- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- eI3-612-505/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02515-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės taryba
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl administracinio akto dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. T-378 dalį dėl V. S. priklausančios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate – administraciniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1B2p, reg. Nr. 1901/0175:34, adresu (duomenys neskelbtini), įtraukimo į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašą (eil. Nr. 38).
Pareiškėja skunde ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai 2020 m. birželio pradžioje atsitiktinai tapo žinoma, kad, jai nedalyvaujant, jos nekviečiant ir jai nežinant, 2020 m. gegužės 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnija patikrino statinio – Pastato – Įstaigos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudotojo atliekamą statinio priežiūrą, statinio konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklę bei nustatė trūkumus, kurie užfiksuoti akte Nr. 04-7-238, ir kad jai priklausantis nekilnojamasis turtas gali būti įrašytas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašą padidintam nekilnojamojo turto mokesčio tarifui nustatyti. Teigė, kad 2020 m. birželio 11 d. buvo kreiptasi su motyvuotu prašymu dėl šių sankcijų netaikymo, pateikiant svarius argumentus bei rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad nurodyta sankcija negali būti taikoma. Paaiškino, jog minėto statinio būklė yra prasta, jam reikalingas remontas, tačiau esant daug pastato bendraturčių sudėtinga rasti vieną visiems tinkamą sprendimą, o Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad namas yra paveldo teritorijoje, todėl bet kokius darbus atliekant bus reikalingas projektas ir darbams atlikti 100 procentų visų bendraturčių sutikimai. Pažymėjo, jog, nepaisant visų pastangų, pareiškėjai priklausančios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate – administraciniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1B2p, reg. Nr. 1901/0175:34, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktos į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašą, todėl pareiškėja 2020 m. turi mokėti nekilnojamojo turto mokestį padidintu 3 proc. tarifu. Pareiškėja ir jos atstovė mano, jog jai priklausantis nekilnojamasis turtas yra nepagrįstai ir neteisėtai įtrauktas į minėtą sąrašą. Pažymėjo, kad nei ginčijamame sprendime, nei jokiame kitame pareiškėjai adresuotame dokumente nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių jai priklausantis turtas įtrauktas į sąrašą, todėl yra pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Minėtos nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Pareiškėjos ir jos atstovės vertinimu, nebuvo atsižvelgta į daug faktinių aplinkybių, kurios buvo pateiktos atsakovei ir kurios riboja pareiškėjos ir nekilnojamojo turto bendraturčių veiksmus atlikti tam tikrus veiksmus. Mano, kad, įrašant pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą į pirmiau minėtą sąrašą, buvo pažeistos ir pačios atsakovės nustatytos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teigė, kad pagal teisinį reglamentavimą iki kiekvienų metų birželio 1 d. Savivaldybės administracijos seniūnijos, savo teritorijoje įvertinusios nekilnojamojo turto techninės priežiūros būklę, nustato statinius ir patalpas, kurie yra apleisti ar neprižiūrimi, surašydamos patikrinimo aktus, sudaro jų preliminarius sąrašus ir registruotais laiškais per 10 darbo dienų informuoja savininkus ar valdytojus apie ketinimą įrašyti į sąrašą jų nekilnojamąjį turtą ir nekilnojamojo turto mokesčio tarifo šiam turtui nustatymą. Pažymėjo, kad pareiškėja, net ir negavusi tokio pranešimo, aktyviais veiksmais siekė kitokio sprendimo pateikdama įrodymus, nurodydama svarius argumentus. Be to, neinformavus apie atitinkamą ketinimą, pareiškėjai buvo užkirsta galimybė ištaisyti galimas priežastis. Pareiškėjos ir jos atstovės įsitikinimu, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir atsakovės sprendimo pagrįstumą. Pabrėžė, jog pareiškėjai priklausančio turto įtraukimas į atitinkamą sąrašą prieštarauja ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, kurioje yra pateikiama apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka – apleistu ar neprižiūrimu nekilnojamuoju turtu gali būti pripažintas tik turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, be to, jis per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas. Šiuo atveju pareiškėjai priklausantis turtas nekelia grėsmės arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, taip pat pareiškėjai nebuvo nustatytas terminas atitinkamam turtui suremontuoti. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija 2020 m. gegužės 8 d. atliko pastato adresu (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros patikrinimą ir 2020 m. gegužės 15 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 04-7-238 nustatė, kad statinio būklė yra bloga ir kad reikalingas jo remontas, ir apie tai bei apie atliktą techninės priežiūros patikrinimą 2020 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 04-2-450 „Dėl (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją, taip pat informavo, kad, įvertinus patikrinimo metu nustatytus statinio konstrukcijos defektus, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169 patvirtinto Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo 4 punktu, pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – Negyvenamoji patalpa – Patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), gali būti įrašytas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašą padidintam nekilnojamojo turto mokesčio tarifui nustatyti. Pareiškėja taip pat buvo informuota, jog gali per 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba kad atitiktis yra nulemta vienos ar keleto aplinkybių, nurodytų minėto aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose. Akcentavo, jog nors pareiškėja skunde nurodo, kad pirmiau nurodyto 2020 m. gegužės 22 d. rašto Nr. 04-2-450 „Dėl (duomenys neskelbtini)“ negavo, tačiau įteikimo pranešimas apie siuntą patvirtina, kad minėtas raštas pareiškėjai buvo asmeniškai įteiktas 2020 m. gegužės 27 d. jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, t. y. pareiškėja buvo tinkamai informuota apie ketinimą įtraukti jos nekilnojamąjį turtą į sąrašą bei nebuvo užkirsta galimybė pareiškėjai ginti savo teises, teikti dokumentus. Pažymėjo, kad pareiškėja, atsakydama į Centro seniūnijos 2020 m. gegužės 22 d. raštą Nr. 04-2-450 „Dėl (duomenys neskelbtini)“, Kauno miesto savivaldybės administracijai 2020 m. birželio 11 d. pateikė prašymą, kurį motyvavo tuo, kad dėl neremontuojamo namo (duomenys neskelbtini), kaltas vienas bendraturtis, kuris neduoda sutikimo namo rekonstrukcijai, tačiau per 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jos valdomo nekilnojamojo turto ketinimą įrašyti į preliminarų sąrašą išsiuntimo dienos nepateikė dokumentų, įrodančių, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba kad atitiktis minėto aprašo 4 punkto reikalavimams yra nulemta vienos ar keleto aplinkybių, nurodytų aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose, o pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad bendraturtis neduoda sutikimo atlikti statinio rekonstrukciją, nėra priežastimi, kurios pagrindu pareiškėjos nuosavybės teise valdomas turtas galėtų būti neįtrauktas į sąrašą. Teigė, kad su pareiškėja vyko nuolatiniai susirašinėjimai, kurių metu buvo aiškiai ir išsamiai nurodyti motyvai ir faktinis pagrindimas, dėl kokių priežasčių pareiškėjos nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į 2020 metų sąrašą. Mano, kad atsakovė tinkamai įvykdė pareigą pagrįsti pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto nepriežiūros faktą, suteikiantį teisę Kauno miesto savivaldybės tarybai pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą įtraukti į 2020 metų sąrašą. Paaiškino, jog prieš priimant ginčijamą sprendimą buvo laikomasi visų teisės aktuose nurodytų procedūrų, taigi Kauno miesto savivaldybės taryba teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo pareiškėjos nekilnojamasis turtas buvo įtrauktas į sąrašą, be to, ir pati pareiškėja teismui pateikė akivaizdžius įrodymus bei paaiškinimus savo skunde, kad pastato (duomenys neskelbtini), būklė atitinka minėto aprašo 4 punkte nurodytus kriterijus – kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Atsakovės atstovės įsitikinimu, priimant sprendimą dėl pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto įtraukimo į sąrašą buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių pastato (duomenys neskelbtini), apleidimo ir nepriežiūros faktą. Taip pat mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui – preambulėje išdėstytas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 2 dalis, Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169 „Dėl Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 ir 11 punktai. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. T-378 „Dėl Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašo dalies, kuria į nurodytą sąrašą yra įtrauktos pareiškėjos V. S. nuosavybės teise valdomos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja skundo reikalavimą panaikinti ginčijamą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. T-378 „Dėl Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ dalį grindžia trimis argumentais: pirma – pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie ketinimą įrašyti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą į Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamą Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašą; antra – pareiškėja negali tinkamai suremontuoti pastato (duomenys neskelbtini), dėl statinio bendraturtės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir UAB (duomenys neskelbtini)) sutikimo atlikti statinio rekonstrukciją nedavimo; trečia – ginčijamo sprendimo dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 daliai.