Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D. (J. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį paskirta 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda;

2. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi 14 MGL (1820 Lt) dydžio bauda pakeista septynių parų arešto bausme, įpareigojant atlikti poilsio dienomis per du mėnesius areštinėje. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi arešto atlikimo tvarka pakeista, įpareigojant areštą atlikti poilsio dienomis,

3. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.;

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, bausmė neatlikta;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent - jis, veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. sausio 19 d., apie 18.55 val. atvyko į UAB (duomenys neskelbtini), priklausantį prekybos centrą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šalia įėjimo į prekybos centrą esančioje lauko ekspozicijoje paėmė dvi paprastąsias egles Picea abies H100-120/38 cm vazone Wills Zwerg, 347,54 eurų vertės (1 vnt. kaina 173,77 eurų) bei bandė pasišalinti nesusimokėję už prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi vagystės faktą pastebėjus apsaugos darbuotojui, J. D. buvo sulaikytas.

Tokiais savo veiksmais J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. D. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas ir sutinka duoti parodymus. Neatsimena kaip atsidūrė prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Stovėjo prie įėjimo, priėjo tyrimo metu nenustatytas asmuo, paprašė padėti nunešti eglutes prie automobilio, už tai žadėjo duoti kelis eurus. Po to asmuo pabėgo. Apsaugos darbuotojai jį nusivedė. Buvo tamsu. Buvo apsirengęs sportines kelnes, vilkėjo mėlyną ar juodą striukę, tiksliai neatsimena. Pasak kaltinamojo, jam reikėjo prekybos centre (duomenys neskelbtini) nupirkti reples. Ėjo prie kasų, atėjo apsaugos darbuotojas, pasakė padėti reples. Buvo neblaivus. Padėjęs reples ant stalo prie kasos, išėjo į lauką. Lauke priėjo kažkoks vyras, ar vaikinas. Neprisimena kuo jis buvo apsirengęs. Paprašė padėti iki automobilio nunešti egles. Eglė svėrė virš 30 kg., jis nešė vieną eglę. Tas asmuo taip pat nešė vieną eglę. Priėję vietą kur stovi vežimėliai, tada tas asmuo pabėgo, o jis liko stovėti. Asmuo už pagalbą pasiūlė pora eurų. Asmuo jam parodė pirkimo čekį, nematė kas ten buvo nupirkta, lauke buvo tamsu. Atėjo apsaugos darbuotojai ir jį nuvedė. Nežino, ką jis sakė apsaugos darbuotojui. Apsaugos darbuotojai norėjo jį nuvesti į kažkokį rūsį, jis iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai jį nuvežė į areštinę. Kaltinamasis taip pat detalizavo, nurodydamas, jog stovėjo lauke prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Prie jo priėjo asmuo, paprašė padėti. Eglutės buvo lauke, jas laisvai buvo galima paimti. Tą asmenį, galimai matė pirmą kartą. Prekybos centre (duomenys neskelbtini) norėjo įsigyti reples, bet jam nepardavė. Gal galvojo, kad reples norėjo pavogti. Tyrėjas parašė, kad jis turėjo tik 0.50 centų, bet jis turėjo 20 eurų. Sulaikius apsaugos darbuotojams, jam buvo bloga, prieš tai gėrė dvi savaites, norėjo, kad greičiau paleistų, gal todėl pripažino kaltę. Tą dieną buvo išgėręs šampano, alaus, gal degtinės. Galėjo dėl savo girtumo neprisiminti aplinkybių. Po sulaikymo, 2022 m. sausio 20 d. apklausus pareigūnams kaltę pripažino, nes norėjo, kad greičiau paleistų iš areštinės. Nežino ar jo ankstesni teistumai yra todėl, kad kaltę pripažino, nes norėjo, kad greičiau jį paleistų (b. l. 122-123).

2022 m. sausio 19 d. neblaivumo nustatymo alkotesterio kvite užfiksuota, kad J. D. 2022 m. sausio 19 d., 20.53 val. nustatytas 1.50 (promilių) girtumas (b. l. 67-68).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Tam, kad vagystės nusikaltimas būtų pripažintas baigtu, būtina nustatyti, kad asmuo ne tik paėmė svetimą turtą, bet ir jį pasisavino. Tai reiškia, kad asmuo ne tik neteisėtai išėmė daiktą iš apibrėžtos vietos, bet ir įgijo galimybę šį daiktą neteisėtai valdyti, juo naudotis ar disponuoti pagal savo valią. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Tinkamu įrodymų vertinimu yra pripažįstamas toks, kurio metu išskirtinė įrodomoji reikšmė nėra suteikiama vienai iš byloje surinktų įrodymų rūšių ar konkrečiam įrodymui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas, išsamiai ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad priešingai kaltinamojo bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytai pozicijai, J. D., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, jam inkriminuotu laiku bei vietoje, o būtent – 2022 m. sausio 19 d., apie 18.55 val., iš UAB (duomenys neskelbtini), priklausančio prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), lauko ekspozicijos paėmė minėto juridinio asmens 347,54 eurų vertės turtą, tačiau nespėjo jo pasisavinti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų.

