Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. O. (S. O.) ir atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-127-286/2015 pagal S. O. ieškinį (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir Administracijos direktoriaus) 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam, kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ligoninė) vyriausiajam gydytojui, buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 18 d. gavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybes administracijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Raštas), kuriame nustatytas terminas raštu pasiaiškinti dėl nurodytų pažeidimų. 2014 m. lapkričio 20 d. pateikė pasiaiškinimą, o 2014 m. lapkričio 25 d. Administracijos direktorius Įsakymu jam buvo paskirta drausminę nuobaudą – papeikimas. 2014 m. gruodžio 5 d. buvo atleistas iš Ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigų paties prašymu. Papeikimas buvo skirtas už 3 pažeidimus: 1) už hemodializės aparatų ir priemonių hemodializei pirkimą; 2) už lengvojo automobilio pirkimą; 3) už tai, kad nebuvo patvirtinta įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, nesvarstyti darbo apmokėjimo klausimai ligoninės gydymo ir slaugos tarybose, neužtikrintas ligoninės lėšų ir turto efektyvus panaudojimas.

Ieškovas nurodė, kad nesutinka su paskirta drausmine nuobauda, nes Rašte buvo nekonkrečiai išdėstytos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymo) nuostatos, kurias jis pažeidė, tarp išvardintų pažeidimų hemodializės aparatų ir priemonių hemodializei bei automobilio įsigijimas nebuvo nurodytas, todėl jis negalėjo pateikti tinkamo paaiškinimo. Įsakyme nebuvo nurodyta nei pažeidimų esmė, nei jų turinys, o apie konkrečius pažeistus teisės aktus neužsiminta. Be to, ieškovas pabrėžė ir tai, jog skirdamas nuobaudą atsakovas visiškai neanalizavo bei nevertino galimo darbo pažeidimo sunkumo ir sukeltų pasekmių, jo kaltės, neatsižvelgė nei į aplinkybes, kuriomis galimas pažeidimas buvo padarytas, nei į tai, kaip jis dirbo anksčiau (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 238 straipsnis). Didžioji dalis aplinkybių, kurios buvo nurodytos Įsakyme, darbdaviui bei jo atstovams paaiškėjo dar 2014-06-30 iš Ligoninės veiklos rezultatų ribotos apimties audito ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nors drausminė nuobauda buvo paskirta tik 2014-11-25, t. y. praėjus beveik 5 mėnesiams nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Be to, ginčijamame Įsakyme atsakovas neatsižvelgė į tai, kad darbo apmokėjimo tvarka Ligoninės vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta dar 2008-05-30, tik ji ilgą laiką nebuvo tikslinama. Kontrolės ir audito tarnyba su niekuo nederino audito išvados bei joje nustatytų rekomendacijų ar jų įgyvendinimo tvarkos, priemonių, vykdytojų, terminų, todėl nebuvo aiškaus ir logiško rekomendacijų vykdymo apibrėžtumo. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai dar 2014-08-13 buvo pateiktas Ligoninės valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo projektas, tačiau iki drausminės nuobaudos skyrimo jis nebuvo patvirtintas. Be šio dokumento nebuvo galima apskaičiuoti nei darbo užmokesčio fondo, nei ligoninės etatų sąrašo, kurie yra būtini norint patvirtinti darbo apmokėjimo tvarką. Nurodė, kad atsakovas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė ir į aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija buvo pateikusi Sveikatos priežiūros įstaigų pavyzdinės darbo apmokėjimo tvarkos projektą visuomenės svarstymui, todėl jis laukė, kada ši tvarka bus patvirtinta, kad su ja galima būtų suderinti ir Ligoninės darbo apmokėjimo tvarką, tačiau ji buvo patvirtinta tik 2014-11-25, t. y. papeikimo skyrimo dieną. Atsakovas, kaip ligoninės steigėjas ir vienintelis dalininkas, neįvykdė savo pareigos patvirtinti Ligoninės vidaus kontrolės tvarką, kuri numatyta Ligoninės įstatų 243.13. punkte, o tai prisidėjo prie Ligoninės vidaus kontrolės problemų ir galimų trūkumų, už kuriuo jam skirta nuobauda. 