Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį, paskiriant 200 MGL (7532,00 eurų) baudą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. birželio 8 d., apie 11.00 val., turėdamas tikslą realizuoti, tai yra atsiskaityti už paslaugas bei dovanoti kitiems asmenims, Kretingoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 549 vnt. apie 549 litrus vieno litro talpos butelius „Kremliovskaja vodka“, kuriuose yra nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 40,6 proc.– 41.0 proc. stiprumo, turėdamas tikslą nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinius realizuoti, tai yra atsiskaityti už paslaugas bei dovanoti kitiems asmenims, neteisėtai 540 vnt., butelių „Kremliovskaja vodka“, kuriuose yra nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių, laikė patalpoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., likusius 9 vnt., butelių „Kremliovskaja vodka“, kuriuose yra nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių, laikė automobilyje „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol 2015-06-17 14.50 val. patalpose (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., ir automobilyje „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skiedinius kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Nuteistojo D. S. gynėjas advokatas M. M. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendį naikinti ir priimti naują nuosprendį – vadovaujantis BK 40 straipsniu bylą nutraukti ir D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės arba skundžiamą nuosprendį pakeisti pritaikant BK 64¹ straipsnį, arba paskirti kitą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Skundas motyvuojamas tuo, kad nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla D. S. nutrauktina dėl netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių bei netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 327 str. 2 punkto pagrindu). Apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisingai nurodė, kad D. S. prisipažinimas dėl padarytos veikos yra formalus ir nenuoširdus, kadangi parodymai duoti tik po liudytojo apklausos. Be to, teismas nepagrįstai nusprendė, jog nėra atsakomybės lengvinančios aplinkybės, kadangi lengvinanti aplinkybė nustatyta iš karto atlikus apklausą – jis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nurodė, kad gailisi. Taipogi apklausos metu D. S. nurodė, kad įsigytą alkoholį būtų suvartojęs pats su draugais, dovanojęs ar atsiskaitęs už paslaugas, todėl teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad D. S. neigė tikslą nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinius realizuoti. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo paskirta bauda neproporcingai didelė padarytam nusikaltimui, taip pat teismas nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio, kadangi nuteistasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, ir nepagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnį.

Apeliacinio teismo posėdžio metu nuteistasis D. S. ir jo gynėjas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendį naikinti ir vadovaujantis BK 40 straipsniu bylą nutraukti bei D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantas konkretizavo apeliacinio skundo prašymą nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismo prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vadovaujantis apelianto patikslintu prašymu apeliacinės instancijos teismas toliau nagrinėja tik apeliacinio skundo argumentus, susijusius su BK 40 straipsnio taikymu.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su ginčijamo nuosprendžio sprendimu netaikyti BK 40 straipsnio, t. y. bylą nutraukti apeliantą atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apelianto manymu, yra visi pagrindai taikyti šį straipsnį.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalis nurodo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, t. y.:

2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir

3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas atsisakė taikyti BK 40 straipsnį, kadangi nenustatyta viena iš imperatyvių sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nurodydamas, kad D. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis dalyvaujant jo gynėjui nepripažino savo kaltės, jog turėjo tikslą įsigytą alkoholį realizuoti, o teismo posėdžio metu kaltinamasis D. S., dalyvaujant jo gynėjui, teismui taip pat paaiškino, jog tikslo realizuoti alkoholio neturėjo. Tik po liudytojo G. G. apklausos, kuris nurodė priešingas aplinkybes nei kaltinamasis D. S., savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino alkoholio realizavimą. Tai, kad kaltinamasis D. S. kaltę pripažino teisiamojo posėdžio metu, apklausus liudytoją, kuris patvirtino D. S. kaltinančias alkoholio realizavimu aplinkybes, negali būti vertinama kaip nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Apygardos teismas sutinka su ginčijamo nuosprendžio išvada, jog tik savanoriškas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti švelninti bausmę ar nuo jos atleisti. Kai kaltininkas duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl surinktų įrodymų, nelaikoma savanorišku prisipažinimu. Teismas, spręsdamas klausimą, ar yra ši sąlyga, turi įvertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-69/2013).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad liudytojas G. G. (b. l. 100) parodė, jog 2015 m. birželio 17 d. Kretingalės sen. esančiose patalpose atlikta krata, kurios metu patalpoje rasta 60 vienetų kartotinių dėžių, t. y. 549 vnt. vieno litro talpos butelių, kuriuose yra nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių. Kratos metu D. S. nurodęs, kad patalpos, kuriose buvo rasti buteliai su skaidriu skysčiu, priklauso jam, nes jis šias patalpas nuomojasi, o buteliai su nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniu taip pat priklauso jam. G. G. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad D. S. kratos metu bendravo ramiai ir noriai, konfliktiškų situacijų nebuvo, o paklausus, kam jam toks kiekis deginės, jis nurodęs, kad atsidėkoti už paslaugas. Liudytojas R. K. parodė, kad D. S. prisipažinęs, kad dėžė, rasta automobilyje, priklauso jam. D. S. apklausiamas kaip įtariamasis paaiškino (b. l. 99) įvykio aplinkybes ir nurodė, kad patalpos, kuriose atlikta krata, priklauso jam, o tiksliau, jas nuomojasi. Taip pat nurodė, kad 60 vienetų kartotinių dėžių, t. y. 549 vnt. vieno litro talpos butelių, kuriuose yra nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių, priklauso jam, bei paaiškino, kad įsigijo degtinę negalvodamas, ką su ja darys (b. l. 46). Iš papildomos apklausos protokolo matyti, kad D. S. savo kaltės pozicijos nenurodė ir pasisakė, kad parodymus duos teisme (b. l. 91). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminę reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent pirmosios instancijos teisme byla išsprendžiama iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-269/2008). Nagrinėjamu atveju matyti, kad D. S. neneigė kaltės ikiteisminio tyrimo metu, neneigė ir fakto, jog nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniai priklauso jam, bet ir davė išsamius nurodymus ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teismo posėdžio metu nurodydamas (b. l. 135) tokias pačias aplinkybes. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. S. prisipažino, jog padarė konkrečią nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui davė teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. S. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką buvo savanoriškas, o duoti parodymai apie esmines padarytos veikos aplinkybes – teisingi.

