Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-75-1124/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-10-26
Bylos Nr.
1-75-1124/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07543-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Lapėnienė
Kaltinamasis
J. S.
Nukentėjusysis
M. M.
Advokatai
Regina Vasiliauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-75-1124/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07543-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2022 m. spalio 26 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė,sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,vertėjaujant Anai Markevič ir Kristinai Matulevič,dalyvaujant prokurorėms Žanai Sokolovskai, Jolitai Okuškienei,kaltinamajam J. S., jo gynėjai advokatei Reginai Vasiliauskienei,nukentėjusiajam M. M.,specialistui (ekspertui) Janušui Rybalko (Januš Rybalko),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti darbą ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir be bausmės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti darbą, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; bausmę atliko 2018 m. lapkričio 2 d.;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalį – 10 MGL (350 Eur) dydžio bauda;

Žemesnės instancijos teismas

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, minėta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, 10 MGL (350 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju 2020 m. kovo 30 d. įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 50 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto ir 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 4 metus naudotis specialia teise–teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės–specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 16 d.;

7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 5 metus naudotis specialia teise –teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 9 d.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi., konfiskuota nusikaltimo padarymo priemonė – J. S. priklausantis automobilis „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bausmė atlikta; teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis J. S., tyčia mušdamas, nežymiai sužalojo žmogų bei sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent – 2021 m. kovo 10 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), konflikto su M. M. metu, tyčia sudavė jam kumščiais ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, padarydamas M. M. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio srityje, muštinę žaizdą (1,5x1,5 cm) nosies nugarėlėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, po ko, parvertęs M. M. ant žemės, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip penkis smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam M. M. fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis J. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad kumščiu sudavė tris smūgius nukentėjusiajam M. M. į veidą, tačiau tai padarė, tik po to, kai M. M. jam pirmas kumščiu vieną kartą sudavė į akį. Įvykio dieną kaltinamasis, R. M. (R. M.) ir T. Č. (T. Č.) ėjo iš Paluknio kaimo. Nukentėjusysis M. M. važiavo dviračiu ir sustojo prie jų. Kaltinamasis norėjo pasisveikinti su nukentėjusiuoju, tačiau jis pirmas sudavė jam kumščiu vieną kartą į akį. Tuomet jis nukentėjusiajam kumščiu sudavė tris smūgius į veidą. Nukentėjusysis nugriuvo, po to atsikėlė ir dviračiu nuvažiavo pas seserį, o jie nuėjome toliau pas kaltinamojo brolį. Smūgių metu T. Č. stovėjo prie jų ir matė, kas vyksta, tuo tarpu R. M. iš karto apsisuko ir nuėjo. Nukentėjusysis buvo susipykęs su jo broliu, dėl to turbūt nukentėjusysis ir sudavė jam. Jis (kaltinamasis) kojomis nukentėjusiojo nespardė, tik sudavė tris smūgius nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis meluoja teigdamas, kad jis jį spardė kojomis. Kaltinamasis buvo blaivus, nukentėjusysis galbūt irgi buvo blaivus. Nežino, kodėl nukentėjusysis jam sudavė. Jam buvo mėlynė, tačiau jis po įvykio niekur nesikreipė. Su nukentėjusiuoju buvo žodinis konfliktas. Po to, kai nukentėjusysis jam trenkė, kaltinamasis ant jo rėkė, o nukentėjusysis nieko nesakė. Gali būti, kad jo (kaltinamojo) smūgiai buvo stiprūs, iš visos jėgos. Sudavė nukentėjusiajam, nes norėjo „atsimušti“, nesiorientavo.

