- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-27
- Bylos Nr.
- 2-257-604/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00688-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- Č. N.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos
- Advokatai
- Kęstutis Černiauskas, Jonas Skalskas
- Kategorijos
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovėms Alicijai Podmaskienei ir Jurgitai Vaisėtaitei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei Č. N. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir atsakovės Č. N. priešieškinį ieškovui R. G. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. G. pateikė teisme ieškinį atsakovei Č. N. prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4232-955/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas: sutarties 2.1. punktą išdėstyti taip: nepilnamečių vaikų R. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina Č. G., o nepilnamečio M. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu R. G.; sutarties 2.2 punktą išdėstyti taip: R. G. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nemoka 100 eurų kasmėnesinės periodinės išmokos nepilnamečio sūnaus R. G. materialiniam išlaikymui iki pilnametystės ir atsisako reikalavimo teisės prisiteisti iš Č. N. sūnaus M. G. išlaikymo iki vaiko pilnametystės; sutarties 2.3. punktą išdėstyti taip: R. G. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nemoka 100 eurų kasmėnesinės periodinės išmokos nepilnamečio sūnaus M. G. materialiniam išlaikymui iki pilnametystės; sutarties 2.5. punktą išdėstyti taip: nepilnamečio vaiko A. G. periodinėmis išmokomis gaunamas pinigines lėšas uzufrukto teise valdys jo motina Č. G.; sutarties 2.7. punktą išdėstyti taip: Č. G. įsipareigoja leisti R. G. bendrauti su sūnumis R. G. ir A. G., gyvenančiais kartu su motina, tvarka: sutarties 2.7.1. punktą išdėstyti taip: mokslo metų laikotarpiu, t. y. nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 23 d. R. G. ir A. G. praleidžia du savaitgalius per mėnesį su tėvu R. G., tėvui paimant vaikus penktadienį tarp 18.00-19.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir parvežant vaikus sekmadienį tarp 15.00 -18.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Apie ketinimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka, R. G. praneša Č. G. prieš dvi dienas SMS žinute; sutarties 2.7.2 punktą išdėstyti taip: ne mokslo metų laikotarpiu, t. y. vaikų vasaros atostogų metu nuo birželio 23 d. iki rugsėjo 1 d. R. G. ir A. G. su tėvu R. G. praleidžia tris savaitgalius per mėnesį, tėvui paimant vaikus penktadienį tarp 18.00 -19.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir parvežant vaikus sekmadienį tarp 15.00-18.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Apie ketinimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka, R. G. praneša Č. G. prieš dvi dienas SMS žinute; sutarties 2.7.3. punktą išdėstyti taip: nepilnamečiai vaikai R. G. ir A. G. su tėvu R. G. vaikų vasaros atostogų metu kartu praleidžia dvi savaites per vieną mėnesį ir po vieną savaitę kitus du vasaros mėnesius, atostogų laiką suderinus su tėvo atostogų laiku. Apie atostogų laiką R. G. praneša C. G. prieš dvi savaites SMS žinute; sutarties 2.7.4. punktą išdėstyti taip: Č. G. bendrauja su sūnumi M. G. be apribojimų laisvu laiku nuo jo mokymosi ir ugdymo laiko, sūnaus paėmimo ir grąžinimo laiką suderinusi prieš savaitę su R. G.; kitus santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktus palikti nepakeistus.
Atsiliepimas
Atsakovė Č. N. su ieškovo R. G. ieškinio reikalavimais nesutiko, pateikė teisme priešieškinį prašydama ieškovo reikalavimus dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1, 2.2, 2.3, 2.5, 2.7.4 punktų pakeitimo atmesti; ieškovo reikalavimus dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7, 2.7.1, 2.7.2, 2.7.3 punktų tenkinti iš dalies numatant, kad ieškovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka nustatoma visų trijų nepilnamečių vaikų atžvilgiu; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016-11-28 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2, 2.3 ir 2.4 punktus, juos išdėstant taip: 2.2 punktas - R. G. nepilnamečio sūnaus R. G. materialiniam išlaikymui kas mėnesį moka po 180 eurų periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2.3 punktas - R. G. nepilnamečio sūnaus M. G. materialiniam išlaikymui kas mėnesį moka po 180 eurų periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2.4 punktas - R. G. nepilnamečio sūnaus A. G. materialiniam išlaikymui kas mėnesį moka po 180 eurų periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas R. G. pateiktu atsiliepimu su atsakovės Č. N. priešieškinio reikalavimais nesutiko, prašo priešieškinį atmesti.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta galutine išvada neprieštarauja vaiko M. G. gyvenamosios vietos nustatymui su tėvu, iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimui ir šalių pasiūlytos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymui, nes tai atitinka geriausius vaikų interesus.
Šalies argumentai
Ieškovas R. G. ieškinyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2016-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4232-955/2016 jo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta. Šiuo sprendimu buvo patvirtinta ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 2.1. punkte buvo susitarta, kad visų trijų nepilnamečių vaikų R. G., M. G. ir A. G. gyvenamoji vieta nustatoma su motina Č. G. (šiuo metu – N.). Sutarties 2.2, 2.3 ir 2.4 punktais jam buvo nustatyta prievolė mokėti kasmėnesinėmis išmokomis po 100 eurų vaikų išlaikymui. Atsakovei persikėlus gyventi pas naują gyvenimo draugą, sūnus M. G. pareiškė norą gyventi su juo. Jis šiuo metu gyvena vienas dviejų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso jo motinai M. G., Kauno mieste. Šiame bute sūnus M. G. gimė ir augo bei gyveno daugiau nei 10 metų. Iki pradėdamas lankyti mokyklą, sūnus lankė Kauno vaikų darželį „Naminukas“, kuris yra šalia jo gyvenamosios vietos. 2016 metais nutraukus santuoką, vaikai liko gyventi su motina, nes po skyrybų atsakovė iš Kauno persikėlė gyventi pas savo motiną (duomenys neskelbtini). Vėliau jis su atsakove susitaikė, ir atsakovė su vaikais vėl grįžo gyventi į Kauną į jo mamai priklausantį butą. Tuo metu vyresnieji vaikai lankė Kauno K. Griniaus progimnaziją. Sūnus M. G. baigė jos tris klases. Tačiau atsakovei susiradus naują gyvenimo draugą, ji 2020 m. kovo mėn. kartu su vaikais persikėlė gyventi pas draugą į (duomenys neskelbtini). Sūnūs R. G. ir M. G. pradėjo lankyti Kalesninkų Liudviko Narbuto gimnazijos 5 klasę. Su savo vaikais palaiko glaudų ryšį, dažnai susiskambina, parsiveža juos santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytais savaitgaliais pas save į Kauną. Kartu leidžia jo ir vaikų atostogas, vaikai noriai lankosi pas jo mamą kaime. Tokiam bendravimui su vaikais atsakovė neprieštarauja, kliūčių bendrauti su vaikais iš esmės nesudaro. Tačiau sūnus M. G. nuolat tvirtina, kad nori gyventi su juo Kaune, ilgisi savo klasės draugų Kauno K. Griniaus progimnazijoje, kiemo draugų, nenori gyventi kaime. Jis nepritampa naujoje gyvenamojoje vietoje, jam nepatinka gyventi miškų apsuptyje. Sodyboje laikomi gyvuliai, todėl aplink tvyro jų mėšlo dvokas. Be to, sodyboje dažnai nebūna elektros, trūkinėja mobilusis ryšys, dingsta internetas sūnaus pamokų metu. Be to, naujoje šeimoje yra bendraujama lenkų kalba, todėl sūnui tas nepatinka, jis nesupranta, kas vyksta šeimoje, negali jaustis pilnaverčiu šeimos nariu. Pas atsakovės draugą dažnai laiką leidžia ir jo trys vaikai iš pirmos santuokos, tačiau vaikai kalba tik lenkiškai (gudiškai) ir su jo sūnumis nebendrauja. Jie ištisai pešasi, užgaulioja vieni kitus, todėl jo sūnui tas nepatinka ir jis nenori ten gyventi. Kad galėtų lankyti Kalesninkų L. Narbuto gimnaziją, sūnūs turi keltis ryte 6.00 val., nes 7.00 val. atvažiuoja mokyklinis autobusiukas ir veža vaikus į mokyklą. Pamokos prasideda 8.00 val. ir vyksta lenkų kalba. Tik atsakovei griežtai pakalbėjus su gimnazijos administracija, per pamokas jo vaikams buvo aiškinama ir kalbama su jais lietuviškai. Sūnus jam skundžiasi, jog klasės draugai su juo nesikalba, nes jis yra lietuvis ir nekalba lenkiškai. Po pamokų sūnus norėtų lankyti krepšinio treniruotes, tačiau ten jų nevyksta, populiarus tik futbolas. Dėl šių priežasčių sūnus prašo paimti jį gyventi kartu su tėvu į atgal į Kauną. Sūnus M. G. tvirtina, jog nori nuolat gyventi su tėvu, lankyti lietuvių mokyklą, bendrauti su senais draugais ir susirasti naujų, nori lankyti krepšinio treniruotes ir visiškai nenori nuolat keliauti paskui motiną iš vienos vietos į kitą. Būdamas pas jį, sūnus jau seniai susiplanavo, kaip apstatys savo kambarį, kur stovės jo rašomasis stalas, knygų lentynos, lova ir kiti daiktai, jau persivežė dalį asmeninių daiktų. Spręsdama savo asmeninio gyvenimo problemas, atsakovė visiškai neatsižvelgė į sūnaus M. G. interesus.