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnyje (akto redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01) nustatyta, jog mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, o mokesčio mokėtojai yra nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys (3 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta savivaldybės prerogatyva nustatyti konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje. Šioje normoje taip pat suteikta teisė nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčių mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (6 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. T-202 „Dėl 2020 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“ 5 punktu nustatė, kad nekilnojamojo turto mokesčio už nekilnojamąjį turtą, įtrauktą į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašą, tarifas – 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169 patvirtintas Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 4 punktą, į Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamą Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (toliau – ir Sąrašas) gali būti įrašytas fizinių ir juridinių asmenų apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai (statiniai ir patalpos apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti, pažeista, nesandari pastato stogo danga, pažeista, neveikianti pastato kritulių surinkimo sistema, apskardinimas, pažeistas, atšokęs, ištrupėjęs pastato fasado tinkas, plytos ar kitos sienų apdailos medžiagos, pažeisti, suirę, trupantys balkonų pagrindai ar architektūros elementai: atviri langai, durys ar kitos angos, leidžiančios netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą, langų ar kitų statinio angų sandarinimui panaudotos kitokios nei statinio projekte numatytos medžiagos, ar pastatas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų).
Aprašo 8 punkte numatyta, kad savininkas ar valdytojas gali per 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jų valdomo nekilnojamojo turto ketinimą įrašyti į preliminarų sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba kad atitiktis Aprašo 4 punkto reikalavimams yra nulemta vienos iš šių aplinkybių:
– kompetentingos institucijos sprendimu nustatytas priverstinis nuosavybės teisės į turtą valdymo ir (ar) naudojimosi apribojimas (išskyrus šio turto areštą jo savininkui ar valdytojui dėl neteisėtos veikos ir šio turto įkeitimą ar hipoteką) (8.1 papunktis) arba
– turtas buvo įsigytas ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki šio nekilnojamojo turto įrašymo į Sąrašą patvirtinimo dienos ir duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės registre (8.2 papunktis).
Pareiškėja savo skunde nurodo, kad Centro seniūnijos 2020 m. gegužės 22 d. rašto Nr. 04-2-450 „Dėl (duomenys neskelbtini)“ negavo, tačiau teismui pateiktas Įteikimo pranešimas apie siuntą patvirtina, kad minėtas raštas pareiškėjai asmeniškai buvo įteiktas 2020 m. gegužės 27 d. jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat informacija apie tai, kad ketinama pareiškėjos nekilnojamąjį turtą įtraukti į Sąrašą, buvo viešai paskelbta ir Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje http://www.kaunas.lt/verslas-ir-finansai/2020-metai/.
Taigi, priešingai, nei nurodo pareiškėja skunde ir jos atstovė bylos nagrinėjimo metu, pareiškėja buvo informuota Aprašo nustatyta tvarka apie ketinimą įtraukti pareiškėjos nekilnojamąjį turtą į Sąrašą bei turėjo teisę ginti savo teises, teikti dokumentus. Tai patvirtina ir V. S. 2020 m. rugsėjo 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikto skundo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos neteisėtų veiksmų nagrinėjimo 2020 m. spalio 26 d. Išvada Nr. 12-5-30.
Pareiškėja, atsakydama į Centro seniūnijos 2020 m. gegužės 22 d. raštą Nr. 04-2-450 „Dėl (duomenys neskelbtini)“, Kauno miesto savivaldybės administracijai 2020 m. birželio 11 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė neįtraukti pareiškėjos nuosavybės teise valdomo turto į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, kurį motyvavo aplinkybe, kad namas (duomenys neskelbtini), neremontuojamas dėl namo bendraturtės UAB (duomenys neskelbtini), kuri neduoda sutikimo namo rekonstrukcijai, kaltės. Šia aplinkybe pareiškėja ir jos atstovė bylos nagrinėjimo metu grindė ir skundo reikalavimą panaikinti ginčijamo sprendimo dalį.
