Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. Ž. skundą dėl antstolės A. L. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Aktiva Finance Group OU, UAB „B2 Impact“, UAB „Pro Invest Group“, AB NEO „Finance“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, juo prašė panaikinti antstolės 2025 m. vasario 24 d. priimtą patvarkymą Nr. S-25-140-7216, kuriuo patikslintas turto arešto aktas; tenkinti jo prašymą dėl arešto nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), panaikinimo ir tiek, kiek reikia skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, visa apimtimi areštuoti pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės ūkio paskirties sklypus, adresu (duomenys neskelbtini).

2. Skundo pagrindu pareiškėjas nurodė, kad: antstolė, vykdydama septynias vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko, bendra suma 8 632,57 Eur (su vykdymo išlaidomis), 2023 m. lapkričio 23 d. Turto arešto aktu Nr. S-23-140-36147 areštavo visą pareiškėjo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, adresais (duomenys neskelbtini), du žemės ūkio paskirties sklypus, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgusi į pateiktus įrodymus apie turto vertę ir skolininko prašymą antstolė 2025 m. vasario 24 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. Nr. S-25-140-7216, kuriuo sumažino areštuojamo turto masę pagal naujai pateiktus duomenis apie jo vertę, tačiau areštą paliko visam anksčiau išvardytam areštuotam nekilnojamajam turtui, tai yra antstolė tiesiog pakeitė kiekvieno nekilnojamojo turto objekto areštuojamas dalis, o būtent namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais areštavo po 1/4 dalį, namų valdos su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), areštavo po 1/2 dalį, žemės ūkio paskirties sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), areštavo po 1/4 dalį. Skolininko nuomone, turto, adresais (duomenys neskelbtini), vertė yra dvigubai didesnė nei šiuo metu esanti visa neišieškota skolos suma, todėl kito turto areštavimas yra neproporcingas ir perteklinis. Tokio būdo ir masto arešto pritaikymas nepagrįstai apriboja skolininko teises ir interesus, kelia grėsmę veiksmingam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui ir visiškai iškraipo arešto paskirtį ir prasmę.

3. 2025 m. kovo 14 d. patvarkymu Nr. S-25-140-9898 dėl skolininko K. Ž. skundo antstolė nutarė pareiškėjo skundo netenkinti ir perdavė jį Marijampolės apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

5.1. Skolininkas, gavęs raginimus padengti įsiskolinimus, nesiėmė aktyvių veiksmų skolai padengi, todėl teismas nusprendė, kad antstolės atlikti vykdymo veiksmai – skolininko turto areštas, šiuo atveju buvo pagrįsti siekiant realaus skolos išieškojimo. Pažymėjo, kad turto areštas panaikinamas tik tuomet, kai išnyksta teisinis pagrindas, dėl kurio areštas buvo taikytas. Duomenų, kad skolininkas visiškai sumokėjo skolą pagal vykdomuosius dokumentus ir vykdymo išlaidas, byloje nėra, todėl teismas nutarė, kad antstolė pagrįstai taikė būtent tokio masto turto arešto pakeitimus.

5.2. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus skolininko skundo argumentus, kad turto areštas riboja jo galimybę užtikrinti jo finansinį stabilumą, vykdyti ūkinę komercinę veiklą, sudaryti sandorius, sudarančius galimybę jam padengti skolą, kadangi, vykdomųjų bylų duomenimis, skolininkas nesinaudoja jam suteikta teise pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.

5.3. Teismas, įvertinęs vykdomosiose bylose bendrą išieškomą skolos sumą, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, kad iš skolininko nepavyko išieškoti net dalies skolos, skolininkas nedirba, areštuotose banko sąskaitose piniginių lėšų judėjimo nėra, savarankiškai skolų dalimis nemoka, jų grąžinimo galimybėmis nesidomi, vykdymo procese neaktyvus, ir atsižvelgęs į vykdomosiose bylose esančius duomenis apie areštuoto turo vertę, nutarė, kad antstolė pagrįstai patikslino 2023 m. lapkričio 23 d. turto arešto aktą Nr. S-23-140- 36147, sumažindama arešto mastą. Pažymėjo, kad priešingu atveju būtų pažeisti kreditorių teisėti interesai ir iškreipta skolininko turto arešto instituto esmė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį, ja panaikinti antstolės 2025 m. vasario 24 d. patvarkymą Nr. S-25-140-7216, kuriuo patikslintas turto arešto aktas; tenkinti jo prašymą ir panaikinti areštą K. Ž. nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), o nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), areštuoti visa apimtimi, pakeičiant turto arešto mastą iš 1/4 į 1/1.