Atsiliepimas
Ieškovas R. G. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad jis nereiškia atsakovei pretenzijų dėl vaikų blogų gyvenimo sąlygų ar netinkamo atsakovės rūpinimosi jų vaikais. Sūnus M. G. pats pareiškė norą gyventi su juo Kaune ir lankyti K. Griniaus progimnaziją, kurioje jis mokėsi trejus metus iki prasidedant COVID-19 pandemijai ir kurioje turi draugų net nuo vaikų darželio lankymo meto. Pati atsakovė ne kartą jam skambino ir prašė pasiimti sūnų, nes pati su šiuo vaiku visiškai nesusitvarko, skundėsi, kad M. G. yra nevaldomas ir jos neklauso. Kiti sūnūs kol kas nepareiškė noro gyventi su juo, todėl šių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo neprašo. Kitiems vaikams didelę įtaką daro mama. Todėl atsakovės teiginys, kad jos santykiai su sūnumi M. G. yra labai geri, neatitinka tikrovės. Atsakovė galės nuolat bendrauti su sūnumi M. G., kaip su visais trimis savo vaikais bendrauja šiuo metu jis. Atsakovė klaidingai nurodo, kad jos sutuoktinis finansiškai rūpinasi jos šeima, nes V. N. taip pat turi tris nepilnamečius vaikus iš pirmos santuokos. Taip pat pažymėjo, kad tik gavusi ieškinį ir sužinojusi, kad vaikai blogai jaučiasi lankydami Kalesninkų L. Narbuto gimnaziją ir joje nenori mokytis, atsakovė perkėlė vaikus mokytis lietuvių kalba į Varėnos r. Valkininkų gimnaziją. Atsakovė melagingai teigia, kad šeimoje tarpusavyje bendraujama tik lietuvių kalba. Pažymėjo, kad vaikui leidžiant savaitgalius su juo ir būnant Kaune, jo draugai savaitgalius taip pat leidžia savo šeimose, todėl M. G. su jais retai susitinka. Pagrindinis vaikų bendravimas kiekvieną dieną vyksta mokykloje, todėl M. G. ir nori lankyti ne bet kokią mokyklą Kaune, o tą pačią, kurią lankė trejus metus – K. Griniaus progimnaziją. Taip pat nurodė, kad neturi galimybės vaikams pirkti brangių žaislų ar kitokių daiktų, todėl vaikui nieko nežada. Pažymėjo, kad gyvendamas su juo Kaune sūnus iš mokyklos grįžtų apie 16-17 val. Jis darbą baigia 16-17.00 val. ir vakarais visada būna namuose. Be to, esant reikalui vaiką galėtų prižiūrėti jo močiutė arba šalia gyvenanti kaimynė, kuri M. G. pažįsta nuo pat jo gimimo. Jo pasiūlymas nereikalauti iš atsakovės išlaikymo priteisimo sūnaus M. G. išlaikymui, teismui nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su juo, yra užskaitos metodas. Tokiu atveju atsakovė iš jo negautų 100 eurų išmokos sūnaus R. G. išlaikymui, tuo pačiu nemokėdama 100 eurų išmokos sūnaus M. G. išlaikymui, jei vaikas gyventų su juo. Dėl išlaikymo padidinimo pažymėjo, kad atsakovė visiškai nededa pastangų, kad surastų darbą ir galėtų geriau gyventi ir gautų normalų atlyginimą. Jo pajamas sudaro vidutiniškai per mėnesį gaunama 890,80 Eur suma, iš jų 300 Eur skiriama vaikų išlaikymui. Kas mėnesį moka po 49,25 Eur kreditą pagal vartojimo sutartį Nr. E012401110 ir 47,67 EUR kreditą pagal vartojimo sutartį Nr. E106444583. Kreditai paimti nešiojamam kompiuteriui ir jo priedams. Taip pat moka visus komunalinius mokesčius už buto (duomenys neskelbtini), išlaikymą. Vidutiniškai komunaliniai mokesčiai už butą per mėnesį sudaro 115 Eur suma. Apie 200 Eur išleidžia kurui važiuodamas per mėnesį du kartus pasiimti vaikų ir grąžindamas juo į jų gyvenamąją vietą. Dar apie 100 Eur išleidžia vaikų pramogoms, kai jie būna pas jį. Tokiu būdu jam lieka tik 284 Eur suma. Iš šios pinigų sumos kelionei į darbą, esantį Kauno r., ir atgal išleidžia apie 100 Eur, todėl jam pragyvenimui belieka tik 184 Eur mėnesiui. Nekilnojamojo turto jis neturi. Po santuokos nutraukimo susitaikius su atsakove ir jai su vaikais grįžus gyventi į Kauną, nusprendė, kad reikia pirkti didesnį automobilį visai šeimai, todėl 2017 m. lapkritį lizingu nusipirko lengvąjį automobilį „BMW X“ už 13 000 Eur. Šiuo automobiliu naudojasi kasdien vykdamas 15 km į darbą, esantį Kauno r., ir grįždamas iš jo bei vykdamas parsivežti vaikų du kartus per mėnesį iš jų gyvenamosios vietos Šalčininkų rajone ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Dėl išvardintų priežasčių negalėtų kas mėnesį papildomai vaikų išlaikymui skirti 240 Eur sumą.
