- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-21
- Bylos Nr.
- e2YT-1215-1023/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18920-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Pareiškėjas
- E. L.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“
- Advokatai
- Arūnas Stukas
2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S)
2022 m. sausio 21 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimai bei argumentai
1. Pareiškėjas E. L. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo motinos B. L. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškimas grindžiamas tuo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina B. L.. Po motinos mirties pareiškėjui liko mirusiai priklausę asmeniniai daiktai bei mirusiai priklausiusioje banko sąskaitoje laikytos piniginės lėšos. Po palikėjos mirties palikimą turėjo teisę priimti tik pareiškėjas E. L.. Kitų įstatyminių įpėdinių palikėja neturėjo. Po palikėjos mirties pareiškėjas palikėjos palikimą priėmė, pradėjęs palikimą sudarantį turtą faktiškai valdyti ir šiuo turtu rūpinosi kaip savu. Pareiškėjas priėmė B. L. asmeninius daiktus, kurie buvo laikomi jos gyvenamojoje vietoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Palikėja ir jos sutuoktinis S. L. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise turėjo butą adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas 2009 m. rugsėjo 15 d. buvo padovanotas pareiškėjui. Dovanojimo sutartimi buvo numatyta, kad palikėja ir S. L. lieka gyventi dovanojamame bute iki gyvos galvos. S. L. mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė B. L.. Po S. L. mirties bute toliau gyventi liko B. L.. B. L. mirus (duomenys neskelbtini), butu ir jame esančiais kilnojamais daiktais toliau naudojasi buto savininkas pareiškėjas. Po palikėjos mirties, pareiškėjas priėmė asmeninius B. L. daiktus, kurie kartu su banko sąskaitoje laikomomis lėšomis sudarė B. L. palikimą. Pareiškėjas iki mirties prižiūrėjo palikėją B. L., nurodyta banko sąskaita taip pat buvo atidaryta kartu su pareiškėjo pagalba. Pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė B. L. palikimą sudarančius asmeninius daiktus. Palikėja testamento nebuvo sudariusi. Iš testamentų registro išrašo matyti, kad po palikėjos mirties, paveldėjimo byla dėl jos turto paveldėjimo nėra užvesta, testamentų registre nėra įregistruota jos palikimo priėmimo faktų. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad jis buvo vienintelis vaikas, todėl padėdavo motinai, jai padėjo atidaryti banke sąskaitą, į kurią pervesdavo pinigų. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė po mamos mirties 2021 m. rudenį. Iki pardavimo rūpinosi likusiais motinos daiktais – baldais, buitine technika, nuotraukomis, pats ten gyveno, mokėjo mokesčius.
4. Pareiškėjo atstovas advokatas Arūnas Stukas pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtino, pagrindė jas teisiniais argumentais. Papildomai nurodė, jog pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai bylos duomenys: pirkimo pardavimo sutartis, pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą, įgaliojimas atlikti įvairius veiksmus.
II. Suinteresuotų asmenų prašymai ir argumentai
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos B. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
6. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
7. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina B. L. ((duomenys neskelbtini)Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, testamentas nesudarytas (2021 m. lapkričio 20 d. valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašas). Po B. L. mirties liko lėšos akcinėje bendrovėje Swedbank banke palikėjos vardu (duomenys neskelbtini) atidarytoje fizinio asmens banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)Fizinio asmens banko sąskaitos sutartis su akcine bendrove Swedbank banku). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis tuoj po savo motinos B. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).
8. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis).
9. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis tuoj po savo motinos B. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą pradėdamas faktiškai jį valdyti, įrodo, tai, kad pareiškėjas iškarto po motinos mirties toliau rūpinosi jam nuosavybės teise priklausiusiu butu, kuriame iki mirties gyveno motina, kuriame buvo ir jo deklaruota gyvenamoji vieta, kuriame jis liko gyventi ir naudojosi minėtu turtu, jame esančiais daiktais, jais disponavo savo nuožiūra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pareiškėjo procesiniame dokumente ir teismo posėdžio metu nurodyti paaiškinimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Be to, bylos rašytiniai duomenys (VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, pirkimo pardavimo sutartis, įgaliojimas) patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs buto, kuriame iki mirties gyveno jo motina adresu, kad jis pagal motinos įgaliojimą tvarkė visus jos turtinius asmeninius klausimus, kad jis po motinos mirties prieš parduodamas butą tvarkė ir rūpinosi jame esančiais daiktais kaip savo. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po motinos mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjo paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjo nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais kaip patikimu įrodymu. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėjas turi teisę paveldėti mirusiojo tėvo turtą kaip pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikėjos turto nėra, jos palikimo priėmimo faktų nėra užregistruota. Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjas po savo motinos B. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos B. L. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
11. Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija nustatyto priteistino minimalaus išlaidų dydžio, todėl jos nepaskirstytinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pagal įstatymą po B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.