7.1. Nurodė, jog patenkinus skolininko prašymą areštuoti vientisą ir vertingą turtą, adresu (duomenys neskelbtini), ir (ar) žemės ūkio paskirties sklypus, adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė viršija esamos skolos dydį, būtų garantuotas skolos ir vykdymo išlaidų padengimas, tokiu būdu išlaikant teisingą pusiausvyrą tarp išieškotojo ir skolininko interesų, ir netgi palankesnis išieškotojui. Viso ir vientiso nekilnojamojo objekto pardavimas iš varžytynių pareiškėjui būtų naudingesnis nei parduodant tik tam tikras jo dalis.

7.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo skundą, nemotyvavo, kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių, areštavus vieną ar kelis pakankamos vertės objektus, o ne jų atitinkamas dalis, galėtų būti pažeisti išieškotojo interesai. Pažymėjo, kad teismo teiginys apie tariamą išieškotojų interesų pažeidimą yra deklaratyvus, akivaizdžiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, neužtikrina išieškojimo efektyvumo principo.

7.3. Pareiškėjo nuomone, areštuojant tik po dalį kiekvieno jam priklausančio nekilnojamojo turto objekto (1/2 ar 1/4), faktiškai yra sukuriama situacija, kai areštuotas turtas tampa ne tik mažiau likvidus, tokį turtą yra sunkiau realizuoti varžytynėse, taip pat reikšmingai sumažėja jo vertė realizavimo metu, todėl išieškotojai gauna mažiau lėšų, o skolos padengimas tampa neefektyvus arba išvis neįmanomas.

7.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, spręsdamas klausimą dėl turto arešto apimties, sureikšmino skolininko nedarbą ar skolų nemokėjimą. Taip pat prašo atsižvelgti, kad, realizavus skolininko turtą iš varžytynių pagal antstolės pritaikytą areštą, skolininkas netekų po tam tikrą dalį kiekvieno turto objekto, todėl jam taps sudėtingiau disponuoti likusia nuosavybės dalimi, ją parduoti, įkeisti ar kitaip panaudoti savo finansinei padėčiai stabilizuoti, sumažės turimo turto vertė, nes dalinės nuosavybės pardavimas dažnai būna mažiau patrauklus rinkoje, atsiras kiekvieno nekilnojamojo objekto bendraturčių, kurie gali apsunkinti naudojimąsi turtu, kelti papildomų problemų ir ginčų ateityje.

7.5. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad antstolės pritaikytas turto arešto būdas, kai atsižvelgiant į skolos dydį areštuojama daug nekilnojamojo turto objektų po nedidelę jų dalį, yra neproporcingas, iš esmės perteklinis apribojimas, nepagrįstai apribojantis skolininko interesus ir teises, priešingas veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nes turto realizavimas tampa sudėtingesnis ir užtrunka ilgiau, o tai mažina galimybes greitai ir efektyviai atgauti skolą, o skolininkas ir po turto realizavimo nepagrįstai ir neproporcingai jaustų tokio realizavimo pasekmes.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo sprendimą dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymų priimti teismo nuožiūra pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus. Skundą prašo nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

9.1. Nurodė, jog vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Todėl antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

9.2. Suinteresuoto asmens nuomone, sprendžiant dėl pareiškėjo atskirojo skundo pagrįstumo, svarbios skundžiamoje nutartyje pažymėtos aplinkybės apie tai, kad skola, net iš dalies neišieškota, skolininkas nedirba, areštuotose banko sąskaitose piniginių lėšų judėjimo nėra, skolos grąžinimo galimybėmis nesidomi, vykdymo procese neaktyvus. Todėl įvertinus skolininko elgesį vykdymo procese, siekiant, kad vykdomieji dokumentai būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyti, taikyto arešto apimtis yra pagrįsta.

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Julianus Inkaso“ prašo sprendimą dėl pareiškėjo skundo priimti teismo nuožiūra.