3. Nukentėjusysis M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta „iš matymo“, giminystės ryšiai jų nesieja. Kaltinime nurodytą dieną, apie 12 val., Jurgelionių kaime jis dviračiu važiavo pas seserį. J. S. važiavo automobiliu, jis jį pravažiavo, tačiau, jį pamatęs, J. S. pavažiavo automobiliu atgal. Kaltinamasis sėdėjo už automobilio vairo, tai buvo turbūt „Passat“ automobilis, tamsios spalvos, tiksliai neprisimena. Automobilyje dar kažkas sėdėjo, kokie tai buvo asmenys ir kiek jų buvo, negali pasakyti. Kaltinamasis išlipo iš automobilio, atidarė bagažinę ir liepė jam lipti į bagažinę. Tai buvo pirmi kaltinamojo žodžiai, daugiau jis nieko nesakė. Nukentėjusysis nelipo į automobilio bagažinę, stovėjo, tada kaltinamasis sudavė jam apie tris–keturis smūgius kumščiu į galvos sritį – į akį, į veidą. Tada nukentėjusysis pradėjo bėgti, jo dviratis gulėjo. Kaltinamasis jį pavijo, turbūt pakišo koją, nukentėjusysis pargriuvo ir kaltinamasis pradėjo jį spardyti kojomis. Buvo smūgiai į veidą, nosį, krūtinę, pilvą, visur; spyrė gal tris–penkis kartus. Tada iš automobilio išlipo kaltinamojo draugas (jo nepažįsta), jis, priėjęs prie kaltinamojo, lyg pasakė: „gana, važiuojam“, tuomet jie susėdo į automobilį ir išvažiavo, o nukentėjusysis, paėmęs dviratį, nuėjo pas seserį. Sesers vyras iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Su policijos pareigūnais jis nuvažiavo į įvykio vietą, ten rado kraujo. Dabar jau mažai ką prisimena. Jis jautė skausmą, jam svaigo galva, viską skaudėjo. Kai kaltinamasis kojomis sudavė smūgius, taip pat viską skaudėjo, bėgo kraujas. Geriausiai įvykio aplinkybes prisiminė pirmą kartą duodamas parodymus Ankščiau buvo įvykęs konfliktas su kaltinamojo broliu dėl „mopedo“. Nukentėjusysis mano, kad kaltinamojo brolis turbūt kaltinamajam papasakojo apie šį įvykį, todėl kaltinamasis taip elgėsi. Ant jo rankos, šlaunies buvo mėlynės, skaudėjo šonkaulius, akis buvo mėlyna. Jam kraujas bėgo iš nosies, kraujas bėgti pradėjo po smūgių kojomis. Pradžioje mėlynių nesimatė, jos tik kitą dieną atsirado. Ant akies ir nosies buvo sužalojimai. Kai jį apžiūrėjo, mėlynių dar nebuvo, jos atsirado tik kitą dieną.

4. Nukentėjusysis M. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. kovo 10 d. dienos metu, apie 12 val., tiksliai laiko neprisimena, jis dviračiu važiavo į Jurgelionių kaimą. Važiuodamas prie kapinių, esančių Jurgelionių kaime, jis pamatė pravažiuojantį žalios spalvos VW „Passat“ markės automobilį, jame važiavo trys ar keturi vyriškiai, jų veidų jis nepastebėjo. Jis pamatė, kad automobilis sustojo prie kelio ir kažkiek pavažiavo atgal iki jo. Iš automobilio vairuotojo pusės išlipo jam iš matymo pažįstamas J. S., apie dvidešimt penkių metų amžiaus. J. S. priėjo prie jo. Priėjęs, jis pradėjo kažką nerišliai kalbėti, kad jis (M. M.) kažką jam anksčiau buvo padaręs. Jam atrodo, kad J. S. buvo neblaivus. J. S. atidarė savo automobilio bagažinę ir liepė jam lipti į bagažinę. Jis atsisakė. Tada J. S. sudavė jam kumščiu (kaire ar dešine ranka – neprisimena) į veidą, pataikė į dešinę akį. Nuo smūgio jam pradėjo skaudėti akis, akyse patamsėjo. Tada J. S. sudavė jam dar kelis smūgius kumščiais į veidą. Sudavė jam ne mažiau tris–keturis smūgius kumščiais į galvos sritį. Jis bandė nuo jo pabėgti, tačiau J. S. bandė jį stumti į bagažinę, neleisdamas atsitraukti, J. S. parvertė jį ant žemės, pakišdamas koją. Kai jis nugriuvo ant žemės, J. S. pradėjo spardyti jį kojomis į įvairias kūno vietas, pataikė į galvą, į dešinę koją, į dešinį šoną. Viso sudavė jam ne mažiau penkis smūgius kojomis. Po to iš automobilio išlipo J. S. draugas, kurio jis nepažįsta, tačiau pamena, kad buvo stambaus kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, jis kažką pasakė J. S.. Tada J. S. kartu su minėtu vyriškiu grįžo prie savo automobilio ir jie nuvažiavo į Anglininkų kaimo pusę. Minėtą įvykį galėjo matyti kartu su J. S. važiavę jo draugai, kitų liudytojų nebuvo. Mušė tik J. S., jo draugai įvykio metu sėdėjo automobilyje. Kas važiavo su J. S. automobilyje, jis nepastebėjo. Matė tik minėtą stambų vyriškį. Jam atrodo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kai J. S. su draugais išvažiavo, jis atsikėlė, nuo smūgių jam labai skaudėjo visą kūną, galvą, buvo praskelta nosis, iš žaizdos bėgo kraujas. Jis nuėjo pas savo seserį M. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jo sesers sugyventinis A. V. paskambino pagalbos telefonu „112“ ir iškvietė medikus bei policiją. Atvykusi greitoji medicinos pagalba suteikė jam būtiną pagalbą, tačiau jis atsisakė vykti į ligoninę, kadangi jautė diskomfortą dėl to, kad buvo nesiprausęs. Po įvykio jam pradėjo skaudėti ir svaigti galva, jis nori kreiptis į medikus dėl pagalbos suteikimo. Prašo dėl minėto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti J. S. atsakomybėn (t. I, b. l. 52–55).

