- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-2092-115/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08935-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pirm.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- D. L.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant Laisvidai Versekienei, dalyvaujant atsakovo atstovui R.Mikliušui, ieškovei J. L., jos atstovei adv. A.Vaišnorienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui D. L. dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo D. L. priešieškinį ieškovei J. L. dėl tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė J. L. prašė teismo nustatyti nepilnametės dukros U. M. gyvenamąją vietą su motina J. L., priteisti iš tėvo D. L. nuo ieškinio padavimo dienos išlaikymą dukrai U. M. po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 13 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki ieškinio padavimo dienos. Paaiškino, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti prašomą priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas dukrai augti, mokytis bei lavintis sąlygas.
Atsiliepimas
Atsakovas D. L. priešieškiniu prašė nustatyti jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Atsiliepimu prašė netenkinti ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš dalies netenkinti ieškovės reikalavimo dėl 800 Lt dydžio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai priteisimo. Paaiškino, kad ieškovė nepagrindė transporto išlaidų dukrai, išlaidos maistui pamėnesiui svyruoja kelis kartus, ieškovė neperka kas mėnesį dukrai tiek aprangos, kiek ji nurodė. Atsakovas įtaria, kad reikalaujamas 800 Lt dydžio išlaikymas būtų skiriamas ne tik U. M. poreikiams tenkinti. Per gyvenimo skyrium laikotarpį atsakovas nuolat bendraudavo su dukra, savaitgalius ir vasaras mergaitė praleido pas tėvą, kuris tuo metu išlaikė dukrą, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti išlaikymo įsiskolinimo.
Tiesiogiai posėdyje išklausyta nepilnametė U. M. pasakojo, kad gyvena su mama, mokosi 1 klasėje, lanko popchorą ir šokių būrelį. Savaitgaliais ji važiuoja pas tėtį į kaimą, kur vasarą tėčio sodyboje susirenka daug gyventojų, žmonės švenčia šventes. Sodyboje tėtis gamina ir ledus. U. M. geriau patinka gyventi Vilniuje negu kaime, bet atostogas ji norėtų praleisti po lygiai ir su mama, ir su tėčiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-01-12 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nustatė nepilnametės Urtės M. L. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatė nepilnametės Urtės M. L. bendravimo su atsakovu tvarką: 1.1 D. L. kiekvieno mėnesio II (antrą) ir IV (ketvirtą) savaitgalį paima nepilnametę dukrą U. M. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18:00 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19:00 val. Jei buvimo su dukra metu po sekmadienio seka nedarbo ar oficiali šventės diena, tai tėvas D. L. turi teisę grąžinti U. M. į gyvenamąją vietą nedarbo ar oficialios šventės dieną iki 19:00 val.; 1.2 D. L. su nepilnamete dukra U. M. praleidžia visas dukros rudens atostogas, pusę žiemos ir pusę vasaros atostogų. J. L. su nepilnamete dukra U. M. praleidžia visas dukros pavasario atostogas, pusę žiemos ir pusę vasaros atostogų. 1.3 D. L. porinių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) praleidžia su nepilnamete dukra U. M., neporiniais metais Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25 d. ir 26 d.). Tėvas D. L. porinių metų Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienį) praleidžia su nepilnamete dukra U. M., neporiniais metais Šv. Velykų antrą dieną (pirmadienį). J. L. neporinių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) praleidžia su nepilnamete dukra U. M., poriniais metais Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25 d. ir 26 d.). Motina J. L. neporinių metų Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienį) praleidžia su nepilnamete dukra U. M., poriniais metais Šv. Velykų antrą dieną (pirmadienį). 1.4 D. L. praleidžia su nepilnamete dukra U. M. kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį). Motina J. L. praleidžia su nepilnamete dukra U. M. kiekvienais metais Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį). 1.5 D. L. ir motina J. L. be jokių apribojimų nevaržant jų judėjimo laisvės gali išsivežti kartu nepilnametę dukrą U. M. į užsienį tuo laikotarpiu, kai pagal šį teismo sprendimą pas juos būna dukra.
Teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai Urtei M. L. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės ir 6893,33 Lt išlaikymo įsiskolinimą; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 216 Lt žyminį mokestį ir 10 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 10 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu
Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su kitu iš tėvų nustatymo
Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka (vaikas 2/3 dalis atostogų praleidžia su tėvu, o 1/3 dalį – su motina; iš 120 dienų atostogų vaikas 99 praleidžia su tėvu) yra nepriimtina, nes pažeidžia įstatyme nustatytą tėvų valdžios lygybės savo vaikų atžvilgiu principą. Atsižvelgdamas į U. M. amžių, gyvenimą kitoje vietovėje, su tuo susijusias kelionių išlaidas bei kelionėms skiriamą laiką, teismas nustatė minėtą tėvo bendravimo su nepilnamete dukra U. M. tvarką, kuri privaloma abiems tėvams.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo Nagrinėjamoje byloje minimalaus 800 Lt išlaikymas neatitinka vaiko poreikių patenkinimo kriterijaus. Būtina atsižvelgti, kad U. M. lanko prailgintą grupę mokykloje (200 Lt), šokių būrelį (50 Lt), popchoro būrelį (50 Lt), jai reikalingas ortodonto gydymas bei konsultacijos, nemažą dalį išlaidų sudaro vaiko teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimas (481 Lt). Ieškovė su dukra nuomojasi butą, moka 700 Lt nuomą ir mokesčius už komunalines paslaugas. Tokiu būdu, netgi sumažinus išlaidas aprangai, transportui, laisvalaikiui, teismas manė, kad per mėnesį U. M. poreikiams patenkinti reikia skirti 1600 Lt.
Teismas nustatė, kad atsakovas D. L. dirba UAB „Mulate“ gamybos kontrolieriumi. Nors jis nurodo, kad uždirba vos 100 Lt per mėnesį, tačiau teismas manė, kad tai neatitinka tikrovei. Jam priklausančioje sodyboje vystomas šokolado ir netradicinio skonio ledų gamybos verslas, produkcija realizuojama net užsienyje, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovo verslo partneris, duodamas interviu, kalba apie „gastronominę sąjungą“ su Dariumi, apie naujausią įrangą, turimas karves ir savo pieną, plečiamą gamybą. Molėtų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-12-05 rašte Nr. K5-(33.17)-106 atsakovas D. L. įvardijamas kaip verslininkas, turintis pastovias pajamas pragyvenimui, turintis sodybą „Terekota“. Be to atsakovas pagal verslo liudijimą teikia kaimo turizmo paslaugas. Apklausiama nepilnametė U. M. sakė, kad vasarą daug sodyboje gyventojų, sodyboje susirenka žmonės švęsti švenčių. Ieškovė patvirtino, kad prieš Naujuosius metus ji sulaukusi daug skambučių asmenų, norėjusių praleisti laiką sodyboje. Pagal byloje surinktus įrodymus teismas sprendė, kad D. L., turintis pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų Pijų, gimusį 1998-08-15, pirmoje santuokoje, turi ir gali skirti kiekvieną mėnesį po 600 Lt nepilnametės dukros U. M. išlaikymui.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Teismas konstatavo, kad nagrinėjant bylą atsakovas pripažino, jog nuo 2010-01-05 dukrai grynųjų pinigų nemokėjo, teismo nutarties dėl laikino išlaikymo priteisimo nevykdė. 2011-09-01 yra nupirkęs dukrai drabužius, maistą, visiškai išlaikydavo dukrą tuo laikotarpiu, kai dukra atostogaudavo pas tėvą. Ieškovė pripažino, kad gyvenant skyrium atsakovas yra skyręs dukrai 2800 Lt (400 Lt aprangai, 2400 Lt išlaikymas dukrai gyvenant pas tėvą kaime). Teismas nustatė, kad išsikėlusi į Vilnių ieškovė pradžioje gyveno savo tėvų bute, nuomos mokesčio nemokėjo, nepilnametė dukra lankė darželį, tokiu būdu dukrai buvo reikalingas mažesnio dydžio 800 Lt išlaikymas. Turėdamas mokėti kas mėnesį bent po 400 Lt, bet nevykdęs šios savo pareigos, atsakovas nuo 2010-01-05 sprendimo priėmimo dienai yra įsiskolinęs 6893,33 Lt (400 Lt x 24 mėn. + 7 d.(400 Lt : 30 d. x 7 d.) - 400 Lt – 2400 Lt) nesumokėto išlaikymo dukrai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D. L. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-12 sprendimą iš dalies pakeisti: 1. nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi Urte M. L. jos atostogų metu tvarką, nustatant, kad D. L. turi teisę nepilnametės dukters rudens, pavasario, papildomų ir žiemos atostogų metu su ja praleisti 5 darbo dienas. D. L. turi teisę nepilnametės dukters vasaros atostogų metu su ja praleisti ne mažiau kaip 7 savaites (arba 49 dienas) jos atostogų laiko; 2. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės ir 2 046,62 Lt išlaikymo įsiskolinimą; 3. panaikinti sprendimo dalį, kurioje teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 1000 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti; proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Nustatydamas vaiko bendravimo su tėvais tvarką, teismas visiškai neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad ieškovė, dirbdama pagal darbo sutartį, turi tik 4 savaites arba 28 dienas per metus atostogų, kurias gali praleisti su dukra. Nustačius, kad ieškovė galės su dukra praleisti iš viso 8 savaites per metus jos atostogų, lieka neaišku, ką mergaitė veiks likusias atostogų dienas viena, nebendraudama nei su tėvu, nei su motina. Teismui nustačius atsakovo prašomą bendravimo su dukra tvarką, mergaitei būtų užtikrintos sveikos gyvenimo sąlygos, turiningas atostogų leidimas kaime, gryname ore, taip pat sumažėtų ir ieškovei tenkanti išlaidų dukrai dalis. Juolab, kad ieškovė paaiškino, jog ketina vasaros atostogų metu dukrą vežti į stovyklas, kas sukels papildomų ir nepagrįstų išlaidų. Be to, teismas nenustatė, kokia bendravimo tvarka su tėvais bus dukros papildomų rudens atostogų metu.