Teismo posėdžio metu ieškovas R. G. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visa apimtimi, o atsakovės priešieškinį atmesti visiškai. Papildomai paaiškino, kad po santuokos nutraukimo su atsakove buvo susitaikęs ir gyveno kartu vienoje šeimoje, tačiau 2020 m. kovo mėn. atsakovė išvyko gyventi pas savo mamą, o vėliau persikėlė gyventi pas dabartinį savo sutuoktinį. 2021 metų pavasarį sūnus M. G. pareiškė norą gyventi su juo, nes dabartinė aplinka jam nepatinka ir jis su mama nesutaria. Atsakovė iš esmės su tuo sutiko, nes su sūnumi negalėjo susitvarkyti, tačiau po dviejų mėnesių savo nuomonę pakeitė ir atsisakė taikiu būdu išspręsti šį klausimą, kategoriškai nurodė, kad visi trys vaikai turi likti gyventi su ja. Kliūčių bendrauti su vaikais atsakovė jam nedaro. Sūnus M. G. yra aktyvesnis nei kiti sūnūs, jam reikia nuolatinės veiklos. Pretenzijų atsakovei dėl vaikų auklėjimo ar bendravimo su jais tvarkos neturi. Sūnų faktiškai bus prižiūrimas, kol jis bus darbe, pagalbos ketina prašyti savo tetos R. S., kuri yra pensininkė ir vaiką pažįsta. Vaikui pas jį namuose yra sudarytos visos tinkamos gyvenimo sąlygos, nupirkti nauji baldai. Jokių rimtų konfliktų su atsakove jis neturėjo, iš policijos pranešimų nebuvo gavęs, visi tyrimai jo atžvilgiu buvo nutraukti. Sūnui M. G. gyvenant su mama, pablogėjo jo mokymosi rezultatai. Besimokant Kaune, M. G. rezultatai buvo geri. Todėl ketina papildomai samdyti korepetitorių. Dabartinėje gyvenamojoje vietoje sūnus jokios veiklos neturi, leidžia laiką su kompiuteriu ir telefonu. Dėl išlaikymo pažymėjo, kad atsakovė galėtų sutaupyti lėšas leisdama vaikus į Kalesninkų mokyklą. Papildomai vaikų išlaikymui lėšų skirti negali, nes to neleidžia padaryti jo gaunamos pajamos. Mano, kad prašydama didesnio išlaikymo atsakovė siekia pasipelnyti. Kuomet vaikai būda pas jį Kaune, jais rūpinasi, bendrauja, ruošia jiems maistą.
Atsiliepimas
Atsakovė Č. N. priešieškinyje nurodė, kad jos ir ieškovo santuoka buvo nutraukta prieš daugiau nei 5 metus, po santuokos nutraukimo sūnūs liko gyventi su ja. Su ieškovu tam tikru laikotarpiu buvo trumpam susitaikę, tačiau nuo 2020 m. kovo mėn. ji apsigyveno pas savo motiną Varėnos r., o vėliau (duomenys neskelbtini) pas savo būsimą sutuoktinį. Šiuo metu sūnus M. G. gyvena kartu su ja bei savo dviem broliais ir su jos sutuoktiniu V. N.. Jų šeima gyvena dviejų aukštų trijų kambarių gyvenamajame name, kuris nuosavybės teise priklauso sutuoktinio motinai K. N., namas su visais patogumais, šildymas autonominis, kūrenama kietuoju kuru - malkomis; namuose švaru, tvarkinga. Nepilnamečiai vaikai R. G. ir M. G. turi atskirą kambarį, o sūnus A. G. gyvena viename kambaryje su ja ir jos sutuoktiniu. Būste yra reikalingi baldai, namų apyvokos reikmenys, vaikams sudarytos tinkamos sąlygos poreikiams patenkinti. Jos santykiai su sūnumi M. G. yra labai geri, juos sieja stiprus emocinis ryšys, sūnų labai myli, visapusiškai ir tinkamai juo rūpinasi, visą savo laisvalaikį iš esmės skiria jam ir kitiems savo vaikams. Todėl ieškovo teiginiai, kad neva spręsdama savo asmeninio gyvenimo problemas ji visiškai neatsižvelgia į sūnaus M. G. interesus, nepagrįsti. M. G. ypatingai gerai sutaria su savo dviem broliais, su broliu R. G. lanko tą pačią mokyklą, berniukų amžius panašus, todėl M. G. daugiau bendrauja su R. G., nes A. G. yra jaunesnis. Nepaisant to, visi trys berniukai kartu leidžia laisvalaikį, žaidžia. Tarp brolių yra ypatingai stiprus emocinis ryšys, jie vienas kitam labai svarbūs, nes yra geriausi vienas kito draugai. Be to, M. G. su R. G. yra pavyzdys jauniausiam sūnui A. G., kuris iš savo brolių daug ko išmoksta. Taip pat M. G. gerai sutaria su jos sutuoktiniu V. N., su kuriuo (duomenys neskelbtini) ji sudarė santuoką. Sutuoktinis yra nuoširdus, draugiškas ir rūpestingas vyras, dirbantis auto mechaniko pareigose, gaunantis reguliarų minimalų darbo užmokestį bei visapusiškai padedantis jai tiek buityje, tiek ir finansiškai rūpindamasis jų šeima. Be to, M. G. gerai sutaria ir su sutuoktinio nepilnamečiais vaikais M. N., J. N. ir D. N., todėl ieškovo teiginiai, kad sutuoktinio trys vaikai su M. G. nebendrauja ir pešasi, užgaulioja vieni kitus, nepagrįsti. Taip pat pažymėjo, kad nuo 2021 m. rugsėjo mėn. sūnus M. G. kartu su sūnumi R. G. lanko Varėnos rajono Valkininkų gimnaziją, kurioje mokosi 6 klasėje. Ji visuomet veža vaikus į pamokas ir pasiima iš jų. M. G. puikai prisitaikė prie mokyklos ir bendraklasių, yra drausmingas, teigiamai charakterizuojamas direktorės. Todėl ieškovo teiginiai apie sūnaus problemas mokykloje neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad šeima tarpusavyje bendrauja lietuvių kalba. Namuose yra normaliai ir nuolat veikiantis interneto ir mobilaus telefono ryšys, nėra patiriami jokie dideli nepatogumai dėl interneto/telefono ryšio sutrikimų, sūnaus pamokų kokybė nenukenčia. Ieškovo teiginys, kad sūnus nenori gyventi kaime, niekuo nepagrįsti ir prieštaringi, nes vaikai noriai lankosi pas ieškovo mamą kaime. Pažymėjo, kad sūnaus noras gyventi su tėčiu paremtas tik trimis priežastimis: sūnus nori lankyti K. Griniaus progimnaziją, kurioje pamokos vyksta lietuvių kalba; Kaune sūnus turi daug draugų; Kaune geresnis interneto ryšys. Jokių kitų su gyvenamosios vietos pakeitimu susijusių priežasčių sūnus nenurodė. Atkreipė dėmesį, kad sūnus lanko pamokas lietuvių kalba, be to, ieškovas nepridėjo jokių įrodymų, kad sūnus turės galimybę lankyti K. Griniaus progimnaziją. Priežastis, jog sūnus Kaune turi daug draugų, nėra svarbi, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą. Be to, sūnus turi visas galimybes palaikyti artimą ryšį su Kaune gyvenančiais draugais, kuomet savaitgaliais ir atostogų metu būna su tėčiu Kaune. Taip pat argumentas, kad Kaune geresnis interneto ryšys, negali būti reikšmingas, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad Kaune interneto ryšys būtų geresnis ir niekada netrūkinėja, be to, nėra jokių įrodymų, kad dėl interneto ryšio savybių nukenčia vaiko interesai. Taip pat nėra reikšmingi ieškovo argumentai, kad M. G. anksčiau gyveno ieškovo bute ar kad lankė netoliese esantį darželį ir mokyklą, taip pat kad sūnus susiplanavęs kaip apstatys savo kambarį, nes sūnus ir taip lankosi pas ieškovą savaitgaliais ir atostogų metu, todėl kambario apstatymas turi būti suplanuotas ir padarytas, nes tame kambaryje sūnus leis laiką būdamas pas tėvą. Pažymėjo, kad vaiko reiškiamas noras gyventi su tėčiu yra pagrįstas ieškovo dažnais pažadais, kurie vėliau lieka neįgyvendinti. Ieškovas siekia dirbtinai, materialinių vertybių pagalba paveikti vaiką, kad jis norėtų būti su tėčiu. Ieškovas neturės realios galimybės visuomet tinkamai pasirūpinti vaiku, nes dėl savo darbo pobūdžio ne visuomet bus namuose. Vaikas yra mažametis, todėl negali būti paliktas namuose vienas be priežiūros, o tėvų pareiga tinkamai prižiūrėti savo vaiką negali būti perkeliama tretiesiems asmenims. Taip pat nesupranta, kodėl ieškovas nori kitus du brolius atskirti nuo brolio ir palikti gyventi su ja. Ieškovas turėtų būti suinteresuotas pakeisti visų trijų vaikų gyvenamąją vietą, tačiau to nedaro. Todėl akivaizdu, kad jos gyvenamosios vietos sąlygos visiškai atitinka visų vaikų interesus, o ieškovo noras atskirti vieną iš vaikų yra priešingas visų nepilnamečių vaikų interesams, nes sukels visiems trims vaikams praradimo, netekties jausmus. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas neatsižvelgia į nepilnamečių vaikų gerovę, į jų tarpusavio ryšį ir į dideles neigiamas pasekmes vaikams, kurias gali sukelti toks savanaudiškas ieškovo elgesys. Taip pat pažymėjo, kad tėvams pradėjus gyventi skyriumi, vaikas liko gyventi su ja, todėl gyvenamosios vietos pakeitimo atveju vaikas patektų į aplinką be visų asmenų, su kuriais vaiką šiuo metu sieja glaudžiausias emocinis ryšys. Toje naujoje aplinkoje nebūtų visų jam artimų ir pažįstamų žmonių, išskyrus tik patį ieškovą. Gyvendamas su ja, vaikas yra saugus, viskuo aprūpintas ir įvairiapusiškai prižiūrimas. Dėl šių priežasčių ieškovo reikalavimas dėl sūnaus M. G. gyvenamosios vietos pakeitimo turėtų būti atmestas. Taip pat prašo atmesti ir ieškovo reikalavimus pakeisti Sutarties 2.2 ir 2.3 punktus dėl vaikų išlaikymo. Pažymėjo, kad tėvų teisės atsisakyti teikti išlaikymą jokie įstatymai nenumato. Dėl sutarties 2.7 , 2.7.1 , 2.7.2 ir 2.7.3 punktų, kuriuose numatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, pakeitimų sutinka, tačiau į šią bendravimo tvarką turi būti įtrauktas ir jų sūnus M. G.. Dėl 2016-11-28 Kauno apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo priteisto išlaikymo pažymėjo, kad ieškovo teikiamas išlaikymas visiškai negali patenkinti net minimalių vaikų poreikių, o dėl didesnio išlaikymo su ieškovu susitarti nepavyksta. Per 5 metus ekonominė situacija šalyje pasikeitė. Todėl prašo priteistą išlaikymą padidinti. Nuo 2020-09-16 ji registruota Užimtumo tarnyboje, gauna kas mėnesį 216 Eur nedarbo išmoką ir 333 Eur išmoką vaikams, iš viso apie 550 Eur per mėnesį. Jos sutuoktinio darbo užmokestis minimalus, jis turi tris išlaikytinius nepilnamečius vaikus ir kreditą. Nepaisant to, sutuoktinis materialiai padeda šeimai ir prisideda prie jos vaikų išlaikymo, taip pat prie to prisideda ir sutuoktinio tėvai, kurie ūkininkauja. Be pajamų turi nuosavybės teisė į 1/8 dalį gyvenamojo namo, daržinės, ūkinio pastato, šulinio, tačiau šis turtas valdomas su dar keturiais savininkais, todėl iš šio turto šiuo metu neturi galimybės gauti pajamų. Be to, jos vardu registruotas automobilis „BMW“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) kuris būtinas vaikų kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas. Todėl jos turtinė padėtis yra prasta, nes vaikų išlaikymui skiria žymiai daugiau pajamų nei ieškovas, be to, šiuo metu laukiasi ketvirtojo vaiko. Ieškovas kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, todėl jo turtinė padėtis yra pagerėjusi. Taip pat pažymėjo, kad vaikų poreikiai išaugo, būtinos išlaidos jų ugdymui, laisvalaikiui. Sūnus M. G. turi regos sutrikimų, taip pat sūnus M. G. ir R. G. turi problemų su dantimis. Todėl prašo iš ieškovo priteistą išlaikymą padidinti iki 180 Eur periodinės išmokos kiekvienam vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė Č. N. priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visa apimtimi, o ieškovo ieškinį atmesti visiškai. Papildomai paaiškino, kad jos sūnūs buvo ir yra visuomet su ja. Skyryboms padavė dėl to, kad ieškovas smurtavo. Po santuokos nutraukimo buvo susitaikiusi su ieškovu, tačiau ieškovui savo elgesio nepakeitus, 2020 m. kovo mėn. persikėlė gyventi pas savo mamą. Išlaikymą vaikams ieškovas moka, bendrauja su vaikais vangiai, pradėjo domėtis vaikų mokslais tik nuo 2022 m. sausio mėn. Anksčiau su visais vaikais sutardavo gerai, šiuo metu su sūnumi M. G. nesutaria, nes šis po apsilankymų pas tėvą pareiškė norą gyventi su tėvu. Iš pradžių sutiko dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau vėliau jos nuomonė pasikeitė, nes abu vyresni sūnūs yra vienodo amžiaus ir juos myli vienodai. Mano, kad ieškovas nesugebės kontroliuoti sūnaus. Šiuo metu mokslai vaikams sekasi prastai. Po pamokų M. G. likti nenori, mokosi prastai, mokytojų neklauso. Su dabartiniu vyru M. G. sutaria gerai, bendrauja. Iki 2020 m. kovo mėn. sūnus mokėsi Kaune, mokslai jam sekėsi gerai. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas buvo atvykęs pas jos motiną ir grasino, dėl to kreipėsi į policiją. Ieškovui buvo uždrausta artintis prie jos. Pakeitus sūnaus M. G. gyvenamąją vietą, nukentėtų kitų dviejų vaikų interesai, nes su šiais vaikais ieškovas nebendrautų. Taip pat prašo padidinti iš ieškovo priteistą išlaikymą, nes prekių kainos padidėjo, o priteisto išlaikymo nepakanka. Be to, vaikai turi regėjimo, dantų ir širdies sutrikimų, taip pat neseniai jai gimė ketvirtas vaikas. Išlaikyti vaikus jai padeda dabartinis sutuoktinis ir tėvai. Vaikus į mokyklą veža pati. Papildomai prie išlaikymo ieškovas neprisideda. Ieškovo mama visuomet padeda. Šiuo metu išmokos vaikams bendras dydis 500 Eur sumos nesiekia. Nedarbo išmokos šiuo metu negauna, asmeninių pajamų neturi. Jos sutuoktinis turi tris vaikus iš savo pirmos santuokos, teikia jiems išlaikymą. Vaikams Valkininkų mokyklą parinko dėl to, kad taip norėjo vaikai ir joje dirba jos mama.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsakovė Č. N. tinkamai rūpinasi sūnumi M. G., jį nuolat auklėja ir prižiūri. Nepilnametis auga kartu su dviem broliais. Duomenų apie tai, kad Č. N. netinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas, nėra. Tuo tarpu po šalių santuokos nutraukimo praėjo penkeri metai, šalims pradėjus gyventi atskirai, nepilnamečių vaikų tėvas epizodiškai dalyvauja jų auginime ir auklėjime, mokslo metų laikotarpiu pasiimdamas juos kas antrą savaitgalį, ne mokslo metų laikotarpiu dažniau. Atsakovė šiuo metu nedirba, augina tris nepilnamečius vaikus, tuo tarpu ieškovas dirba vairuotoju, kitų išlaikytinių neturi, gyvena vienas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos duomenimis, nei ieškovui, nei atsakovei nėra nustatytas neįgalumas. Todėl darytina išvada, kad ieškovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovės ir jis privalėtų teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nei šiuo metu nustatytas 100 Eur dydžio išlaikymas, nors ir atsisako reikalavimo teisės priteisti iš atsakovės išlaikymą. Dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų, atsižvelgiant į nepilnamečių R. G. ir A. G. amžių, šalys turi teismui pasiūlyti tokią atskirai gyvenančio vieno iš tėvų ir vaikų bendravimo tvarką, kuri užtikrintų netrukdomą vaikų teisę tiesiogiai ir betarpiškai atitinkamą laiko tarpą bendrauti su tėvu ir atitinkamai tėvo teisę dalyvauti vaikus auklėjant, būtų atkuriamas ir stiprinamas vaikų ir tėvo emocinis tarpusavio ryšys.