5. Specialistas (ekspertas) Janušas Rybalko teisiamojo posėdžio metu palaikė byloje pateiktą išvadą. Nurodė, kad, apžiūrėjęs turimus medicininius dokumentus, kurie buvo pateikti policijos pareigūnų, pateikė išvadą. Nukentėjusiajam M. M. buvo nustatyta kraujosruva kairio antakio srityje, kraujosruva akies obuolio srityje ir nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Aptardamas šiuos sužalojimus padarė išvada, kad jie galėjo būti padaryti trimis trauminiais poveikiais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Požymių, iš kurių būtų galima manyti, jog sužalojimai padaryti skirtingu metu, nebuvo. Tai reiškia, kad darytina išvada, jog visi sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Juo labiau, kad nukentėjusysis dėl sužalojimų kreipėsi medicinos pagalbos. Sužalojimai padaryti, tikėtina, suduodant smūgius. Yra trys sužalojimai, kurių lokalizacija yra kiek skirtinga, tai yra abiejų akių sritys ir nosies sritis. Kad nukentėjusysis griūdamas kelis kartus atsitrenktų į kiekvieną akį atskirai ir nosį, tokia situacija mažai tikėtina. Todėl manytina, kad šie sužalojimai padaryti suduodant smūgius. Lokalizacija ir pobūdis būdingi smūgių sudavimui. Apie sužalojimus kitose kūno vietose medicininiuose dokumentuose nebuvo nurodyta.

6. Liudytoja M. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta. Kaltinamasis yra jos kaimynas, giminystės ryšiai jų nesieja. Nukentėjusysis – jos brolis. Tiksliai datos neprisimena, bet 2021 metais, gal rugsėjo mėnesį, pas ją į svečius (duomenys neskelbtini) važiavo jos brolis (nukentėjusysis). Prieš atvažiuojant, brolis paskambino ir pasakė, kad jį sumušė kaimynas J., pavardės jis nepasakė, tačiau kalba buvo apie kaltinamąjį, ji tai suprato. Kai pas ją į namus atėjo brolis, ji iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusysis atėjo, jis dviračiu jau nevažiavo. Brolio kairė galvos pusė buvo sumušta, buvo didelė kraujosruva. Dešinėje galvos pusėje, prie akies, buvo kraujo, taip pat buvo apdraskyta. Nukentėjusysis sakė, kad skauda koją. Vėliau pradėjo labai tinti galva. Taip pat kairės pusės akis buvo labai raudona, sumušta. Toje galvos pusėje, kur buvo sumušta, akis buvo raudona. Viena akis buvo sužalota, gal dešinė. Policija nuvežė brolį į įvykio vietą, kur jis buvo sumuštas. Brolis nepasakojo, kaip viskas įvyko. Brolis sakė, kad labai galvą skauda ir koją. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Turbūt, kad brolis sakė, jog vienas asmuo jį mušė. Liudytoja patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad brolis kitą dieną kreipėsi į medikus, nes jam labai skaudėjo galvą. Buvo taip, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, t. y., kad po kelių dienų jai skambino kaltinamasis.

7. Liudytoja M. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos brolis M. M. gyvena (duomenys neskelbtini)., ji su savo šeima gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 10 d. pas ją į svečius dviračiu turėjo atvažiuoti jos brolis M. M.. Maždaug apie 12 val., tikslaus laiko neprisimena, į jos namus brolis atėjo, vesdamasis dviratį šalia savęs. Pamačiusi brolį, ji išsigando, nes jo veidas buvo kruvinas, nosyje buvo prakirsta žaizda, jis skundėsi galvos skausmu. Jis jai pasakė, kad jį, važiuojantį dviračiu, užpuolė pažįstamas J. S., mušė tik jis vienas. Dėl kokių priežasčių jį sumušė, brolis nesakė. J. S. ji pažįsta, nes ji yra jo brolio V. S. (S.) vaiko krikšto mama. Tačiau su J. S. ji jokių ryšių nepalaiko, nebendrauja. Jos sugyventinis A. V. iš savo telefono paskambino pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Broliui į jo namus buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, jį apžiūrėjo, tačiau brolis į ligoninę vykti atsisakė, bet, atrodo, kitą dieną jis pasijuto blogai ir nuvyko į ligoninę pats. Vėliau, gal po poros dienų, ji sulaukė J. S. skambučio, jis pasakė, kad M. turi atsiimti pareiškimą, o, jei neatsiims, tai jam vis tiek jokio skirtumo, nes jis vis tiek „sėdės“. Paties įvykio ji nematė, tikslių aplinkybių nežino (t. I, b. l. 69–72).