2014-06-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) jis kreipėsi pas atsakovą su prašymu organizuoti neplaninį išsamų ligoninės ?nansinį, veiklos ir valdymo vidaus auditą. 2014-07-09 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nurodė, kad savivaldybės administracija turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti viešosios įstaigos veiklą, tačiau ji nėra kontrolės institucija. Mano, kad tokiu formaliu, aplaidžiu ir neprofesionaliu požiūriu atsakovas pats prisidėjo prie Ligoninės vidaus kontrolės problemų ir galimų trūkumų atsiradimo. Drausminę nuobaudą atsakovas paskyrė už Ligoninės įstatų 6.4.l., 6.46., 6.4.7., 6.4.9., 6.4.10., 8.4.2. ir 9.522. punktų bei už Ligoninės vyr. gydytojo pareigybės aprašymo 11.2., 11.3. ir 11.9. punktų pažeidimą, tačiau 2014-1l-18 Rašte nenurodyta, kad jis turi pasiaiškinti dėl šiuose punktuose nurodytų pareigų galimo pažeidimo ir nevykdymo. Nei minėtame Rašte dėl pasiaiškinimo, nei Įsakyme dėl drausminės nuobaudos neatskleistas šių įstatų punktų pažeidimo turinys, jų pažeidimo apimtys, jo galima kaltė ir kitos DK 238 str. nustatinėtinos aplinkybės, todėl jis negalėjo tinkamai gintis nuo jam suformuluotų kaltinimų.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino ir panaikino Administracijos direktoriaus Įsakymą, kuriuo ieškovui S. O. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovui nuobaudos skyrimo metu buvo žinoma, už kokius pažeidimus jam skiriama nuobauda, jokių esminių nuobaudos skyrimo tvarkos taisyklių pažeidimų padaryta nebuvo, tačiau paskirta nuobauda yra per griežta. Teismas pabrėžė, jog ieškovui buvo nustatytas per trumpas terminas raštu pasiaiškinti dėl Administracijos direktoriaus reikalavime nurodytų aplinkybių, skiriant drausminę nuobaudą nebuvo tinkamai atsižvelgta į pažeidimo sunkumą (padayti pažeidimai yra labiau organizacinio pobūdžio), sukeltas pasekmes, ieškovo kaltę ir susiklosčiusias aplinkybes, o kartu neįvertinta tai, jog anksčiau, dirbdamas Ligoninės vadovu, ieškovas neturėjo nė vienos drausminės nuobaudos, o siekiant užtikrinti tinkamą Ligoninės darbą reikšmingą vaidmenį vaidina ir Ligoninės visuotinis dalininkų susirinkimas, į kurį patenka (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės taryba bei Administracijos direktorius. Visa tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sąlygojo neadekvačios ir pernelyg griežtos drausminės nuobaudos parinkimą. Be to, skundžiamu sprendimu teismas pripažino, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimus, už kuriuos turėjo būti paskirta švelnesnė nuobauda, todėl sprendė, kad ieškovo naudai turėtų būti priteista pusė turėtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti - 400 Eur.

Apeliaciniu skundu ieškovas S. O. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – iš atsakovo jam priteisti visas su advokato padėjėjo teisine pagalba susijusias bylinėjimosi išlaidas, t.y. ne 400 Eur, o 800 Eur. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkinęs pareikštą ieškinį, nepagrįstai iš atsakovo jam priteisė ne visas, o tik pusę jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Prašyta priteisti 800 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma nėra pernelyg didelė, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose remokendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytus dydžius (toliau – Rekomendacijos) ir šios bylos aplinkybes (byla sudėtinga, didelės apimties, joje nagrinėjami specifiniai klausimai, advokato padėjėjas ne tik konsultavo, bet kelis kartus atvyko iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini), atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis). Apelianto nuomone, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nenumato atvejo, kai ieškinys patenkinamas visiškai, o priteisiamos bylinėjimosi išlaidos mažinamos. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pažeidimo padarymo aplinkybių, padarytų darbo drausmės pažeidimų nenustatė, todėl šiuo pagrindu mažinti priteisiamų išlaidų dydį taip pat nebuvo pagrindo.