Tai, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būklė akivaizdžiai bloga, yra užfiksuota fotonuotraukose 2020 m. gegužės 8 d. apžiūros metu bei 2020 m. gegužės 15 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 04-7-238. Iš fotonuotraukų ir minėto Akto matyti, jog pastatas nėra normalios techninės būklės (ypač stogas, balkonas, elektros skydinė) ir negali būti objektyviai laikomas saugiu aplinkai bei ten ar šalia jo esantiems asmenims. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog ji (ir kiti pastato bendraturčiai) negali atlikti pastato rekonstrukcijos darbų, gauti statybą leidžiančio dokumento dėl bendraturtės UAB (duomenys neskelbtini) prieštaravimų, niekaip nepagrindžia ginčo pastato tinkamos priežiūros fakto bei nepaneigia pastato blogos būklės fakto. Aplinkybės, kad pastatas (duomenys neskelbtini), yra blogos būklės, neneigia ir pati pareiškėja. Priešingai, skunde nurodė, kad nuo 2013 m. iki 2019 m. ji (ir kiti pastato bendraturčiai) siekė atlikti administracinio pastato 1B2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), fasado, stogo rekonstrukcijos darbus, tačiau to negalėjo atlikti nesant bendraturtės UAB (duomenys neskelbtini)sutikimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas detaliau reglamentuojamas Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią bendrojo naudojimo objektai – tai: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, patalpos – gyvenamosios patalpos (butai) ir negyvenamosios patalpos, esančios daugiabučiame name ir nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės požiūriu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Daugiabučiuose namuose esančių butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkai, kuriems butai ir kitos patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą yra ir tuose namuose esančių bendrojo naudojimo objektų (namo bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės–techninės ir kitokios įrangos) bendraturčiai.
Vadinasi, daugiabučiai namai nuosavybės teise priklauso butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkams (butai ir kitos paskirties patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, o bendrojo naudojimo objektai – bendrosios dalinės nuosavybės teise)(nagrinėjamu atveju Akte nurodyti objektai priklauso ir pareiškėjai).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas (2000 m. gruodžio 21 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).
Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tam butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių.
Taigi, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę pasirinkti daugiabučio namo valdymo formą (įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių).
Vadinasi, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai turi ne tik teisę, bet ir pareigą pasirinkti vieną iš daugiabučio namo valdymo formų (įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių). Priešingai, nustatoma daugiabučio namo valdymo forma – bendrojo naudojimo objektų administravimas. Taip yra užtikrinamas, kaip minėta, ne tik privatus daugiabučių namų savininkų, bet ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus.
Pažymėtina, kad pagal minėtą teisinį reguliavimą bet kuri iš įstatymo nustatytų daugiabučių namų valdymo formų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar administravimas, pasirinkus (paskyrus) bendrojo naudojimo objektų administratorių) yra pakankama, kad būtų užtikrintas daugiabučių namų savininkų, o kartu ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus.
Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs ir tai, kad savininkų bendrija ar jungtinės veiklos sutarties dalyviai sutartyje su administratoriumi gali nustatyti, kad namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, namo techninės priežiūros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimus organizuoja, sutartis su atrinktais paslaugų teikėjais sudaro savininkų bendrija ar jungtinės veiklos sutarties dalyviai, bet ne administratorius. Net ir tais atvejais, kai tokio administratoriaus sutartyje su savininkų bendrija ar jungtinės veiklos sutarties dalyviais nustatyta, kad namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, namo techninės priežiūros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimus organizuoja, sutartis su atrinktais paslaugų teikėjais sudaro administratorius, savininkų bendrija ar jungtinės veiklos sutarties dalyviai turi galimybę kontroliuoti tokių sutarčių sudarymą ir vykdymą, taip užtikrindami butų ir kitų patalpų savininkų interesą gauti kokybiškas, jų interesus atitinkančias daugiabučių namų priežiūrai būtinas paslaugas ir viešąjį interesą tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. KT25-N12/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020).