8. Liudytojas T. Č. (T. Č.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra jo draugas, giminystės ryšiai jų nesieja. Nukentėjusiojo nepažįsta. Tikslios datos neprisimena, tačiau įvykio dieną jis, kaltinamasis ir R. ėjo pas J. S. brolį. Nukentėjusysis važiavo dviračiu. Nukentėjusysis važiuodamas kažką kaltinamajam surėkė, ką – negirdėjo. Nukentėjusysis nulipo nuo dviračio ir trenkė kaltinamajam, o šis trenkė nukentėjusiajam atgal. Kai nukentėjusysis nulipo nuo dviračio ir trenkė kaltinamajam, jis pats buvo jų priekyje, apie dešimt metrų nuo jų, tačiau jis atsisuko ir matė, kaip nukentėjusysis nulipo nuo dviračio. Tuo metu jis ir R. jau buvo nuėję toliau į priekį, tačiau jis atsisuko ir matė, kaip nukentėjusysis, nulipęs nuo dviračio, trenkė kumščiu kaltinamajam, o šis trenkė nukentėjusiajam atgal pora kartų į galvą. Po smūgių nukentėjusysis atsisėdo ant dviračio ir nuvažiavo, o jie nuėjo toliau. Nukentėjusiajam smūgiai buvo suduoti kumščiu į galvą. Jis nuo smūgių nenukrito, o pasiėmė dviratį ir nuvažiavo. Matė du smūgius, suduotus nukentėjusiajam, gal buvo ir daugiau smūgių. Kaltinamasis nepasakojo, kas įvyko, ir jam nebuvo įdomu. Jis pats į konfliktą nesikišo, nuėjo toliau. Tą dieną buvo vartojęs alkoholio (alaus), jį vartojo prieš valandą iki įvykio. Kaltinamasis taip pat buvo truputį vartojęs alkoholio. Įvykio aplinkybes gerai prisimena. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes geriau prisiminė. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino. Nurodė, kad po įvykio kaltinamajam buvo mėlynė ant žando.

9. Liudytojas T. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad J. S. yra jo draugas, jie labai dažnai bendrauja. Šiais metais, kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena, kelintą valandą – taip pat neprisimena, jis susitiko su J. ir dar vienu draugu – R. M.. Susitiko Paluknio kaime, Trakų rajone. Susitikę jie vartojo alkoholį, J. gėrė, bet nedaug, jis su R. buvo neblaivesni. Vėliau visi nusprendė eiti pas J. brolį V. S. (V. S.), kuris gyvena (duomenys neskelbtini).. Iki kaimo reikėjo eiti apie keturis kilometrus. Jie visi neturi nei teisės vairuoti, nei automobilio. Nežino kelintą valandą jie ėjo, gal apie pietus. Nepriėjus Jurgelionių kaimo, pamatė dviračiu link jų pusės važiuojantį vyrą, jis važiavo priešinga kryptimi, nei jie ėjo. Minėto vyro jis nepažįsta, nežino, kas jis toks, jokių jo duomenų nežino. Privažiavęs prie jų, jis sustojo, nulipo, kažką pasakė J. S.. Jis sustojo prie pat J. bei kažką kalbėjo, lyg reikšdamas priekaištus J., ir tuo metu pamatė, kad minėtas vyras kumščiu sudavė vieną kartą J. į veidą. Jis, matydamas konfliktą, su R. nusprendė nesikišti ir eiti toliau link J. brolio namų. Jis matė, kaip J. sudavė atgal, tačiau, kiek kartų ir kur sudavė, nematė, nes jie abu ėjo tolyn. Vienu metu atsisukęs matė, kad minėtas vyras yra pargriuvęs ant žemės, tačiau jis atsistojo, atsisėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Kad J. spardytų tą vyrą, jis nematė. Po to konflikto matė, kad pas J. po akimi (tik nepamena kuria akimi) buvo mėlynė, kuri laikėsi apie savaitę laiko. Iki tol mėlynės nebuvo. Nors buvo pavartojęs alkoholio, bet viską gerai prisimena, viskas vyko labai trumpai. Kiek prisimena ir matė, konfliktą pradėjo minėtas nepažįstamas vyras, jis dėl kažko pyko ir pirmas trenkė kumščiu J. į veidą, o J. nesusilaikė, davė jam atgal. Dėl ko įvyko konfliktas, J. nepasakojo (t. I, b. l. 75–78).

