Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-23 · Civilinė byla Nr. e2A-1032-601/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-23
Bylos Nr.
e2A-1032-601/2021
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00047-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Lina Žemaitienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės Legal Balance
Atsakovas
G. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1032-601/2021Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00047-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.29.1; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1041-829/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Legal Balance kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo G. K.: 1) 1 998,06 Eur negrąžinto kredito; 2) 437,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 79,80 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 4) 921,30 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 5) 55,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 998,06 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 13 d.); 6) 55,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 998,06 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 166,00 Eur žyminio mokesčio; 9) 121,00 Eur ieškovės patirtų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant, Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei UAB Legal Balance iš atsakovo G. K.: 1 998,06 Eur negrąžintą kreditą; 437,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 15 d.); 79,80 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 15 d.); 618,29 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 15 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.); 51,80 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 26 d.); 55,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), už laikotarpį nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 13 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2021-03-13 – 751,43 Eur; 2021-04-13 – 639,79 Eur; 2021–05-13 – 523,03 Eur; 2021-06-13 – 400,92 Eur; 2021-07-13 – 273,22 Eur; 2021-08-13 – 139,66 Eur); 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 187,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-4y5dv8z4 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (55,00 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Likusius ieškovės reikalavimus teismas atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas nustatė, kad vartojimo kredito davėja uždaroji akcinė bendrovė „BnP Finance“ ir atsakovas 2019 m. rugpjūčio 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-4y5dv8z4 (toliau – sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 2 100,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 405,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 55,00 proc.) ir 378,00 Eur administravimo mokesčio, sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. Prisiimtų įsipareigojimų atsakovas nesilaikė, nemokėjo kredito įmokų pagal nustatytą grafiką, todėl 2020 m. kovo 15 d. vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą.

5. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, padarė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 1 998,06 Eur negrąžintą kreditą ir 437,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Be to, anot teismo, kadangi atsakovas nevykdė įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, iš jo ieškovei turi būti priteisiamas ir 79,80 Eur administravimo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 15 d.).

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas sprendė. jog ieškovės negautų pajamų suma nuo sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 15 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2021 m. rugpjūčio 13 d.) sudaro 781,36 Eur (1 405,92 Eur ? 624,56 Eur). Šių negautų pajamų faktas yra įrodytas, kadangi ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolino atsakovui pinigus, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ne tik buvo priversta nutraukti vartojimo kredito sutartį, bet ir iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų.

7. Teismas laikė, kad ieškovės reikalavimai dėl 921,30 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (paskaičiuota po 55,00 proc. nuo 1 998,06 Eur sumos) ir 55,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 998,06 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 13 d.), yra nepagrįsti, nes skaičiuojant negautas pajamas, mokėjimo palūkanų forma, nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 1 998,06 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų nurodytą 781,36 Eur sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 13 d.). Vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 781,36 Eur sumos. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 13 d.), galėjo tikėtis gauti 55,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-04-13 – 1 699,40 Eur; 2020-05-13 – 1 631,21 Eur; 2020-06-13 – 1 559,89 Eur; 2020-07-13 – 1 485,30 Eur; 2020-08-13 – 1 407,30 Eur; 2020-09-13 – 1 325,72 Eur; 2020-10-13 – 1 240,40 Eur; 2020-11-13 – 1 151,17 Eur; 2020-12-13 – 1 057,85 Eur; 2021-01-13 – 960,25 Eur; 2021-02-13 – 858,18 Eur; 2021-03-13 – 751,43 Eur; 2021-04-13 – 639,79 Eur; 2021–05-13 – 523,03 Eur; 2021-06-13 – 400,92 Eur; 2021-07-13 – 273,22 Eur; 2021-08-13 – 139,66 Eur), kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2021 m. rugpjūčio 13 d.) negali viršyti 781,36 Eur sumos. Teismas, siekdamas nepažeisti atsakovo interesų, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, ieškovės reikalavimą tenkino, apskaičiuodamas konkrečią sumą nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 26 d.), t. y. 51,80 Eur (38,02 Eur (39,33 Eur / 30 d. x 29 d.) + 13,78 Eur (34,44 Eur / 30 d. x 12 d.)), ir procentinę išraišką, t. y. 55,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 13 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.