Apeliaciniu skundu atsakovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo S. O. ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas remiantis prieštaringais argumentais, dėl ko negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką vadovaujančias pareigas užimančių darbuotojų veiklos vertinimui yra taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai, dėl ko ieškovas, organizuodamas Ligoninės veiklą, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, tačiau to nepadarė, kuo akivaizdžiai pasireiškė jo kaltė. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad ieškovo kaltės nemažina aplinkybė, kad jis dar 2014 m. birželio 27 d. kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu organizuoti Ligoninės finansinį veiklos ir valdymo neplaninį išsamų vidaus auditą, kadangi tuo metu jau buvo atliktas Ligoninės 2013 metų finansinės veiklos auditas, apie kurį žinojo ir ieškovas. Taigi tokia ieškovo iniciatyva turi būti vertinama tik kaip siekis sudaryti teigiamą įspūdį, o ne kaip aplinkybė, leidžianti skirti švelnesnę drausminę nuobaudą nei papeikimas. Mano, kad švelnesnės drausminės nuobaudos rūšies parinkimo neturėtų lemti ir aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, 2007 m. tvirtindama Ligoninės įstatus, nenustatė pareigos tvirtinant Ligoninės darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką ją suderinti su Ligoninės stebėtojų taryba. Tokia pareiga yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 str. 1 d., todėl ieškovas įstatymu turėjo vadovautis ir pareigas vykdyti. Teismas ieškovo naudai neturėjo vertinti fakto, kad jis nebuvo baustas drausmine tvarka, kadangi jis nebuvo ir skatintas. Parenkant drausminės nuobaudos rūšį, nebuvo nustatyta nei ieškovo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Kaip matyti iš 2014 m. lapkričio 6 d. audito atsaskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas nevykdė ankstesnėje audito ataskaitoje nurodytų rekomendacijų, toliau darė analogiškus ir kitus pažeidimus, kas rodė, kad jo veiksmai negali būti vertinami kaip lengvabūdiški ar aplaidūs. Papeikimo ieškovui paskyrimo pagrįstumo nepaneigia ir tai, kad buvo nustatytas tik 2 dienų pasiaiškinimo dėl savo veiksmų pateikimo terminas, kadangi DK nenumato minimalaus termino. Be to, ieškovas per minėtas dvi dienas pateikė paaiškinimą, dėl to nereiškė pretenzijų, juo labiau, kad paaiškinimo terminas nedarė įtakos drausminės nuobaudos rūšies parinkimui. Nurodė, kad skiriant ginčijamą nuobaudą buvo įvertintos ir kitos aplinkybės, t. y. kad ieškovo veiksmais Ligoninei buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, o dėl viešųjų pirkimų procedūrų nesilaikymo ir žalos padarymo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl visų išdėstytų aplinkybių atsakovas nesutinka su ieškovo pateikto apeliacinio skundo argumentais.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir tenkinti jo apeliacinį skundą. Nurodo, kad byloje esantys duomenys neginčijamai nepatvirtina, jog buvo pažeisti Įstatymo reikalavimai ir kad tai yra jo kaltė, nes pati savivaldybė, kaip Ligoninės steigėja ir vienintelė akcininkė, nevykdė savo pareigos Ligoninės įstatuose patvirtinti Ligoninės vidaus kontrolės tvarką, kas esmingai prisidėjo prie Ligoninės vidaus kontrolės problemų. Be to, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad jis tik formaliai kreipėsi į Administracijos direktorių dėl audito atlikimo, kadangi kreipėsi dėl išsamaus neplaninio, o ne ribotos apimties, kuris ir buvo atliekamas, autito atlikimo. Stengėsi šalinti pirmojoje audito ataskaitoje nurodytus trūkumus, nors jokių terminų ir aiškių rekomendacijų kaip tai ir kokiu terminu padaryti nurodyta nebuvo. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai buvo pateikęs Ligoninės valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo projektą. Nustatytas itin trumpas raštiško pasiaiškinimo dėl galimo darbo drausmės pažeidimo terminas sudarė itin didelių kliūčių ir nepatogumų. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad jis Ligoninei padarė turtinio ar neturtinio pobūdžio žalą. Ieškovas pabrėžia ir tai, kad dalis aplinkybių, kurios buvo įvertintos, kaip darbo drausmės pažeidimas, atsakovui paaiškėjo žymiai anksčiau, dėl ko jam drausminė nuobauda buvo skirta praėjus net 5 mėnesiams nuo aplinkybių paaiškėjimo dienos, nors DK numatytas tik 1 mėnesio naikinamasis drausminės nuobaudos skyrimo terminas nuo aplinkybių paaiškėjimo dienos.