10. Liudytojas R. M. (R. M.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, giminystės ryšiai nesieja. Įvykio dieną jis, T. Č. ir kaltinamasis ėjo pas kaltinamojo brolį. Nukentėjusysis važiavo dviračiu, kaltinamasis su nukentėjusiuoju susikivirčijo ir pradėjo muštis, tuo tarpu jis nuėjo toliau pas kaltinamojo brolį. Kas pradėjo muštynes – nematė. Jis buvo nusisukęs ir jokių smūgių nematė. Kas kiek kam smūgių sudavė – nežino.

11. 2021 m. kovo 12 d. protokolo–pareikšimo duomenimis, į Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariatą kreipėsi M. M., pranešdamas, kad 2021 m. kovo 10 d. apie 12 val., jam einant Trakų r., Jurgelionių k., prie kapinių, prie jo privažiavo žalios spalvos VW „Passat“ markės automobilis, iš kurio išlipęs „iš matymo“ pažįstamas J. S. (J. S.), priekaištaudamas pranešėjui dėl ankstesnių nesutarimų, sudavė M. M. ne mažiau tris–keturis smūgius kumščius į galvos sritį, o, pranešėjui nugriuvus ant žemės, J. S. spardė M. M. į įvairias kūno vietas, suduodamas ne mažiau penkis smūgius kojomis. Savo veiksmais J. S. sukėlė pranešėjui M. M. fizinį skausmą, po įvykio iš įvykio vietos pasišalino. Atvykusi GMP brigada 5101 apžiūrėjo M. M., jam nustatė nosies nubrozdinimą (t. I, b. l. 42–43).

12. Medicininių dokumentų apžiūros protokolo duomenimis, teismo medicinos ekspertas Janušas Rybalko, išnagrinėjęs M. M. VšĮ „Trakų ligoninės“ asmens sveikatos įrašų kopijas, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos elektroninio dokumento nuorašą, rentgenogramas kompaktinėje laikmenoje bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad M. M. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio srityje, muštinė žaizda (1,5x1,5 cm) nosies nugarėlėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu metu, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais, tikėtina suduodant smūgius. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t. I, b. l. 35).

13. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – gatvės ruožas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu gatvė yra neasfaltuota, pažliugusios žemės. Gatvės kraštai apsnigti. Iš vienos gatvės pusės yra tvora, iš kitos pusės – laukai. Kelkraštyje, kur yra tvora, ant apsnigto sniego matosi praslystantys batų pėdsakai, kurių protektorius nėra išryškėjęs, taip pat vietomis išgulėtas sniegas. Sniege, ties batų pėdsakais, yra 5 mm dydžio raudono skysčio, panašaus į kraują, dėmė. Skysčio dėmė paimta ant DNR ėminiams skirto tamponėlio (t. I, b. l. 9–16).

14. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – šeši „BODY“ kameros vaizdo įrašai, pavadinimu: 1) „2021_03_10_124434_004.MP4“; 2) „2021_03_10_124734_005.MP4“; 3) „2021_03_10_125033_006.MP4“; 4) „2021_03_10_125332_007.MP4“; 5) „2021_03_10_131206_008.MP4“; 6) „2021_03_10_131506_009.MP4“. Visų vaizdo įrašų rinkmenos pavadinimai sudaryti pagal įvykio datą – 2021 m. kovo 10 d., bei įrašo atlikimo pradžios laiką.

15. Pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „2021_03_10_124434_004.MP4“, jo trukmė – 3.01 min.. Vaizdo įraše matomas medinis gyvenamasis namas. Policijos pareigūnai išlipę iš tarnybinio automobilio bendrauja su dviem vyrais, vienas jų – nukentėjusysis M. M.. Antrasis vyras sako: „sako, kad išlipo iš mašinos ir pradėjo talžyti“, pareigūnė paklausia M. M., kiek žmonių jį mušė, jis atsako, kad vienas stovėjo, o kitas mušė. Kitas, kuris mušė, įvardijamas kaip S. Tikslaus pokalbio nesigirdi, kadangi girdisi pašalinis užvesto tarnybinio automobilio variklio garsas. M. M. nosis kruvina, jis paaiškina, kad jį mušė rankomis ir kojomis. Kitas vyras, rodydamas į kitą pusę, praneša, kad važiuoja greitoji. Pareigūnė užsirašo nukentėjusiojo duomenis. Paklausus, kas tiksliai jį sumušė, antrasis vyras sako: „J. S.“.