Nepilnametis M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad turi du brolius ir seserį. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), mokosi Valkininkų gimnazijoje, mokslai sekasi gerai. Gyvendamas Kaune mokėsi K. Griniaus progimnazėje. Šiuo metu mama ir tėtis gyvena atskirai. Su mama nesutaria, sutaria tik su tėčiu. Su mama nesutaria, nes mama liepia jam ruošti pamokas, daug iš jo reikalauja. Su tėčiu bendrauja, tėtis per atostogas jį paima pas save. Vyresnysis brolis nusprendė likti su mama, o jis nori gyventi pas tėtį. Nori gyventi su tėčiu, nes sutampa jų charakteriai, mažiau pykstasi su tėčiu. Pas tėtį yra daugiau veiklos ir gali naudotis tais daiktais, kuriais pas mamą negali naudotis. Tėtis mažiau reikalaus nei mama. Niekas jo neįkalbinėjo dėl noro gyventi pas tėtį. Su broliais sutaria, kartais pykstasi. Mama buvo atėmusi iš jo telefonus, nes buvo gavęs blogus pažymius. Su mamos vyru nelabai sutaria. Su tėvu negyvena nuo 2020 m. vasario-kovo mėnesio, rugsėjo mėnesį pradėjo lankyti Kalesninkų mokyklą, į kurią nuveždavo autobusas. Po to pradėjo lankyti Valkininkų mokyklą. Mama su vyru dabar sutaria gerai, tačiau kartą buvo įvykis, kuomet jiems dėl mamos ir jos vyro konflikto reikėjo išeiti iš namų. Mokinasi su broliu vienoje klasėje. Turi draugų Kaune ir Valkininkų mokykloje, (duomenys neskelbtini) draugų neturi. Jei gyventų pas tėtį, eitų į mokyklą, po mokyklos darytų pamokas ir bendrautų su draugais. Sąlygos pas tėtį jį tenkina. Per mėnesį tris savaitgalius norėtų praleisti su broliais pas mamą. Su kitais broliais tėtis sutaria gerai. Būdamas pas tėtį su draugais savaitgalį susitinka ne visada. Būnant pas tėtį, maistą ruošia tėtis. Drabužius daugiau perka mama. Mano, kad tėtis sugebės tinkamai juo pasirūpinti.
Nepilnametis R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), mokosi Valkininkų mokykloje. Gyvena su mama, patėviu ir trimis broliais. Su tėvu bendrauja, susiskambina telefonu, susitinka. Su tėvais sutaria gerai. Norėtų gyventi su mama. Brolis M. G. pykstasi su mama dėl to, kad jis nedaro pamokų, kad mama riboja naudojimąsi telefonu. Brolis nuolat kartoja, kad nori gyventi su tėvu. Laisvą laiką leidžia lauke arba naršo telefone. Kai būna su tėčiu, tai taip pat naršo telefone, bendrauja su tėčiu. Interneto ryšys anksčiau trūkinėjo, dabar problemų nebūna. Ne visada pavyksta rasti bendrą kalbą su broliu. Kai brolis buvo mažesnis, nebuvo toks. Jei brolis gyventų pas tėvą, tai brolio pasiilgtų.
Liudytojas V. N. paaiškino, kad yra atsakovės sutuoktinis. Turi bendrą dukrą. Iš pirmos santuokos turi tris vaikus. Šiuo metu problemų tarp jų vaikų nėra. Jis dirba (duomenys neskelbtini), taiso mašinas ir savarankiškai, gauna iki 1 000 Eur pajamų per mėnesį. Bendrauja tiek su savo, tiek su atsakovės vaikais, veža juos į mokyklą. Padeda atsakovei išlaikyti vaikus, nes skiria lėšų kurui ir maistui. Tiek savo, tiek atsakovės vaikams dėmesio skiria vienodai. Jo ir atsakovės vaikai bendrauja. Prie vaikų išlaikymo prisideda ir jų tėvai. Su ieškovu iš pradžių konfliktavo, tačiau norėtų su ieškovu sutarti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas R. G. ir atsakovė Č. N. yra nepilnamečio M. G., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Be M. G. šalys turi dar du bendrus nepilnamečius vaikus: R. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2016-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4232-955/2016 santuoka tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Tuo pačiu sprendimu teismas patvirtino sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai susitarė dėl jų vaikų gyvenamosios vietos, atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos ir išlaikymo tokiomis sąlygomis:
2. 1. punktu šalys sutarė, kad po santuokos nutraukimo sūnų R. G., M. G. ir A. G. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina Č. N.;
2.2., 2.3 ir 2.4 punktais šalys susitarė, kad R. G. nepilnamečių sūnų R. G., M. G. ir A. G. materialiniam išlaikymui kas mėnesį moka po 100 Eur periodinėmis išmokomis iki sūnų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
2.5. punktu šalys susitarė, kad sūnų R. G., M. G. ir A. G. periodinėmis išmokomis gaunamas pinigines lėšas uzufrukto teise valdys jų motina Č. N.;
2.6. punktu R. G. įsipareigojo dalyvauti sūnų R. G., M. G. ir A. G. auklėjime;
Žemesnės instancijos teismas
2.7., 2.7.1., 2.7.2., 2.7.3 ir 2.7.4 punktais šalys susitarė dėl tokios skyrium gyvenančio R. G. bendravimo su sūnumis R. G. ir M. G. tvarkos:
2.7. Č. N. įsipareigoja leisti R. G. bendrauti su sūnumis R. G. ir M. G. tokia tvarka:
2.7.1. Mokslo metų laikotarpiu, t. y. nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 1 d., R. G. ir M. G. praleidžia du savaitgalius per mėnesį su tėvu R. G., tėvui paimant vaikus šeštadienį tarp 10-11 val. ir parvežant vaikus sekmadienį tarp 15-18 val. Tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimui pristato atgal. Apie ketinimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka R. G. praneša Č. N. prieš dvi dienas SMS žinute;
2.7.2. Ne mokslo metų laikotarpiu, t. y. vaikų vasaros atostogų metu nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d., R. G. ir M. G. su tėvu R. G. praleidžia tris savaitgalius per mėnesį, tėvui paimant vaikus šeštadienį tarp 10-11 val. ir parvežant vaikus sekmadienį tarp 15-18 val. Tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimui pristato atgal. Apie ketinimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka R. G. praneša Č. N. prieš dvi dienas SMS žinute.