Apeliaciniai skundai atmetami, o (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014 metais Ligoninėje buvo atlikti 3 auditai, o po paskutiniojo, atlikto 2014 m. lapkričio 6 d., ieškovui S. O., kuris iki 2014 m. gruodžio 5 d. dirbo Ligoninės vyriausiuoju gydytoju, 2014 m. lapkričio 25 d. Administracijos direktoriaus Įsakymu buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Ieškovas 2015 m. spalio 28 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas panaikinti Administracijos direktoriaus Įsakymą. Ieškinyje ieškovas tvirtino, jog viena griežčiausių drausminių nuobaudų jam yra skirta nepagrįstai, nes Įsakyme aptarti pažeidimai nėra detalizuoti, dėl dalies netikslumų, susijusių su Ligoninės darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos nustatymu bei darbo apmokėjimo klausimų svarstymu slaugos tarybose, atsakomybė tenka ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, kad negalima buvo konstatuoti, kad jis padarė darbo drausmės pažeidimą DK 234 straipsnio prasme. Taigi ieškovas ne tik nesutiko su jam paskirtos drausminės nuobaudos rūšimi, tačiau iš esmės neigė padaręs darbo drausmės pažeidimus, nors dalį audito ataskaitose nurodytų trūkumų ir pripažino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas išties padarė darbo drausmė pažeidimą, tačiau jam paskirta drausminė nuobauda, įvertinus visas susiklosčiusias aplinkybes, yra pernelyg griežta. Dėl šios priežasties ieškovui iš atsakovo buvo priteista tik pusė jo turėtų išlaidų, sumokėtų už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą. Apeliaciniais skundais ieškovas prašo pakeisti skundžiamą sprendimą jam priteisiant visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas, tvirtindamas, kad ieškovo, kaip Ligoninės vyriausiojo gydytojo veiksmai, buvo tyčiniai, sąmoningi ir kartojosi, – panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo S. O. ieškinys būtų atmestas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atlikus virš minėtus tris Ligoninės auditus buvo nustatyta, kad Ligoninė, pažeisdama Įstatymo 3 str. įtvirtintus pagrindinius pirkimo principus, atliko hemodializės aparatų ir priemonių hemodializei pirkimą, įsigijo lengvąjį automobilį tinkamai neatlikusi viešojo pirkimo procedūrų, ir taip pažeidė Įstatymo 85 str. nustatytą pirkimų tvarką; 2) ieškovas nevykdė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 str. 1 d. ir Ligoninės įstatų 6.4.7. punkte nustatytos pareigos – suderinus su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtinti įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, nesvarstė darbo apmokėjimo klausimų Ligoninės gydymo ir slaugos tarybose, neužtikrino Ligoninės lėšų ir turto efektyvaus panaudojimo, taip pažeidė Ligoninės įstatų 6.4.6., 8.4.2., 9.5.2. punktus. Su visomis trimis atliktų auditų išvadomis ieškovas buvo susipažinęs, apie nustatytus trūkumus žinojo, su dalimi jų sutiko, dalį atsakovo pateiktų rekomendacijų įvykdė ir pažeidimus šalino, taip pat pateikė pastabas dėl dalies audito išvadų nepagrįstumo (21, 23, 27, 71, 77 b. l.). Audito išvados nenuginčytos įstatymo nustatyta tvarka. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog ieškovas S. O. iš dalies sutiko su audito ataskaitų turiniu, juo labiau, kad iš ieškovo pozicijos bei procesinių dokumentų turinio matyti, kad jis išties pripažino dalį audito ataskaitomis nustatytų Ligoninės veiklos, o kartu ir savo darbo, veiklos trūkumų. Esant nustatytiems minėtiems Ligoninės veiklos trūkumams, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, kaip Ligoninės steigėjas, turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui, tuo metu ėjusiam Ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai bei detaliai aptarė, kodėl Įsakymo turinys, kuriame nėra detalizuota, kokių konkrečiai pareigų neatliko ieškovas, nesudaro pagrindo pripažinti egzistuojant esminių drausminės nuobaudos skyrimo pažeidimų, todėl papildomai šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nebepasisako.

Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nepagrįstai tvirtina, kad buvo pažeisti drausminės nuobaudos skyrimo terminai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovui drausminė nuobauda turėjo būti skiriama per mėnesį nuo pirmosios audito ataskaitos priėmimo, t.y. per mėnesį nuo 2014 m. birželio 30 d. (14-21), kadangi drausminė nuobauda iš esmės skirta įvertinus 2014 m. lapkričio 6 d. Ligoninės poauditinės veikos rezultatų audito ataskaitą (35 b. l.). Taigi Administracijos direktoriaus Įsakymu drausminė nuobauda ieškovui S. O. buvo skirta nepažeidžiant DK 241 str. 1 d. įtvirtintų drausminės nuobaudos skyrimo terminų. Čia papildomai pažymėtina ir tai, kad pirmasis 2014-06-30 Ligoninės auditas buvo ribotos apimties, dėl ko po jo buvo atliekami dar du – 2014-10-24 viešųjų pirkimų ir 2014-11-06 poauditinės veikos rezultatų, auditai (61 – 71, 72 – 77 b. l.). Bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad darbo drausmės pažeidimo konstatavimui esminę reikšmė turėjo jau minėtų paskutiniųjų dviejų auditų rezultatai ir tai, kad ieškovas nevykdė ankstesnėje audito ataskaitoje nurodytų rekomendacijų, toliau darė analogiškus ir kitus pažeidimus, nuo kurių konstatavimo iki Įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui priėmimo nepraėjo 1 mėnesio terminas.

Tačiau, nepaisant pirmiau išdėstytų argumentų, patvirtinančių, jog ieškovui drausminės nuobaudos skyrimo klausimas buvo svarstytas pagrįstai, nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovui parinkta drausminės nuobaudos rūšis – papeikimas, atitiko darbo drausmės pažeidimo pobūdžiui ir sunkumo laipsniui. Nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką vadovaujančių darbuotojų veiklos vertinimui išties taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad būtent papeikimas yra tinkamiausia taikyti ieškovui nuobaudos rūšis.

