Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai S. Ž., jos ir suinteresuoto asmens E. Ž. atstovui advokatui Mečislovui Norvaišui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. Ž. su savivaldybės institucija, duodančia išvadą – Lazdijų rajono savivaldybės administracija dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą globotinio vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. 2007 m. lapkričio 9 d. teismo sprendimu M. Ž. buvo pripažintas neveiksniu. 2017 m. spalio 26 d. sprendimu ankstesnis sprendimas peržiūrėtas, M. Ž. pripažintas neveiksniu visose turtinių santykių srityse, tarp kurių ir paveldėjimo teisiniai santykiai. 2022 m. vasario 9 d. nutartimi M. Ž. globėja paskirta S. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė M. Ž. mama. Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas – žemės sklypai ir statiniai (duomenys neskelbtini), atsirado galimybė paveldėti pagal įstatymą jos vaikams, t. y. M. Ž. ir E. Ž. E. Ž. pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą po motinos L. Ž. mirties, tačiau ji tokio pareiškimo globotinio M. Ž. vardu notarui nepateikė, nes nežinojo, kad ji turi pareikšti M. Ž. valią dėl palikimo priėmimo. Ji turi tik vidurinį išsilavinimą, neturi tokios gyvenimiškos patirties ir apie tai nežinojo, be to, netrukus po L. Ž. mirties mirė ir jos motina, todėl jai buvo sunkūs metai. Šią aplinkybę jai vėliau paaiškino jos brolis, tačiau trijų mėnesių terminas jau buvo pasibaigęs. Prašo šias priežastis pripažinti svarbiomis ir praleistą trijų mėnesių terminą atnaujinti.

Tuo pačiu prašo išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą M. Ž. vardu po jo motinos L. Ž. mirties. Ji yra M. Ž. globėja, nuolat juo rūpinasi. Šiuo metu M. Ž. gyvena tėvų sodyboje, ji yra užtikrinusi, kad jis būtų prižiūrimas ir juo būtų tinkamai rūpinamasi. Jų šeima gyvena Vilniuje, čia ji yra įsigijusi žemės sklypą ir gavusi leidimą namo statybai, todėl ketina apsigyventi Vilniuje, planuojamame pasistatyti name. Suprojektuotame gyvenamajame name yra numatytas ir kambarys M. Ž., todėl pastačius ir įrengus gyvenamąjį namą, M. Ž. ketina apgyvendinti šiame name su jos šeima. Namo statybai jie ketina parduoti dalį žemės sklypų, likusių po L. Ž. mirties, svarsto, kad būtų naudingiau vėliau parduoti ir visą L. Ž. sodybą, nes kai jos šeima gyvena Vilniuje, tai priežiūra ir rūpinimasis statiniais Lazdijų r. sav. reikalauja daug laiko, tampa neekonomiška turtą išlaikyti. Taigi, nors L. Ž. turtas neapsunkintas skolomis, tačiau būtų ekonomiškiau palikimo M. Ž. vardu nepriimti, tuomet visą palikimą priimtų kitas L. Ž. sūnus E. Ž., priimtu turtu galėtų disponuoti jis, pasirūpinti gyvenamojo namo statyba ir taip užtikrinti M. Ž. interesus. Tuo atveju jeigu būtų priimtas palikimas ir M. Ž. vardu, jai tai keltų papildomų rūpesčių, nes nusprendusi realizuoti turtą turėtų kreiptis į teismą ir gauti leidimą, o tai keltų papildomus rūpesčius, turėtų vykti į teismą ir tvarkyti dokumentus. Atsižvelgusi į šiuos argumentus, prašo leisti atsisakyti priimti palikimą neveiksnaus M. Ž. vardu po jo motinos L. Ž. mirties.

Suinteresuotas asmuo E. Ž. su pareiškimu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. M. Ž. yra jo jaunesnysis brolis, kurio globėja yra jo sutuoktinė S. Ž. Jis pritaria pareiškėjos argumentams, kad atnaujinus terminą M. Ž. vardu būtų atsisakyta priimti palikimą po jų motinos mirties, nes M. Ž. bus pasirūpinta.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos globotinis neveiksnus M. Ž. yra mirusios L. Ž. sūnus ir pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Pareiškėja palikimo po globotinio motinos mirties globotinio vardu nepriėmė ir jo neatsisakė. L. Ž. paliko nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), kuris neapsunkintas skolomis. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

