- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-23
- Bylos Nr.
- eA-588-662/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02515-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės taryba
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl administracinio akto dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja V. S. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. T-378 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl jai priklausančios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate – administraciniame pastate, (duomenys neskelbtini), įtraukimo į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašą (toliau – ir Sąrašas) (eil. Nr. 38).
2. Pareiškėja apžvelgė Sprendimo priėmimo aplinkybes. Manė, kad ginčijamas administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes jame nėra objektyvių duomenų ir motyvų dėl ginčo patalpų įtraukimo į Sąrašą, atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimus. Pareiškėja tvirtino, kad minėto administracinio pastato bendraturčiai dar 2013 metais ėmėsi veiksmų tam, kad būtų atlikta pastato fasado, stogo ir jame esančių patalpų rekonstrukcija, tačiau procedūra sustojo 2017 metais dėl to, kad vienas iš bendraturčių – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „JK Grupė“ – atsisakė duoti sutikimą leisti atlikti rekonstrukcijos darbus. 2017–2019 metais vyko teisminiai procesai dėl tokių minėto bendraturčio veiksmų, tačiau jų rezultatas nebuvo palankus kitiems bendraturčiams. Šiuo metu derinami projekto sprendinių pakeitimai, tačiau jų derinimas užtruko ne dėl nuo pareiškėjos veiksmų ar valios priklausančių aplinkybių: dėl 2020 m. kovo 16 d. paskelbto karantino sustojo valstybės institucijų ir kai kurių juridinių ir fizinių asmenų įprasta veikla; 2020 m. vasaros pradžioje pradėti (duomenys neskelbtini) kelio darbai, dėl kurių apribotas patekimas prie ginčo administracinio pastato bei galimybės atlikti kokius nors darbus (pvz., prie pastato negali privažiuoti technika); 2020 m. vasaros viduryje mirė viena iš bendraturčių ir nėra duomenų apie jos teisių perėmėjus. 2020 m. birželio 9 d., bendradarbiaujant su valstybės įmone Turto banku, buvo atlikti kadastriniai matavimai.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja teigė, kad, priimant ginčijamą Sprendimo dalį, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju tik vienas iš patalpų, esančių minėtame administraciniame pastate, savininkų (ne pareiškėja) buvo teisės aktų nustatyta tvarka informuotas apie ketinimą įrašyti šiame pastate esančias patalpas į Sąrašą. Kiti bendraturčiai, net ir negavę tokio pranešimo, aktyviais veiksmais siekė kitokio sprendimo: teikė įrodymus, paaiškinimus.
4. Pareiškėjos nuomone, jai priklausančio turto įtraukimas į Sąrašą prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktam apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvokos apibrėžimui. Ginčo patalpos nekelia grėsmės arti jų gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Kadangi bendraturčiai nebuvo informuoti apie ketinamą priimti Sprendimą ir jiems nebuvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, jiems nebuvo sudaryta galimybė suremontuoti turtą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.
6. Atsakovas paaiškino, kad, 2020 m. gegužės 8 d. atlikus ginčo statinio techninės priežiūros patikrinimą, nustatyta, jog statinio būklė yra bloga, jam reikalingas remontas. Pareiškėja 2020 m. gegužės 22 d. raštu buvo informuota apie atliktą patikrinimą, taip pat apie tai, jog jai priklausančios ginčo patalpos gali būti įrašytos į Sąrašą (pranešimas apie siuntą patvirtina, kad minėtas raštas buvo asmeniškai įteiktas pareiškėjai 2020 m. gegužės 27 d., jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu). Pareiškėja, atsakydama į šį raštą, 2020 m. birželio 11 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) prašymą, kurį motyvavo tuo, kad dėl neremontuojamo namo kaltas vienas bendraturtis, kuris neduoda sutikimo namo rekonstrukcijai. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos nurodyta aplinkybė nėra priežastis, kurios pagrindu ginčo patalpos galėtų būti neįtrauktos į Sąrašą. Pareiškėja per 20 dienų terminą nepateikė dokumentų, įrodančių, kad minėtas nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba kad atitiktis Tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169 patvirtinto Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punkto reikalavimams yra nulemta vienos ar kelių aplinkybių, nurodytų šio aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose. Atsakovas teigė, kad, vykdant nuolatinius susirašinėjimus su pareiškėja, jai buvo aiškiai ir išsamiai nurodyti ginčijamos Sprendimo dalies priėmimo motyvai. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijama Sprendimo dalis buvo priimta pažeidžiant teisės aktuose nustatytas procedūras ir kad ginčo patalpos buvo nepagrįstai įtrauktos į Sąrašą. Ginčijamas administracinis sprendimas atitinka iš VAĮ kylančius reikalavimus.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjos V. S. skundą.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – administracinės paskirties patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastate (duomenys neskelbtini).
9. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija (toliau – ir Seniūnija) 2020 m. gegužės 8 d. atliko minėto pastato statinio techninės priežiūros patikrinimą ir 2020 m. gegužės 15 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 04-7-238 (toliau – Aktas) nustatė tokią konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklę:
9.1. pamatai – akmenų, plytų, tinkuoti, cokolio aukštyje tinkas sutrūkinėjęs, vietomis gabalais nukritęs, matyti atviri akmenys ir plytos, nuogrindą iš (duomenys neskelbtini) atstoja šaligatvio plytelės;
9.2. sienos – plytų mūras, tinkuotos, dažytos, tinkas didesniame sienų plote sutrūkinėjęs, vietomis nukritęs, matyti atviras mūras, dažų spalva nublukusi, murzina, architektūrinės detalės, apvadai sutrūkinėję, vietomis fragmentai iškritę, ant sienų netvarkingai kabo laidai (ryšio, televizijos ir neaiškios paskirties), sienos vietomis apipieštos;
9.3. stogas – šlaitinis, asbestcemenčio lakštų danga, parapetai sutrūkinėję, tinkas nukritęs, apskardinimai, lietaus surinkimo ir nuvedimo sistema stipriai paveikta korozijos, kai kur lietvamzdžių likę tik atskiros dalys (krituliai ardo mūro sienas), vietomis apskardinimai nukritę, latakuose gausu senų ir naujai augančių žolių, švieslangio stogelio danga paveikta korozijos, lango anga uždengta polietilenu;
9.4. langai – mediniai langų rėmai susidėvėję, dažų sluoksnis sutrūkinėjęs, plastikiniai langai tvarkingi;
9.5. balkonai – laikančiosios konstrukcijos stipriai paveiktos korozijos, pagrindų mediena paveikta puvinio, vietomis lentos iškritusios. Balkonų būklė bloga;
9.6. elektros skydinė – elektros spinta įrengta ant rytinės statinio dalies, iš skydinės netvarkingai išvestas kabelis.
10. Akte konstatuota, kad statinio būklė yra bloga. Nurodyta, kad reikalingas viso statinio remontas, ir pareikalauta statinio techninę priežiūrą vykdyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 skirsnio 47, 48, 49, 50 ir 51 straipsnių ir STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nustatyta tvarka; organizuoti atliekant tikrinimą pastebėtų (Akto 3 p. ir 4.3 p.) defektų šalinimą; apie nustatytų reikalavimų vykdymo eigą raštu informuoti Seniūniją iki 2020 m. liepos 22 d.