2.7.3. Taip pat nepilnamečiai vaikai R. G. ir M. G. su tėvu R. G. vaikų vasaros atostogų metu kartu praleidžia dvi savaites per vieną mėnesį ir po vieną savaitę kitus du mėnesius, atostogų laiką suderinus su tėvo atostogų laiku. Tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos, o pasibaigus atostogų laikui pristato vaikus atgal. Apie atostogų laiką R. G. praneša Č. N. prieš dvi savaites SMS žinute.
Žemesnės instancijos teismas
2.7.4. Bendravimo tvarka su sūnumi A. G. bus nustatyta šalių bendru sutarimu jam sulaukus dvejų metų.
Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalis).
Minėta nuostata pareikšdamas ieškinį aptariamu atveju pasinaudojo ieškovas, nes šalims tarpusavio sutarimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos bei išlaikymo dydžio pakeitimo pasiekti nepavyko.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą teismas turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaikų gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus. Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.
Nagrinėjamu atveju įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, yra pagrindas sutikti su ieškovo ieškinio argumentais, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, kurios egzistavo 2016 metais nutraukiant šalių santuoką bendru sutarimu ir patvirtinant šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Nustatyta, kad nors šalys santuoką nutraukė 2016 metais, tačiau faktiškai šeima kartu gyveno ieškovo dabartinėje gyvenamojoje vietoje Kaune iki pat 2020 metų kovo mėn., kuomet atsakovė kartu su nepilnamečiais vaikais persikėlė gyventi pas savo motiną į Varėnos r., o 2020 metų gegužės mėn. – pas savo būsimą sutuoktinį į Šalčininkų r. Taigi, šalių nepilnametis vaikas M. G. nuo pat gimimo 2009 metais iki pat 2020 metų kovo mėnesio faktiškai gyveno kartu su abiem tėvais jam priimtinoje ir daugiau nei per 10 metų laikotarpį susiformavusioje aplinkoje, tačiau 2020 metais kovo mėnesį ši aplinka vaikui kardinaliai pasikeitė, nes vaiko motina persikėlė faktiškai gyventi į kitą gyvenamąją vietą kitame šalies rajone, dėl ko nepilnametis vaikas turėjo pakeisti ne tik kasdienę gyvenamąją aplinką, bet ir mokymo įstaigą, be to, svarbu pažymėti ir tai, kad pradėdama gyventi su kitu vyru, su kuriuo vėliau sudarė santuoką, atsakovė sukūrė naują šeimą, prie kurios nepilnametis vaikas turėjo iš esmės pritapti. Įvertinus tiek šalių paaiškinimus, tiek nepilnamečio vaiko M. G. nuomonę, pareikštą teismo posėdžio metu, jo vyresnio brolio R. G. pateiktus paaiškinimus, prieinama išvados, kad nurodytos aplinkybės iš esmės ir nulėmė vaiko norą pakeisti gyvenamąją vietą ir gyventi kartu su tėčiu. Nesutiktina su atsakovės priešieškinio argumentais, jog priežastys, dėl kurių vaikas pareiškė norą gyventi su tėčiu, nėra reikšmingos. Teismas pažymi, kad byloje užfiksuotos aplinkybės leidžia tvirtinti, kad gyvenamosios aplinkos pasikeitimas neigiamai veikia nepilnamečio M. G. savijautą, nes jo elgesys gyvenant naujoje šeimoje pasikeitė neigiama linkme – vaikas pradėjo nesutarti ir pastoviai pyktis su motina, jo mokymosi rezultatai pablogėjo. Aplinkybę, kad nesutarimai tarp mamos ir sūnaus padažnėjo, ir dėl to mama negali visiškai kontroliuoti vaiko elgesio, atsakovė iš esmės patvirtino teismo posėdžio metu. Taip pat byloje pasitvirtino ir aplinkybė, kad vaiko santykiai su atsakovės sutuoktiniu nėra itin geri. Savo ruožtu ieškovas patvirtino faktą, kad gyvendamas Kaune sūnus M. G. rūpesčių dėl mokslo iš esmės neturėjo. Teismas taip pat pažymi, kad vaiko išreikštas noras gyventi su tėvu nėra kilęs spontaniškai, o susiformavęs tam tikrą laikotarpį pagyvenus naujoje šeimoje ir yra kategoriškas, nepakitęs iki pat jo apklausos teisme metu, taip pat argumentuotas iš esmės dažnais nesutarimais su mama, veiklos naujojoje aplinkoje stoka. Byloje nepasitvirtino aplinkybė, kad vaiko noras gyventi su tėvu buvo išgautas apgaule ar smurtu, iš esmės visas aplinkybes, kurias nurodė ieškovas savo ieškinyje, nepilnametis vaikas apklausos metu patvirtino. Be to, šiais metais vaikui sukaks 13 metų, todėl teismo vertinimu, M. G. yra pakankami subrendęs išreikšti savo savarankišką nuomonę, ką patvirtina ir jo apklausos metu dėstomos mintys ir samprotavimai bei tam tikrų aplinkybių vertinimai. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas padarys ypatingą žalą vaiko interesams, nes vaikas bus atskirtas nuo motinos ir brolių, jo nusistovėjusi gyvenamoji aplinka pasikeis, o tėvas nesugebės tinkamai pasirūpinti sūnumi ir užtikrinti jo nuolatinę priežiūrą. Šioje atsakovės argumentų dalyje teismas turi pagrindą pažymėti, kad ieškovo gyvenamojoje vietovėje vaikui yra sudarytos visos tinkamos sąlygos visapusiškai ir harmoningai vystytis. Duomenų apie vaikų teisių pažeidimo atvejus ieškovo šeimoje nėra pateikta, visi teisėsaugos institucijų tyrimai, kurie buvo pradėti atsakovės iniciatyva dėl galimo ieškovo smurto, buvo nepradėti arba nutraukti. Priešingai, pateikti duomenys liudija, kad ieškovas neatsisako bendrauti su vaikais ir faktiškai naudojasi teismo jam nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka leisdamas kartu su vaikais tiek savaitgalius, tiek bendras atostogas. Apklausos metu nepilnamečiai vaikai M. G. ir R. G. jokių nusiskundimų dėl tėvo dalyvavimo vaikų auklėjime ir priežiūroje nepateikė. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad ieškovas teikia vaikams išlaikymą ir dalyvauja vaikų auklėjime ir priežiūroje, jos argumentas, kad ieškovas nesugebės prižiūrėti sūnaus, yra daugiau subjektyvaus pobūdžio, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis. Duomenų, kad ieškovas bendravimo su vaikais metu būtų pažeidęs vaikų interesus, byloje nėra, o nuolatinę vaiko priežiūrą ieškovas turės galimybę užtikrinti pasitelkęs artimų giminaičių pagalbą. Dėl gyvenamosios vietos pakeitimo vaikui žala nebus padaryta, nes vaikas grįžtų į tą aplinką, kurioje gyveno, mokėsi ir bendravo su draugais daugiau nei 10 metų, o bendrauti su mama ir kitais broliais ir seserimi M. G. turės galimybę tiek nuotoliniu būdu, tiek tiesiogiai, tėvams realizuojant teismo nustatytą bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką.