2017 m. spalio 26 d. sprendimu 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimas pakeistas, M. Ž. pripažintas neveiksniu šiose turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriai; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai, dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje. M. Ž. pripažintas neveiksniu ir šiose asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros (b. l. 6–9). 2022 m. vasario 9 d. nutartimi, po to kai (duomenys neskelbtini) mirė M. Ž. mama ir jo globėja L. Ž., M. Ž. globėja paskirta S. Ž. (b. l. 10–12). Gimimo liudijimai patvirtina, kad E. Ž. ir M. Ž. tėvai – V. Ž. ir L. Ž. (b. l. 14–15). Iš santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėja ir M. Ž. globėja S. Ž. yra E. Ž. sutuoktinė (b. l. 16). M. Ž. neįgalus, jo darbingumo lygis – penkiolika procentų (b. l. 19–20). V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), L. Ž. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–22). Pažymėjimas apie nekilnojamąjį turtą patvirtina, kad L. Ž. vardu registruoti trys žemės sklypai ir keturiolika statinių (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė pagal interneto svetainėje www.registrucentras.lt paskelbtas nekilnojamojo turto vertes yra 54 177 Eur (35 607 Eur už statinius ir 18 570 už žemės sklypus) (b. l. 23–32). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po L. Ž. mirties pareiškimą dėl palikimo priėmimo pateikė E. Ž. (b. l. 33–34). Iš gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad S. Ž. šeimai išnuomotas butas Vilniaus m. (b. l. 35–42). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad S. Ž. asmeninės nuosavybės teise yra įsigijusi žemės sklypą Vilniaus m., kurio paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (b. l. 43). 2021 m. liepos 27 d. S. Ž. išduotas leidimas gyvenamojo namo statybai pagal 2020 m. parengtą projektą (b. l. 44–53). Pareiškimais E. Ž., A. Ž. ir E. Ž. patvirtino, kad jie neprieštarauja, kad S. Ž. išnuomotame bute (duomenys neskelbtini), gyventų ir M. Ž. (b. l. 54–56).

Teismas konstatuoja:

I. Dėl praleisto termino atnaujinimo

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 straipsnis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą, trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 576–578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecinė teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad M. Ž. teismo sprendimu pripažintas neveiksniu paveldėjimo teisinių santykių srityje, todėl negali pats realizuoti savo teisės priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą, jo vardu priimti palikimą turėjo pareigą jo globėja S. Ž. (CK 5.56 straipsnis). Byloje nustatyta, kad S. Ž. nepateikė pareiškimo notarui M. Ž. vardu, nes nežinojo teisinio reguliavimo, ji neturi patirties šioje srityje, neturi teisinio išsilavinimo, be to, S. Ž. globėja paskirta tik 2022 m. vasario 9 d. nutartimi, t. y. tuomet, kai trijų mėnesių terminas pateikti pareiškimui jau buvo pasibaigęs, nes L. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), todėl šis trijų mėnesių terminas baigėsi (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad S. Ž. dėl ne nuo jos valios priklausančių priežasčių praleido įstatymo numatytą terminą pareiškimui pateikti.

Suinteresuotas asmuo neprieštarauja dėl šio termino atnaujinimo, todėl termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, termino atnaujinimas atitinka ir neveiksnaus asmens interesus. Atsižvelgęs į tai teismas sprendžia, kad terminas palikimui priimti nagrinėjamu atveju praleistas dėl svarbių (objektyvių) priežasčių, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra pakankamas pagrindas jam atnaujinti (CK 5.50, 5.57 straipsniai).

II. Dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu

Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai (CK 5.56 straipsnis). CK 3.244 straipsnio 3 dalis numato, kad visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.244 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad įstatyme vartojama sąvoka ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Taigi, globos instituto paskirtis ir jį reglamentuojančios nurodytos teisės normos suponuoja globėjui imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus globotinio interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugą ir šio turto gausinimą, bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Tuo atveju, jei įpėdinis yra neveiksnus ir jo vardu veikia globėjas, jis ir išreiškia valią globotinio vardu dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo, tačiau būtent neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas.

Teismui sprendžiant dėl leidimo neveiksnaus asmens vardu sudaryti sandorį išdavimo klausimą, visų pirma svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus. Byloje nenustatyta, kad palikėja L. Ž. turėjo kreditorių, ar kad jos palikimas būtų kitaip suvaržytas, vien tik L. Ž. nekilnojamojo turto vertė pagal statistinį vertinimą siekia 54 177 Eur, taigi, neigiamas palikimo balansas nenustatytas, todėl palikimo priėmimas yra teisiškai pagrįstas ir ekonomiškai naudingas neveiksniam asmeniui bei užtikrina jo interesus ir jo poreikių tenkinimą ateityje.

Spręstina, ar pareiškėjos nurodytos priežastys atsisakyti priimti palikimą neveiksnaus globotinio vardu nustatytų aplinkybių kontekste laikytinos atitinkančiomis jo interesus. Globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Iš CK 3.240 straipsnio 2 dalies matyti, kad, sudarydamas sandorius, globėjas turi veikti ne savo nuožiūra ir ne savo ar kitų asmenų interesais, o būtent išskirtinai globotinio interesais, todėl ketinamas sudaryti sandoris ne tik neturi prieštarauti globotinio interesams, bet turi būti jam naudingas (CK 3.244 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pareiškėja siekia atsisakyti globotinio vardu paveldėti po jo motinos likusį vertingą nekilnojamąjį turtą, todėl toks sandoris nėra sudaromas globotinio interesais. Nors pareiškėja nurodo, kad iš L. Ž. palikimo gautas lėšas investuos į gyvenamojo namo statybą Vilniuje, kur ketina apgyvendinti ir M. Ž. ir rūpintis juo. Toks pareiškėjos elgesys neabejotinai vertintinas kaip moraliai pagirtinas, tačiau teismas negali būti tikras, kad situacija dėl kokių nors objektyvių ar subjektyvių priežasčių nepasikeis ir neiškils grėsmė neveiksnaus asmens poreikių tenkinimui. Net tuo atveju, jeigu neveiksnaus asmens vardu esantis turtas teismo leidimu bus parduotas, o pinigai investuoti į pareiškėjos statomą gyvenamąjį namą, bus aišku, kiek M. Ž. lėšų bus investuota į pareiškėjos turtą, todėl dėl kokių nors priežasčių nutrūkus šiems globos santykiams, bus galima spręsti dėl globotinio teisėtų interesų gynimo. Tuo tarpu leidus pareiškėjai atsisakyti priimti palikimą globotinio vardu, M. Ž. liktų be jokios materialinės paramos ateityje.