11. Antstolė ir kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

13. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti turto arešto mastą skolininko prašomu būdu.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės A. L. kontoroje vykdomos septynios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko K. Ž.: vykdomoji byla Nr. 0140/23/00543, vykdoma pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų išduotą 2023 m. balandžio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2238-329/2023 dėl skolos išieškojimo išieškotojos UAB „Pro Invest Group“ naudai. 2025 m. kovo 14 d. bendra (skola, 5 proc. metinės palūkanos, žyminis mokestis, antstoliui apmokėtos vykdomosios bylos administravimo išlaidos ir kitos vykdymo išlaidos) išieškoma suma 397,23 Eur; vykdomoji byla Nr. 0140/23/00688, vykdoma pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų išduotą 2023 m. balandžio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2238-329/2023 dėl skolos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (toliau – VMI). 2025 m. kovo 14 d. bendra (skola ir vykdymo išlaidos) išieškoma suma 49,27 Eur; vykdomoji byla Nr. 0140/23/01414, vykdoma pagal Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-l2416-641/2023 dėl skolos išieškojimo išieškotojos UAB „B2Kapilal“ naudai. 2025 m. kovo 14 d. bendra (skola, 5 proc. metinės palūkanos, žyminis mokestis ir kitos vykdymo išlaidos) išieškoma suma 841,76; vykdomoji byla Nr. 0140/23/01621, vykdoma pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-5529-985/2023 dėl skolos išieškojimo išieškotojos AB „NEO Finance“ naudai. 2025 m. kovo 14 d, bendra (skola, 5 proc. metinės palūkanos, delspinigiai, bylinėjimosi išlaidos, antstolei apmokėtos vykdomosios bylos administravimo ir kitos vykdymo išlaidos) išieškoma suma 3 615,73 Eur; vykdomoji byla Nr. 0140/23/01823, vykdoma pagal Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-5827-1177/2023 dėl skolos išieškojimo išieškotojos OU Aktiva Finance Group OU naudai. 2025 m. kovo 14 d. bendra (skola, 5 proc. metinės palūkanos, delspinigiai, bylinėjimosi išlaidos, antstolei apmokėtos vykdomosios bylos administravimo išlaidos ir kitos vykdymo išlaidos) išieškoma suma 3 723,54 Eur; vykdomoji byla Nr. 0140/24/00342, vykdoma pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-5529-985/2023 dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išieškojimo išieškotojos VMI naudai. 2025 m. kovo 14 d. bendra (skola ir vykdymo išlaidos) išieškoma suma 55,26 Eur; vykdomoji byla Nr. 0140/25/00311, vykdoma pagal išieškotojos VMI 2025 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-19607 dėl nesumokėto žemės mokesčio. 2025 m. kovo 14 d. bendra (skola ir vykdymo išlaidos) išieškoma suma 172,05 Eur (toliau – vykdomosios bylos).

16. Antstolei priėmus patvarkymus vykdomąsias bylas vykdyti, skolininkas buvo raginimas padengti įsiskolinimus ir vykdymo išlaidas, tačiau šių antstolės reikalavimų skolininkas neįvykdė.

17. Antstolė 2023 m. lapkričio 23 d. turto arešto aktu Nr. S-23-140-36147 areštavo visą skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą: namų valdas, adresais (duomenys neskelbtini), žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini).

18. Skolininkui pateikus prašymą apie turto vertę, antstolė, įvertinusi iš skolininko išieškotinos skolos sumą (8 658,38 Eur suma 2025 m. vasario 24 d.) ir vykdomosiose bylose esančius duomenis apie turto vertę (bendra turto vertė 26 204 Eur), 2025 m. vasario 24 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. Nr. S-25-140-7216, kuriuo patikslino 2023 m. lapkričio 23 d. turto arešto aktą ir sumažino areštuojamojo turto mastą, atsižvelgusi į jo vertę, tačiau areštą paliko visam anksčiau išvardytam nekilnojamajam turtui, pakeitė kiekvieno nekilnojamojo turto objekto areštuojamą dalį iš 1/1 į 1/4 ar 1/2. O būtent namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini), visų objektų areštavo po 1/4 dalį; namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, areštavo po 1/2 dalį kiekvieno, žemės ūkio paskirties sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), areštavo po 1/4 dalį.

19. 2025 m. kovo 14 d. patvarkyme dėl skolininko K. Ž. skundo nurodyta, kad patvarkymo priėmimo metu vykdomosiose bylose skolininko atžvilgiu bendra skolos, palūkanų ir vykdymo išlaidų suma yra 8 854,84 Eur. Iki šio patvarkymo priėmimo momento iš skolininko išieškota 0 Eur.

