- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2-1562-881/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00226-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- G. K.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „JVJ Projektai“
- Kategorijos
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria, atmetus prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Hermistransas“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vakarai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „JVJ Projektai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2017 m. sausio 24 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą UAB „Hermistransas“ ir UAB „Vilniaus vakarai“; taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi bylą nutraukė.
3. Ieškovas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, taip pat prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Nurodė, kad praleido terminą atskirajam skundui paduoti dėl objektyvių priežasčių: dėl atsinaujinusios COVID-19 prevencijos ieškovo atstovas dirba iš namų, o tai apsunkino galimybes laiku pateikti atskirąjį skundą; terminas praleistas nežymiai, vos dvi darbo dienas; ieškovo atstovo užimtumas neturi būti pagrindas riboti ieškovo teisę būti išklausytam; neatnaujinus termino, kyla grėsmė, kad bus nepagrįstai suvaržytos ieškovo teisės ir teisėti interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą.
5. Teismas sprendė, kad ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių negalėjo laiku pateikti atskirojo skundo. Teismo vertinimu, ieškovas nepaaiškino, kaip konkrečiai „atsinaujinusi COVID-19 prevencija“ sutrukdė ieškovui per 7 dienas nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. paduoti atskirąjį skundą (kokie konkretūs ieškovo veiksmai ar galimybės buvo suvaržyti ir kiek laiko truko suvaržymai). Atstovo užimtumas kitose bylose nelaikytinas pateisinama priežastimi, o dvi darbo dienos (daigiau kaip ¼ viso termino) yra žymus termino praleidimas. Teismas taip pat pažymėjo, jog praleidus terminą ir kreipiantis dėl termino atnaujinimo, nenurodant svarbių termino praleidimo priežasčių, yra pažeidžiami kitos šalies teisėti interesai, jog laiku neapskųstas teismo procesinis sprendimas turi įsiteisėti.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas G. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį, priimti atskirąjį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 78 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
6.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių negalėjo per 7 dienas pateikti atskirojo skundo. Iš paties prašymo dėl termino atnaujinimo matyti, kad ieškovas labai aiškiai ir konkrečiai nurodė konkrečias priežastis, kodėl per 7 dienas negalėjo pateikti atskirojo skundo.
6.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepaaiškino, kaip konkrečiai atsinaujinusi Covid-19 prevencija sutrukdė per 7 dienas paduoti atskirąjį skundą. Prašyme dėl termino atnaujinimo ieškovas konkrečiai paaiškino, kad dėl šalyje atsinaujinusios COVID-19 plitimo grėsmės ir priimtų papildomų reikalavimų paslaugų teikimo sektoriui ieškovo atstovas dirba ir su ieškovu komunikuoja tik nuotoliniu būdu, nesant jokio tiesioginio kontakto, o tai lėmė, kad per 7 dienas nebuvo spėta pateikti atskirojo skundo. Ieškovas paaiškino, kad nuotolinis darbo pobūdis lėmė, jog buvo apsunkintos galimybės ne tik operatyviai (per 7 kalendorines dienas) įvertinti skundžiamą nutartį, išanalizuoti teismų praktiką, bet ir suderinti, paruošti ir pateikti atskirąjį skundą.
6.4. Nuotolinis darbas nereiškia, jog yra sudarytos visos reikiamos sąlygos operatyviam darbui, kadangi ieškovo atstovui dirbant nuotoliniu būdu iš namų nepertraukiamai tenka rūpintis ir mažamečiu vaiku. Tai reiškia, kad faktinio darbo laikas per dieną sumažėja ne mažiau kaip per pusę, todėl tai reikšmingai apsunkina galimybes operatyviai atlikti tą darbą, kurį ieškovo atstovas galėjo atlikti nedirbdamas nuotoliniu būdu iš namų.
6.5. Dėl nuotolinio darbo pobūdžio 2020 m. kovo 25 d. Teisėjų Taryba yra pateikusi išaiškinimą ir viešą pranešimą spaudai, kuriuo vykdant COVID-19 prevenciją ragino visus teismus pavėluotų procesinių dokumentų pateikimą vertinti itin kruopščiai ir neformaliai. Tai, kad dėl Covid-19 prevencijos susiklosčiusios aplinkybės yra svarbios priežastys atnaujinti praleistą terminą, pripažįstama ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1183-343/2020).
