Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15859-974/2013 pagal pareiškėjos J. D. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/11/01633 suinteresuotiems asmenims antstoliui M. P., UAB „Baklis“ (BIĮ J. D. turgus „Marmantas“ bankroto administratorius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. D. pateikė skundą dėl antstolio M. P. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/11/01633, kuriuo prašė panaikinti 2013 m. liepos 4 d. antstolio M. P. patvarkymą, kuriuo buvo nutarta nustatyti pareiškėjos kilnojamųjų daiktų, aprašytų iškeldinimo metu, vertę (548,00 Lt) ir skelbti šio turto varžytines. Pareiškėja savo skundą grindė tuo, kad, jos iškeldinimas buvo neteisėtas ir grubiai pažeidžiantis jos teises, iškeldinimo metu buvo aprašyta tik mažoji dalis jai priklausiusių daiktų, kitus daiktus antstolis ir turto administratorius, pareiškėjos tvirtinimu, nuslėpė, o turto vertintojas, nustatydamas aprašyto turto vertę, vadovavosi suklastotais dokumentais (b. l. 4, 83-90, 140, 141).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi skundą atmetė (b.l. 161-164). Teismas konstatavo, kad faktai dėl pareiškėjos iškeldinimo teisėtumo yra prejudiciniai faktai, kurie nustatyti įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo (civilinės bylos Nr. 2S-583-480/2013) ir Kauno apylinkės teismo nutartimis (civilinės bylos Nr. 2-5773-199/2012), todėl pakartotinai nesvarstytini. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas civilinėse bylose Nr. 2-5773-199/2012 ir Nr. 2S-583-480/2013 konstatavo, kad pareiškėja įrodymų, patvirtinančių brangių daiktų turėjimą ar buvimą pas suinteresuotus asmenis, jų perdavimą kitiems asmenims ar dingimą, nepateikė, o iškeldinimo metu juvelyrinių dirbinių nebuvo rasta. Pažymėjo, kad pareiškėja šioje civilinėje byloje be pakartotinių abstraktaus pobūdžio pareiškimų apie turėtą brangų turtą nepateikė teismui jokių šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų. Pareiškėja nenurodė konkretaus turto, kurį, jos tvirtinimu, antstolis ir bankroto administratorius nuslėpė, neatsivedė į teismo posėdį asmenų, kurie, jos manymu, galėjo patvirtinti nurodytas aplinkybes. Teismas nustatė, kad daiktų vertę nustatyti buvo pavesta UAB „STIVVF“. Ši bendrovė nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. yra įrašyta į sąrašą asmenų, turinčių teisę verstis išorės turto ir verslo vertinimo veikla. Byloje yra pateiktas turto vertinimą atlikusio vertintojo V. K. kvalifikacijos pažymėjimas. Iš turto vertinimo ataskaitos duomenų nustatė, kad buvo vertinami 89 daiktai, jų vertė (548,00 Lt) nustatyta, remiantis šiais kriterijais: atkūrimo kaštai, fizinio nusidėvėjimo, funkcinio nuvertėjimo, ekonominio nuvertėjimo koeficientai. Teismas, vadovaudamasis civilinėje ir vykdomojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir neturėdamas kitų, šios bylos medžiagą paneigiančių įrodymų nagrinėjamu klausimu, konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti turto vertinimo ataskaitos objektyvumu ir nustatyta turto verte. Teismas sprendė, kad pareiškėjai daugiau kaip tris mėnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos nepasiėmus savo turto – antstolis turėjo teisę pradėti realizuoti Civilinio proceso kodekso VI dalies XLIX skyriuje nustatyta tvarka ir skelbti šio turto varžytines.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja J. D. atskiruoju skundu (b. l. 168-170) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą nedalyvaujant pareiškėjai. Pareiškėja pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį dėl pareiškėjos ligos, nurodė, kad dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjos ligą, bus pateikti vėliau, tačiau teismas neatsižvelgė į pareiškėjos prašymą. Jau 2013-10-10 vykusio teismo posėdžio metu buvo akivaizdu, kad pareiškėja yra ligota dėl odontologinio susirgimo. Išnagrinėjus bylą nedalyvaujant pareiškėjai buvo pažeisti rungimosi bei žodiškumo principai.

Pareiškėja byloje buvo pateikusi eilę prašymų, kurie protokoline nutartimi buvo nepagrįstai atmesti.

Teismas nepagrįstai byloje paskelbė pertrauką, nes teisėjos išvykimas į mokymus nesudaro pagrindo pertraukos paskyrimui. Be to, pertrauka buvo paskelbta ilgesniam nei įstatyme įtvirtintas maksimalus pertraukos terminas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas UAB „Baklis“ (b. l. 178-179) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad liga, paprastai nelaikoma svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atidėti bylos nagrinėjimą, be to kartu su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą pareiškėja nepateikė ligą pagrindžiančių dokumentų, todėl teismas pagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo. Mano, kad teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymus, kadangi jie nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku. Pažymi, kad pareiškėjos nurodytų liudytojų paklausa taip pat nebuvo tikslinga, kadangi nei vienas iš jos išvardintų liudytojų nedalyvavo iškeldinimo metu ir negali patvirtinti kokie kilnojamieji daiktai buvo iškeldinimo metu.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantė kelia klausimą dėl žodiškumo ir rungimosi principų pažeidimo. Atskiruoju skundu skundžiama nutartis buvo priimta nedalyvaujant pareiškėjai. Ši aplinkybė, apeliantės nuomone, sąlygojo neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą. Su tokiais argumentais sutikti nėra pagrindo.

CPK orientuoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka (b.l. 99-100, 135). Teismo posėdis prasidėjo 2013 m. spalio 10 d., į šį posėdį buvo atvykusi pareiškėja, antstolis ir UAB „Baklis“ atstovas (b.l. 135), 12 val. 04 min. buvo paskelbta pertrauka iki 2013 m. spalio 22 d. 13.00 val. (b.l. 147). 2013 m. spalio 22 d. 9 val. 19 min. pareiškėja faksu pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą (b.l. 154) atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodė, kad negali dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos, iš medicininės įstaigos pažymą teismui pateiks vėliau. Pagal CPK 162² straipsnio 1 dalį atidėti bylos nagrinėjimą teismas turi teisę CPK nustatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus ar dėl kitų svarbių priežasčių (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas, šalies atstovo užimtumas kitose bylose ir kitos panašios priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis priežastimis). Pagal CPK 246 straipsnio nuostatas bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas, jeigu iki teismo posėdžio pradžios pateikiami dokumentai, pateisinantys neatvykimą į teismo posėdį, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, (CPK 12, 178 str.). Ši taisyklė taikytina ir teikiamiems teismui bylos dalyvių prašymams. Prašyme atidėti bylos nagrinėjimą (teismo posėdį) nurodytų priežasčių svarbos įvertinimas yra teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo bei jos nurodytas prašymo priežastis pagrįstai nepripažino svarbiomis bei sudarančiomis pagrindą atidėti bylos nagrinėjimą. Kaip jau buvo minėta, neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikoma svarbia priežastimi, dėl kurios teismas turėtų atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 156, 246 straipsniai). Svarbia priežastimi galėtų būti pripažinta tik tokia liga, kuri objektyviai sutrukdė asmeniui dalyvauti procese, kartu turėtų būti pateikiami tai patvirtinantys įrodymai (medicininė pažyma dėl negalėjimo atvykti į teismą –Forma Nr. 094-1/a patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-989). Pareiškėja prašymą atidėti teismo posėdį pateikė tik teismo posėdžio dieną, o prie prašymo atidėti posėdį nepridėjo įrodymų, patvirtinančių nurodytą negalėjimo atvykti priežastį (ligą). Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja pateikė teismui 2013-10-29 išrašo iš medicininių dokumentų kopiją, kurioje nurodyta, kad pareiškėja į gydymosi įstaigą kreipėsi 2013-10-16 dėl virusinės infekcijos (b.l. 171) bei odontologo įrašų kopiją iš kurios matyti, kad pareiškėja pas odontologą lankėsi 2013 10 15 ir 2013 10 16 (b.l. 172). Teisės aktų nustatytos formos medicininė pažyma dėl negalėjimo atvykti į teismą dėl ligos, pateikta nebuvo. Esant tokiai situacijai, apeliantės nurodomos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos ligos bei objektyvaus negalėjimo atvykti ir dalyvauti 2013 m. spalio 22 d. teismo posėdyje. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nepripažinti svarbia pareiškėjos nurodytą neatvykimo į teismo posėdį priežastį ir neatidėti bylos nagrinėjimo.

Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog nagrinėjant bylą buvo pažeisti žodiškumo ir rungimosi principai. Kaip nustatyta byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje iki pertraukos paskelbimo pareiškėja dalyvavo ir davė išsamius paaiškinimus žodžiu, posėdyje dalyvavo ir visi suinteresuoti asmenys. Be to, byloje yra pateikti ir išsamūs rašytiniai pareiškėjos paaiškinimai dėl bylos esmės (b.l. 83-90). Taigi akivaizdu, kad byloje dalyvaujančių asmenų, tame tarpe ir pareiškėjos, argumentai, paaiškinimai ir atsikirtimai dėl bylos esmės buvo tinkamai pateikti bei išsakyti tiek žodžiu tiek raštu, išsamiai ir aiškiai suformuluotos pozicijos. Bylos esmė buvo atskleista visiškai, kad teismas galėtų priimti pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, nebuvo likę esminių bylos neaiškumų, todėl nebuvo jokio pagrindo vilkinti bylą paskiriant vėlesnį teismo posėdį kai visi byloje dalyvaujantys asmenys buvo aiškiai išreiškę savo pozicijas. Pažymėtina, jog pareiškėjai buvo sudarytos visos galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, jos nuomone, bylos teisingam išsprendimui reikšmingus įrodymus. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, kuri pareiškėjai įteikta 2013-09-19 (b.l. 111), pareikalauta iš pareiškėjos pranešti teismui kokias aplinkybes susijusias su antstolio 2013-07-04 patvarkymu dėl turto vertės nustatymo ir varžytinių paskelbimo padėtų atskleisti daiktinių ir rašytinių įrodymų apžiūra, pareiškėjos prašomų apklausti liudytojų parodymai, civilinės bylos Nr. 2-5773-199/2013 medžiaga. Pareiškėja šio teismo įpareigojimo neįvykdė. Į teismo posėdį pareiškėja liudytojų neatsivedė, jų gyvenamųjų vietų teismui nenurodė, motyvuodama tuo, kad neturi jėgų surašyti šių asmenų adresus (b.l. 140).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apeliantės argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ilgesnę nei CPK 162¹ straipsnio 1 dalyje numatyta pertraukos trukmę. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pertraukos trukmė buvo sąlygota iš anksto numatytų teisėjos mokymų – pertraukos trukmė pateisintina objektyvia būtinybe. Be to, apeliantė nenurodo, kokios įtakos teismo nustatyta pertraukos trukmė turi teismo priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai atmetė jos prašymus prijungti civilinę bylą Nr. 2-5773-199/2012, teismo posėdžio metu ištirti 2011-12-16 paimtus daiktus bei dokumentus bei iškviesti į teismo posėdį ir apklausti pareiškėjos nurodytus liudytojus. Šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėja nei per teismo nustatytą terminą nei atskirajame skunde nenurodė, kokias konkrečias aplinkybes, susijusias su šioje byloje skundžiamu 2013 m. liepos 4 d. antstolio patvarkymu dėl turto vertės nustatymo ir varžytinių paskelbimo vykdomojoje byloje Nr. 0123/11/01633 padėtų atskleisti jos prašoma prijungti civilinė byla, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl pačios bylos prijungimo. Be to, byloje yra pateikti prašomoje prijungti civilinėje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai. Teismas įvertino pareiškėjos minėtoje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuotas aplinkybes, į jas atsižvelgė spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, pačios civilinės bylos Nr. 2-5773-199/2012 prijungimas nebuvo tikslingas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo teismo posėdžio metu ištirti 2011-12-16 paimtus daiktus bei dokumentus, t.y. vykti į vietos apžiūrą, kadangi pati pareiškėja nežinojo kokie daiktai ten yra (b.l. 139), be to pareiškėja pati sąmoningai nevykdė savo pareigos pasiimti jai priklausančius daiktus. Esant tokiai faktinei situacijai, pareiškėjos prašymas dėl daiktų apžiūros vietoje vertintinas kaip visiškai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl liudytojų apklausos, kadangi nei vienas iš prašomų liudytojais apklausti asmenų nedalyvavo vykdant priverstinį iškeldinimą, be to pati pareiškėja teismui nenurodė šių asmenų gyvenamųjų vietų adresų, liudytojų į posėdį neatsivedė.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.