Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. 2020 m. birželio 21 d. apie 10 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui, gyvenamojo namo, priklausančio V. P., virtuvėje, sugriebė savo buvusiai sugyventinei M. G. (K.i) už rankos ir tyčia ją spausdamas pasuko, po to sudavė du kartus kumščiu jai į krūtinę ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką koridoriuje sugriebė ranka savo buvusiai sugyventinei už žandikaulio ir stipriai jį suspaudė, tokiais savo veiksmais M. G. (K.) sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. G. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios M. K., sutiko, kad byla būtų išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Paaiškino, kad buvo susijaudinęs, norėjo galutinai išsiaiškinti su M. K., su kuria buvo gyvenęs septynerius metus, turi sūnų, norėjo sužinoti dėl jos neištikimybės, norėjo paimti telefoną, M. K. jo nedavė, tada griebė už rankos, jie susigrūmė, viskas vyko virtuvėje, koridoriuje, tada atėjo mergaitės, jo dukra ir M. K. dukra, jis išvažiavo. Dabar bendrauja tik dėl sūnaus, atvažiuoja jo pasiimti, bet į sodybą neužeina, nori išvažiuoti į užsienį dirbti, nori, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų.

Nukentėjusioji M. K. paaiįkino, kad mergaitės buvo namuose, matė konflikto pradžią, išsigandusios pabėgo, santykiai su D. G. buvo pasibaigę, ir iki to karto ji yra patyrusi ir psichologinio, ir fizinio smurto, D. G. vartojo alkoholį, prieš du mėnesius turėjo pasiimti vaiką iš nesaugios aplinkos, D. G. buvo neblaivus, šiuo metu gal jo elgesys yra pasikeitęs, suprato, kad prarado šeimą, jam tai didžiausiabausmė, ji priima D. G. atsiprašymą, mano, kad jam reikalingos psichologo konsultacijos, nenorėtų, kad jis ateityje lankytųsi jos namuose, vaiką gali pasiimti prie sklypo ribos, ieškinio nereiškia, sutinka, kad byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Teisinės tokio tyrimo pasekmės M. K. buvo išaiškintos. M. K. neprieštaravo, kad D. G. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Sutinkant dalyvaujantiems byloje asmenims atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 273 straipsnis).

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo D. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo paties kaltės pripažinimu teisiamajame posėdyje, bet ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate 2021 m. vasario 1 d. buvo gautas M. G. protokolas- pareiškimas apie tai, kad 2020-06-21 apie 10-11 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ją sumušė buvęs sugyventinis D. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Jis būnant virtuvėje griebė ranka už dešinės rankos žasto ir stipriai suspaudė, suko ranką, bei du kartus trenkė ranka į krūtinės sritį, bei iš delno trenkė į veido sritį, ko pasekoje prakirto lūpą. Dėl tokio buvusio sugyventinio elgesio jautė fizinį skausmą. Į medikus nesikreipė, ir apie šį įvykį policijos neinformavo, nes bijojo D. G. ir buvo gėda dėl tokio elgesio.