11. Seniūnija 2020 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 04-2-450 informavo pareiškėją apie atliktą pastato techninės priežiūros patikrinimą, apie tai, kad, įvertinus nustatytus statinio konstrukcijos defektus, vadovaujantis Aprašo 4 punktu, ginčo patalpos gali būti įrašytos į Sąrašą, kuris skirtas padidintam nekilnojamojo turto mokesčio tarifui nustatyti, taip pat apie galimybę per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti Seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad aptartas nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrimas arba kad atitiktis Aprašo 4 punkto reikalavimams yra nulemta vienos ar keleto aplinkybių, nurodytų Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymėjo, kad pateiktas Įteikimo pranešimas apie siuntą patvirtina, kad minėtas 2020 m. gegužės 22 d. raštas buvo įteiktas pareiškėjai 2020 m. gegužės 27 d., jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Be to, informacija apie ketinimą ginčo nekilnojamąjį turtą įtraukti į Sąrašą buvo viešai paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje. Teismas konstatavo, kad pareiškėja Aprašo nustatyta tvarka buvo informuota apie ketinimą įtraukti ginčo patalpas į Sąrašą bei turėjo teisę ginti savo teises, teikti dokumentus. Tai patvirtina ir pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 18 d. Administracijai pateikto skundo dėl Seniūnijos neteisėtų veiksmų nagrinėjimo 2020 m. spalio 26 d. išvada Nr. 12-5-30.
13. Pareiškėja, atsakydama į minėtą 2020 m. gegužės 22 d. raštą, 2020 m. birželio 11 d. pateikė Administracijai prašymą neįtraukti ginčo patalpų į Sąrašą, kurį motyvavo ta aplinkybe, kad namas neremontuojamas dėl namo bendraturčio UAB „JK Grupė“, kuris neduoda sutikimo namo rekonstrukcijai, kaltės.
14. Teismas pripažino, jog aptariamo pastato būklė yra akivaizdžiai bloga, įvertinęs nuotraukas, padarytas 2020 m. gegužės 8 d. atliekant apžiūrą ir esančias Akte. Iš nuotraukų ir Akto matyti, jog pastatas nėra normalios techninės būklės (ypač stogas, balkonas, elektros skydinė) ir negali būti objektyviai laikomas saugiu aplinkai bei ten ar šalia jo esantiems asmenims. Pareiškėjos paaiškinimai, jog ji (ir kiti pastato bendraturčiai) negali atlikti pastato rekonstrukcijos darbų, gauti statybą leidžiančio dokumento dėl vieno iš bendraturčių prieštaravimų, nepagrindžia pastato tinkamos priežiūros fakto bei nepaneigia pastato blogos būklės fakto. Aplinkybės, kad šis pastatas yra blogos būklės, neneigė ir pati pareiškėja. Priešingai, skunde teigiama, kad nuo 2013 m. iki 2019 m. ji (ir kiti pastato bendraturčiai) siekė atlikti aptariamo pastato fasado, stogo rekonstrukcijos darbus, tačiau to negalėjo atlikti be UAB „JK Grupė“ sutikimo.
15. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas bei aktualią teismų praktiką, akcentavo, kad daugiabučiai namai nuosavybės teise priklauso butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkams (butai ir kitos paskirties patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, o bendrojo naudojimo objektai – bendrosios dalinės nuosavybės teise). Nagrinėjamu atveju Akte nurodyti objektai priklauso ir pareiškėjai. Vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę pasirinkti daugiabučio namo valdymo formą: įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, teismas priėjo prie išvados, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai turi ne tik teisę, bet ir pareigą pasirinkti vieną iš daugiabučio namo valdymo formų, antraip nustatoma daugiabučio namo valdymo forma – bendrojo naudojimo objektų administravimas. Tokiu būdu užtikrinamas ne tik privatus daugiabučių namų savininkų, bet ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, vadovaujantis pastato patalpų savininkų susirinkimo sprendimu (2020 m. birželio 9 d. protokolas Nr. 2020/06/09-1), 2020 m. birželio 9 d. sudaryta ir pasirašyta administracinio pastato, (duomenys neskelbtini), savininkų, išvardytų lentelėje sutarties IX punkte (joje nurodyta ir pareiškėja), Komercinio-gamybinio pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, kurios tikslas – nesiekiant pelno valdyti, naudoti, prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektus, nurodytus šios sutarties 3 punkte. Tai patvirtina, kad užfiksuota šio pastato būklė yra akivaizdžiai bloga dėl jo nepriežiūros, o pastato bendraturčiai tik po Akte konstatuotų aplinkybių sudarė sutartį, siekdami išvengti situacijų ateityje, kai namo bendrojo naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo.