Byloje nustatyta, kad, vadovaujantis pastato patalpų savininkų susirinkimo sprendimu (2020 m. birželio 9 d. Protokolas Nr. 2020/06/09-1), 2020 m. birželio 9 d. sudaryta ir pasirašyta administracinio pastato, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 1203,96 kv. m, gyvenamųjų patalpų – 3 vnt., negyvenamųjų patalpų – 11 vnt.), savininkų, išvardytų lentelėje sutarties IX punkte (nagrinėjamu atveju ir pareiškėja), Komercinio-gamybinio pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, kurios tikslas – nesiekiant pelno valdyti, naudoti, prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektus, nurodytus šios sutarties 3 punkte. Taigi tai tik patvirtina, kad pastato (duomenys neskelbtini), būklė, užfiksuota fotonuotraukose 2020 m. gegužės 8 d. apžiūros metu bei 2020 m. gegužės 15 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 04-7-238, akivaizdžiai bloga dėl jo nepriežiūros, o pastato bendraturčiai tik po Akte konstatuotų aplinkybių sudarė sutartį, jog išvengtų situacijų ateityje, kai namo bendrojo naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo, ir pripažintina, kad pareiškėja per 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jos valdomo nekilnojamojo turto ketinimą įrašyti į preliminarų sąrašą išsiuntimo dienos nepateikė Centro seniūnijai dokumentų, įrodančių, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba kad atitiktis Aprašo 4 punkto reikalavimams yra nulemta vienos ar keleto aplinkybių, nurodytų Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose. Pareiškėjos skunde pateikiami ir bylos nagrinėjimo metu atstovės nurodomi argumentai, kad pareiškėja nevengia pareigos prižiūrėti turtą ir pagerinti jo būklę, tačiau to negali padaryti dėl UAB (duomenys neskelbtini) kaltės, nes ji nesutinka su rekonstrukcija, yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja teismų (Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir išvadoms, nes akivaizdu, kad pareiškėja nesiekė suremontuoti viso pastato, nes jos siekis atlikti pastato (duomenys neskelbtini), palėpės rekonstrukciją niekaip nepagrindžia šio pastato tinkamos priežiūros fakto bei nepaneigia pastato blogos būklės fakto.
Pareiškėjos argumentai, kad ginčijamo sprendimo dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, nes pastato būklė nekelia pavojaus jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir nėra nustatytas terminas pastatą suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti, yra nepagrįsti.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.
Pagal Aprašo 4 punktą, į Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamą Sąrašą gali būti įrašytas fizinių ir juridinių asmenų apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai (statiniai ir patalpos apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti, pažeista, nesandari pastato stogo danga, pažeista, neveikianti pastato kritulių surinkimo sistema, apskardinimas, pažeistas, atšokęs, ištrupėjęs pastato fasado tinkas, plytos ar kitos sienų apdailos medžiagos, pažeisti, suirę, trupantys balkonų pagrindai ar architektūros elementai; atviri langai, durys ar kitos angos, leidžiančios netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą, ar pastatas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų). Aprašo 4 punkte yra išvardyti kriterijai, kuriais vadovaujamasi vertinant, ar nekilnojamojo turto būklė pripažintina kaip kelianti pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Tai, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būklė akivaizdžiai bloga, yra užfiksuota fotonuotraukose 2020 m. gegužės 8 d. apžiūros metu bei 2020 m. gegužės 15 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 04-7-238. Iš fotonuotraukų ir minėto Akto matyti, jog pastatas nėra normalios techninės būklės (ypač stogas, balkonas, elektros skydinė) ir negali būti objektyviai laikomas saugiu aplinkai bei ten ar šalia jo esantiems asmenims.
