Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.e2-186-547/2024 pagal pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovams J. Š., R. Š., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl vaiko atskyrimo nuo motinos panaikinimo, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo ir bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje arba atsisakymo atnaujinti procesą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, jog civilinėje byloje Nr. e2-186-547/2024 pagrįstai išduotas vykdomasis raštas.

Teismas konstatuoja:

Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą.

Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

2024-05-18 nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės E. Š. ir atsakovų J. Š. ir R. Š. pagal kurią:

„ ... 5. E. Š. patvirtina, kad tinkamai neteikė išlaikymo savo dukroms P. Š. ir M. Š. per atskyrimo nuo motinos laikotarpį taip kaip tai numatė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. teismo sprendimas, ir pripažįsta, kad iki 2024 m. gegužės 1 d. yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas yra 7 085,63 Eur dydžio.

6. E. Š. pripažįsta, kad už ją nurodytu aukščiau laikotarpiu išlaikymą jos dukroms teikė globėjai R. Š. ir J. Š., todėl nurodytą 7 085,63 Eur sumą E. Š. įsipareigoja atlyginti R. Š. ir J. Š. solidariai. E. Š. pripažįsta ir sutinka, kad R. Š. ir J. Š. pereina kreditoriaus teisės susijusios su skolininke E. Š. 7 085,63 Eur ribose“.

2024-07-18 teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuriame nurodyta, kad E. Š. patvirtina, kad tinkamai neteikė išlaikymo savo dukroms P. Š. ir M. Š. per atskyrimo nuo motinos laikotarpį taip kaip tai numatė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. teismo sprendimas, ir pripažįsta, kad iki 2024 m. gegužės 1 d. yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas yra 7 085,63 Eur dydžio.

E. Š. pripažįsta, kad už ją nurodytu aukščiau laikotarpiu išlaikymą jos dukroms teikė globėjai R. Š. ir J. Š., todėl nurodytą 7 085,63 Eur sumą E. Š. įsipareigoja atlyginti R. Š. ir J. Š. solidariai. E. Š. pripažįsta ir sutinka, kad R. Š. ir J. Š. pereina kreditoriaus teisės susijusios su skolininke E. Š. 7 085,63 Eur ribose. Teismo nutartis įsiteisėjo: 2024 m. gegužės 16 d.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija 2024-05-18 nutartimi patvirtintą taikos sutarties dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo sumos, nurodydama, kad išlaikymo įsiskolinimas 7085,63 Eur buvo susidaręs 2024-05-02 dienai, o šiai dienai (prašymo dėl proceso atnaujinimo dienai – 2024-08-05) ženkliai sumažėjęs, kurį kas mėnesį dengia E. Š.. Taigi ieškovė neneigia išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumos, sudarant taikos sutartį ir ją tvirtinant teisme 2024-05-18 nutartimi. Dėl šio įsiskolinimo ieškovė yra pateikusi rašytinį įrodymą – fotonuotrauką iš antstolių informacinės sistemos. Ieškovė ginčija ir prašo atnaujinti procesą dėl to, kad pakito (sumažėjo) išlaikymo įsiskolinimo suma, jau po sudarytos ir teisme patvirtintos taikos sutarties.

Visų pirma, sudarant ir tvirtinant taikos sutartį, ieškovei buvo žinomos aplinkybės, kokio dydžio yra įsiskolinimas. Tokia įsiskolinimo suma ir buvo nurodyta nutartyje, patvirtinus šalių taikos sutartį. Antra, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kiek ir kokių įmokų mažinant taikos sutartimi patvirtintą sumą ji sumokėjo, o ieškovės pareiga pagrįsti įrodymais nurodomas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Trečia, pagal atsakovės J. Š. pateiktus rašytinius įrodymus, paskutinė E. Š. pervesta suma M. Š. išlaikymui buvo atlikta 2024-05-06 (90 Eur) ir kitų įmokų nėra, kai taikos sutartis tvirtinta 2024-05-18. Be to visas sumokėtas sumas ieškovė turi teisę pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui, kuris sumokėtas sumas įskaičiuotų į išieškojimą.