17. Teismas konstatavo, kad pareiškėja per 20 dienų nuo pranešimo apie ketinimą įrašyti jos valdomą nekilnojamąjį turtą į preliminarų sąrašą išsiuntimo dienos nepateikė Seniūnijai dokumentų, įrodančių, kad ginčo nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba kad atitiktis Aprašo 4 punkto reikalavimams yra nulemta vienos ar keleto aplinkybių, nurodytų Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose. Pareiškėjos argumentai, jog ji nevengia pareigos prižiūrėti turtą ir pagerinti jo būklę, tačiau negali to padaryti dėl UAB „JK Grupė“ kaltės, nes ši bendrovė nesutinka su rekonstrukcija, yra nepagrįsti ir prieštarauja teismų (Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1914-285/2018, Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-l745-324/2018) nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir išvadoms, kad pareiškėja nesiekė suremontuoti visą pastatą, o jos siekis atlikti pastato palėpės rekonstrukciją nepagrindžia šio pastato tinkamos priežiūros fakto bei nepaneigia pastato blogos būklės fakto.
18. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjos argumentus dėl ginčijamos Sprendimo dalies nesuderinamumo su Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi (joje įtvirtinta apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka). Teismas, apžvelgęs Aprašo 4 punkte išvardytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi vertinant, ar nekilnojamojo turto būklė pripažintina keliančia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, pakartotinai nurodė, jog tai, kad aptariamo pastato būklė yra akivaizdžiai bloga, yra užfiksuota nuotraukose bei akte. Remiantis šiais duomenimis, pastatas negali būti pripažintas esančiu normalios techninės būklės (ypač stogas, balkonas, elektros skydinė) ir saugiu aplinkai bei ten ar šalia jo esantiems asmenims. Pati pareiškėja taip pat teigė, jog „akivaizdu, kad statinio būklė prasta, vietomis pastatas ištrupėjęs, stogo danga iš esmės yra pažeista ir gali neatlaikyti gamtinių sąlygų įtakos, aplink pastatą kyšo laidai, kurie kelia grėsmę, paveikti lietvamzdžiai ir kt.“ Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1745-324/2018 nustatė, kad iš 2012 m. lapkričio 12 d. statinio dalinės ekspertizės akto išvadų matyti, kad stogo danga ir medinės stogo konstrukcijos netenkina statybos techninių reglamentų STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ reikalavimų, jis turi avarinės būklės požymių, neremontuojant po kelerių metų taps avarinės būklės, todėl tolesnis jo naudojimas yra nebesaugus, medinės stogo konstrukcijos per daugiau kaip 100 metų kapitaliai neremontuotos, kiauras stogas supūdė laikančiąsias medines stogo konstrukcijas (pažymėta, jog stogo pralaidumą vandeniui patvirtina ir apelianto pateikti stogo remonto įrodymai). Taigi, atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimo dalį, buvo surinkęs pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių minėto pastato apleidimo ir nepriežiūros, pavojingumo faktą.
19. Teismo vidiniu įsitikinimu, kadangi nustatyta, jog pareiškėjos valdomas turtas atitiko kriterijus, numatytus Aprašo 4 punkte, ir nebuvo pagrindo taikyti Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčius, Taryba Sprendimu pagrįstai įtraukė ginčo patalpas į Sąrašą (eil. Nr. 38). Pareiškėja buvo informuota apie tai 2020 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 29-2-1074. Nors pareiškėja skunde tvirtino, jog jai neaiškus faktinis Sprendimo priėmimo pagrindas, tačiau akivaizdu, kad Akte aprašyta statinio techninė būklė ir ją patvirtinančios nuotraukos pagrindžia Aprašo 4 punkto, kuris nurodytas Sprendime, nuostatų taikymą. Teismas priėjo prie išvados, kad ginčijama Sprendimo dalis buvo priimta iš esmės nepažeidžiant Apraše numatytų procedūrinių reikalavimų, t. y. šis administracinis aktas buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais ginčo pastato dalies apleistumą ir nepriežiūrą, pavojingumą dėl pareiškėjos neveikimo (Aprašo 4 p.). Atsakovas tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį bei pateiktas vaizdines priemones, todėl nebuvo pažeistos VAĮ 8 straipsnio nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas.