Sutiktina su atsakovės atsiliepime į skundą nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, jog aplinkybės, kad pastatas (duomenys neskelbtini), yra blogos būklės, neneigia ir pati pareiškėja. Priešingai, skunde pareiškėja nurodė, jog „akivaizdu, kad statinio būklė prasta, vietomis pastatas ištrupėjęs, stogo danga iš esmės yra pažeista ir gali neatlaikyti gamtinių sąlygų įtakos, aplink pastatą kyšo laidai, kurie kelia grėsmę, paveikti lietvamzdžiai ir kt.“, ir tai patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teisėjų kolegija nustatė, kad iš 2012 m. lapkričio 12 d. statinio dalinės ekspertizės akto išvadų matyti, kad stogo danga ir medinės stogo konstrukcijos netenkina Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ reikalavimų, jis turi galimos avarinės būklės požymių, neremontuojant po kelerių metų taps avarinis, todėl tolesnis jo naudojimas yra nebesaugus, medinės stogo konstrukcijos per daugiau kaip 100 metų kapitaliai neremontuotos, kiauras stogas supūdė laikančiąsias medines stogo konstrukcijas (pažymėtina, jog stogo pralaidumą vandeniui patvirtina ir apelianto pateikti stogo remonto įrodymai). Taigi ir pati pareiškėja teismui pateikė akivaizdžius įrodymus bei paaiškinimus savo skunde, kad pastato (duomenys neskelbtini), būklė atitinka Aprašo 4 punkte nurodytus kriterijus – pastato būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog atsakovei priimant sprendimą dėl pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto įtraukimo į Sąrašą buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių pastato (duomenys neskelbtini), apleidimo ir nepriežiūros, pavojingumo faktą.
Pagal Aprašo 10 punktą, seniūnijos, įvertinusios savininko ar valdytojo pagal 8 punktą pateiktus dokumentus, ne vėliau kaip iki rugpjūčio 15 d. pateikia preliminarius sąrašus kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, išsamią vaizdinę medžiagą, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos, žemėlapiai ir pan.), ir kitus dokumentus Savivaldybės administracijos skyriui, kuriam suteikta teisė mokesčių administravimo srityje rengti Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašus (toliau – Skyrius). Pagal Aprašo 11 punktą, Skyrius, gavęs 10 punkte nurodytą informaciją, ją apibendrina, patikrina ir nustatyta tvarka parengia Savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl Sąrašo patvirtinimo. Savivaldybės taryba iki kiekvienų metų spalio 1 d. patvirtina Sąrašą. Sąrašas taikomas einamajam mokestiniam laikotarpiui. Sąrašas nėra tikslinamas tuo pagrindu, kad nuosavybės teisės po Sąrašo sudarymo buvo perleistos kitam savininkui.
Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A-4154 patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus nuostatų 12.10.9 papunkčiu, Sąrašą rengia Licencijų, leidimų ir paslaugų skyrius.
Kadangi buvo nustatyta, kad pareiškėjos valdomas turtas atitiko Aprašo kriterijus, numatytus Aprašo 4 punkte, ir pagrindo taikyti Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčius nebuvo, Kauno miesto savivaldybės taryba 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. T-378 „Dėl Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašą, kuriuo pareiškėjos nekilnojamasis turtas buvo įtrauktas į 2020 metų Sąrašą (eil. Nr. 38). Apie tai pareiškėja buvo informuota Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 29-2-1074 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio“.
Ir nors pareiškėja skunde nurodo, kad iš skundžiamo sprendimo neaišku, kokiais kriterijais remiantis, t. y. neaiškus faktinis skundžiamo sprendimo pagrindas, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančios patalpos pastate buvo įtrauktos į Sąrašą, o būtent ar dėl to, kad turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, ar kad turtas per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog Akte aprašyta statinio techninė būklė ir ją patvirtinančios fotonuotraukos pagrindžia Aprašo 4 punkto, kuris nurodytas sprendime, nuostatas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnis siejamas su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061/2015, Išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog VAĮ 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai.
Apibendrindamas ginčo situacijos teisinį reglamentavimą ir teismui pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas (jo dalis dėl ginčo pastato patalpų) buvo priimtas iš esmės nepažeidžiant Apraše numatytų procedūrinių reikalavimų, t. y. buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais ginčo pastato dalies apleistumą ir nepriežiūrą, pavojingumą dėl pareiškėjos neveikimo (Aprašo 4 punktas). Atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį bei pateiktas vaizdines priemones, todėl nebuvo pažeistos VAĮ 8 straipsnio nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, todėl pareiškėjos skundas dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. T-378 „Dėl Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašo dalies, kuria į nurodytą sąrašą yra įtrauktos pareiškėjos V. S. nuosavybės teise valdomos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini), panaikinimo netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėja V. S. prašė priteisti iš atsakovės visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kadangi šioje byloje pareiškėjos V. S. skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.