20. Atskiruoju skundu iš esmės yra teigiama, kad, areštuojant tik po atitinkamą dalį skolininko kiekvieno nekilnojamojo turto objekto, areštuotas turtas tampa mažiau likvidus, reikšmingai sumažėja jo vertė realizavimo metu. Pareiškėjo nuomone, tokie daliniai areštai yra neproporcingi ir pertekliniai apribojimai, pažeidžiantys jo teisėtus turtinius interesus, nes ateityje, netekus dalies kiekvieno nekilnojamojo turto objekto, jam taps sudėtingiau disponuoti likusia nuosavybės dalimi – jį parduoti, įkeisti ar kitaip panaudoti, finansinei padėčiai stabilizuoti. Teigia, kad areštavus vientisą konkretų jam priklausantį atskirajame skunde nurodytą nekilnojamojo turto objektą, kurio vertė viršija esamos skolos dydį, būtų garantuotas efektyvus skolos ir vykdymo išlaidų padengimas. Taip pat pareiškėjas iš esmės nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog, atsižvelgiant į skolininko turtinę padėtį, jo elgesį vykdymo procese, toks arešto būdas labiau atitinka išieškotojų interesus. Skolininko nuomone, teismas nepagrindė ir neanalizavo, kaip konkrečiai antstolės taikyto arešto būdas skolininkus apsaugo labiau nei jo siūlomas alternatyvus vientiso turto objekto areštas, kuris būtų veiksmingesnis ir ekonomiškai racionalesnis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

21. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

22. Kai priverstinis teismo sprendimo vykdymas susijęs su priteistų piniginių sumų ieškojimu, tai antstolio atliekamų veiksmų tikslas – surasti skolininkui priklausantį turtą, jį areštuoti ir į jį nukreipti skolos išieškojimą. Šiame procese antstolio veiksmai turi būti atliekami laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir reikalavimų ir atitikti vykdymo proceso principus.

23. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė.

24. Kaip pažymėta kasacinio teismo praktikoje, esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 30 punktas). Tuo tikslu CPK nustatyti tam tikri reikalavimai, užtikrinantys skolininko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pvz., nustatyti turto išieškojimo ribojimai, draudimas nukreipti išieškojimą į tam tikrą turtą, išieškojimo iš skolininko turto eilė ir pan. Viena iš tokių apsaugos nuostatų nurodyta ir areštuojant turtą CPK 675 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinančioje principą, kad skolininko turto negali būti areštuota iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 39 punktas).

25. CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taigi, taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus. Teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi, iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 41, 42 punktai).

26. Skolininkas aplinkybių dėl išieškomos skolos dydžio neginčija, taip pat neprieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad vykdymo proceso metu, kuris jo atžvilgiu vyksta nuo 2023 m., skolos net iš dalies nėra padengęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skolininkas nedirba, areštuotose banko sąskaitose piniginių lėšų judėjimo nėra, savarankiškai skolų dalimis nemoka, grąžinimo galimybėmis nesidomi, vykdymo procese neaktyvus.

27. Sprendžiant klausimą dėl skolininko turtui taikytų apribojimų pagrįstumo ir proporcingumo, pažymėtina, kad vykdymo procesas yra priverstinė teismo sprendimo vykdymo forma. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, išieškotojams nebūtų poreikio kreiptis į antstolį, pareiškėjas nepatirtų tam tikrų savo teisių suvaržymų, tačiau skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Tokiu atveju visos neigiamos netinkamo prievolių vykdymo pasekmės tenka pačiam pareiškėjui.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines vykdomųjų bylų aplinkybes, t. y. tai, kad antstolės žinioje šiuo metu yra septynios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo, dėl areštuoto skolininko turto vertės, išieškomos skolos dydžio, taip pat skolininko elgesį vykdymo procese (šios nutarties 17, 26 punktai), tai, kad pareiškėjas net iš dalies su išieškotojais nėra atsiskaitęs, daro išvadą, kad antstolė, priimdama skundžiamą 2025 m. vasario 24 d. patvarkymą Nr. S-25-140-7216, pagrįstai sumažino areštuojamo turto masę ir patikslinto 2023 m. lapkričio 23 d. turto arešto aktą proporcingai išieškomai sumai areštuodama tik po atitinkamą dalį kiekvieno skolininko nekilnojamojo turto objekto. Įvertinus areštuoto turto dalių vertę ir skolos dydį, nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad jo turto areštuota iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog po arešto masto sumažinimo antstolės taikyti apribojimai laikytini pagrįstais, nepažeidžiančiais proporcingumo principų, atitinka skolininko ir išieškotojų interesų pusiausvyrą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai dėl arešto masto pakeitimo atmestini kaip nepagrįsti.