20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos skundas yra atmestinas, netenkino ir jos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
21. Pareiškėja V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą.
22. Pareiškėja apžvelgia skundžiamo teismo sprendimo motyvus, ginčo aplinkybes (papildomai nurodo, jog 2020 m. birželio 19 d. UAB „JK Grupė“ pateiktas pasiūlymas parengti būtinų atlikti darbų projektą, siekiant įvykdyti Seniūnijos nurodymus; 2021 m. balandžio 22 d. UAB „JK Grupė“ pateiktas pasiūlymas atsidalyti pastogės patalpas, gautas neigiamas atsakymas; vyko pasitarimai Seniūnijoje, tačiau nerastas sprendimas, kuris galėtų būti įgyvendintas be UAB „JK Grupė“ sutikimo ir bendradarbiavimo) ir iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, kad Sprendimas yra netinkamai motyvuotas (neatitinka iš VAĮ 8 str. 1 d. nuostatų, teisėtumo, teisinio apibrėžtumo ir kitų principų kylančių reikalavimų) ir iš jo turinio neaišku, dėl kokių priežasčių ginčo turtas buvo įtrauktas į Sąrašą, ar jį priimant buvo atsižvelgta į pareiškėjos ir kitų bendraturčių nurodytas aplinkybes (jei taip, tai kodėl šios aplinkybės nebuvo pripažintos svarbiomis), taip pat kad ginčo patalpų įtraukimas į Sąrašą nesuderinamas su Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi (jos nuomone, ginčo nekilnojamasis turtas nekelia grėsmės arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, ir jai nebuvo nustatytas terminas turtui suremontuoti). Pareiškėja apžvelgia susirašinėjimą su valstybės institucijomis ir akcentuoja 2020 m. rugsėjo 18 d. skunde dėl Seniūnijos veiksmų nurodytas aplinkybes, jog: 1) nebuvo tikrinama, ar yra / buvo parengtas statinio projektas; 2) nesiaiškinta, dėl kokių priežasčių neatlikti ar neatliekami darbai; 3) patikrinimas buvo atliktas per karantiną, nepranešus bendraturčiams ir negavus jokių dokumentų, galinčių patvirtinti darbų neatlikimo priežastis, taip pat nebuvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti arba duomenims apie priežastis, dėl kurių pastatas iki šiol nerenovuotas, pateikti; 4) negauti jokie pranešimai, atsakymai į bendraturčių prašymus rūpimais klausimais. Pareiškėja teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino jos veiksmų, atliktų siekiant pašalinti ne dėl jos valios besitęsiančius pažeidimus. Pareiškėjai kyla abejonių dėl Aprašo 4 punkto atitikties Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nes, pagal minėtą Aprašo nuostatą, iš esmės bet koks fiziškai pažeistas turtas gali būti įtrauktas į Sąrašą, prieš tai nepareikalavus ištaisyti nustatytus pažeidimus. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad Administracija, esant iš esmės tapačiai turto būklei ir tokioms pačioms aplinkybėms, ne kartą priėmė sprendimus dėl ginčo turto įtraukimo į analogišką sąrašą ir išbraukimo iš jo, tačiau teismas neįvertino tokių prieštaringų sprendimų priėmimo priežasčių bei teisėtumo, o tik formaliai pritaikė teisės normas. Be to, pareiškėja, vadovaudamasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 3 ir 5 punktais, tvirtina, jog negalima teigti, kad statybą leidžiantis dokumentas ypatingojo statinio kapitaliniam remontui visais atvejais neprivalomas. Priešingai, atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato, esančio mieste kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, paprastąjį remontą (kai remontuojant pastato fasadą keičiama pastato išvaizda), statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju, norint gauti tokį dokumentą ir pašalinti atsakovo nurodytus trūkumus, yra būtinas visų minėto pastato bendraturčių sutikimas. Atsakovui yra žinoma, jog UAB „JK Grupė“ atsisako duoti atitinkamą sutikimą, tačiau atsakovas jokiais veiksmais nepadeda kitiems bendraturčiams įgyvendinti savo teisėtus lūkesčius ir net baudžia juos, tokiu būdu pažeisdamas gero administravimo principą.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.
24. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. T-378 dalies, kuria V. S. nuosavybės teise priklausančios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios administraciniame pastate (duomenys neskelbtini), įtrauktos į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašą (eil. Nr. 38), teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjos V. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog ginčijamas sprendimas (jo dalis dėl ginčo pastato patalpų) buvo priimtas iš esmės nepažeidžiant Apraše numatytų procedūrinių reikalavimų, t. y. buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais ginčo pastato dalies apleistumą ir nepriežiūrą, pavojingumą dėl pareiškėjos neveikimo (Aprašo 4 punktas), todėl sprendimo dalis dėl įtraukimo į sąrašą yra teisėta ir pagrįsta.
27. V. S. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi. Nurodo, kad teismas formaliai vertino tiek pareiškėjos pateiktus įrodymus, tiek paaiškinimus, atsisakė tenkinti prašymą iškviesti liudytoja 2020 m. gegužės 25 d. aktą surašiusią pareigūnę, seniūną, kuriems viso namo bendraturčių problema gerai žinoma, įstatyme yra aiškios spragos, kurios akivaizdžiai daro žalą turto savininkams, kurie ne dėl savo kaltės priversti formaliai pažeisti galiojančius teisės aktus, taip pat tam tikros faktinės aplinkybės sprendime nurodytos klaidingai ar tik iš bendros įrodymų visumos atrenkant detales, kurias teismas vertino pareiškėjos nenaudai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.
28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Ginčo teisinus santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. T-202 „Dėl 2020 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“ ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169 patvirtinto Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo nuostatos. Šiam ginčui aktualias minėtų teisės aktų nuostatas pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė ginčijamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime jų nebekartoja.
30. Byloje nustatyta, jog V. S. nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – administracinės paskirties patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastate (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija 2020 m. gegužės 8 d. atliko pastato (duomenys neskelbtini) statinio techninės priežiūros patikrinimą ir 2020 m. gegužės 15 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 04-7-238 užfiksavo esamą statinio būklę.
31. Ginčui aktualaus Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169 patvirtinto Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo 4 punkte (2020 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. T-124 redakcija) reglamentuota, jog į savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamą Sąrašą gali būti įrašytas fizinių ir juridinių asmenų apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai (statiniai ir patalpos apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti, pažeista, nesandari pastato stogo danga, pažeista, neveikianti pastato kritulių surinkimo sistema, apskardinimas, pažeistas, atšokęs, ištrupėjęs pastato fasado tinkas, plytos ar kitos sienų apdailos medžiagos, pažeisti, suirę, trupantys balkonų pagrindai ar architektūros elementai; atviri langai, durys ar kitos angos, leidžiančios netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą, langų ar kitų statinio angų sandarinimui panaudotos kitokios nei statinio projekte numatytos medžiagos, ar pastatas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų).