Kolegija nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio motyvu, jog D. S. tik apklausus liudytoją G. G., kuris nurodė priešingas aplinkybes nei kaltinamasis D. S., savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino alkoholio realizavimą. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų bei apylinkės teismo posėdžio metu duodamų parodymų nenustatyta, kad G. G. būtų nurodęs priešingas įvykio aplinkybes nei D. S., kadangi jų duodami parodymai iš esmės tapatūs. Taip pat nesutinkama su argumentu, jog D. S. kaltę dėl realizavimo pripažino tik po šio liudytojo apklausos. Iš apylinkės teismo posėdžio metu daryto garso įrašo matyti, kad dar prieš apklausiant šį liudytoją D. S. nurodęs, kad degtinė priklausė jam, įsigydamas degtinę nesvarstė, kur ją dėsiąs, apsirūpinęs ateičiai, savam vartojimui ir kaip padėką „geriems žmonėms“, nežadėjo užsiimti prekyba šia degtine. Nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta ir labai gailisi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvą, jog D. S. „kaltės pripažinimas teisiamojo posėdžio metu, po liudytojo apklausos, kuris patvirtino D. S. kaltinančias alkoholio realizavimu aplinkybes, negali būti vertintinas kaip nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos“, vertina kaip prieštaraujantį byloje esantiems duomenimis ir konstatuoja, jog D. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis D. S. visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, nes jis teisme aiškiai nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, gailisi ir patvirtino nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes. Nėra jokio pagrindo teigti, kad D. S. prisipažinimas buvo nenuoširdus ir nesavanoriškas, todėl vertintina, kad byloje buvo nustatyti visi požymiai, būtini BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindui konstatuoti.

Apygardos teismas įvertinęs bylos duomenis taip pat konstatuoja, kad yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, t. y.: D. S. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – apysunkį nusikaltimą, kaip minėta anksčiau, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Taip pat apygardos teismas atsižvelgęs į tai, kad S. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), jis anksčiau neteistas, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, dirba, darbo kolegų, verslo partnerių, visuomeninių organizacijų charakterizuojamas labai gerai (b. l. 123–126), ne kartą apdovanotas padėkos raštais ( b. l. 130–132), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išlaiko du vaikus, iš kurių vienas mažametis, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-452/2014). Asmenimis, vertais pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį, į jo charakteristiką. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismui buvo pateiktas J. S. prašymas dėl paskyrimo D. S. laiduotoju (b. l. 121). Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, J. S. charakteristiką mano, kad šis asmuo yra vertas pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką D. S.. J. S., kaip nurodė apylinkės teismo posėdžio metu, niekad nebuvo teistas, iš charakteristikos matyti, kad toje pačioje darbovietėje dirba jau septyneri metai, darbdavio charakterizuojamas tik teigiamai. Kolegija, atsižvelgusi į J. S. charakterizuojančią medžiagą, įvertinusi jo darbinę patirtį, asmenines savybes, neturi pagrindo abejoti tuo, kad jis gali daryti realią teigiamą įtaką savo sūnui D. S., todėl, kolegijos nuomone, J. S. atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus, yra vertas teismo pasitikėjimo bei skirtinas D. S. laiduotoju.

Esant tokių aplinkybių visumai ir visiems pagrindams, numatytiems BK 40 straipsnyje, teisėjų kolegija mano, kad teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidus D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavus jį pagal laidavimą jo tėvui J. S.. Todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendis naikinamas, priimamas naujas nuosprendis ir byla nutrauktina (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, BPK 327 straipsnio 2 punktas). Įvertinus D. S. asmenybę teisėjų kolegija nustato minimalų laidavimo terminą (BK 40 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas mano, kad būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą iš nuteistojo D. S. valstybei priteisti 34,74 euro turėtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju padavė nuteistasis, o nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas. Valstybė turi užtikrinti galimybę nuteistajam gintis. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. S. nepriteistinos.

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. S., padariusį BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.

D. S. perduoti laiduotojo tėvo J. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieneriems metams.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Stiklinius butelius su skysčiu, saugomus Klaipėdos r. PK (kvitų Nr. 033750, 033755), sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą Nr. NTP-7-9550 priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, antrinę teisinę pagalbą tiekiant D. S., atmesti.