Taigi, dėl išvardintų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad vaiko M. G. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo atveju visiškai atitinka dabartinius vaiko poreikius ir geriausius vaiko interesus bei jo išreikštą valią. Tą po įrodymų ištyrimo savo galutinėje išvadoje konstatavo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Todėl ieškovo reikalavimas dėl sūnaus M. G. nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2016-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4232-955/2016 šalių patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1. punktas keistinas tokiu būdu, kad šalių nepilnamečio sūnaus M. G. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškovu (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3.174 straipsnis).
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos.
Atsižvelgdamas į sūnaus M. G. gyvenamosios vietos pasikeitimą ir kitas aplinkybes ieškovas taip pat prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4232-955/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7.1., 2.7.2., 2.7.3 ir 2.7.4 punktų sąlygas, susijusias su skyrium gyvenančio tėvo bendravimu su nepilnamečiais vaikais R. G. ir M. G. ir dalyvavimu juos auklėjant.
CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams; pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Aptariamu atveju šalių sutarta ir teismo patvirtinta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka keistina, nes nepilnamečio vaiko M. G. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, be to, ieškovas papildomai siūlo nustatyti ir bendravimo su sūnumi A. G. tvarką, dėl kurios, nutraukiant šalių santuoką, nebuvo susitarta. Byloje nėra duomenų, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės bendravimas su vaikais kenktų vaikų interesams, priešingai, pasitvirtino aplinkybės, jog abu tėvai yra sukūrę vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi vaikais ir prisideda prie vaikų išlaikymo. Ginčo byloje dėl ieškovo pasiūlytos bendravimo su vaikais tvarkos aptariamu atveju iš esmės nėra, šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės priešieškinyje pateikta pozicija šioje ieškovo reikalavimų dalyje. Šiuo atveju šalys neprieštarauja, jog abu tėvai aktyviai bendrautų ir dalyvautų vaikų auklėjime. Pažymėtina, kad ieškovo bendravimo su vaikais tvarka savo esminėmis sąlygomis nepasikeis, o atsakovės bendravimo su sūnumi M. G. tvarkos sąlygos suteiks galimybę atsakovei maksimaliai realizuoti savo teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi M. G. ir dalyvauti jo auklėjime. Tačiau siekiant aiškumo, operatyvumo ir galimų nesusipratimų tarp šalių pašalinimo, siūlomos tvarkos 2.7.3 punktas papildomas sąlyga, kad atostogų metu tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos, o pasibaigus atostogų laikui pristato vaikus atgal, o tvarkos 2.7.4 punktas keistinas toje dalyje, kad Č. N. sūnaus M. G. paėmimo ir grąžinimo laiką su vaiko tėvu R. G. turi suderinti prieš dvi dienas SMS žinute.
Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos pakeitimo taip pat tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2016-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4232-955/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7., 2.7.1., 2.7.2., 2.7.3 ir 2.7.4 punktų sąlygos, susijusios su skyrium gyvenančio tėvo bendravimu su nepilnamečiais vaikais R. G. ir M. G. ir dalyvavimu juos auklėjant, keistinos ir nustatytina skyrium gyvenančio tėvo ir motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. G., M. G. ir A. G. ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka tokiomis sąlygomis:
2.7. Č. N. įsipareigoja leisti R. G. bendrauti su sūnumis R. G. ir A. G. tokia tvarka:
2.7.1. mokslo metų laikotarpiu, t. y. nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 23 d. R. G. ir A. G. praleidžia du savaitgalius per mėnesį su tėvu R. G., tėvui paimant vaikus penktadienį tarp 18.00-19.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir parvežant vaikus sekmadienį tarp 15.00 -18.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Apie ketinimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka R. G. praneša Č. N. prieš dvi dienas SMS žinute;
2.7.2 ne mokslo metų laikotarpiu, t. y. vaikų vasaros atostogų metu nuo birželio 23 d. iki rugsėjo 1 d. R. G. ir A. G. su tėvu R. G. praleidžia tris savaitgalius per mėnesį, tėvui paimant vaikus penktadienį tarp 18.00 -19.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir parvežant vaikus sekmadienį tarp 15.00-18.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Apie ketinimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka R. G. praneša Č. N. prieš dvi dienas SMS žinute;
2.7.3. nepilnamečiai vaikai R. G. ir A. G. su tėvu R. G. vaikų vasaros atostogų metu kartu praleidžia dvi savaites per vieną mėnesį ir po vieną savaitę kitus du vasaros mėnesius, atostogų laiką suderinęs su tėvo atostogų laiku. Tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos, o pasibaigus atostogų laikui pristato vaikus atgal. Apie atostogų laiką R. G. praneša Č. N. prieš dvi savaites SMS žinute;
2.7.4. Č. N. bendrauja su sūnumi M. G. be apribojimų laisvu laiku nuo jo mokymosi ir ugdymo laiko, sūnaus paėmimo ir grąžinimo laiką suderinusi prieš dvi dienas su R. G. SMS žinute.
Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo.
Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalys). Minėtos nuostatos suteikia galimybę padidinti priteisto išlaikymo dydį esant šioms aplinkybėms: aplinkybės, susijusios su tėvų turtinės padėties esminiu pablogėjimu, ir/arba aplinkybės, susijusios su vaiko poreikių padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
Aptariamu atveju priešieškinį dėl išlaikymo padidinimo ieškovė pareiškė teisme praėjus ganėtinai ilgam laiko tarpui – penkiems metams po teismo sprendimo priėmimo. Per nurodytą laikotarpį ženkliai pasikeitė šalies ekonominė padėtis, prekių ir paslaugų kainos, kurios dėl visuotinės pandemijos ir karo Ukrainoje sukeltų ekonominių padarinių linkusios tik didėti. Šalių nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas, būtinos išlaidos ne tik būtiniems vaikų poreikiams tenkinti (maistas, drabužiai, sveikatos apsauga ir kt.), bet ir išlaidos vaikų laisvalaikiui, bendravimui ir ugdymui, pomėgiams. Todėl sutiktina su atsakovės argumentu, kad vaikų poreikiai per penkerių metų laikotarpį tik padidėjo. Be to, priešieškinį atsakovė grindžia ir ta aplinkybe, jog atsirado papildomos sūnų sveikatos priežiūros išlaidos, nes sūnus M. G. turi regos sutrikimų, taip pat sūnūs M. G. ir R. G. turi problemų su dantimis. Šių aplinkybių ieškovas neginčija. Dabartinės atsakovės pajamos nėra didelės, neviršija 500 Eur sumos ir sudedančios iš esmės iš socialinių išmokų, skirtų vaikams. Šiai dienai atsakovė nedirba dėl objektyvių priežasčių, nes prižiūri 2022-01-01 gimusią dukrą M. N., kuri vaikų išlaikymo naštą atsakovei tik padidina. Nekilnojamojo turto, iš kurio realiai galima būtų tikėtis gauti nuolatinių pajamų, atsakovė neturi, nes turimą nekilnojamąjį turtą atsakovė valdo bendrosios nuosavybės teise. Pažymėtina, kad du iš trijų nepilnamečių vaikų lieka gyventi su atsakove, todėl jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovės sutuoktinis pripažino, kad per mėnesį gauna apie 1 000 Eur pajamų, kurios sutuoktinių yra valdomos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kas reiškia, kad atsakovei priklauso ½ dalis šių sutuoktinio pajamų. Ieškovas turi nuolatines darbines pajamas, kurias sudaro apie 900 Eur suma per mėnesį, gyvena vienas, išlaikomų asmenų neturi, darbingas, nekilnojamojo turto taip pat neturi. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas turi prisidėti prie trijų, o atsakovė – prie keturių vaikų išlaikymo, tačiau atsakovės dukra yra kūdikis, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad jos poreikiai šiuo metu yra dideli ir reikalaujantis didesnių išlaidų.