2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad šalių išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 1600 Lt suma, kai tuo tarpu atsakovas finansiškai pajėgus kas mėnesį dukros išlaikymui mokėti po 600 Lt. Teismas visiškai nevertino ieškovės pateiktos išlaidų lentelės ir rašytinių įrodymų apie išlaidas, reikalingas dukros išlaikymui. Teismas neatsižvelgė, kad dukros išlaikymui ieškovės skiriama suma sudaro net 48 proc. visų jos bendrų išlaidų sumos. Ieškovė taipogi nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos išlaidas buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams. Ieškovės nurodyta suma yra reikalinga ne šalių dukros būtiniausiems poreikiams patenkinti, bet maksimaliems. Dukros lavinimui skirta suma yra nepagrįstai padidinta. Atsakovo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1100 Lt. Teismas visiškai neatsižvelgė, jog atsakovas turi pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką – iš pirmos santuokos gimusį nepilnametį sūnų P. L.. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių dukros išlaikymui per mėnesį reikia ne daugiau kaip 875 Lt, todėl šias išlaidas padalijus vadovaujantis proporcingumo principu pagal tėvų turtinę padėtį, atsakovas turėtų jos išlaikymui teikti 250 Lt kas mėnesį.
3. Priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą teismas neatsižvelgė, kad iki 2011 m. spalio mėn. atsakovas privalėjo išlaikyti du nepilnamečius vaikus iš pirmos santuokos, jo pajamos iki 2011 m. liepos mėn. sudarė tik 100 Lt gaunamo atlyginimo iš UAB „Mulate“, todėl teismas neturėjo pagrindo iš atsakovo už laikotarpį nuo 2010-01-05 iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisti daugiau kaip po 200 Lt kas mėnesį išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei šalių dukrai.
4. Pirmos instancijos teismas be jokio pagrindo iš atsakovo priteisė ieškovės advokatei apmokėti skirtas išlaidas – 1000 Lt, kadangi tokio atskiro prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ieškovės atstovė byloje nebuvo pateikusi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. L. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad patenkinus atsakovo prašymą leisti jam bendrauti su dukra 7 savaites vasaros atostogų metu, ieškovė netektų galimybės praleisti su savo dukra kasmetinių vasaros atostogų. Yra netikslinga tenkinti atsakovo prašymą skaidyti kiekvienas mokyklines dukros atostogas po kelias dienas dėl kelionės laiko ir išlaidų sąnaudų. Pažymėtina, kad kaimo turizmo sodyba, kurioje gyvena atsakovas, dėl neišmokėtos kredito dalies bankui gali būti greit prarasta, kadangi bankas kreditavimo sutartį jau nutraukė. Teismo priteistas išlaikymas proporcingai atitinka dukros poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Visos ieškovės nurodytos išlaidos yra būtinos siekiant užtikrinti šalių dukros poreikių patenkinimą. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas, baigęs du aukštuosius, verslininkas, todėl turi galimybę užsidirbti. Atsakovo nurodomos aplinkybės apie 100 Lt darbo užmokestį, gaunamą dirbant UAB „Mulate“ gamybos kontrolieriumi, yra abejotinos, kadangi viešumoje pasirodžius medžiaga tvirtina, kad įmonės apyvarta per mėnesį siekia apie 30000 Lt. Atsakovas slepia savo pajamas, prisidengdamas UAB „Mulate“ veikla, nes už kaimo turizmo paslaugas gauna papildomas pajamas UAB „Mulate“ organizuojant sodyboje šokolado degustacijas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas(atsakovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamete dukra, priteistas išlaikymas, jo įsiskolinimas ir visos ieškovės bylinėjimosi išlaidos.. Todėl kolegija atskirai pasisako dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo.