Iš Administracijos direktoriaus priimto Įsakymo matyti, kad ieškovui S. O. drausminė nuobauda buvo paskirta už tai, kad Ligoninė, pažeisdama Įstatymo 3 str. įtvirtintus pagrindinius viešųjų pirkimų principus, atliko hemodializės aparatų ir priemonių hemodializei pirkimą, įsigijo lengvąjį automobilį, neatlikusi viešojo pirkimo ir taip pažeidė Įstatymo 85 str. nustatytą pirkimų tvarką, o ieškovas nevykdė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 str. 1 d. ir Ligoninės įstatų 6.4.7. punkte nustatytos pareigos – suderinus su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtinti įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, nesvarstė darbo apmokėjimo klausimų ligoninės gydymo ir slaugos tarybose, neužtikrino ligoninės lėšų ir turto efektyvaus panaudojimo, taip pažeisdamas Ligoninės įstatų 6.4.6., 8.4.2., 9.5.2. punktus (35-36 b. l.). Taigi matyti, jog darbo drausmės pažeidimai kilo iš viešųjų pirkimų procedūrų nesilaikymo ir Ligoninės vidinių teisės aktų savalaikio nepriėmimo ir tinkamo neįgyvendinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų visumos, pažeidimų pobūdžio ir nustatytų aplinkybių turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad paskirtoji drausminė nuobauda ieškovui yra per griežta. Bylos duomenys patvirtina, jog viešuosius pirkimus vykdė ne pats ieškovas S. O., Ligoninėje, nors kai kuriais aspektais ir neatitinkančios tuo metu galiojusio Įstatymo reikalavimų, buvo patvirtintos viešųjų pirkimų taisyklės, buvo sudaryta viešųjų pirkimų komisija, paskirti viešųjų pirkimų organizatoriai. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad Ligoninės steigėja atsakovė pati neatliko visų reikiamų veiksmų (Ligoninės įstatuose nepatvirtino pareigos suderinus su įstaigos stebėtojų taryba tvirtinti įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, neatsižvelgė į tai, kad Ligoninės stebėtojų taryba neveikia, nes joje trūksta dviejų narių, skiriamų įstaigos steigėjo). Ieškovui iki atliktų auditų jokių pretenzijų dėl darbo trūkumų einant vyriausiojo gydytojo pareigas pareikšta nebuvo ir drausminė atsakomybė netaikyta. Ieškovas nagrinėjamu laikotarpiu pats buvo kreipęsis į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją dėl pilnos apimties audito atlikimo (13 b. l.), vadovaudamasis atliktų auditų ataskaitų rekomendacijomis ėmėsi priemonių darbo trūkumams pašalinti ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybai teikė tvirtinti Ligoninės organizacinę struktūrą bei Ligoninės padaliniuose numatomų pareigybių pavadinimus ir jų skaičių, Kontrolės audito tarnybai teikė paaiškinimus dėl rekomendacijų bei patvirtino audito ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų rekomendacijų įgyvendinimo planą (24 – 32 b. l.). Nors iš ieškovo pasiaiškinimo dėl galimo darbo drausmės pažeidimo paprašyta 2014-11-18 (33 b. l.), tačiau jau 2014-11-12 atsakovo kontrolės komiteto posėdyje iš anksto be ieškovo paaiškinimo buvo nuspręsta ne tik dėl drausminės atsakomybės taikymo, bet ir dėl konkrečios drausminės nuobaudos – papeikimo taikymo ieškovui. Tai patvirtina, jog ieškovo darbo trūkumus įtakojo tiek Ligoninės, tiek atsakovo organizacinio darbo trūkumai, nepasiektas atitinkamas bendradarbiavimo lygis, o ieškovas kryptingai, sąmoningai ar tyčia nesiekė nevykdyti ar netaisyti atsakovės nustatytų trūkumų, rekomendacijų ar nurodymų. Byloje nėra faktinių duomenų apie atsakovei ieškovo kaltais veiksmais ar neveikimu padarytą žalą. Todėl sutiktina su teismo išvada, kad ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, yra pernelyg griežta.