Nustatytos aplinkybės reiškia, kad ieškovė E. Š. savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Ieškovė nepateikė naujų įrodymų (duomenų), kurių pagrindu būtų galima panaikinti jau priimtą teismo sprendimą (nutartį) ir reikalavimus išspręsti kitaip arba teismo sprendimą (nutartį) pakeisti. Ieškovės teiginys – „ ... Šiai dienai išlaikymo įsiskolinimas ženkliai sumažėjęs, kurį kas mėnesį dengia E. Š.“ tėra deklaratyvus jos teiginys, kuris nepagrįstas jokiais ieškovės įrodymais. Šios aplinkybės gali būti svarbios ne priimant ir tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį, bet jau po priimto teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo, kai naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažėjimo nebuvo ir negalėjo būti žinomos sprendimo (nutarties) priėmimo dieną, nes kaip ir nurodo ieškovė, jos atsirado po priimto sprendimo (nutarties).

2024-05-06 teismui pateiktoje šalių – ieškovės E. Š. ir atsakovų R. Š., J. Š. sudarytoje rašytinėje taikos sutartyje be kito nurodyta : „ ... 10. Šalys prašo Teismo šią sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant Taikos sutartį pasirašiusioms Šalims, kurios pareiškia, kad sutinka tiek su visomis Taikos sutarties sąlygomis, tiek su jos patvirtinimu teisme, o civilinę bylą Nr. e2-186-547/2024 nutraukti. 11. Taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, o res judicata galią įgyja ją įstatymų nustatyta tvarka patvirtinus teisme ir galios tol, kol bus įvykdytos visos jos sąlygos“. 2024-05-18 nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, patvirtinant ir išlaikymo įsiskolinimo faktą bei dydį, kreditorius, kaip tai nurodė ir su tuo sutiko pačios šalys.

Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai (CPK 376 straipsnio 3 dalis) numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Todėl teismas turėjo teisę tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį bei viršyti civilinėje byloje Nr.e2-186-547/2024 pareikštus reikalavimus, tame tarpe ir tvirtinant susidariusį išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovė E. Š. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad išdavus vykdomąjį raštą dėl 7085,63 Eur išlaikymo išieškojimo, susidarė situacija, kad iš E. Š. antrą kartą vykdomas išlaikymo išieškojimas.

Atsakovė J. Š. pateikė 2024-07-15 antstolės S. K. patvarkymą Nr. S-24-56-22258 Dėl išlaikymo įsiskolinimo patikslinimo bei išlaikymo M. Š. nutraukimo, kuriuo nutarė 2024 m. liepos 15 d. išlaikymas M. Š. nutrauktas, nevykdyti išlaikymo išieškojimo M. Š.. Todėl nustatytos aplinkybės, kad nėra vykdomas išlaikymo išieškojimas iš ieškovės antstolės S. K. vykdomojoje byloje 0056/22/01068 dėl išlaikymo M. Š..

Pagal šį antstolės S. K. patvarkymą yra nutrauktas išieškojimas M. Š., t. y. nustatytos priešingos aplinkybės, negu prašyme dėl proceso atnaujinimo teigia ieškovė E. Š.. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl to, kad civilinėje byloje Nr.e2-186-547/2024 nebuvo sprendžiama dėl išlaikymo įsiskolinimo fakto, o tik konstatuojama aplinkybė, kad vykdomojoje byloje Nr.0056/22/01068 dydis yra 7085.63 Eur, yra subjektyvi ieškovės nuomonė. Pagal šalių sudarytos ir teisme patvirtintos taikos sutarties 5 punktą konstatuojama – kad susidaręs išlaikymo įsiskolinimas yra 7 085,63 Eur dydžio, o pagal 6 punktą – ieškovė pripažino, kad išlaikymą jos dukroms teikė atsakovai ir ieškovė įsipareigojo atlyginti atsakovams solidariai, pripažindama ir sutikdama, kad atsakovams pereina kreditoriaus teisės susijusios su skolininke ieškove - 7 085,63 Eur ribose. Tokios aplinkybės buvo žinomos ieškovei priimant sprendimą (nutartį) civilinėje byloje Nr.e2-186-547/2024, jos netapo žinomos priėmus sprendimą (nutartį), kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, todėl neturi esminės reikšmės bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (nutartis).