Dėl bendravimo su dukra tvarkos.
Kolegija pažymi, kad CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 straipsnyje. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Šioje byloje teismas nustatė, kad apeliantas D. L. su dukra U. M. bendrauja kiekvieno mėnesio II (antrą) ir IV (ketvirtą) savaitgalį, paimdamas ją iš namų pas save penktadienį ir grąžindamas sekmadienį arba kitą dieną, jeigu ji yra nedarbo ar oficiali šventės diena. Be to, tėvas su dukra praleidžia visas rudens atostogas, pusę žiemos ir pusę vasaros atostogų, porinių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), neporiniais metais Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25 d. ir 26 d.), porinių metų Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienį), neporiniais metais Šv. Velykų antrą dieną (pirmadienį), kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį). Apeliantui taip pat suteikta teisė be apribojimų dukrą išsivežti į užsienį tuo laikotarpiu, kai ji pagal teismo sprendimą būna pas tėvą. Tai rodo, kad teismas faktiškai nustatė maksimalų tėvo bendravimą su dukra, atsižvelgiant į jos amžių, mokymąsi mokykloje ir užimtumą, o taip pat abiejų tėvų ir vaiko interesus. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad teismo sprendimas šioje dalyje būtų pakeistas, pakeičiant teismo nustatytą bendravimo tvarką ar padidinant tėvui skirto su dukra bendravimo laiką atostogų metu, kadangi dėl to sumažėtų motinos galimybė bendrauti su dukra laisvu nuo mokyklos ir kitų užsiėmimų metu.
Pažymėtina, kad dukros gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, kuri dirba, tačiau faktiškai viena darbo dienomis turi užtikrinti mergaitės mokyklos ir kitų užsiėmimų lankymą, pamokų ruošimą, jos tinkamą priežiūrą. Tai rodo, kad motinai šių pareigų vykdymas atima daug laiko, tačiau jis negali būti tapatinamas su bendravimu dukros atostogų ar laisvu nuo mokyklos ir popamokinių užsiėmimų metu. Pažymėtina ir tai, kad visuotinai yra žinoma, jog mergaitėms yra daugiau reikalinga motina ir bendravimas su ja, kadangi jų tarpusavio ryšys yra stipresnis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto skundas dalyje dėl bendravimo tvarkos su dukra pakeitimo atmestinas.
Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodę, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, sudarant sąlygas dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).).
Pagal buvusią kasacinio teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800Lt, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m, sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra taip pat nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tai rodo, kad būtent vaiko interesų patenkinimo prioritetas bei tėvų turtinė padėtis yra tie kriterijai, kurie leidžia nukrypti nuo orientacinio vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad netgi sumažinus išlaidas aprangai, transportui, laisvalaikiui, ieškovės ir atsakovo U. M. poreikiams patenkinti reikia kas mėnesį 1600Lt, atsižvelgiant, kad dukra lanko prailgintą grupę mokykloje (200 Lt), šokių būrelį (50 Lt), popchoro būrelį (50 Lt), jai reikalingas ortodonto gydymas bei konsultacijos, o nemažą dalį išlaidų sudaro vaiko teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimas (481 Lt), kadangi motina su dukra nuomojasi butą, moka 700 Lt nuomą ir mokesčius už komunalines paslaugas. Taigi teismas pripažino pagrįstomis tik dalį išlaikymo išlaidų, kadangi ieškovė nurodė didesnes ir jas grindė pateiktais įrodymais (b.l.2-3,23-24, 26-30, 62-64, 67, 68-72,85, 169-173, 217). Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad teismo nurodyta dukros išlaikymui reikalinga suma yra neprotinga, nepagrįsta ir faktiškai neviršija 875Lt. Kad ieškovė gyvena nuomojame bute patvirtina byloje esantis Buities tyrimo aktas (b.l.47-48), kuriame nurodyta ir mokamas 700Lt nuomos mokestis, todėl tikėtina, kad dukros būsto išlaidos su mokesčiais per mėnesį sudaro apie 500Lt. Kolegija nesutinka su atsakovu, kad motina su dukra gali gyventi kaime esančiame name, kur kaip nurodė ieškovė gyvena ir atsakovo pirmoji žmona su vaikais. Be to, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir dėl kitų išlaidų, kurios yra priskirtos prie būtinų mergaitės lavinimui (kinui, teatrui, būrelių lankymui, ekskursijoms) ar saugumo užtikrinimui (važiavimui ne viešuoju transportu).
