- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-12
- Bylos Nr.
- 2S-606-516/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04970-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- UAB „Norfos mažmena“
- Ieškovas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Norfos mažmena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ priteisti 60 644,27 Lt įsiskolinimo už jam suteiktų patalpų nuomos paslaugas, 2 061,91 Lt delspinigių, 8,05 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo UAB „Norfos mažmena“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jų nesant arba esant nepakankamai- lėšas, esančias kredito įstaigose, neviršijant ieškinio reikalavimo ribų. Nurodė, kad atsakovo skola jam sudaro 62 706,18 Lt, o pareikšto reikalavimo suma atsakovui laikytina didele ir tai gali objektyviai padidinti jam galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Aplinkybė, kad atsakovas yra ūkinę- komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, nereiškia, jog skolos suma jam nelaikytina didele. Atsakovas vengia grąžinti ieškovui skolą, nesikreipia dėl skolos mokėjimo išdėstymo. Dėl šių priežasčių yra pagrindas manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai jam palankų sprendimą būtų sunku arba neįmanoma įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino. Teismas 62 706,18 Lt ieškinio sumai areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantis kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant, ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus.
Teismas konstatavo, jog ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma yra didelė, todėl gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tikėtina, kad yra grėsmė ieškovo turtiniams interesams. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovo atžvilgiu yra iškelta daugiau bylų dėl skolos išieškojimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir gali būti pakenkta ieškovo turtiniams interesams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Norfos mažmena“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-31 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinto.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
atsakovas su ieškovu pagal 2011-02-01 PVM sąskaitą – faktūrą yra visiškai atsiskaitęs;teismas netinkamai įvertino apelianto turtinę padėtį, kadangi pareikšto ieškinio suma nėra didelė lyginant su apelianto turtine padėtimi. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikia jo finansinės atskaitomybės duomenis, kurie įrodo, kad atsakovo turtas 2010 metais sudarė 125 599 862,00 Lt, o pelnas per devynis 2010 metų mėnesius – 15 754 365,00 Lt, t.y. atsakovo finansinė būklė yra gera ir jis yra pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, jei jis būtų palankus ieškovui. Kadangi atsakovo turto vertė žymiai viršija ieškinio sumą, teismas neturėjo objektyvaus pagrindo spręsti, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas stengsis slėpti ar perleisti savo turtą tretiesiems asmenims. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovas stengsis sumažinti turto vertę ar mokumo galimybes. Todėl atsižvelgus į atsakovo turimą prekybos centrų tinklą, įstatinio kapitalo dydį, gaunamą pelną bei apyvartą teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-31 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad atsakovo nepagrįstas vengimas atsiskaityti trikdo ieškovo ūkinę – komercinę veiklą, destabilizuoja valstybės deklaruotą mokesčių mokėjimo tvarką bei mokesčių surinkimo sistemą. Teigia, kad atsakovo argumentai, jog įmonė veikia pelningai, yra hipotetiniai ir nėra tinkamai pagrįsti. Atsakovo finansinės ataskaitos bei kitų finansinių dokumentų duomenys rodo, kad jo pajamos 2009 metais sumažėjo 123 mln. litų, prekių pardavimo pajamos sumažėjo 96,3 milijonais litų, suteiktų paslaugų pardavimo pajamos sumažėjo beveik dvigubai nuo 64,8 mln. Lt iki 37,2 mln. Lt. Atsakovo skolos tiekėjams sudarė apie 98,6 mln. Lt ir buvo didesnės už prekių atsargas (89,3 mln. Lt). Atsakovas didžiąją savo turto dalį yra įkeitęs hipoteka (86 800 mln. Lt) už UAB ,,Rivona“ paskolas bankams. Paminėta bendrovė už įkeistą atsakovo turtą yra gavusi 47 mln. Lt paskolų. Viena iš UAB ,,Rivona“ beveik 20 mln.litų paskola kreditoriui AB Swedbankui negrąžinta. UAB ,,Rivona“ 2011 m. kovo 31 d. turėjo grąžinti 14 358 400,00 Lt kreditą UniCredit Bank, todėl tikėtina, kad skola bus išieškoma ir iš atsakovui priklausančio įkeisto turto. Atsakovas turi daugiau kaip 40 pradelstų kreditorinių įsiskolinimų, ieškovo reikalavimų atsakovui pareikšta teismuose suma viršija 1 mln. litų, atsakovas nuosavybės teise nevaldo jokio nekilnojamojo turto, o didžioji turto dalis (prekių atsargos, prekybinė įranga esamos ir būsimos lėšos) įkeista bankams, užtikrinant kitos bendrovės įsipareigojimus. Ieškovo teigimu, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo finansinė būklė yra sudėtinga ir nėra stabili, todėl netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-31 nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-31 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta.
Pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu galiojusi CPK 144 str. 1 d. redakcija numatė, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikę asmenys tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Teismas taip pat pažymi, kad juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretūs faktiniai duomenys arba aplinkybės, leidžiantys pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos neigiamos pasekmės. Konkretūs faktiniai duomenys nustatomi atsižvelgiant į prievolės dydį, rūšį (sutartinė/deliktinė, solidari/subsidiari/dalinė, pirminė/regresinė,(ne)tiesioginė, pagrindinė/papildoma civilinė atsakomybė), į atsakovo statusą (fizinis/juridinis asmuo), jo turtinę padėtį ir kt. Aplinkybės siejamos su atsakovo elgesiu, kuris tiesiogiai gali ir nepažeisti teisės aktų reikalavimų, bet ieškovui gali būti nenaudingas. Pvz., atsakovas prisiima papildomų prievolių ir turimu turtu (lėšomis) užtikrina savo arba trečiųjų asmenų prievolių tinkamą įvykdymą. Tad jeigu kyla realus pavojus, kad ieškovo teisės, priverstinai vykdant sprendimą, gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti atsakovo turtinę padėtį status quo. Tai leistų tikėtis ieškovui ieškinio patenkinimo atveju, kad priimtas teismo sprendimas bus iš tikrųjų įvykdytas.