Liudytoja apklausta nukentėjusioji M. G. parodė, kad 2020-06-21 apie 10-11 val. tikslaus laiko neprisimena, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) sumušė atvykęs jos buvęs sugyventinis D. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Jis, būnant virtuvėje, griebė ranka jai už dešinės rankos žasto ir stipriai suspaudė, ir suko ranką, ji bandė išsivaduoti ir išėjo į koridorių, ir ten D. G. du kartus trenkė ranka į krūtinę, bei iš delno trenkė į veido sritį, ko pasekoje prakirto lūpą. Dėl tokio buvusio sugyventinio elgesio jautė fizinį skausmą. Į medikus nesikreipė, ir apie šį įvykį policijos neinformavo, nes bijojo D. G., ir buvo gėda dėl tokio jo elgesio. Pati su D. G. pragyveno apie septynis metus, turi bendrą vaiką D. G. gim. (duomenys neskelbtini). Iki šio įvykio su D. G. negyveno jau gal apie mėnesį laiko, tarp jų kilo įvairūs konfliktai, nes jį paliko. Šį įvykį matė tik jos dukra A. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. G. dukra V. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurios yra nepilnametės. Mergaitės išsigando vykusio konflikto, apsiverkė ir nubėgo į namo antrą aukštą, bet mano, kad jos matė, kaip jai smūgiavo D. G.. Konfliktą pradėjo D. G., jis tik smūgiavo, pati jam jokio smūgio nesudavė. Daugiau niekas šio įvykio nematė. Dėl patirtų sužalojimų nesikreipė niekur, nes bijojo, kad dar labiau D. G. ją sužalos. 2021-01-31 d vakare įdėjo į internetą į www.facebook.com tinklapį į savo paskyrą savo sužalotos 2020-06-21 nuotraukas, nes norėjo viešai apsiginti nuo D. G. į internetą keliamų apie ją melagingų informacijų. D. G. ją 2021-02-27 (duomenys neskelbtini) užsipuolė keiksmais ir nufilmavęs siuntinėjo savo draugams internetu, dėl šio įvykio parašė pareiškimą policijoje. D. G. prieš ją smurtą vartojo keletą kartų, kol gyveno kartu, bet niekur nesikreipdavo, nes jie nebuvo žymūs, skausmo nejuto. Nuotraukas tik iš sužalojimo birželio mėnesį turi, nes šį kartą buvo sužalota stipriausiai ir po įvykio vakare nusifotografavo savo sužalojimus. 2020 liepos mėnesį taip pat buvo sužalojęs D. G. tada kreipėsi į policiją ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu nepaminėjo, kad buvo sužalota ir birželio mėnesį, nes nežinojo, kad gali teigti skundą atgaline data, ir kad tai būtų buvę reikšminga bylai. Apie sužalojimą nepasakė tik dėl savo nesuvokimo, kad reikėjo apie tai informuoti. Nori, kad D. G. ją paliktų ramybėje, prie jos nesiartintų, dėl to civilinio ieškinio nereiškia. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikia turimas savo sužalotos nuotraukas (b.l. 8-23).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji M. G. parodė, kad 2020 m. birželio 21 d. kai įvyko konfliktas tarp jos ir buvusio sugyventinio D. G. namuose kartu buvo ir jos dukra A. G., kuriai 10 m. ir D. dukra V. G.. Konfliktas tarp juodviejų tą dieną kilo kaip ir visada dėl to, kad ši nesutinka kartu su juo gyventi. Jis vis nenori su tuo susitaikyti, kad kartu nebus jie. Ir tada jis supykęs būnant virtuvėje griebė jai už dešinės rankos žąsto, jį stipriai suspaudė ir pasuko tą ranką , tuo metu labai skaudėjo. Mergaitės tuo metu buvo virtuvėje, verkė, išsigando. Tuo metu namuose daugiau suaugusių nebuvo. Paleidęs ranką buvęs sugyventinis D. smūgiavo kumščiu du kartus į raktikaulį, skaudėjo, prašė, kad paleistų, verkė. Tada mergaitės nubėgo į viršų, o ji sakė D., kad jis išeitų ir tada, kai ji išleidinėjo D., norėjo užsirakinti duris šiam išėjus, tada jis stipriai sugriebė ranka už burnos, suspaudė, dėl ko prakirto lūpą. Tada jis po šių veiksmų iš jos tėvų namų išėjo. Į policiją iš karto nesikreipė, nes bijojo D.. Yra buvę smurto iš jo per septynis metus, kol gyveno, tačiau dėl gėdos ir baimės niekur niekada nesikreipė. Tuo metu neskaudėdavo, taip kaip skaudėjo tą 2020-06-21. Kadangi to konflikto pradžia buvo su jos o tėčiu, jis rodė savo lytinį organą mano tėčiui, todėl nusprendė ir pati netylėti dėl D. smurto prieš ją. Su savo dukra A. dėl buvusio konflikto nekalba, nenorėtų, kad ji būtų apklausinėjama, ji gal ir atsimena tą konfliktą, bet kaip mama nenorėtų , kad dukrai tektų išgyventi vėl nemalonius dalykus apklausos metu dėl jos mušimo. Dukra yra mačiusi ne kartą kaip ją skriaudžia D., ir jai sako, kad taip elgtis yra nenormalu, kad smurtauti prieš kitą negalima. Savo sumušimo žymes - tai yra, prakirstą užfiksavo iš karto po įvykio tos pačios dienos vakare, pačias mėlynes užfiksavo po poros dienų - jos neatsirado iš karto. Nuotraukas turi dar išsisaugojusi telefone. Pas medikus dėl sumušimo nebuvo, viskas praėjo savaime, vaistų nuo skausmo negėrė, tepė tik tepalą, kad greičiau praeitų mėlynės ( b.l. 25-28).