Teismas, apibendrinęs šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje išvardintų įrodymų visumą, pripažįsta, jog ginčo dėl kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo objektyviosios pusės, dalyko, taip pat veikimo su kitu, nenustatytu asmeniu nėra.

Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis veikė ne vienas, o bendrai su kitu, baudžiamojo proceso metu nenustatytu asmeniu. Minėtą aplinkybę patvirtino pats kaltinamasis, teismo posėdžio metu nurodęs, kad egles nešė su kitu asmeniu, kuris neva pastarojo paprašė, parodydamas eglių įsigijimo čekį (b. l. 122-123). Bendras kito, nenustatyto asmens veikimas nešant egles kartu su kaltinamuoju, taip pat buvo patvirtintas teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų G. N., P. J. bei S. R. parodymais (b. l. 137-140, 144-146), kurie atitiko ir teismo posėdžio metu peržiūrėtų vaizdo įrašų bei jų apžiūros protokolo turinį (b. l. 50-51).

Kartu teismas atkreipia dėmesį ir tai, kad nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis nurodė, kad pateiktuose peržiūrėti 2022 m. sausio 19 d. įvykių vaizdo įrašuose jis savęs neatpažįsta, tačiau teismas minėtų vaizdo įrašų įrodomąja reikšme neturi pagrindo abejoti.

Teismas, sugretinęs šių vaizdo įrašų turinį su teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų S. R., A. K. ir P. J. parodymais, konstatuoja, jog vaizdo įrašuose pavaizduotas asmuo, apsirengęs juodai raudoną striukę bei kartu su kitu asmeniu nešęs eglutes, yra kaltinamasis J. D. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojai S. R. ir P. J. nurodė, kad įvykio metu vienas asmuo pabėgo, o kitas asmuo buvo sulaikytas. Būtent šis asmuo liudytojų S. R. ir A. K. teismo posėdyje buvo atpažintas kaip asmuo, sulaikytas įvykio vietoje, su kuriuo pastarieji vėliau bendravo, o liudytojas S. R. jį palydėjo į prekybos centrą. Kas ir buvo užfiksuota vaizdo įrašuose. Vien tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis vaizdo įrašuose savęs neatpažino kaip asmens iš prekybos centro paėmusio eglę ir ją nešusio, nesuteikia pagrindo teismui šia įrodymų rūšimi – vaizdo įrašais nesiremti.

Teismui, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą ir juos sugretinus tarpusavyje, taip pat nekilo abejonių dėl kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo dalyko pobūdžio ir kaltinamojo J. D. atliktų aktyvių veiksmų.

Kaltinamasis J. D., kartu su kitu nenustatytu asmeniu, paėmė dvi paprastąsias egles Picea abies H100-120/38 cm vazone Wills Zwerg, 347,54 eurų vertės (1 vnt. kaina 173,77 eurų). Šį kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo dalyką patvirtina tiek byloje esantis UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 19 d. nefiskalinis kvitas (b. l. 6), tiek liudytojo P. J. teismo posėdžio metu pateikti parodymai (b. l. 137-140), kuriuose pastarasis patvirtino, jog būtent pateiktame nefiskaliniame kvite nurodytos rūšies bei vertės egles buvo neteisėtai paimtos iš parduotuvės ekspozicijos.

Teismas pabrėžia ir tai, kad minėto dalyko paėmimo iš lauko ekspozicijos aplinkybę, o būtent – objektyviąją kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pusę, patvirtino pats kaltinamasis, kuris apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad paprašytas nenustatyto asmens, paėmė ir nešė vieną iš dviejų neštų eglių (b. l. 122-123). Dviejų asmenų eglių paėmimo ir nešimo faktas taip pat buvo užfiksuotas vaizdo įrašuose ir jų apžiūros protokole (b. l. 50-51). Juo labiau, šį objektyvųjį vagystės nusikaltimo požymį patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojai S. R., A. K., P. J. (b. l. 137-140) bei G. N. (b. l. 144-146).