Taip pat teismas ieškovo siūlomą vaikų išlaikymo priteisimo būdą tomis sąlygomis, jog ieškovas nereikalauja iš atsakovės išlaikymo priteisimo sūnaus M. G. išlaikymui, o atsakovė iš ieškovo nereikalauja išlaikymo priteisimo vieno iš sūnaus R. G. išlaikymui, laiko neteisėtu, nes toks ieškovo siūlomas susitarimas dėl vaikų išlaikymo atsisakymo prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir atneštų žalos vaikų materialiniam aprūpinimui tuo atveju, jei vienas iš tėvų nevykdytų (vykdytų iš dalies) pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas pažymi, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir asmeninė, jos negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti vykdyti. Tėvo (motinos) atsisakymas su vaiku susijusių savo teisių ir pareigų negali sukelti teisinių pasekmių.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis esmingai nesiskiria ir nesuteikia didesnių galimybių teikti ženkliai didesnį išlaikymą, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo padidinimo tenkintinas iš dalies, pakeičiant Kauno apylinkės teismo 2016-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4232-955/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2.-2.5. punktų sąlygas, susijusias su išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams teikimu, tokiu būdu, kad iš ieškovo R. G. priteistinas vaikų A. G. ir R. G. išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų A. G. ir R. G. pilnametystės, o iš atsakovės Č. N. priteistinas vaiko M. G. išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko M. G. pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalys). Išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes byloje nėra duomenų, kad šalys vengtų teikti vaikams išlaikymą.
Kadangi sūnus M. G. lieka nuolat gyventi su ieškovu, sūnaus M. G. išlaikymo lėšų tvarkytoju (uzufruktoriumi) skirtinas ieškovas. Sūnums R. G. ir A. G. liekant nuolat gyventi su atsakove, sūnų R. G. ir A. G. išlaikymo lėšų tvarkytoja (uzufruktore) skirtina atsakovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas tiek ieškovo, tiek atsakovės naudai, iš esmės patenkinus jų iškeltus reikalavimus, todėl teismas vertina, kad ieškovas ir atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Ieškovas teismui pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis ir 1 000 Eur išlaidos advokato pagalbai, sumokėtos jį atstovavusiam advokatui už atstovavimą ikiteisminio ginčo sprendimo metu, ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį pateikimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose.
Atsakovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 83 Eur žyminis mokestis ir 900 Eur išlaidos advokato pagalbai, sumokėtos ją atstovavusiam advokato padėjėjui už priešieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose.
Atlikus tarpusavio priteistino žyminio mokesčio įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina 17 Eur žyminio mokesčio.
Taip pat teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ir kiekį ieškovo ir atsakovės prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina visa apimtimi ir priteisia ieškovui iš atsakovės 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai, o atsakovei iš ieškovo – 900 Eur išlaidų advokato pagalbai, laikydamas, kad tokios sumos yra adekvačios nagrinėjamai bylai, Rekomendacijų maksimalių dydžių neviršija, yra ženkliai mažesnės.
Atlikus tarpusavio priteistinų atstovavimo išlaidų įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina 100 Eur atstovavimo išlaidų.
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš šalių valstybės naudai lygiomis dalimis priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 24,68 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
Nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4232-955/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1. punktą dalyje dėl nepilnamečio vaiko M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio vaiko M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu (ieškovu) R. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4232-955/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7., 2.7.1., 2.7.2., 2.7.3. ir 2.7.4. punktų sąlygas dėl skyrium gyvenančio tėvo R. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo juos auklėjant ir nustatyti skyrium gyvenančio tėvo R. G. ir motinos Č. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. G., M. G. ir A. G. ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis:
2.7. Č. N. įsipareigoja leisti R. G. bendrauti su sūnumis R. G. ir A. G. tokia tvarka:
2.7.1. mokslo metų laikotarpiu, t. y. nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 23 d. R. G. ir A. G. praleidžia du savaitgalius per mėnesį su tėvu R. G., tėvui paimant vaikus penktadienį tarp 18.00-19.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir parvežant vaikus sekmadienį tarp 15.00 -18.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Apie ketinimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka R. G. praneša Č. N. prieš dvi dienas SMS žinute;
2.7.2. ne mokslo metų laikotarpiu, t. y. vaikų vasaros atostogų metu nuo birželio 23 d. iki rugsėjo 1 d. R. G. ir A. G. su tėvu R. G. praleidžia tris savaitgalius per mėnesį, tėvui paimant vaikus penktadienį tarp 18.00 -19.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir parvežant vaikus sekmadienį tarp 15.00-18.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Apie ketinimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka R. G. praneša Č. N. prieš dvi dienas SMS žinute;
2.7.3. nepilnamečiai vaikai R. G. ir A. G. su tėvu R. G. vaikų vasaros atostogų metu kartu praleidžia dvi savaites per vieną mėnesį ir po vieną savaitę kitus du vasaros mėnesius, atostogų laiką suderinus su tėvo atostogų laiku. Tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos, o pasibaigus atostogų laikui pristato vaikus atgal. Apie atostogų laiką R. G. praneša Č. N. prieš dvi savaites SMS žinute;
2.7.4. Č. N. bendrauja su sūnumi M. G. be apribojimų laisvu laiku nuo jo mokymosi ir ugdymo laiko, sūnaus paėmimo ir grąžinimo laiką suderinusi prieš dvi dienas su R. G. SMS žinute.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4232-955/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2.-2.5. punktų sąlygas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams R. G., A. G. ir M. G. teikimo tokia tvarka:
priteisti iš ieškovo R. G. nepilnamečių sūnų R. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) Eur kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnų pilnametystės, šiomis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti atsakovei Č. N.;
priteisti iš atsakovės Č. N. nepilnamečio sūnaus M. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, šiomis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti ieškovui R. G..
Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.
Priteisti iš atsakovės Č. N. ieškovo R. G. naudai 17 (septyniolika) Eur žyminio mokesčio ir 100 (vienas šimtas) Eur atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovo R. G. valstybės naudai 12,34 (dvylika Eur 34 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovės Č. N. valstybės naudai 12,34 (dvylika Eur 34 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.