Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8

2023 m. lapkričio 13 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. lapkričio 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2018 m. vasario 12 d. Vilniaus apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį – 36 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo ir 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3) 2020 m. sausio 31 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

4) 2020 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 9 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

5) 2021 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 2 mėnesių laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimas ir 1205,49 Eur bauda bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas/uždraudimas 2 metų laikui ir transporto priemonės konfiskavimas;

6) 2022 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį – 4 mėnesių laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2021 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 7 mėnesių laisvės atėmimas ir 1205,49 Eur bauda bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimas 5 metų laikui ir transporto priemonės konfiskavimas; 2022 m. rugpjūčio 29 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos, atlikus laisvės atėmimo bausmę, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023 m. spalio 8 d., apie 18.00 val., n. b., Kėdainių m., S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0437, patikros sertifikato Nr. 1936760, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, tai yra 2,18 promilių neblaivumas.

Be to, N. B., žinodamas apie įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. sausio 31 d. nuosprendį, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus, 2023 m. spalio 8 d., apie 18.00 val., Kėdainių m., S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tai yra tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamasis N. B. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad teisės vairuoti niekada neturėjo. 2023 m. spalio 8 d. apie 18.00 val., būdamas neblaivus važiavo į vaistinę žmonai vaistų nupirkti ir sustabdė policijos pareigūnai. Vairavo jam priklausantį automobilį Audi A4. Vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Žinojo, kad negali vairuoti transporto priemonių. Žinojo, kad 2022-01-31 nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 5 m. Gailisi dėl įvykio. Jis apie dvi savaites dirba, augina du mažamečius vaikus, materialinė padėtis sunki.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38810-23, nes 2023 m. spalio 8 d. apie 18.10 val., S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje ties (duomenys neskelbtini) namu, Kėdainiai, sustabdytas automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo N. B., būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonę. N. B. alkotesterio pagalba pirmu patikrinimu nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, antru patikrinimu – 2,18 promilių neblaivumas. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas. N. B. įteiktas šaukimas atvykti į Kėdainių r. PK apklausai (1 t., b. l. 11-13).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – S. Dariaus ir S. Girėno gatvė ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kur prie šaligatvio stovi automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris paimtas ir nugabentas į saugojimo aikštelę. Įvykio vietoje yra Kėdainių miesto vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 14-23).

Galiojančią patikrą turinčiu alkoholio kiekio matavimo prietaisu N. B. 2023 m. spalio 8 d. 18.11 val. nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, o 18.28 val. – 2,18 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 24-25, 26).

Neblaivumo nustatymo akte surašyti N. B. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, neriši kalba, nekoordinuoti judesiai. Pažymėta, kad asmuo negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos bei negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), nurodytas alkotesteriu nustatytas neblaivumas. Asmuo su tikrinimo rezultatais sutiko (1 t., b. l. 27).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas D. G. vardu, tačiau deklaruota, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. ji automobilį pardavė A. Z. (1 t., b. l. 32).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad N. B. pateikė automobilio registracijos liudijimą ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad 2023 m. spalio 8 d. 9.00 val. E. S. pardavė automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už 100 Eur N. B. (1 t., b. l. 33-34, 35-37).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Audi A4“, pagaminto 1996 metais, vidutinė kaina su PVM yra 960 Eur (1 t., b. l. 38).

Liudytojas T. I. parodė, kad 2023 m. spalio 8 d., dirbant kartu su tyrėju V. M., apie 17.55 val. gavo pranešimą iš Kauno budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) g., Kėdainiai, galimai neblaivus vairuotojas išvažiavo su automobiliu „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), link Basanavičiaus g., nuo vairuotojo sklido kvapas, svirduliavo, pranešė kaimynė, neprisistatė. Patruliuojant pastebėjus minėtą automobilį sukantį į S. Dariaus ir S. Girėno gatvę, jį sustabdė. Nuėjęs kartu su kolega V. M. prie automobilio, matė, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, jo judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli. Automobilį vairavo N. B., kuris paaiškino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir niekad nebuvo įgijęs, alkoholį vartojo prieš valandą, prisipažino padaręs pažeidimus, gailėjosi (1 t., b. l. 59-62).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pranešimo bei pateiktų dokumentų iš N. B. asmens bylos matyti, kad N. B. 2021 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu buvo uždrausta 2 metus naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones (iki 2024 m. vasario 1 d.). Lietuvos probacijos tarnyboje 2021 m. birželio 9 d. N. B. buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. 2021 m. spalio 2 d. N. B. pakartotinai vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 1,90 promilės girtumas. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžiu N. B. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta 5 metus naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones (iki 2027 m. rugpjūčio 28 d.). Asmuo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, asmens gyvenamosios vietos adresu išsiųstas baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų išaiškinimas ir supažindinimas (1 t., b. l. 48-49, 50-56).

Dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas N. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis N. B., 2023 m. spalio 8 d., apie 18.00 val., N. B., Kėdainių m., S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0437, patikros sertifikato Nr. 1936760, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, tai yra 2,18 promilių neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviam patvirtina ir liudytojo parodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl veikos, numatytos BK 243 straipsnyje.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir tai suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Kaltinamasis N. B. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, jog teisės vairuoti transporto priemones niekada neturėjo, jam teismo nuosprendžiu buvo uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau tokio draudimo jis nepaisė. Lietuvos probacijos tarnybos pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad N. B. apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę žinojo, buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, tačiau jis vis tiek vairavo automobilį.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad N. B. tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį būdamas neblaivus. Kaltinamojo elgesys, tai yra automobilio vairavimas žinant apie jam nuosprendžiu paskirtą draudimą tai daryti, bei automobilio vairavimas būnant neblaiviam, kai teismo nuosprendžiu jis jau yra baustas ir už analogiškos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, neabejotinai parodo, kaltinamojo aiškų jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, požymius.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų, baigtą, tyčinį nusikaltimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, sunkių pasekmių nebuvo sukelta, žala nepadaryta. Kaltinamasis teistas (1 t., b. l. 98-108), taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, bausmės neatlikęs (nesumokėta bauda), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, todėl nuobaudos galioja (1 t., b. l. 121-126), iš byloje esančių duomenų matyti, jog nedirba, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba apie 2 savaites (1 t., b. l. 127-130), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 131), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų registre nerašytas (1 t., b. l. 134), vedęs, turi du nepilnamečius vaikus (1 t., b. l. 96-97). Teismas N. B. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Skirti švelnesnes bausmes kaltinamajam netikslinga, kadangi kaip matyti N. B. teistas jau šešis kartus, trys iš jų už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, paskutiniais dviem nuosprendžiais jam buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau kaip matyti iš jo elgesio, ir jos teigiamos įtakos nepadarė, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Iš kaltinamojo asmenybės matyti, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti ir negeba netgi vykdyti jam teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, už ką yra teisiamas jau trečią kartą. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis už vairavimą būnant neblaiviam teisiamas jau penktą kartą, o už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą – trečią kartą, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą didesnio nei vidutinio dydžio arešto bausmę ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą didesnio nei vidutinio dydžio laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamos veikos padarytos iš esmės tapačiais veiksmais, ir laikotarpiu, todėl bausmės bendrinamos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos baudos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės pridedama visa 2022 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausmė ir skiriama galutinė subendrinta bausmė.

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes (teisiamas septintą kartą, buvo ne kartą nuteistas ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, naują tyčinį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, pilnai neatlikęs visos bausmės), todėl šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad probacija kaltinamajam N. B. bei jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti gali būti efektyvi.

Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam. Kadangi kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. nusprendė vairuoti neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, net neturėdamas teisės vairuoti. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai bei gyvybei. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo teistumą už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat įvertina ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytinas 6 metų terminui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo jam faktiškai priklausančią transporto priemonę - automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl kaltinamojo vairuotam automobiliui buvus nusikaltimo padarymo priemone, atitinkant konfiskuotino turto požymius, automobilis konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis.).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 88-91), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Prokurorės 2023 m. spalio 17 d. nutarimu iki 2024 m. balandžio 17 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas N. B. faktiškai priklausančiam, D. G. vardu registruotam, automobiliui „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 39-41), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, saugoma byloje (1 t., b. l. 34), paliktina saugoti byloje; 2) automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas aikštelėje Technikos g. 18A, Kaune, bei automobilio registracijos liudijimas, saugomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį yra 103,33 Eur (1 t., b. l. 144-148). Prašyme nurodoma, jog antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokatė Rima Šmigelskytė, paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu. Atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią materialinę, turtinę padėtį, į tai, jog jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė, gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu - kaltinamajam gynėjas paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

N. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą 2022 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą baudos bausmę, ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą ir 1 205,49 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkių eurų 49 ct) baudą.

Į baudos (1 205,49 Eur) bausmę įskaityti baudos bausmę atliktą (sumokėtas/išieškotas įmokas) pagal 2022 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį, jeigu tokios įmokos buvo sumokėtos/išieškotos.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo N. B. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti N. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 6 (šešis) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, N. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam faktiškai priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą D. G., gim. (duomenys neskelbtini), vardu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Prokurorės 2023 m. spalio 17 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą N. B. faktiškai priklausančiam, D. G., gim. (duomenys neskelbtini)., vardu registruotam, automobiliui „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba laisvės apribojimą (BK 47 straipsnio 7, 8 dalys).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, saugomą byloje, palikti saugoti byloje; 2) automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje Technikos g. 18A, Kaune, bei automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.