Nagrinėjamu atveju iš ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, kad laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti iš esmės atsižvelgiant į ieškinio reikalavimo dydį.
Teismų praktikoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikomasi nuostatos, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo, nes didelė ieškinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB „Ecoservice“ v. UAB „Naujamiesčio būstas“, bylos Nr. 2-733/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB „Miesto centro turtas“ v. UAB „Constuctus“, bylos Nr. 2-792/2008, ir kt.). Tačiau net ir didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Reikalavimo sumos dydis turi būti įvertintas ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į konkretaus atsakovo finansines galimybes, tai yra ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė ar ne, todėl ieškovas turi pareigą argumentuotai pagrįsti, jog ieškinio suma yra didelė atsakovui, o teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą). Tuo atveju, kai yra įrodymų, jog pareikštų reikalavimų suma atsakovui (skolininkui) kaip juridiniam asmeniui, lyginant ją su jo nuosavybės teise valdomo turto verte, įstatiniu kapitalu, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat jo įsipareigojimais, nėra didelė, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi gera atsakovo (skolininko) turtinė padėtis yra aplinkybė, kuri paneigia didelės reikalavimų sumos sąlygotos grėsmės teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civ. byloje laivų LKAB „Klaipėdos smeltė“ v. UAB „Litbana“, bylos Nr. 2-1230/2009, 2010 m. balandžio 1 d. nutartį, priimta civ. byloje UAB „ABB“ v. UAB „Autobela“ ir T. B., bylos Nr. 2-432/2010 ir kt.). (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-37/2010).
Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 62 706,18 Lt sumos priteisimo iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“.
Teismas pažymi, jog šiuo atveju, siekiant nustatyti, ar reikalaujama priteisti suma yra didelė, būtina atsižvelgti į atsakovo finansinę padėti bei jo galimybes patenkinti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Iš papildomai atsakovo pateiktų 2010-09-30 finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos) (b.l. 41-43) matyti, kad 2010-09-30 bendrovės ilgalaikis turtas sudarė 21 535 612 Lt, trumpalaikis turtas – 104 064 50 Lt, viso turto – už 125 599 862 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 81 613 190 Lt, o ilgalaikių skolų atsakovas neturėjo. Pagal 2010 m. 9 (devynių) mėnesių pelno (nuostolių) ataskaitą grynasis pelnas siekė 15 754 365 Lt. Be to, atsakovas pateikė įrodymus, kad jis turi kilnojamojo turto (prekybos centrų įrangos), kurio vertė yra 9 814 776,58 Lt (b.l. 44-66). Iš šių dokumentų matyti, kad atsakovo turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikšto reikalavimo sumą. Teismui pateiktos balansų kopijos yra pasirašytos įmonės atsakingų už finansinę veiklą darbuotojų, t.y. direktoriaus bei vyriausios finansininkės, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jomis abejoti, nors jos ir nėra pateiktos Juridinių asmenų registrui. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareikštas ieškinio reikalavimas 62 706,18 Lt sumai atsakovo atžvilgiu nėra didelis ir atsakovas būtų pajėgus ieškinį patenkinus, įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas atsakovo finansinę būklę vertino 2009 metų finansiniais rodikliais, kurie šiai dienai yra pakitę ir nebeatitinka įmonės finansinės padėties. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyje Nr. 2-902/2011 yra išanalizavęs UAB „Norfos mažmena“ finansinės atskaitomybės dokumentus, t. y. 2009 m. balansą, 2010 m. 9 mėn. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, ir yra nurodęs, jog pagal 2009 metų balansą atsakovas yra finansiškai stiprus juridinis asmuo, kuris turi turto iš viso už 145646797 Lt, iš jo materialaus turto 26 051 578 Lt sumai, grynasis pelnas sudaro 2805215 Lt, pagal 2010 metų 9 mėnesių balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovo grynasis pelnas už 9 mėnesius sudaro 15 754 365 Lt, konstatavo, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera, ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-902/2011). Tokios pačios pozicijos dėl atsakovo turtinės padėties Lietuvos apeliacinis teismas laikosi ir savo 2011-05-12 nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 2-1393/2011 ir 2-1389/2011. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011-10-20 nutartyje, kuria paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011-08-17 nutartį atsisakyti iškelti atsakovui UAB „Norfos mažmena“ bankroto bylą, nurodė, jog atsakovas yra aktyvus rinkos dalyvis, plėtojantis savo ūkinę – komercinę veiklą, kurio pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai neviršija pusės jo turimo turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011-10-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2569/2011).
Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad UAB „Norfos mažmena“ turi daugiau nei 40 kreditorinių įsiskolinimų taip pat nepaneigia atsakovo finansiniais dokumentais pagrįstos materialinės padėties.
Teismas taip pat pabrėžia, jog ieškovas nenurodė jokių argumentų, kurie teismui leistų daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas gali bandyti jam priklausantį turtą paslėpti, parduoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip vengti įvykdyti teismo sprendimą, jei ieškinys būtų patenkintas, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti visiškai nebeįmanomas. Vien ta aplinkybė, jog ginčas tarp šalių - turtinio pobūdžio ir tai, kad ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl apeliacinės instancijos daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieškovo prašymą išsprendė neteisingai, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis naikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės - ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.