Tokios išvados, priešingai nei tvirtina atsakovas apeliaciniu skundu, nepaneigia tai, kad ieškovas S. O., kreipdamasis į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Administracijos direktorių, jau žinojo apie vykdomą auditą ir tokiu būdu tik bandė sudaryti gerą įspūdį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas prašė atlikti išsamų Ligoninės finansinį, veikos ir valdymo neplaninį auditą (13 b. l.), o vėliau, kaip jau minėta, stengėsi vykdyti audito ataskaitose nurodytas rekomendacijas. Tai leidžia pagrįstai spręsti, kad ieškovas siekė išsiaiškinti Ligoninės veiklos trūkumus bei ėmėsi priemonių šiems trūkumams šalinti. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo ir tai, kad dalis ieškovo pareigų, nors ir nebuvo patvirtintų Ligoninės įstatuose, buvo numatytos įstatyme, kuriuo jis privalėjo vadovautis kasdieninėje veikloje. Tačiau šis argumentas, nors ir yra pagrįstas, tačiau niekaip nepaneigia virš išdėstytų duomenų bei to, kad pats Ligoninės steigėjas nebuvo pakankamai atidus reglamentuodamas Ligoninės veiklą savo kompetencijos ribose. Aplinkybė, kad ieškovui per visą darbo Ligoninės vyriausiuoju gydytoju laiką nuo 2010 m. lapkričio 3 d. (8-10 b. l.) nebuvo taikyta drausminių nuobaudų ar reikšta reikšmingų pretenzijų dėl Ligoninės darbo veiklos, priešingai nei tvirtinama atsakovo apeliaciniame skunde, leidžia vertinti, kad S. O. darbo drausmės pažeidimai nebuvo sistemingi, pasikartojantys ilgą laiką, dėl ko vienos griežčiausių drausminės nuobaudos rūšių skyrimas negali būti vertinamas kaip adekvatus ir proporcingas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet taip pat siekiama maksimaliai užtikrinti, kad ir darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009). Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo reikalavimas ieškovui raštu dėl nustatytų pažeidimų pasiaiškinti per itin trumpą laiką, t.y. 2 dienas, nors ir nėra draudžiamas DK, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į trijose audito ataskaitose nustatytų pažeidimų apimtį bei jų pobūdį, buvo aiškiai per trumpas. Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį, atsakovas turėjo vertinti ir atsižvelgti į ieškovo pasiaiškinime išdėstytus argumentus, kurie dėl laiko stokos galėjo būti neišsamūs ir galėjo būti nepasisakyta dėl visų argumentų.

Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog dėl ieškovo veiksmų Ligoninė patyrė turtinio ir neturtinio pobūdžio žalą, o taip pat nukentėjo įstaigos prestižas, kadangi yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokio pobūdžio aplinkybės galėtų būti reikšmingos, jei būtų įrodytos. Šiuo atveju byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie tai, kokia žala padaryta atsakovei, ar ji ikiteisminio tyrimo metu pripažinta civiline ieškove, ar yra pareiškusi ir kokio dydžio ieškinį dėl žalos atlyginimo. Pagal bylos duomenis, ikiteisminis tyrimas nebaigtas, nėra duomenų, kaip tyrimas susijęs su ieškovu, ar jam pareikšti įtarimai ir pan. (115-117 b. l.). Todėl šis argumentas negali būti pagrindu ieškovu S. O. skirti vieną griežčiausių drausminių nuobaudų – papeikimą.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

Kaip jau minėta, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovui S. O. skirta drausminė nuobauda – papeikimas, atsižvelgiant į susiklosčiusių aplinkybių visumą, yra pernelyg griežta, dėl ko visiškai pagrįstai tenkino ieškovo pareikštą ieškinį. Nepaisant to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas privalėjo priteisti visas ieškovo turėtas išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Čia pabrėžtina tai, kad ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš esmės tvirtino nepadaręs darbo drausmės pažeidimų ir šiuo pagrindu prašė panaikinti jam skirtą nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas, nors ir tenkino ieškinį, tačiau sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstė argumentus, kad dalis ieškovo ieškinio pagrindo nepasitvirtino, nes ieškovas išties padarė darbo drausmės pažeidimą. Tai reiškia, kad teismas pripažino tik tai, kad skirta drausminė nuobauda yra per griežta, tačiau nepripažino, kad darbo drausmės pažeidimas nebuvo padarytas. Taigi iš viso skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog pagrįstais pripažinta apie pusę ieškovo ieškinyje nurodyto faktinio pagrindo reikalavimų. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškovui priteisti tik pusę jo turėtų bylinėjimosi išlaidų yra pagrįstas, nepažeidžia CPK 93 str. reikalavimų ir atitinka Rekomendacijose nurodytus reikalavimus. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai minėtų nustatytų aplinkybių nepaneigia ir nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.