Suprantama, kad palikimą sudarančio turto dalis reikalauja išlaikymo, sukuria papildomas pareigas pareiškėjai, tačiau būtent toks globos tikslas ir prasmė, nes ja siekiama įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus, o tam reikia papildomų pastangų. M. Ž. įgijus nekilnojamąjį turtą, nebūtų atimta galimybė juo disponuoti ar gauti pajamas iš šio nekilnojamojo turto, jį pardavus, išnuomojus ar kt. Be to ir pati paveldėjimo teisė yra civilinių teisių objektas, kuriuo galima disponuoti gavus išankstinį teismo leidimą (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 3.244 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu įgyvendinus teisę atsisakyti priimti palikimą, pareiškėjos globotinis liktų be jokių turtinių teisių ir materialaus turto, kuris ateityje galėtų patenkinti jo poreikius, pasikeitus aplinkybėms tuo atveju, jeigu pareiškėja nebegalėtų ar nenorėtų pasirūpinti juo. Atsižvelgus į tai, teismas sprendžia, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos patogumams negali būti teikiamas prioritetas prieš neveiksnaus asmens teisėtus interesus.

Atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, pareiškėjos prašymas išduoti leidimą atsisakyti neveiksnaus M. Ž. vardu priimti palikimą, atsiradusį po motinos L. Ž. mirties, netenkintinas kaip neatitinkantis jo interesų.

III. Dėl procesinės bylos baigties

Atsisakymo priimti palikimą, esant praleistam CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, visų pirma turi būti patenkintas prašymas dėl leidimo išdavimo atstovui pagal įstatymą atsisakyti priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu ir tik po to sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino atnaujinimo. Abu minėti klausimai yra tarpusavyje susiję tuo aspektu, kad atsisakius išduoti leidimą, atstovas pagal įstatymą neturi teisės atsisakyti priimti palikimą, todėl tokiu atveju termino atnaujinimas atsisakyti priimti palikimą, ar termino neatnaujinimas neturi jokios teisinės reikšmės. Atsižvelgus į tai, šiuo procesiniu sprendimu neatnaujintinas ir terminas pareiškimui pateikti.

Kaip minėta, sudarydamas sandorius, globėjas turi veikti ne savo nuožiūra ir ne savo ar kitų asmenų interesais, o būtent išskirtinai globotinio interesais, priimami sprendimai turi naudingi globotiniui (CK 3.240 straipsnio 2 dalis, 3.244 straipsnio 1 dalis), o teismui pripažinus, kad atsisakymas priimti palikimą globotinio vardu pažeidžia jo interesus, aptartos nuostatos imperatyviai suponuoja pareiškėjos, kaip neveiksnaus M. Ž. globėjos, pareigą priimti globotinio vardu globotiniui ekonomiškai naudingą sprendimą – priimti palikimą po motinos L. Ž. mirties.

Globos ir rūpybos institucijos yra savivaldybių ar apskričių institucijos, kurios prižiūri ir kontroliuoja globėjų ir rūpintojų veiklą (CK 3.241 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas nustato šioms institucijoms užtikrinti, kad globėjai veiktų išimtinai globojamųjų interesais ir užtikrintų jų teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą.

Teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus, išskyrus nutartį leisti paimti vaiką ir jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą, apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą, neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 11 dalis). Todėl atmetus pareiškimą, pareiškėja privalo vykdyti jai aukščiau nurodytų teisės normų nustatytą pareigą ir kreiptis dėl palikimo priėmimo globotinio vardu po jo motinos mirties. Globos institucijos pareiga užtikrinti, kad globėjai veiktų išimtinai globojamųjų interesais ir užtikrintų jų teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priėmus pareiškėjos pareiškimą, buvo siunčiami procesiniai dokumentai, todėl susidarė 4,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, jos nepriteistinos, nes nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso ko­dekso 290–291, 582 straipsniais,

nutaria:

S. Ž. prašymą atmesti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji privalo vykdyti jai nustatytą pareigą ir kreiptis dėl palikimo priėmimo globotinio vardu po jo motinos mirties.

Atkreipti globos institucijos dėmesį, kad jos pareiga užtikrinti, kad globėjai veiktų išimtinai globojamųjų interesais ir užtikrintų jų teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą.

Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus. Likusi nutarties dalis neskundžiama.