29. CPK 662 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu išieškotojas per CPK 662 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Antstolio diskrecija pasirinkti, iš kokio turto išieškoma, ribojama tik išieškotojo ir skolininko interesų derinimo pusiausvyros principo (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas šioje byloje nenurodė antstolei, iš kokio turto pirmiausia išieškoti. Todėl antstolė nagrinėjamu atveju turėjo diskreciją pati nuspręsti, į kurį turtą turi būti nukreiptas išieškojimas, laikantis CPK 664 straipsnyje nustatyto išieškojimo eiliškumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas patiria tam tikrų nepatogumų dėl taikyto arešto jo nekilnojamajam turtui, nesudaro pagrindo pripažinti, kad taikyto arešto apimtis ir (ar) būdas neproporcingai pažeidžia jo interesus.

30. Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimai dėl arešto pobūdžio, masto gali būti svarstomi, tačiau antstolis neprivalo jų tenkinti, jei jie prieštarauja ekonomiškumui, proporcingumui ar kreditoriaus interesams. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, ar jo turtas yra pakankamai likvidus, kad jį būtų galima realizuoti iš varžytynių, ir kt. Nėra pateikta visiškai jokių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad dėl taikytų areštų pareiškėjo turto vertė sumažėtų ir kad vientiso turto objekto areštas būtų veiksmingesnis ir ekonomiškai naudingesnis. Kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti antstolės pritaikytus išieškojimo iš atitinkamo turto ribojimus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

31. Pripažintina, kad pareiškėjo argumentai dėl arešto būdo ir masto pritaikymo iš esmės tik nurodant, kad tai apriboja skolininko teises ir interesus, kelią grėsmę veiksmingam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui ir visiškai iškraipo arešto paskirtį ir prasmę, yra abstraktaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo tenkinti jo skundo. Esant nustatytoms aplinkybėms akivaizdu, kad toks vykdymo proceso organizavimas iš esmės nepaneigia skolininko teisių vykdymo procese, o priešingai, padeda efektyviausiu būdu apsaugoti vykdymo proceso šalis tuo aspektu, jog išieškotojų interesai būtų realiai patenkinti, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo.

32. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo ir antstolės argumentais, kad priverstinis vykdymo procesas grindžiamas aktyvaus skolininko koncepcija, kuri turto pardavimo procese įgyvendinama per galimybę turtą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui (CPK 700 straipsnis). CPK 704 straipsnyje nustatyta galimybė iš varžytynių parduodamo turto savininkui surasti turtui pirkėją dera su skolininkui nustatyta pareiga vykdymo procese būti aktyviam, aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Todėl, siekdamas efektyvaus vykdymo proceso, kuo brangiau parduoti savo turtą, nedidinant vykdymo išlaidų, ir kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais, pareiškėjas turi galimybę pasiūlyti savo areštuoto turto pirkėją iki varžytynių paskelbimo. Nors antstolė šias skolininko teises pareiškėjui išaiškino, tačiau dėl nežinomų priežasčių jis šia galimybe nepasinaudojo, priežasčių, sutrukdžiusių šia teise pasinaudoti, taip pat nenurodė.

33. Atskiruoju skundu apeliantas, be kita ko, kritikuoja pirmosios instancijos teismo nutartį teigdamas, kad teismas, atmesdamas jo prašymą dėl turto arešto pritaikymo visam konkrečiam nekilnojamojo turto objektui, o ne visų nuosavybės objektų atitinkamai daliai, nepaaiškino, kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių toks sprendimas galėtų pažeisti išieškotojo interesus, todėl pažeidė CPK 270 straipsnio reikalavimus, kad teismo sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti tiek teisės normomis, tiek faktinėmis aplinkybėmis. Su šiais atskirojo skundo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti, nes tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs visumą byloje esančių duomenų, kurie anksčiau buvo aptarti ir šioje nutartyje.

34. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

35. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, ji yra priimta laikantis procesinės teisės normų. Skirtingai, nei nurodo apeliantas, teismas išsamiai atsakė į esminius skundo reikalavimus, teismo motyvai priimti išsamiai ir visapusiškai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir atitinka byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai taikant ir aiškinant kilusio ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl apeliacinis teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kaip nepagrįstus.

36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su turto arešto taikymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos panaikinti nėra pagrindo, o Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.