Papildomos apklausos metu liudytoja M. G. papildė, kad kai 2020-06-21 įvykusio konflikto metu buvęs sugyventinis D. G. dar prieš išeidamas iš jos tėvų namų jai stipriai sugriebė už burnos, gal tiksliau būtų žandikaulio ir tokiu būdu prakirto lūpą iš vidaus (nes prakirstas buvo net lūpą laikantis pasaitėlis) ir tad pradėjo bėgti iš lūpos kraujas. Tada iš antro namo aukšto nulipo jos dukra su buvusio sugyventinio dukra, kurios turėjo matyti, kad man kraujuoja iš lūpos, dar visos apsikabin, paverkė ir tada ji nuėjo nusiprausti kraujuojančios lūpos į vonią. Tą pačią dieną po įvykio, praėjus gal valandai po įvykio važiavo su savo teta V. S. į (duomenys neskelbtini), kuri matė kad ji nusiverkusi, susijaudinusi, klausė, kas atsitiko, tada jai atitraukė palaidinės rankovę ir parodė dešinę ranką, ant kurios jau pradėję ryškėti kraujosruvos. Pasakė jai , kad tai D. darbas , sakė kreiptis į policiją, sakė , kad bijau jo, dėl to nesikreips . Tą pačią dieną savo sužalojimus rodė ir savo tėvams, kurie buvo pasibaisėję dėl tokio buvusio sugyventinio elgesio, sakė kreiptis į policiją, tačiau į policiją nesikreipė, galvojo, kad jis daugiau taip nedarys, pats gal išsigando savo tokio elgesio su manimi ir pan. Tačiau tas sugyventinio buvusio persekiojimas nesibaigė, šiuo metu jo atžvilgiu pradėtos administracinės teisenos Jurbarko PK , kadangi buvusio sugyventinio šmeižtas jau persikėlė į viešąją erdvę ( 2021- sausio mėnesį) , tai sugalvojo patalpinti tas nuotraukas į facebook, kad jis atstotų nuo jos ir, kad būtų nubaustas. Šiuo metu jokių ryšių su D. G. nepalaiko. Civilinio ieškinio byloje nereiškia ( b.l. Nr. 31-34).

Liudytoja V. G. parodė, kad viska vyko prieš mažesnio jos brolio gimtadienį, kada brolio gimtadienis neprisimena. Tada ji buvo pas M. P.. Buvo su broliu ir M. (duomenys neskelbtini). Ji buvo lauke kartu su broliu D. , A. G. ir M. tėvais. Pakui parėjo namo, atvažiavo po kažkiek laiko tėtis. A. ir ji buvo pačioje, kai tėtis atvažiavo ir nuėjo į virtuvę, jis norėjo pasikalbėti su M., M. sakė, kad nenori. Tėtis kalbėjo su A. mama, po to jis pradėjo kelti balsą, jie dėl kažko pykosi. Paskui juodi abi su atėjo į virtuvę, nes A. norėjo gerti. M. pasakė, kad, kad tėtis nešūkautų , nekeltų balso, nes yra mažų vaikų, abi su A. išsigando tėčio šūkavimo ir abi nubėgo į viršų. Paskui atėjo vėl į apačią pažiūrėti , kas vyksta apačioje. Nuėjo į virtuvę ir matė, kaip tėtis spaudė ranką , matė kaip spaudė žąstą, ir tada D. atbėgo iš kito kambario, apsikabino mamą ir šaukė tėčiui taip nedaryti. Kai buvo paėmęs tėtis ranką tai keikė M., dar matė kaip praskėlė lūpą M. , trenkė iš apačios į barzdą su ranka. Trenkė vieną kartą, matė, kaip iš apatinės lūpos bėgo kraujas. Matė ant M. rankos mėlynes . Dėmes matė , tada , kai ėjo į dušą. Paskui trenkė durimis ir išėjo. Po to nuėjo į vonią , ji A. ir M. . Su A. abi verkė, nes bijo tėčio. M. verkė. Kitą dieną antrame aukštame miegojo, ir atvažiavo tėtis ( b. l. 75-76).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime pranešama, kad bendraujant telefonu J. P. parodė, kad jos nepilnametė dukra V. G. jai pasakojo, kad 2020 m. birželį D. G. mušė, stumdė ir tampė M., matė, kad jai kraujavo lūpa ( b.l. 77).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė informaciją apie vaiko V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu galimus teisių pažeidimus, tai yra jos motina J. P. papasakojo, kad 2020 m. birželio mėnesio pabaigoje jos dukra V., kai viešėjo pas pas savo tėvą D. G., tada jis sukonfliktavo su savo sugyventine M.. D. G. paaiškino, kad jis konflikto su M. metu, buvo tik suėmęs jai už rankos, kad ši neišeitų iš virtuvės (b.l. 78-85).

Pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą M. G. pateikė savo telefonu užfiksuotus jai padarytus sužalojimus (b. l. 92-93).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtos pateiktos nuotraukos, kuriose nuotraukoje su data 2020-06-21 užfiksuota sužalota lūpa, 2020-06-23 darytoje nuotraukoje matyti kraujosruva ant dešinio raktikaulio, 2020-06-28 nuotraukoje matyti ant dešinės rankos esančios kraujosruvos (b. l. 98-99).

Del veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. D. G. veika pagal nurodyto straipsnio dalį kvalifikuota teisingai. Dėl to, kad jis, sugriebė savo buvusiai sugyventinei M. G. (K.) už rankos ir tyčia ją spausdamas pasuko, po to sudavė du kartus kumščiu jai į krūtinę ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką koridoriuje sugriebė ranka savo buvusiai sugyventinei už žandikaulio ir stipriai jį suspaudė, ir tokiais savo veiksmais M. G. (K.) sukėlė fizinį skausmą.

Dėl bausmės skyrimo.

D. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis, 60 straipsnis). D. G. keltę pripažino tik teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad nori greičiau viską užbaigti. Jis pažeidė jam skirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, neatvyko į teismą. Toks jo procesinis elgesys negali būti pripažintas nuoširdžiu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), atsižvelgia į tai, kad D. A. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų, veikdamas tiesiogine tyčia, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, nukentėjusios asmens poziciją dėl bausmės.

Dėl laidavimo.

Byloje pateiktas prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame V. G. prašo jos sūnų D. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant ją laiduotoja.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Linas Frančiakas ir nukentėjusioji M. K. dėl D. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Sprendžiant kaltinamojo D. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, vertinamos ne tik BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų egzistavimas, bet ir atsižvelgiama išimtinai į nukentėjusios poziciją.

Nusikalstama veika, numatyta BK straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus nusikaltimas. Byloje nustatyta, kad D. G. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017). Nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbu pažymėti ir tai, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-133/2013, Nr. 2K-137/2015, Nr. 2K-88-976/2017 ir kt.).

Nors D. G. ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau jis paaiškino veikos aplinkybes, kurios iš esmės sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintomis įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Tai, kad D. G. paaiškinimuose tam tikros detalės skiriasi nuo nukentėjusios ir liudytojų parodymų, gali būti nulemta to, kad pats įvykis vyko prieš pusantrų metų, įvykio metu D. G. buvo įsiaudrinęs, galėjo tam tikras aplinkybes klaidingai įvertinti. Tačiau teisiamjame posėdyje jis kaltę pripažino visiškai, nukentėjusiosios atsprašė, M. K. atsiprašymą priėmė.

Kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas. Tačiau D. G. paaiškino, kad būtų pasirengęs atlyginti žalą, jei būtų to pareikalauta. Nukentėjusiosios parodymais D. G. teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Pagaliau šios bylos išnagrinėjimasios nekliudo nukentėjusiajai pareikšti ieškinį dėl žalos, jei tokia atsirastų, atlyginimo.

