame skunde motyvuojamas tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones V. K. yra gyvybiškai reikalinga, nes jis yra neįgalus, turi judėjimo problemų dėl daugybinių lūžių ir širdies ligų. Be to, transporto priemonė reikalinga jo kasdieniniam darbui, nes V. K. veikla susijusi su statybos darbų organizavimu, vykimu pas užsakovus į skirtingas vietas, važinėjimu po objektus ir statybinių medžiagų pristatymu, be to, jam reikia kasdien vežti mažametį vaiką į mokyklą ir kitas įstaigas.

Apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje šias aplinkybes jau įvertino kaip nesudarančias pagrindo taikyti ANK 28 straipsnio 4 dalies nuostatų. Apygardos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka. V. K. atstovo byloje pateikti medicininiai dokumentai iš tikrųjų patvirtina, jog V. K. 2025 m. kovo 28 d. diagnozuota: dilbio ir žasto lūžio padariniai; rankos raumens ir sausgyslės sužalojimo padariniai; sąnario kontraktūra peties srityje. Iš byloje esančio Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus 2025 gegužės 7 d. sprendimo Nr. STS-7159 dėl dalyvavimo lygio matyti, V. K. iki 2027 m. balandžio 8 d. nustatytas 50 procentų dalyvumo lygis ir 50 procentų netekto dalyvumo lygis. Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, šie dokumentai nepatvirtina, kad V. K. transporto priemone naudojasi dėl savo neįgalumo. Apylinkės teismas, remdamasis besiformuojančia teismų praktika panašaus pobūdžio byloje, teisingai pažymėjo, kad pagrindas taikyti ANK 28 straipsnio 4 dalies nuostatas yra ne kaltininkui nustatytas neįgalumas, o tai, kad asmuo transporto priemone naudojasi dėl savo neįgalumo. Sprendžiant šios aplinkybės buvimą būtina įvertinti, ar transporto priemonė yra pritaikytas specialiesiems neįgaliojo poreikiams ar be transporto priemonės asmens judėjimas būtų neįmanomas, ar galimybė vairuoti transporto priemonę žymiai palengvina jo judėjimo galimybę, ar asmens sveikatos problemos neleidžia jam savarankiškai naudotis viešuoju transportu (Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-744/2025, Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-213-1259/2025). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nebūtina turėti duomenų, jog konkreti transporto priemonė yra pritaikyta (perdaryta) specialiesiems neįgaliojo poreikiams. Kita vertus, apelianto argumentai, kad teisė vairuoti transporto priemonė užtikrina pilnavertį gyvenimą, galimybę dalyvauti įprastame gyvenime, vykdyti darbo funkcijas ir pan., savaime nesudaro pagrindo neskirti šios teisės atėmimo pagal ANK 28 straipsnio 4 dalį. Šios aplinkybės, susijusios su patogesniu gyvenimu, iš esmės yra aktualios kiekvienam žmogui, t. y. teisės vairuoti transporto priemones netekimas neigiamai paveikia bet kurio žmogaus gyvenimą. Nurodytos teisės normos esmė yra ta, kad be galimybės vairuoti savo transporto priemone neįgaliojo gyvenimas būtų esmingai apsunkintas. Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su nuvykimu į darbą ir vaiko nuvežimu į mokyklą, papildomai pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir anksčiau, t. y. dar iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau, kaip matyti, jos V. K. nebuvo reikšmingos, nes jis žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonę, ją vis vien vairavo. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams, darbiniams ar šeimos interesams užtikrinti, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, todėl šiuo atveju V. K. turi prisiimti visas kilsiančias neigiamas teisines pasekmes. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neabejotinai sukels V. K. nepatogumų, tačiau šie nepatogumai, atsiradę dėl jo priešingo teisei elgesio, negali būti savaime laikytini išskirtine priežastimi netaikyti minėtos administracinio poveikio priemonės. Pažymėtina, kad V. K. negyvena tokioje vietovėje, kurioje susisiekimas viešuoju transportu būtų išskirtinai prastas arba jo apskritai nebūtų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. Vilniaus miesto dalyje, kuri nors ir atokesnė, tačiau joje yra išvystytas viešasis transportas, kuriuo yra galimybė pasiekti kitas Vilniaus miesto dalis. Be to, V. K. turi galimybę naudotis taksi ar pavėžėjo paslaugomis tiek vykstant į darbą, tiek vežant vaiką į mokyklą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. K. faktiškai tapo bedarbis, nes tik vairuodamas transporto priemonę, jis gali tęsti ir vykdyti darbinę veiklą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog V. K. specialiąja teise vairuoti transporto priemones negali naudotis jau nuo 2023 m. kovo 7 d. ir per tą laiką jo darbiniai santykiai nenutrūko.