Byloje esantys dokumentai rodo, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro virš 3000Lt (b.l.218), o atsakovo oficialiai apie 1100Lt (52, 110-114). Atsakovas taip pat turi dar vieną nepilnametį vaiką (b.l. 126), todėl teigia, kad dukros išlaikymui jis gali skirti tik 250Lt. Tačiau kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad nurodytos oficialios pajamos neatspindi tikrosios atsakovo turtinės padėties, kadangi faktiškai jis yra verslininkas, užsiima kaimo turizmu, teikia apgyvendinimo paslaugas, gaminą šokoladą, augina avis, o abu sutuoktiniai turi nekilnojamojo turto (b.l.137, 142-147). Be to, dalis turto yra dovanota ir priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, todėl turimas jis gali būti parduotas ar sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo formos pakeitimo (CK3.196str.). Tokiu būdu kolegija sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis faktiškai yra geresnė nei ieškovės, todėl, atsižvelgiant net ir į turimą nepilnametį sūnų Pijų, gim. 1998m., apeliantas privalo teikti ne mažesnį kaip 600Lt dydžio išlaikymą dukrai, kadangi būtinos jos išlaikymo išlaidos bet kuriuo atveju viršija 1200Lt.
Teismas, įvertinęs 2400Lt sumai atsakovo teiktą išlaikymą dukrai gyvenant kaime ir drabužiais (400Lt), nustatė 6893,33Lt išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 400Lt į mėnesį už 2 metus 7d., teiktiną nuo 2010-01-05 iki sprendimo priėmimo dienos (2012-01-12), kadangi išsikėlusi į Vilnių ieškovė pradžioje gyveno savo tėvų bute, nuomos mokesčio nemokėjo,o nepilnametė dukra lankė darželį ir jos išlaikymui per mėnesį galėjo pakakti 800 Lt (800Lt:2 x 24 mėn. + 7 d.(400 Lt : 30 d. x 7 d.) - 400 Lt – 2400 Lt).
Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą atsakovas pripažino, jog nuo 2010-01-05 dukrai grynųjų pinigų nemokėjo, 2011-09-01 yra nupirkęs dukrai drabužius ir tik visiškai ją išlaikydavo tuo laikotarpiu, kai dukra atostogaudavo pas tėvą. Atsakovas skunde teigia, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu jis turėjo išlaikyti du nepilnamečiu vaikus iš pirmos santuokos, todėl prie dukros iš antros santuokos išlaikymo jam reikėjo prisidėti tik 200Lt, nes ieškovės pajamos buvo didesnės. Tačiau kaip jau buvo minėta anksčiau, tai atsakovo faktiškai gaunamos pajamos buvo didesnės nei nurodytos oficialios, be to, atsakovo dukra Miglė yra gim. 1993-10-07 (b.l. 125) ir pilnamete tapo 2011-10-07, todėl mažinti priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą nėra pagrindo, nes įsiskolinimas gali būti priteisiamas už 3 metus (CK 3.200str.).
Dėl advokato išlaidų.
Apeliantas nesutinka ir su ieškovei iš jo priteistomis 1000Lt dydžio advokato išlaidomis, nurodant, kad dėl jų priteisimo nebuvo prašymo, o ieškinys yra patenkintas iš dalies, todėl turėjo būti taikomos CPK 93str.2d. numatytos nuostatos.
Kolegija pažymi, kad ieškovė ieškinį dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei jo įsiskolinimo priteisimo padavė faktiškai ginant savo ir nepilnamečio vaiko interesus. Tuo tarpu pareikšti reikalavimai iš esmės yra patenkinti, nes dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir priteistas iš atsakovo išlaikymas bei jo įsiskolinimas, kurių dydį visais atvejais nustato teismas, atsižvelgiant į vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir kitas įvertintas svarbias aplinkybes. Todėl kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 1000Lt ieškovei advokato išlaidoms apmokėti, nes jų dydis yra mažesnis nei rekomenduojamas maksimalus. Be to, šias išlaidas buvo prašoma priteisti ieškinyje (b.l.3), o jų dydį patvirtina iki bylos išnagrinėjimo pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 33a). Tai rodo, kad advokato išlaidos yra priteistos laikantis CPK 93, 98 str. reikalavimų, o apelianto skundo argumentai nepagrįsti.
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė įstatymą, teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1 d.1p.).
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, atsakovui apeliacinėje teismo instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovei priteisiama 1000Lt advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą teisme, kadangi jas patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, o jų dydis negali būti pripažintas neprotingai dideliu (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.N2-100-127/2012 palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. L. 1000,0Lt ieškovei J. L. advokato išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.