32. Kad administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), būklė yra bloga patvirtina 2020 m. gegužės 15 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 04-7-238, kuriame konstatuota, kad patikrinus statinio konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklę nustatyta: pamatai – akmenų, plytų, tinkuoti, cokolio aukštyje tinkas sutrūkinėjęs, vietomis gabalais nukritęs, matyti atviri akmenys ir plytos, nuogrindą iš (duomenys neskelbtini) atstoja šaligatvio plytelės (1); sienos – plytų mūras, tinkuotos, dažytos, tinkas didesniame sienų plote sutrūkinėjęs, vietomis nukritęs, matyti atviras mūras, dažų spalva nublukusi, murzina, architektūrinės detalės, apvadai sutrūkinėję, vietomis fragmentai iškritę, ant sienų netvarkingai kabo laidai (ryšio, televizijos ir neaiškios paskirties), sienos vietomis apipieštos (2); stogas – šlaitinis, asbestcemenčio lakštų danga, parapetai sutrūkinėję, tinkas nukritęs, apskardinimai, lietaus surinkimo ir nuvedimo sistema stipriai paveikta korozijos, kai kur lietvamzdžių likę tik atskiros dalys (krituliai ardo mūro sienas), vietomis apskardinimai nukritę, latakuose gausu senų ir naujai augančių žolių, švieslangio stogelio danga paveikta korozijos, lango anga uždengta polietilenu (3); langai – mediniai langų rėmai susidėvėję, dažų sluoksnis sutrūkinėjęs, plastikiniai langai tvarkingi (4); balkonai – laikančiosios konstrukcijos stipriai paveiktos korozijos, pagrindų mediena paveikta puvinio, vietomis lentos iškritusios. Balkonų būklė bloga (5); elektros skydinė – elektros spinta įrengta ant rytinės statinio dalies, iš skydinės netvarkingai išvestas kabelis (6). Galiausiai įvertinus patikrinimo metu nustatytus statinio defektus padaryta išvada, jog visumoje statinio būklė bloga.
33. Taip pat blogą statinio būklę patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad pamatų ir sienų tinkas labai aptrupėję, vietomis pažeistos sienų plytos ir lietaus vamzdžiai, blogos būklės stogas, balkonas, langų palangės ir pan. Prastą pastato būklę patvirtina ir teismo sprendimuose nustatytos aplinkybės (Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1914-285/2018, Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-l745-324/2018). Be to, jog minėto statinio būklė yra bloga skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, pripažįsta ir pati pareiškėja.
34. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog ginčijamo sprendimo dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, nes pastato būklė nekelia pavojaus jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir nėra nustatytas terminas pastatą suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių pastato (duomenys neskelbtini) apleidimo ir nepriežiūros, pavojingumo faktus. Be to pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma definicija, apibrėžianti kaip turi būti suprantama anksčiau minėtame įstatyme vartojama sąvoka „Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas“. Apibrėžime išvardinti apleistą ar neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą charakterizuojantys požymiai, kurie atsakovo visapusiškai nustatyti.
35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė pareiškėjos skundo ir bylos nagrinėjimo metu atstovės nurodomus argumentus, kad pareiškėja nevengia pareigos prižiūrėti turtą ir pagerinti jo būklę, tačiau to negali padaryti dėl UAB „JK Grupė“ kaltės, nes ji nesutinka su rekonstrukcija, yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja teismų (Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1914-285/2018, Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-l745-324/2018) nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir išvadoms, nes akivaizdu, kad pareiškėja nesiekė suremontuoti viso pastato, nes jos siekis atlikti pastato (duomenys neskelbtini) palėpės rekonstrukciją niekaip nepagrindžia šio pastato tinkamos priežiūros fakto bei nepaneigia pastato blogos būklės fakto. Teismo sprendime taip pat išsamiai pasisakyta ir dėl kitų V. S. skundo motyvų (pareiškėjos informavimą Aprašo nustatyta tvarka apie ketinimą įtraukti jos nekilnojamąjį turtą į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, teisę teikti dokumentus, įrodančius, kad valdomas nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
36. Atmestini kaip nepagrįsti ir V. S. apeliacinio skundo argumentai dėl ginčijamo sprendimo dalies neatitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Šiuo aspektu taip pat sutiktina ir pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.
37. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.
38. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.