Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-02-18 · Civilinė byla Nr. 2-432/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-18
Bylos Nr.
2-432/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
T. L., J. L.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-432/2010Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. L. ir J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-8050-578/2009.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams D. L. , T. L. ir J. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, prašydamas pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 22 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovai T. L. ir J. L. perleido savo sūnui D. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą turtą - 1694/3388 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir grąžinti minėtą turtą atsakovų nuosavybėn. Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra įpareigoti VĮ Registrų centrą padaryti Nekilnojamojo turto registre įrašą apie draudimą disponuoti minėtomis žemės sklypo dalimis. Nurodė, kad atsakovas T. L. pažeidė 2006 m. rugsėjo 26 d. kredito sutartį, vengia atsiskaityti, skola bankui yra didelė. Ieškovo teigimu, atsakovas D. L. gali perleisti ginčo sklypą tretiesiems sąžiningiems asmenims, kas apsunkintų ieškovo pažeistų teisių gynimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino, tai yra nurodė padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo disponuoti 1694/3388 dalimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas D. L. ginčo nekilnojamąjį daiktą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas ir ginčo turto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo gali pasidaryti nebeįmanomas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai T. L. ir J. L. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti. Teigia, kad teismas nenurodė nė vieno pakankamo ir objektyvaus pagrindo, kuriuo vadovaujantis galėto būti taikoma ginčo laikinoji apsaugos priemonė. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo siekį perleisti ginčo turtą. Be to, ieškovas yra nesąžiningas kreditorius, nes atsakovai ne kartą siūlė išspręsti ginčą taikiai, įvairius susidariusios skolos padengimo variantus, papildomus užstatus, tačiau ieškovas šiuos siūlymus ignoravo, o kreipėsi į teismą su ieškiniu tik tada, kai ginčo žemės sklypas jau buvo perleistas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas D. L. nurodė, jog skundą palaiko. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Medicinos bankas“ prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino esant grėsmę būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui, todėl pagrįstai taikė ginčo priemones.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o apeliantų skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo kitokiai išvadai (CPK 263 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo dalies, dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Ieškovas reikalauja grąžinti konkretų nekilnojamąjį turtą atsakovų, kurie yra ieškovo skolininkais, nuosavybėn. Šiam reikalavimui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti naujam ginčo turto savininkui, gavusiam šį turtą pagal ginčo sandorį, disponuoti šiuo turtu. Esant pareikštam tokiam ieškinio reikalavimui dėl nuosavybės teisių, kylančių iš dovanojimo sutarties, panaikinimo ir turto grąžinimo dovanotojams, ieškinio tenkinimo atveju realus teismo sprendimo įvykdymas būtų siejamas su faktiniu ginčo turto nuosavybės teisių perėjimu atsakovams, o taip pat šios teisės įregistravimu Nekilnojamo turto registre. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai sprendė, kad būtina taikyti minimas priemones, jog ginčo turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims ir išliktų reali tokio turto grąžinimo dovanotojams galimybė (CPK 144 str.).

Atsižvelgiant į tai, jog taikyti minėtas priemones reikalauja pati kilusio ginčo prigimtis, atmestini apeliantų teiginiai, jog teismas ginčo priemones taikė be pagrindo. Šios išvados nepaneigia ir apeliantų teiginiai dėl ieškovo nesąžiningumo, nes aplinkybės, susijusios su ieškovo nereagavimu į atsakovų pastangas susitarti taikiai ar pan., neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškiniui užtikrinti (CPK 185 str.).

Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDonatas ŠernasEgidijus Žironas