Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkės Astos Užmedzkienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 8 d. nutarties A. L. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde Institucija kelia A. L. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą ir nesutinka su ANK 28 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos taikymu pažeidėjo atžvilgiu.

6. ANK 424 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Institucijos 2025 m. kovo 3 d. nutarimu A. L. už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių. Skundžiama nutartimi nuspręsta A. L. atžvilgiu taikyti ANK 28 straipsnio 4 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, motyvuojant tuo, kad pažeidėjas turi judėjimo negalią, augina du mažamečius vaikus, jam sunku pakelti net minimalų fizinį krūvį, todėl, neturint teisės vairuoti transporto priemones, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens judėjimas būtų neįmanomas, jis negalėtų atlikti darbinių funkcijų bei pasirūpinti mažamečiais vaikais. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ANK 28 straipsnio 4 dalies nuostatas.

7. ANK 28 straipsnio 4 dalis numato, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas šis asmuo vairavo būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kai jis vengė apsvaigimo patikrinimo, vartojo alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Taigi, ANK 28 straipsnio 4 dalies nuostata imperatyviai įpareigoja įvertinti, ar asmuo specialiąja teise vairuoti transporto priemones naudojasi dėl neįgalumo.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad A. L. diagnozuota: kvėpavimo organų ir nepatikslintos tuberkuliozės pasekmės, kita patikslinta lėtinė obstrukcinė plaučių liga, bronchektazės, kitos krūtinės anginos formos, plautinė širdies liga, priešlaikinė prieširdžių depoliarizacija, priešlaikinė skilvelių depoliarizacija, divertikulinė storosios žarnos liga, kairiojo skilvelio nepakankamumas. Iš byloje esančio 2023 m. sausio 11 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinio skyriaus sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. L. nustatytas 30 procentų darbingumo lygis nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2040 m. lapkričio 11 d., iki senatvės pensijos sukakties dienos. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones A. L. reikalinga dėl neįgalumo ar, kad jo sveikatos problemos neleidžia jam savarankiškai naudotis viešuoju transportu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nepateikė jokių dokumentų, kurie leistų teismui spręsti, kad A. L. naudojasi transporto priemone dėl neįgalumo, kad transporto priemonė yra pritaikyta specialiems neįgaliojo poreikiams, kad be transporto priemonės jo judėjimas būtų neįmanomas ar, kad galimybė vairuoti automobilį žymiai palengvina pažeidėjo galimybę judėti. Pažymėtina, kad iš byloje esančių A. L. administracinio nusižengimo padarymo metu vairuoto automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukų matyti, kad pažeidėjo transporto priemonė nėra pritaikyta specialiesiems neįgaliojo poreikiams, nėra pažymėta skiriamuoju ženklu ,,Neįgalusis“. Be to, nei skunde, nei teismo posėdžio metu A. L. nenurodė kodėl negali nuvykti į darbovietę viešuoju transportu, padedamas šeimos narių, giminaičių ar draugų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad net ir turėdamas nustatytą 30 procentų darbingumo lygį, A. L. dirba MB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuvyksta pas darbuotojus, gyvenančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pristatyti darbui reikalingų medžiagų ir priemonių, kas sudaro pagrindą manyti, kad asmuo yra pakankamai savarankiškas, automobiliu vyksta į skirtingas vietas. Kartu šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl paties pažeidėjo nurodytų aplinkybių pagrįstumo, t. y. kad dėl sveikatos būklės A. L. sunkiai juda ir dėl šios priežasties automobilis reikalingas jo sunkiam judėjimui palengvinti. Be to, byloje nėra duomenų (tokių duomenų nepateikė pats pažeidėjas), kad dėl turimų sveikatos problemų A. L. turi naudotis transporto priemone, t. y. turimos sveikatos problemos nėra susijusios su judėjimu negalia, tik taikomi tam tikri apribojimai.

9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad A. L. sveikatos sutrikimai apsunkina gyvenimo kokybę, tačiau diagnozuotos ligos neturėtų būti suabsoliutinamos ir naudojamos kaip priemonė asmeniui išvengti pagrįstų ir proporcingų neigiamų pasekmių dėl administracinio nusižengimo padarymo. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų matyti, kad A. L. per pastaruosius 5 metus už administracinius nusižengimus baustas 24 kartus, iš jų 9 kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtų baudų nemoka. Šios aplinkybės patvirtina, kad administracinės nuobaudos tikslai nėra pasiekiami, pažeidėjas piktybiškai ir sistemingai daro administracinius nusižengimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad A. L. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi (nuvažiuoti pas kitus darbuotojus, pasirūpinti savo mažamečiais vaikais), šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, nei tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams pasiekti.

10. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys nepagrindžiančia aplinkybių, kad transporto priemone A. L. naudojasi dėl neįgalumo, kad nuosavas automobilis yra pritaikytas specialiesiems neįgaliojo poreikiams ir be asmeninės transporto priemonės jo judėjimas būtų neįmanomas, ar kad galimybė vairuoti transporto priemonę žymiai palengvina jo judėjimo galimybę. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ANK 28 straipsnio 4 dalies nuostatą ir už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą neskyrė administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikintina iš dalies, panaikinant skundžiamos nutarties dalį dėl ANK 28 straipsnio 4 dalies nuostatos taikymo.

11. Apeliaciniu skundu yra prašoma skundžiamą nutartį panaikinti pilna apimtimi, tačiau skunde nėra nurodyta argumentų, kodėl turėtų būti naikinama skundžiamos nutarties dalis, kuria buvo nustatytos A. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo ir konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai buvo nustatytos dvi A. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t.y., kad A. L. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, Institucijos viršininkės skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiama nutartis naikintina tik dalyje, panaikinant skundžiamos nutarties dalį dėl ANK 28 straipsnio 4 dalies nuostatos taikymo ir paliekant galioti Institucijos 2025 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 8 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir, vadovaujantis ANK 28 straipsnio 4 dalimi, A. L. administracinio poveikio priemonės neskirta ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.