Tai, kad šalys neišdėstė įsiskolinimo mokėjimo, nenumatė termino, per kurį turi būti sumokėtas šalių nurodytas ir teismo nutartimi patvirtintas išlaikymo įsiskolinimas, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, nes tai neturi esminės reikšmės bylai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.985 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. CPK 588 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Tokios aplinkybės reiškia, kad Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 595 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį.

Teismas, tvirtindamas šalių 2024-05-06 sudarytą taikos sutartį nenustatė, kad šalių veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Tokių aplinkybių nenurodė ir ieškovė, pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo.

CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

Pripažintina, kad teismas išduodamas vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr.e2-186-547/2024 nesilaikė civilinio proceso kodekso reikalavimų, numatytų CPK 646 straipsnio 3 dalyje, t y., kad šio prašymo nesprendė nustatyta tvarka, tačiau tai nesudaro pagrindo dėl šio vykdomojo dokumento išdavimo atnaujinti procesą. Tuo labiau, kad vykdomasis dokumentas buvo išduotas, o ne atsisakyta jį išduoti. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl vykdomojo dokumento išdavimo gali būti sprendžiamas vykdymo procese, o ne proceso atnaujinimu (bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusia teismo nutartimi).

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog pareiškėjos (ieškovės) prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pareikštas nepagrįstai, t. y. nenurodžius ir nepatvirtinus aplinkybių, kurios sudaro pagrindą proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl procesas neatnaujintinas.

Ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, teismas nenagrinėja ir nepasisako, konstatavus, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą.

2024-08-07 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės A. P. vykdomojoje byloje Nr. 0124/24/01742, nurodant, kad laikinoji apsaugos priemonė galioja iki šioje byloje priimto teismo sprendimo (baigiamosios nutarties) įsiteisėjimo.

CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Įstatymo analogija taikytina ir nagrinėjamu atveju. Laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės A. P. vykdomojoje byloje Nr. 0124/24/01742, taikytinos iki įsiteisės ši priimta nutartis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-07647 R. Š. buvo nuspręsta suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-186-547/2024 (bylos Nr. eA-7182-445/2024), 100 procentų atleidžiant) nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines.

2024-09-12 gauta Tarnybos pažymą 2024-09-12 Nr. APD-2024-08918, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 250 Eur, kurios apskaičiuotos vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 24.7., 11 punktu.

CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

Ieškovė E. Š. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba pagal Tarnybos 2024 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-06476, kuriuo jai antrinė teisinė pagalba valstybei teikiama garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

CPK 96 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Pašto išlaidos sudaro 10.05 Eur.

Nagrinėjamu atveju nurodytos išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, 290–291 straipsniais, 370 straipsnio 2, 3 dalimis,

nutaria:

Atmesti ieškovės (pareiškėjos) E. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Atsisakyti atnaujinti procesą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-186-547/2024 pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovams J. Š., R. Š. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos panaikinimo, užbaigtą 2024-05-18 nutartimi patvirtinus taikos sutartį.

Bylinėjimosi išlaidas 250 eurus, susidariusias teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovui R. Š. pagal 2024 m. rugsėjo 11 d. Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-07647 sprendimą, apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Bylinėjimosi išlaidas, susidariusias dėl procesinių dokumentų įteikimo, apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

2024-08-07 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės A. P. vykdomojoje byloje Nr. 0124/24/01742, palikti galioti iki šioje byloje priimtos nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per septynias dienas nuo patvirtintos nutarties kopijos įteikimo, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.