16. Antrasis vaizdo įrašas pavadinimu „2021_03_10_124734_005.MP4“, jo trukmė – 3 min.. Vaizdo įraše matoma toliau su vyrais bendraujantis pareigūnė. Kitas pareigūnas patikrina M. M. blaivumą, nustatyta, kad jis yra blaivus. Pareigūnas užfiksuoja rodmenis dokumentuose, kaip tik tuo metu atvyksta greitosios medicinos pagalbos automobilis.

17. Trečiasis vaizdo įrašas pavadinimu „2021_03_10_125033_006.MP4“, jo trukmė – 3 min.. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, nustatyta, kad jame jokios ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.

18. Ketvirtasis vaizdo įrašas pavadinimu „2021_03_10_125332_007.MP4“, jo trukmė – 2.07 min.. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, nustatyta, kad jame jokios ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.

19. Penktasis vaizdo įrašas pavadinimu „2021_03_10_131206_008.MP4“, jo trukmė – 3.02 min.. Vaizdo įraše matomas neasfaltuotas kelias, kairėje kelio pusėje matoma aptverta teritorija –laukas, dešinėje pusėje – didelis medis. Danga padengta sniego sluoksniu. Pareigūnė fotografuoja įvykio vietą, nukentėjusysis M. M. rodo vietą, kur jis buvo sumuštas. Sako, kad jam bėgo kraujas, pareigūnė randa vietą, kurioje matomi galimai kraujo lašai, juos pareigūnė užfiksuoja.

20. Šeštasis vaizdo įrašas pavadinimu „2021_03_10_131506_009.MP4“, jo trukmė – 1.33 min.. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, nustatyta, kad jame jokios ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (t. I, b.l.19–21).

21. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – garso įrašas, kurį Bendrasis pagalbos centras pateikė elektroniniu paštu, įrašo pavadinimas „2021-03_10_12-18-36_37067698241“. Įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal kvietimo datą – 2021 m. kovo 10 d., įrašo pradžios laiką – 12.18 val., bei kviečiančiojo telefono numerį. Paleidus garso įrašą, girdima kaip vyras (pranešėjas) prašo iškviesti pareigūnus į (duomenys neskelbtini). Pranešėjas paaiškina, kad jo svainis važiavo pas pranešėją, jį sustabdė du, ar trys, vyrai, kurie jį „sudaužė“, pas pranešėją svainis atvažiavo visas kruvinas. Nurodė, kad asmenys, sumušę svainį, – pažįstami. Asmenys, sumušę nukentėjusįjį, gali būti Anglininkų kaime, jie važinėja „Passat“ markės tamsiai žalios spalvos automobiliu. Asmuo prisistatė A. V.. Įrašo trukmė – 1.05 min. (t. I, b. 1 t. 38–40).

22. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. kovo 10 d. 12.18 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs pranešėjas nurodė, kad prieš kelias minutes trys pažįstami asmenys sumušė pranešėjo svainį. Minėti asmenys pasišalino su tamsiai žalios spalvos automobiliu VW „Passat“, gali būti Anglininkų kaime. Pranešėjas su svainiu laukia adresu – (duomenys neskelbtini). Vyras – keturiasdešimties metų amžiaus, jo veidas kruvinas (t. I, b. l. 7–8).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

23. Remiantis BK 140 straipsnio 1 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

24. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

25. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – tyčia sudavė M. M. kumščiais ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, padarydamas M. M. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio srityje, muštinę žaizdą (1,5x1,5 cm) nosies nugarėlėje – sukėlė nukentėjusiajam M. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat, nukentėjusįjį M. M. parvertęs ant žemės, sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajam M. M. fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs šiame nuosprendyje, jo 3–7, 12 punktuose, iš dalies 2, 8–11, 13–22 punktuose, aptartų įrodymų visumą. J. S. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad nukentėjusiajam kumščiu sudavė tris smūgius į veidą, tačiau tai padarė, tik po to, kai M. M. jam pirmas sudavė kumščiu vieną kartą į akį; jis taip pat neigė spardęs nukentėjusįjį. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo parodymus, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiajam tik po to, kai nukentėjusysis jam sudavė pirmas, taip pat, kad jis nespardė nukentėjusiojo, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti. Kaltinamojo kaltę, kaip minėta, patvirtina bylos įrodymų visuma, tarp jų ir nukentėjusiojo parodymai, duoti (tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu) dėl kaltinamajam šioje byloje pareikšto kaltinimo, kurie yra nuoseklūs ir iš esmės neprieštaraujantys kitiems bylos duomenims. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai – kaltinamasis pripažino, kad sudavė tris smūgius nukentėjusiajam kumščiu į veidą, jis taip pat nurodė, kad gali būti, jog jo (kaltinamojo) smūgiai buvo stiprūs, iš visos jėgos. Šiame kontekste pažymėtina, kad, remiantis byloje esančios specialisto išvados (užfiksuotos medicininių dokumentų apžiūros protokole) duomenimis, vien minėtų smūgių pakako nukentėjusiajam nustatytiems sužalojimams, kurie vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, sukelti, o tuo pačiu ir kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tačiau teismui taip pat nėra pagrindo netikėti ir nuosekliais nukentėjusiojo parodymais dėl kaltinime nurodytų kaltinamojo jam suduotų smūgių kojomis. Pažymėtina, kad nukentėjusysis šias aplinkybes nurodė jau iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams (žr. šio nuosprendžio 15 punktą), tokios aplinkybės nurodytos ir beveik iš karto po įvykio, t. y. 2021 m. kovo 12 d., surašytame protokole–pareikšime. Pažymėtina, kad nukentėjusysis kaltinamąjį pažįsta tik „iš matymo“, anksčiau konfliktų su juo nėra turėjęs (tokių duomenų byloje nėra, atitinkamų aplinkybių – apie ankstesnes kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio konfliktines situacijas, nenurodė nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis, nei byloje apklausti liudytojai), todėl jis neturi pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, sakyti netiesą dėl kaltinamojo jam suduotų smūgių, pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo blaivus (žr. šio nuosprendžio 16 punktą). Šiuo atveju, vertinant nukentėjusiojo parodymų patikimumą (kurį kai kuriais atvejais gali lemti ir tam tikras suinteresuotumas bylos baigtimi), pažymėtina, kad nukentėjusysis šioje byloje net nėra pareiškęs civilinio ieškinio, tuo tarpu kaltinamojo veiksmams pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti, kaip minėta, pakanka tų veiksmų, kuriuos kaltinamasis šiuo atveju pripažino atlikęs nukentėjusiojo atžvilgiu. Pažymėtina, kad kaltinamasis taip pat nenurodė, kad būtų turėjęs su nukentėjusiuoju konfliktų ir (ar) kad nukentėjusysis norėtų (siektų) jį apkalbėti, turėtų tam kokį nors motyvą (pagrindą). Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą, iš dalies ir jų padarymo aplinkybes, taip pat patvirtina specialisto išvados duomenys. Specialisto išvados (kurią ją pateikęs specialistas (ekspertas) patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu) duomenimis, nukentėjusiojo sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą – M. M. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio srityje, muštinė žaizda (1,5x1,5 cm) nosies nugarėlėje; sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu metu, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais, tikėtina suduodant smūgius. Papildomai pažymėtina, kad liudytoja apklausta M. A. (nukentėjusiojo sesuo) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, praėjus maždaug porai dienų nuo įvykio, jai skambino J. S., jis pasakė, kad M. turi atsiimti pareiškimą. Minėtus parodymus M. A. patvirtino ir apklausta teisiamojo posėdžio metu. Pastarosios aplinkybės, teismo vertinimu, papildomai patvirtina dalies kaltinamojo duotų parodymų šioje byloje kritiškumą, bei jo siekį išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti.

26. Be paties kaltinamojo parodymų, aplinkybę, jog būtent nukentėjusysis pirmas sudavė smūgį kaltinamajam, taip pat nurodė ir liudytojas T. Č. (žr. šio nuosprendžio 8 punktą), kitų duomenų, patvirtinančių minėtą aplinkybę, byloje nėra (minėtos aplinkybės kiti byloje apklausti asmenys nepatvirtino, byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad po įvykio kaltinamasis būtų patyręs kokius nors sužalojimas, ir kad šie sužalojimai atsirado dėl nukentėjusiojo veiksmų, kaip ir duomenų apie tai, kad kaltinamasis po įvykio būtų kreipęsis į pareigūnus ir (ar) medicinos įstaigą dėl įvykio ir (ar) patirtų sužalojimų). Liudytojo T. Č. parodymus, kad nukentėjusysis nulipęs nuo dviračio pirmas trenkė kumščiu kaltinamajam, teismas vertina kritiškai, visų pirma, dėl to, kad tokių liudytojų parodymų, kaip minėta, nepatvirtina bylos įrodymų visuma, be to, T. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio dieną jis vartojo alkoholį bei buvo neblaivus, T. Č. taip pat yra kaltinamojo draugas, todėl jis iš dalies yra suinteresuotas duoti būtent jam palankius parodymus. Antra, atkreiptinas dėmesys ir į tam tikrą šio liudytojo duotų parydymų prieštaringumą – liudytojas T. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusysis, kaltinamajam sudavus smūgius, nukrito, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis nebuvo nukritęs; taip pat kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad T. Č. stovėjo prie jo ir nukentėjusiojo, bei matė, kas vyksta, kai tuo tarpu pats liudytojas T. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis buvo nuėjęs apie dešimt metrų nuo kaltinamojo ir nukentėjusiojo, ėjo į priekį ir tik atsisukęs pamatė, kas vyksta.