Akivaizdu, jog visi šie teismo aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. D. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, kartu su kitu nenustatytu asmeniu, paėmė ir nešė dvi paprastąsias egles Picea abies H100-120/38 cm vazone Wills Zwerg, 347,54 eurų vertės, kas atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytu dalyko - turto apibrėžimą, kuris yra ne mažesnis nei 5 MGL (250 eurų) ir ne didesnis nei 250 MGL (12500 eurų).

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamasis J. D. nurodė, kad nesuvokė, jog kartu su kitu asmeniu nešdamas eglutes, bandė pasisavinti svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą (b. l. 122-123), tačiau šią aplinkybę, o būtent – subjektyviuosius vagystės nusikaltimo sudėties požymius – kaltinamojo tiesioginę tyčią bei tikslą pagrobti svetimą turtą, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog subjektyviojo požymio – kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei vertino daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, jos turinys taip pat nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – kaltininko psichinį santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (LAT nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-244-303/2018).

Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas liudytojas S. R. parodė, kad salėje esantis asmuo, o būtent – kaltinamasis, yra tas asmuo, kuris 2022 m. sausio 19 d., apie 19.00 valandą, su kitu, nenustatytu asmeniu nešė eglutes. Liudytojas pastebėjo, kad du piliečiai nešasi dvi egles, kurios buvo pasodintos vazonuose ir nešasi link greitojo maisto restorano „McDonald‘s“. Minėti asmenys nuėjo link vežimėlių, o palikę egles, norėjo pasišalinti link „McDonald‘s“. Apie penkių metrų atstumu vienas pilietis sustojo, o kitas asmuo pabėgo (b. l. 137-140). Pastarojo parodymus patvirtino bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas P. J., kuris nurodė, kad įvykio metu, o būtent – 2022 m. sausio 19 d., liudytojas S. R. jam minėjo, kad nešant egles asmenys buvo dviese, vienas pabėgo link Gariūnų pusės, o kitas – taip pat lėtai judėjo link būdelės (prekybos centro (duomenys neskelbtini) vėžimėlių laikymo vietos) (b. l. 137-140). Akivaizdu, jog visi šie įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis, pastabėjęs prekybos centro apsaugos darbuotojus, bandė pasišalinti iš įvykio vietos.

Teismas, minėtos aplinkybės bei kaltinamojo bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytos pozicijos kontekste, taip pat atkreipia dėmesį į kaltinamojo parodymų kaitą viso baudžiamojo proceso metu. Teismo vertinimu, kaltinamojo parodymų nenuoseklumas leidžia jais remtis tik ta apimtimi, kuri atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, o būtent – tik toje dalyje, kurioje pastarasis pripažino, jog veikė su kitu asmeniu bei nešė jam inkriminuoto nusikaltimo dalyką.

Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas S. R. parodė, kad priėjęs prie sustojusio asmens - kaltinamojo, pastarasis nurodė, kad jis nieko nenešė, o jo kaltės niekas neįrodys (b. l. 137-140). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. N. parodė, kad pagal kolegos – S. R. iškvietimą dėl vagystės, jis atbėgo prie kolegos, o asmuo jau buvo sulaikytas. Liudytojas matė, kad asmenys buvo dviese. Kitas asmuo pasišalino link Gariūnų pusės. Sulaikytasis asmuo nieko nesakė apie tą įvykį, aplinkybių nepasakojo, taip pat nenurodė kodėl vogė egles (b. l. 144-146). Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas A. K. parodė, kad salėje esantį asmenį, o būtent – kaltinamąjį J. D., atpažįstą kaip asmenį, kuris buvo sulaikytas dėl galimai padarytos vagystės. Liudytojas į įvykio vietą atvyko jau tada, kai kaltinamasis buvo sulaikytas. Bendraujant su kaltinamuoju, pastarasis pripažino savo kaltę, apie kitą asmenį nieko neminėjo (b. l. 137-140). Minėti liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas sulaikytas dėl eglių nešimo, nurodė skirtingas įvykių versijas. Kaltinamasis minėjo, kad eglių nenešė, vėliau nurodė, kad jo kaltės apsaugos darbuotojai negalės įrodyti, galiausiai, policijos pareigūnams kaltę dėl svetimo turto paėmimo pripažino ir dėl to gailėjosi. Akivaizdu, kad tuo metu, o būtent – kaltinamojo sulaikymo ir bendravimo su policijos pareigūnais metu, pastarasis aplinkybės dėl kito asmens jam įgarsinto prašymo nunešti jau įgytas egles ir parodyto čekio nenurodė. Šios aplinkybės jis nenurodė ir pradiniame ikiteisminio tyrimo etape. Ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. sausio 20 d. apklaustas kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuoto pasikėsinimo padaryti vagystę pripažino (b. l. 59-60). Tik baigtiniame ikiteisminio tyrimo etape ir jau bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis nurodė, kad kartu su kitu asmeniu nešė eglės, dėl to, kad pastarasis jo paprašė ir parodė čekį, iš kurio jis suprato, kad eglės jau yra įsigytos.