Apygardos teismo vertinimu, savaime suprantama, kad V. K. dėl administracinio poveikio priemonės taikymo bet kokiu atveju patirs neigiamų padarinių, tačiau tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Vis tik, pabrėžtina, kad šiuo atveju specialiąja teise (vairuoti transporto priemones) nebus galima naudotis tik laikinai. Be to, V. K. nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas, kuris lygus įstatyme numatytam vidurkiui. Apygardos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimas nagrinėjamu atveju nėra neproporcingas, suvaržantis V. K. teises labiau nei šiuo atveju yra reikalinga. Kitų naujų esminių duomenų, kuriems esant būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir minėtos administracinio poveikio priemonės netaikyti bei kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ar kurių apylinkės teismas nebūtų aptaręs savo skundžiamoje nutartyje, V. K. ir jo atstovas nepateikė.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį, konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 425 straipsnio 5 dalyje. Bylos duomenimis, šios transporto priemonės savininkas yra V. K.. Taigi, Institucija pagrįstai nustatė, kad minėta transporto priemonė yra administracinio nusižengimo padarymo priemonė ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką.

Apeliaciniame skunde V. K. atstovas prašo netaikyti V. K. minėtos administracinio poveikio priemonės, nes ji yra per griežta. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas neturi pagrindo sutikti.

Tiek Institucija, tiek apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad V. K. iki aptariamo administracinio nusižengimo padarymo už transporto priemonės vairavimą, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, buvo jau baustas du kartus: 1) Institucijos 2023 m. kovo 29 d. nutarimu už tai, kad 2023 m. kovo 13 d. vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi mobilaus ryšio telefonu ir vairavo automobilį, kai atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemones, ir jam, be kita ko, paskirtas specialiosios teisės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams (nuo 2023 m. liepos 5 d. iki 2024 m. sausio 4 d.); 2) Institucijos 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimu už tai, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. vairavo transporto priemonę „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemones, ir jam, be kita ko, paskirta specialiosios teisės atėmimas 21 (dvidešimt vienam) mėnesiui (nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2025 m. liepos 16 d.). Nors už minėtus administracinius nusižengimus paskirtos baudos yra sumokėtos, tačiau akivaizdu, kad jam skiriamos piniginės administracinės nuobaudos iš esmės nėra pakankamos sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų darymo. Be to, iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad per paskutinius penkerius metus jis buvo baustas ir už kitus teisės pažeidimus (kelis kartus už greičio viršijimą; stovėjimą neįgaliųjų vietoje; transporto priemonės vairavimą, neprisisegus įrengto saugos diržo; naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone transporto priemonės vairavimo metu). Šios aplinkybės parodo, kad V. K. nėra pavyzdingas vairuotojas ir nėra linkęs laikytis visuotinai priimtinų bendro elgesio taisyklių. Apygardos teismo vertinimu, natūralu ir savaime suprantama, kad dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo V. K. patirs tam tikrų neigiamų padarinių ir nepatogumų, tačiau prieš vairuodamas transporto priemonę V. K. privalėjo įvertinti tokio veiksmo galimas neigiamas pasekmes, o to nepadaręs privalo prisiimti kilusių padarinių dėl padaryto nusižengimo riziką. Taigi, nors teisinis reguliavimas imperatyviai nenumato skirti transporto priemonės konfiskavimo už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau apygardos teismas, atsižvelgęs į asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad V. K. sistemingai daro analogiškus administracinius nusižengimus, sprendžia, kad V. K. pagrįstai paskirtas transporto priemonės konfiskavimas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti V. K. atstovo advokato Rido Žemkausko apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.