6.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo atstovo užimtumas nėra aplinkybė, kuri sąlygotų termino atnaujinimą. Įstatymas ir teismų praktika to nenustato. Priešingai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad nėra absoliučios taisyklės, jog komandiruotės ir (ar) užimtumas paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis, teismas kiekvienu atveju privalo įvertinti, ar tai buvo svarbi priežastis, dėl ko terminas buvo praleistas, ar nesvarbi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2007).
6.7. Ieškovo atstovo didelis užimtumas kitose civilinėse bylose tiek rengiant procesinius dokumentus, tiek atstovaujant kitiems asmenims nėra pagrindas riboti ieškovo teisę būti išklausytam, tuo labiau kad terminas buvo praleistas vos 2 darbo dienas.
6.8. Teismų praktikoje 2 dienas praleistas terminas pateikti atskirąjį skundą yra laikomas nežymiu termino praleidimu, kuris negali būti pagrindas apriboti apelianto teisę į apeliaciją. Skundžiama nutartimi vien tik formaliai konstatavus, kad 2 dienos yra žymus termino praleidimas, buvo nukrypta nuo teismų praktikos ir pažeistos CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatos.
6.9. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimas nepažeidžia šalių teisių ir pareigų, priešingai, neatnaujinus termino, kyla grėsmė, kad skundą reiškiančio asmens teisėti interesai bus nepagrįstai suvaržyti. Neatnaujinus termino kyla grėsmė, kad ieškovo teisės ir teisėti interesai nepagrįstai bus suvaržyti teisės taikymo klaidos pagrindu, o ieškovas bus diskriminuojamas kitų BUAB „Hermistransas“ kreditorių atžvilgiu, kadangi neteisėtos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties pagrindu nutraukus visą civilinę bylą ieškovui buvo užkirstas kelias iš naujo kreiptis į teismą (CPK 293 straipsnio 3 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo ir tuo pagrindu atsisakyta priimti apeliantės atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslus, civilinio proceso įstatyme įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustatyti procesiniai terminai. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Asmens procesinė teisė, kaip ir teisė pareikšti atskirąjį skundą, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Pagal CPK 78 straipsnį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis); pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).
11. Taigi pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, konkrečiu atveju palikta teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – ne. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-741-407/2019).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).
13. Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2007).
14. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad apelianto atstovo nurodytos termino praleidimo priežastys (apelianto atstovo nuotolinis darbas, jo didelis užimtumas) nėra tinkamai motyvuotos, yra iš esmės deklaratyvaus pobūdžio, todėl negali būti vertinamos kaip svarbios CPK 78 straipsnio 1 dalies prasme, be kita ko, atsižvelgiant ir į advokatui, kaip profesionaliam teisininkui, keliamus atidumo bei rūpestingumo reikalavimus.
15. Tačiau nagrinėjamo klausimo kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nenustatyta, jog termino praleidimą būtų lėmęs paties apelianto netinkamas naudojimasis ir (ar) piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad terminas praleistas 2 darbo dienas, nors tai ir sudaro daugiau kaip ¼ viso apskundimui skirto termino, vertinti tai kaip žymų termino praleidimą nėra pakankamo pagrindo.
16. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad dėl teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, visais atvejais svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir taip nulemti bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka nesudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523-969/2018, 36 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas apelianto atskirojo skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad paduotu atskiruoju skundu apeliantas skundė nutartį, kuria jo inicijuota civilinė byla buvo nutraukta. Bylos nutraukimas reiškia, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu apeliantui nebus leidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Tad, atsižvelgdamas į tai, kad paties apelianto netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis byloje nenustatyta, terminas atskirajam skundui paduoti praleistas nežymiai, o praleisto termino neatnaujinimas reikšmingai suvaržytų apelianto teisę į teisminę gynybą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad termino atnaujinimas nagrinėjamu atveju užtikrintų tinkamą pusiausvyrą tarp operatyvaus, sklandaus teismo proceso ir galimybės apeliantui įgyvendinti savo teisę į apeliacinį procesą.
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, atnaujinti apeliantui terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties ir, atsižvelgiant į tai, kad apelianto paduoto atskirojo skundo atitikties kitiems proceso įstatymo reikalavimams vertinimas skundžiamoje nutartyje nepateiktas, apelianto atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti ieškovui G. K. terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties.
Ieškovo G. K. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.