D. G. teisiamas pirmą kartą. Per laikotarpį nuo 2020 m. birželio mėnesio naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs. Yra pagrindas manyti, kad D. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

D. G., teisiamas pirmą kartą, kaltę pripažino, gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, M. K. atsiprašymą priėmė, civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas, M. K. neprieštarauja, kada D. G. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Vertinant nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad yra pagrindas D. G. atžvilgiu taikyti laidavimo institutą. Vertinant jo asmenines savybes, sprendžiant atsakomybės klausimą, vadovaujantis bausmės skyrimo tikslais ir principais, individualizuojant bausmės skyrimą, galima daryti išvadą, kad vien jau bylos nagrinėjimas teisme, sukėlė asmeniui pakankamai sunkius išgyvenimus ir nepatogumus, bausmės skyrimo tikslai bus pasiekti atleidus Darių nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atrsižvelgiant į tai, kad nusikalstama, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, buvo padaryta prieš pusantrų metų, nukentėjusioji dėl to neprieštarauja. D. G. ir M. K. turi nepilnametį sūnų. Jų bendravimas šia byla negalės pasibaigti, bendrauti tiesiogiai ar per tarpininkus teks dėl sūnaus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. G. motina V. G. yra verta teismo pasitikijimo, ji gali daryti teigiamą įtaką sūnui, jie artimai bendrauja, dažnai susitinka, V. M. nėra teista, administracine tvarka nėra bausta (II t., 13 - 14 b. l.). Taigi, konstatuojama, kad V. G. yra tinkama laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo. Atsižvelgiant į V. G. amžių, šeimyninę ir turtinę padėtį, užstatas laidavimui užtikrinti neskirtinas.

Teismas, įgyvendindamas teisinio poveikio priemonių proporcingumo konstitucinius principus, įžvelgia pagrindą pripažinti, jog D. G. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo, padaryto prieš pusantrų metų, nėra būtinas. Šiuo atveju, įvertinant tiek jo padarytą veiką, tiek jo asmenines savybes (neteistas, dirba, nukentėjusios atsiprašė), manytina, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo tikslus jo atžvilgiu galima užtikrinti atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. taikant BK 40 straipsnio nuostatas, atleidžiant jį nuo atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vidutinį laidavimo terminą. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai sąlygų, būtinų norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, todėl teismas sprendžia, kad D. G. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato dviejų metų laikotarpiui, jo laiduotoja skiriant jo motiną V. G. be užstato.

Baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Teismų praktikoje pažymėta, kad siekiant, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemones esant akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas

Nepaisant to, kad kaltinamasis D. G. šiuo teismo nuosprendžiu yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau, sutinkamai su tuo kas aukščiau yra išdėstyta, nusikalstamos veikos pobūdį (tyčinė nusikalstama veika asmens gyvybei ir sveikatai), nukentėjusiosios poziciją ir prašymus), asmenines D. G. savybes, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės:

nesiartinti prie nukentėjusios arčiau nei 100 m atstumu, nesilankyti jos gyvenamoje vietoje vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 68 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 9 punktas).

Be to D. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). D. G., atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį) skirtina 40 MGL arba 2 000 eurų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis turėtų sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kiti procesiniai klausimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus D. G. paskirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios, nebendrauti su nukentėjusia, neieškoti ryšių su ja, nesilankyti jos gyvenamoje ir mokslo vietoje, nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu (I tomas, b. l. 136 – 137) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas. b. l. 138 – 141), naikintinos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepateiktas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso proceso 297 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

D. G., gimusį (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 2 (dvejų) metų laikotarpiui, jo laiduotoja skiriant V. G., gimusią (duomenys neskelbtini).

Baudžiamąją bylą nutraukti.

1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie nukentėjusios M. K. arčiau nei 100 m atstumu, nesilankyti jos gyvenamoje vietoje;

6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje;

40 MGL arba 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis turi sumokėti per 10 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoka nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti D. G., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti D. G., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal BK 243 straipsnį.

Išaiškinti laiduotojai V. G. kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti D. G. paskirtas kardomąsias priemones: įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios, nebendrauti su nukentėjusia, neieškoti ryšių su ja, nesilankyti jos gyvenamoje ir mokslo vietoje, nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus