- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- e2-1314-854/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- S. G.
- Trečiasis asmuo
- S. G.
- Advokatai
- Tadeuš Gudzinski, Andrius Juonys
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinius atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje S. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo S. G. 6 653 Eur skolos, 213,81 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Teisme taip pat gautas ieškovo D. J. ieškinys, kuriuo ieškovas prašo priteisti iš atsakovo S. G. 5 363 Eur skolos, 154,28 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės 2017-06-02 nutartimi bylos pagal minėtus ieškinius sujungtos.
Ieškinius ieškovas grindžia juose teigdamas, kad 2016-02-29 paskolino atsakovui 1 435 Eur, 2016-03-05 - 5 218 Eur, 2016-04-05 - 5 363 Eur. Atsakovas 2016-02-29, 2016-03-05, 2016-04-05 pasirašė neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos įsipareigojo grąžinti paskolintas sumas vekseliuose nurodytais terminai. Vekseliai pripažintini paprastais skolos dokumentais, kadangi ieškovas vekseliuose nurodytus terminus praleido ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatytu terminu vekselių atsakovui apmokėjimui nepateikė. Be to, 2016-03-05 ir 2016-04-05 vekseliai surašyti nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 5 dalies reikalavimų, keliamų vekselio formai. Vekseliuose atsakovas ranka įrašė įrašus, jog pinigus gavo bei vekselius pasirašė.
Šalies argumentai
Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad surašytus ir pasirašytus vekselius ieškovui pateikė pats atsakovas, dalyvaujant atsakovo sutuoktinei S. G.. Ieškovas pripažįsta, jog nematė, kada atsakovas pasirašė vekselius. Aiškina, kad faktą, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, patvirtina ir į bylą pateiktas garso įrašas. Pažymėjo, kad konstatavus, jog vekseliai yra niekiniai sandoriai, reikėtų taikyti restituciją ir atsakovas turėtų grąžinti ieškovui pinigus.
Teismo posėdžio metu ieškovas aiškino, kad jis skolino atsakovui pinigus tris kartus nuo 2014-2015 metų, iš viso 6500 Lt, 5000 Lt, 1000 Eur. Suėjus terminui pinigus grąžinti, atsakovas prašydavo pratęsti skolos grąžinimo terminą. Jie susitikdavo, ieškovas atiduodavo atsakovui seną vekselį, šis jam duodavo naują su įrašyta didesne suma, nes į ją įtraukdavo dar ir palūkanas, bei nauju skolos grąžinimo terminu.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktuose rašytiniuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis vekselių ieškovui neišrašė, nepasirašė, juose nurodytų pinigų sumų iš ieškovo negavo. Atsakovo teigimu, vekseliai yra suklastoti, juose įrašyti ranka įrašai ir parašai padaryti ne atsakovo. Atsakovas nepripažįsta paskolinių santykių egzistavimo. Kadangi vekseliai yra suklastoti, iš jų nekyla jokių įsipareigojimų. Taip pat nurodė, kad pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija 3000 Eur ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Byloje nėra duomenų, kad pinigų sumas ieškovas atsakovui perdavė, atliekant bankinį pavedimą, o vekseliuose nurodytos sumos būtų įskaitytos atsakovo banko sąskaitoje. Vekseliai dėl 5 218 Eur ir 5 363 Eur prieštarauja CK 6.871 straipsnio 4 daliai, ir todėl kaip niekiniai ir negaliojančiai sandoriai neturi šalims įstatymo galios bei nesukelia šalims jokių teisinių pasekmių.
Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad iš tiesų sykį skolinosi pinigų iš ieškovo – 5000 Lt, bet juos yra ieškovui atidavęs. Pažymėjo, kad tai nėra vekseliuose nurodyta suma, tuo tarpu tokių sumų, kurios nurodytos vekseliuose, jis iš ieškovo nesiskolino, vekselių, esančių byloje nerašė ir nepasirašė.
Trečiasis asmuo S. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį, apie kurį jai pranešta tinkamai, neatvyko. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškiniai atmestini.
Į bylą pateikti 2016-02-29, 2016-03-05, 2016-04-05 ieškovui išduoti neprotestuotini paprastieji vekseliai, kuriuose vekselio davėju nurodytas atsakovas S. G. (vekselio originalai - elektroninės bylos priedo lapai 2, 3, 18). 2016-02-29 vekselyje nurodyta, kad S. G. įsipareigojo iki 2016-04-30 sumokėti ieškovui 1 435 Eur sumą, 2016-03-05 vekselyje - iki 2016-04-05 sumokėti 5 218 Eur, 2016-04-05 vekselyje - iki 2016-05-05 sumokėti 5 363 Eur.
Vekseliuose ranka padaryti įrašai „pinigus gavau“, juose yra parašai, ranka įrašytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas.
Kilus ginčui, ar rankraštinius įrašus 2016-02-29, 2016-03-05, 2016-04-05 neprotestuotinuose paprastuosiuose vekseliuose įrašė ir juose pasirašė S. G., atsakovo prašymu byloje paskirta rašysenos ekspertizė. Byloje gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-11-23 ekspertizės aktas (2 t., e. b. l. 44-46). Ekspertai padarė išvadą, kad rankraštinius įrašus 2016-02-29, 2016-03-05, 2016-04-05 neprotestuotinuose paprastuosiuose vekseliuose įrašė ne S. G.. Ekspertizės akte nurodyta, kad vekseliuose esantys S. G. vardu parašai yra trumpi, sudaryti tik iš neraidinių elementų, kurie yra paprastos sandaros, neinformatyvūs, turintys savyje per mažai grafinės informacijos, kad būtų galima nustatyti požymių visumą, pakankamą teigiamai ar neigiamai išvadai. Dėl nurodytų priežasčių ekspertai padarė išvadą, jog nustatyti, ar 2016-02-29, 2016-03-05, 2016-04-05 neprotestuotinuose paprastuosiuose vekseliuose pasirašė S. G., negalima, kadangi tiriamieji įrašai yra netinkami identifikacijai.
Dėl skolos priteisimo
Vekselis – tai abstaktus vienašalis sandoris, kuriuo jį išrašęs asmuo (vekselio davėjas) sąmoningai laisva valia be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 dalies 1 punktas). Tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad vekselis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Kaip teisingai pažymėjo pats ieškovas, šiuo atveju, jam nepateikus vekselių apmokėjimui įstatymo nustatyta tvarka, šie virto paprastais skolos rašteliais, sukuriančiais pareigą juos pasirašiusiam asmeniui sumokėti paskolos davėjui vekseliuose nurodytas sumas (CK 6.870 str.).
CPK 176 straipsnio 1dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja; byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Pagal kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas; turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688-684/2015; kt.).
Kilus ginčui iš paskolos teisinių santykių pareiga įrodyti tokių santykių atsiradimą, kaip ir pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktą, tenka paskolos davėjui, šiuo atveju ieškovui.
Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų apie pinigų perdavimo faktą atsakovui, nei apie galimą tokio veiksmo tikslią datą. Aiškinęs, kad gali pateikti savo banko sąskaitos išrašus (pateikti netiesioginius įrodymus apie pinigų perdavimą atsakovui), nes pinigus išėmė iš bankomato, auktąjį teisinį išsilavinimą turintis ieškovas, atstovaujamas advokato, to nedarė.
Nagrinėjamu atveju atsakovui neigiant tokių jo santykių su ieškovu buvimą, byloje paskirta teismo rašysenos ekspertizė, kurios išvadose nurodyta, kad įrašus ranka tyrimui pateiktuose vekseliuose atliko ne atsakovas. Ekspertizės išvadose nepatvirtinta ir aplinkybė, kad parašas vekseliuose yra atsakovo. Iškėlęs versiją, kad vekseliuose galimai įrašus darė ir juose pasirašė atsakovo sutuoktinė trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta S. G., ieškovas papildomos ekspertizės byloje skirti neprašė. Taigi byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad ieškovas paskolino atsakovui vekseliuose nurodytas pinigų sumas.
Šalių paaiškinimai apie juos siejusius sutartinius paskolos teisinius santykius yra prieštaringi, jų nurodomos neva ieškovo atsakovui paskolintos sumos, datos, jų grąžinimo terminai ir kitos aplinkybės nesutampa. Ieškovo į bylą pateiktame ir teismo posėdžio metu išklausytame šios bylos dalyvių pokalbio garso įraše kalbama apie kažkokią skolą, tačiau pokalbyje neužfiksuota nei konkreti skolos suma, nei jos susidarymo pagrindas, todėl spręsti, kad garso įraše kalbama apie įsipareigojimą grąžinti skolą būtent pagal pateiktus į bylą vekselius, pagrindo nėra.
Teismas pažymi ir tai, kad ieškovas yra teisininkas profesionalas, antstolis, nuolat susiduriantis su skolų išieškojimu ir galimomis iš to kylančiomis teisinėmis problemomis, todėl sutinka, kad jam taikytini didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, kuriant sutartinius santykius. Tuo tarpu paties ieškovo nurodomas elgesys, galimai paskolinant kitam asmeniui pinigų sumas, tinkamai šių santykių neįforminant, perrašinėjant paskoloms užtikrinti išduotus vekselius, didinant juose nurodytas sumas, užuoti tinkamai įforminus susitarimus dėl palūkanų, kaip ir toleravimas melagingų duomenų apie vekselių išrašymo vietą, datą nurodymo, neatitinka net vidutiniškai protingos ir vidutiniškai patyrusios sutarties šalies elgesio standarto. Todėl teismas sprendžia, kad galimai neatsakingai sutartiniuose paskolos teisiniuose santykiuose elgęsis paskolos davėjas turi prisiimti jam dėl to kylančias neigiamas teisines pasekmes.
Išdėstyti motyvai sudaro pagrindą atmesti ieškovo ieškinius dėl skolos pagal tris į bylą pateiktus vekselius priteisimo kaip neįrodytus.
Dėl kitų klausimų
Padaręs išvadą, kad ieškovas neįrodė jo ir atsakovo paskolos teisinių santykių pagal į bylą pateiktus vekselius egzistavimo, teismas nepasisako dėl atsakovo argumentų apie vekselių negaliojimą dėl įstatymo nustatytos formos reikalavimų neatitikimo, konstatuodamas, kad jie nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai išspręsti.
Atsakovas S. G. už rašysenos ekspertizę į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2017-10-10 įmokėjo 602 Eur. Už atliktą ekspertizę Lietuvos teismo ekspertizės centras Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017-11-23 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0001263 427,08 Eur (2 t., e. b. l. 47). Vilniaus miesto apylinkės teismui apmokėjus PVM sąskaitą faktūrą, teismo depozitinėje sąskaitoje liko 174,89 Eur suma, kuri, išskaičius iš jos bankinio pavedimo išlaidas, grąžintina atsakovui (CPK 91 str. 3 d.).
Ieškovo ieškinius atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistina 427,11 Eur išlaidų už ekspertizę (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).
Byloje atsakovas sumokėjo 21 Eur už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 2017-05-19 nutartyje, kuria patenkintas atsakovo S. G. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikintas 2017-03-24 sprendimas už akių, teismas konstatavo, kad atsakovo pasyvumo priežastys (atsiliepimo nepateikimas), lėmusios sprendimo už akių peržiūrėjimą, nebuvo svarbios, todėl teismas nepriteisia iš ieškovo atsakovo naudai jo sumokėto 21 Eur žyminio mokesčio už pareiškimo padavimą (CPK 288 str. 7 d.).
Teismas byloje patyrė 19,06 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
2016-12-16 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovo S. G. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1070-9080, pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-2723-7952; pastato-pirties, unikalus Nr. 4400-2723-7263, esančių adresu Vilniaus r. sav., Sudervės sen., Riešės vs., Šv. Jono g. 58, areštas - paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinius atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 427,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti atsakovui S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 174,89 Eur sumą, atsakovo sumokėtą 2017-10-10, iš jos išskaičius bankinio pavedimo išlaidas.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2016-12-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto arešto akto identifikavimo kodas 2016058297).
Teismo sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.