8. Tuo tarpu ieškovės reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, anot teismo, yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Ir nors, ieškovė ieškiniu prašė priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o šalių pasirašytos sutarties nuostatomis, sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga, anot teismo, negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma. Teismo vertinimu, sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 55,00 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 dienų). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10. Teismas, nustatęs, kad ieškovė byloje sumokėjo 166,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 121,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimai byloje buvo patenkinti iš dalies (65,46 proc.), ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Legal Balance apeliacinės instancijos teismo prašo:

11.1. Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimą už akių dalyje dėl 921,30 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovo G. K. 921,30 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos.

11.2. Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimą už akių dalyje dėl 55,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 998,06 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 13 d.), priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovo G. K. 55,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 998,06 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 13 d.).

11.3. Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimą už akių dalyje dėl 55,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 998,06 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovo G. K. 55,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 998,06 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

11.4. Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovo G. K. 287,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

11.5. Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1041-829/2021 dalį palikti nepakeistą.

11.6. Priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovo G. K. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

11.7. Priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovo G. K. 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas už apeliacinio skundo parengimą.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Tačiau, anot apeliantės, teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

12.2. Kadangi šiuo atveju atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, negrąžinta kredito dalis tik truputį pamažėjo, atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito suma nekito ir nekinta iki šiol, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko;

12.3. Apeliantės įsitikinimu, nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Juolab, kad negrąžinta kredito dalis tik truputį pamažėjo nuo jos suteikimo dienos, ir apeliacinio skundo surašymo dienai vis dar sudarė 1 998,06 Eur;

12.4. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais, t. y. atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikciją pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma;

12.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 1 405,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 378,00 Eur sutarties administravimo mokestį;

12.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimui pritaikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė bei prašė priteisti savo ieškiniu;

12.7. Apeliantei nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datą ginčijamame sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data, net jeigu iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. atsakovas vis dar nebus grąžinęs vartojimo kredito sumos apeliantei. Apeliantės įsitikinimu, su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą;

12.8. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, tikėjosi gauti 55 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma;

12.9. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai netenkinęs dalies materialinio reikalavimo, nepagrįstai sumažino ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl, nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinis skundas atmestinas.

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

17. Atsakovui buvo 2019 m. rugpjūčio 13 d. suteiktas 2 100 Eur vartojimo kreditas, 24 mėnesių terminui (iki 2021 m. rugpjūčio 13 d.), mokant 55 proc. metines palūkanas. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020 m. kovo 15 d.

18. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: 1) priteisė 437,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 15 d.); 2) priteisė 618,29 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas kaip 55 proc. metinių palūkanų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 15 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.); 3) priteisė 51,80 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas kaip 55 proc. metinių palūkanų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 26 d.); 4) priteisė 55,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), už laikotarpį nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 13 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio; 5) atmetė reikalavimą priteisti 55,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 998,06 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantė nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai) turėjo būti skaičiuojamos nuo visos negrąžintos sumos (1 998,06 Eur) ir iki visiško kredito grąžinimo dienos.

19. Teismas apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

20. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

21. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

22. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

23. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

25. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes (už ilgesnį laikotarpį) mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina. Teismui suformuluotais ieškinio reikalavimais priteisti negautas pajamas (nuostolius) po sutarties termino pasibaigimo (kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas) apeliantė iš esmės siekia prisiteisti netesybas, jas įvardindama negautomis pajamomis (nuostoliais), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Pažymėtina, kad apeliantės prašomų priteisti po sutarties pasibaigimo sumų įvardijimas (pavadinimas) kaip negautos pajamos (nuostoliai), nepakeičia šių sumų tikrosios paskirties (jų atliekamos funkcijos), t. y. netesybų.

26. Be to, apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 55 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų numatytų sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo netenkino.

27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie neturi teisinės reikšmės, vertinant apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

28. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasDiana LabokaitėLina Žemaitienė