27. Taigi, aptarti duomenys, kurie, kaip minėta, BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama J. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas J. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

28. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

29. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

30. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

31. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

32. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

33. Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

34. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį – J. S. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą, kaltės formą bei pasekmes – nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, dėl ko nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas, jam taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad J. S. nedirba, jis yra septynis kartus (penkis kartus iki šios nusikalstamos veikos padarymo ir du kartus po šios nusikalstamos veikos padarymo), iš jų du kartus (iki šios nusikalstamos veikos padarymo) pagal BK 138 straipsnį, t. y. už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą – nesunkų sveikatos sutrikdymą, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, nepraėjus nei metams nuo paskutinio teismo nuosprendžio, kuriuo jam taip pat buvo paskirta su jo izoliavimu nuo visuomenės susijusi bausmė (areštas), priėmimo, per vienerių metų laikotarpį vieną kartą baustas administracine tvarka (už automobilio vairavimą esant neblaiviam), bauda nesumokėta (t. I, b. l. 117–118). Pažymėtina ir tai, kad ankstesniais teismų sprendimais J. S. buvo skiriamos švelnesnės bausmių rūšys (už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą du kartus skirta laisvės apribojimo bausmė, už BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamo veikos padarymą – bauda), jam taip pat jau buvo skirtos ir su jo izoliavimu nuo visuomenės susijusios bausmės (terminuotas laisvės atėmimas, areštas), taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, kuris vėliau buvo panaikintas (už BK 149 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą), tačiau tai jo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų, taip pat ir nuo nusikalstamos veikos šioje byloje, darymo. Sistemingai daromos nusikalstamos veikos rodo, jog J. S. nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio elgesio, vengia šį gyvenimo būdą keisti. J. S. anksčiau taikytos bausmės, taip pat ir susijusios su jo izoliavimu nuo visuomenės, neatgrasė jo nuo naujos nusikalstamos veikos darymo.

35. Šiame nuosprendyje aptartos aplinkybės patvirtina, kad J. S. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis. Šiame nuosprendyje aptartų aplinkybių visetas nesudaro pagrindo tikėtis, kad bausmės tikslai J. S. atžvilgiu gali būti pasiekti taikant jam švelnesnės rūšies bausmę nei laisvės atėmimas bei netaikant realaus bausmės atlikimo.

36. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai J. S. atžvilgiu bus pasiekti jam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatant didesnį nei minėto straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis, ir paskiriant jam laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

37. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į J. S. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, jo išbūtas laikinajame sulaikyme (2022 m. rugsėjo 28 d. – viena diena) vieną laikinajame sulaikyme J. S. išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

38. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

39. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 99,35 Eur turtinei žalai dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginti (t. I, b. l. 170–175). Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiojo M. M. gydymo. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo J. S. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo J. S. veiksmais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti, priteisiant iš kaltinamojo J. S. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 99,35 Eur turtinei žalai, padarytai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

40. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, tenkinamas taip pat ir civilinio ieškovo prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo iš kaltinamojo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,

41. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – DNR ėminį, supakuotą į voką Nr. 121401 ir laikinam saugojimui patalpintą Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK daiktų saugojimo kameroje (t. I, b. l. 17), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

J. S. (J. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. S. (J. S.) į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme (2022 m. rugsėjo 28 d. – viena diena), vieną laikinajame sulaikyme J. S. išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti – priteisti iš J. S. (J. S.) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 99,35 Eur (devyniasdešimt devynių eurų trisdešimt penkių euro centų) žalos atlyginimo sumą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

J. S. (J. S.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – DNR ėminį, supakuotą į voką Nr. 121401 ir laikinam saugojimui patalpintą į Vilniaus apsk. VPK Trakų r. PK daiktų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. S. (J. S.) sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Rasa Lapėnienė