Pabrėžtina, jog tiek iš 2022 m. sausio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo, tiek iš teismo posėdžio metu peržiūrėtų vaizdo įrašų, kuriuose buvo užfiksuoti 2022 m. sausio 19 d., nuo 18.52 val. iki 19.00 val. įvykiai (b. l. 50-51), nustatyta, kad kaltinamasis J. D. su kitu nenustatytu asmeniu į prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę, priešingai kaltinamojo parodymams, atėjo kartu ir aktyviai tarpusavyje bendravo. Juo labiau, minėtuose vaizdo įrašuose nenustatyta kaltinamojo akcentuota čekio parodymo aplinkybė. Nors vaizdo įraše užfiksuotas ir trečias asmuo, bendravęs su kaltinamuoju ir nenustatytu asmeniu, tačiau nenustatyta ir tai, kad pastarasis kaltinamajam būtų parodęs minėtą čekį. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priešingai kaltinamojo teismo posėdžio metu išsakytam teiginiui, kad nepažįstamas asmuo paprašė padėti ir egles nunešti prie automobilio, ši aplinkybė nebuvo nustatyta. Iš teismo posėdžio metu peržiūrėtų vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamasis su nenustatytu asmeniu egles nešė link vienos vietos, kurioje buvęs vienintelis automobilis, kaltinamajam ir nenustatytam asmeniui atėjus, išvažiavo. Vėliau kaltinamasis ir nenustatytas asmuo pakeitė eglių nešimo kryptį – ir jas nunešė prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) vėžimėlių laikymo vietos. Abiem atvejais eglutes, priešingai kaltinamojo pozicijai, nebuvo nuneštos prie automobilio.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas į prekybos centro aikštelę kartu atėjusių asmenų, o būtent – kaltinamojo ir kito nenustatyto asmens, kuris vėliau kartu nešė egles, bendravimo intensyvumas, bendrų veiksmų atlikimas – greitas, koordinuotas eglių nešimas, minėtų asmenų judėjimo krypties nenuoseklumas, bendras sustojimas bei bandymas pasišalinti iš įvykio vietos, vienareikšmiškai paneigia kaltinamojo J. D. versiją, kad jis su nenustatytu asmeniu eglutes nešė pastarojo paprašytas bei manydamas, jog jos buvo įgytos teisėtu būdu. Nagrinėjamu atveju nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2022 m. sausio 19 d., apie 18.55 val., kaltinamajam J. D. nežinomas asmuo, pateikęs čekį, paprašė pastarojo padėtį ir nunešti jau įsigytas egles į minėto asmens nurodytą vietą. Minėtą kaltinamojo pateiktą įvykių versiją paneigia tiek anksčiau aptarti liudytojų parodymai bei vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, tiek pastarojo parodymų kaitos aplinkybė.

Kartu teismas pabrėžia, kad šios aplinkybės, o būtent - vaizdo įrašuose užfiksuoti ir liudytojų S. R., G. N. parodymais patvirtinti kaltinamojo konkliudentiniai veiksmai – veiksmų su nenustatytu asmeniu bendrumas, greitas eglių nešimo būdas, judėjimo krypties nepastovumas, taip pat bandymas pasišalinti iš įvykio vietos, pasirodžius apsaugos darbuotojams, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suprato, kad jis, veikdamas kartu su kitu asmeniu, paima svetimus daiktus, ir norėjo taip veikti, siekė pagrobti svetimą turtą.

Kvalifikuojant asmens veiksmus kaip pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, šiuo atveju – vagystę, būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo realizuoti nusikaltimo objektyviuosius sudėties požymius, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Iš anksčiau teismo aptartų ir įvertintų įrodymų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, o būtent – liudytojų S. R., G. N., P. J. parodymų, vaizdo įrašų ir jų apžiūros protokolo turinio, matyti, kad kaltinamasis J. D., veikdamas su kitu nenustatytu asmeniu, paėmė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 347,54 eurų vertės turtą, tačiau jo nespėjo pasisavinti, kadangi buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų.

Teismas, apibendrinęs visus išvardintus argumentus, teisinį reguliavimą bei išanalizuotus įrodymus, daro pagrįstą išvadą, kad J. D. veiksmai pasižymi visais jam inkriminuoto ir BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiais. Vien tai, kad teismo padarytos išvados neatitinka kaltinamojo pateiktos įvykių versijos, nereiškia, kad kaltinamasis nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad J. D., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą 2022 m. sausio 19 d., apie 18.55 val., atvyko į UAB (duomenys neskelbtini), priklausantį prekybos centrą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šalia įėjimo į prekybos centrą esančioje lauko ekspozicijoje paėmė dvi paprastąsias egles Picea abies H100-120/38 cm vazone Wills Zwerg, 347,54 eurų vertės (1 vnt. kaina 173,77 eurų) bei bandė pasišalinti nesusimokėję už prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi vagystės faktą pastebėjus apsaugos darbuotojui, J. D. buvo sulaikytas.

Teismas taip pat konstatuoja ir tai, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Minėtą aplinkybę viso proceso metu nurodė pats kaltinamasis J. D. (b. l. 122-123), ją patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai S. R. bei A. K. (b. l. 137-140). Galiausiai, kaltinamojo neblaivumo faktas nusikaltimo padarymo metu buvo užfiksuotas ir 2022 m. sausio 19 d. neblaivumo nustatymo alkotesterio kvite, kuriame nurodyta, kad J. D. 2022 m. sausio 19 d., 20.53 val. nustatytas 1.50 (promilių) girtumas (b. l. 67).

Bausmės skyrimas

Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki trejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis J. D. padarė vieną nebaigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nutrūkusį pasikėsinimo stadijoje (BK 11 straipsnio 3 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala nebuvo padaryta. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje įrodyto pripažinto nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis J. D. buvo teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 89-92). Jis baustas administracine tvarka (b. l. 93-95). Pagal byloje esančius duomenis J. D. oficialiai nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 98).

Teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. D. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra tikslinga skirti baudą, nes jis nėra sumokėjęs jam baudžiamojo proceso ir administracinės teisenos metu paskirtų baudų, dėl ko jo atžvilgiu yra inicijuotas baudų išieškojimo procesas, o duomenų apie kaltinamojo oficialų darbą teismas negavo. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis padarė nebaigtą nusikaltimą, nutrūkusį pasikėsinimo stadijoje, o žala nebuvo padaryta, pripažįsta, kad arešto bausmė būtų per griežta reakcija į pastarojo nusikalstamą elgesį. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras taip pat prašė kaltinamajam skirti laisvės apribojimo bausmę.

Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismo vertinimu, J. D. vienerių metų laisvės apribojimo bausmės paskyrimas, be intensyvios priežiūros, su įpareigojimu neatlygintinai išdirbti 80 valandų per visą bausmės atlikimo laikotarpį, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atitinka kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje išvardintų tikslų pasiekimą. Vien tai, kad kaltinamasis J. D. nesutinka su paskirta bausmės rūšimi ir dydžiu, savaime nereiškia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam J. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo paskirta 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda bei baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trims metams bei 2020 eurų vertės turto konfiskavimas. Šio nuosprendžio priėmimo metu nustatyta, kad kaltinamasis iki šiol nėra sumokėjęs jam paskirtos 60 MGL dydžio baudos – pastarojo atžvilgiu yra pradėtas paskirtos baudos išieškojimo procesas.

Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo atžvilgiu pradėtą baudos vykdomąjį procesą, taip pat į tai, kad baudos bausmė vykdoma atskirtai nuo kitų bausmių, bei siekdamas užtikrinti efektyvų paskirtų bausmių vykdymo procesą, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės apribojimo bausmės nebendrina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda.

Kaltinamasis, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. sausio 19 d., 20.05 val. iki 2022 m. sausio 20 d., 15.26 val. Šis laikas, o būtent – viena para, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę.

J. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62-63). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas ir priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. D. (J. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti J. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. sausio 19 d., 20.05 val. iki 2022 m. sausio 20 d., 15.26 val. (vieną parą, prilyginamą dviem laisvės apribojimo dienoms).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti J. D., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (duomenys neskelbtini).