- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- 2A-743-210/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- UAB „Dentransus“
- Atsakovas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Dentransus“ ir atsakovo J. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-171-1004/2016 bylą pagal ieškovo UAB „Dentransus“ ieškinį atsakovui J. J., trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Dentransus“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 12334,92 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 373,32 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas iš atsakovo prašomos priteisti žalos dydį sumažino iki 8823,58 Eur.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas dirbto pas ieškovą pagal darbo sutartį Nr. 40 vairuotoju- ekspeditoriumi, pasirašė materialinės atsakomybės sutartį, buvo supažindintas su vairuotojo pareigybinėmis nuostatomis. 2012-09-22 pagal darbdavio pavedimą vykdė tarptautinį krovinio vežimą pagal važtaraštį maršrutu Latvija–Olandija, vairuodamas ieškovui priklausantį vilkiką „DAF XF95.530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su vilkiku sukabintą, 24 tonomis krovinio pakrautą puspriekabę „SCHMITZ SPR27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Šiaulių mieste, stumdamas transporto priemonių sąstatą atbuline eiga, nepastebėjo kieme esančio akmens, į kurį atsirėmė puspriekabė. Galiniai ratai pateko į smėlį ir dėl didelio sąstato masės vilkikas ir puspriekabė sukrypo, suskersavo, vilkiko ir puspriekabės rėmai susikabino, ir dėl to vilkiko galinė dalis įlinko ir lūžo, puspriekabės rėmas buvo nubrozdintas ir įlinko. Nuspręsta, kad transporto priemonių remontas netikslingas, todėl tiek vilkikas, tiek puspriekabė parduoti. 2012-11-16 draudikas priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos nemokėjimo, nes techniniu požiūriu automobilio ir puspriekabės sugadinimų susidarymo priežastis buvo ta, kad vairuotojas elgėsi neatsargiai.
3. Atsakovas J. J. prašė civilinę bylą nutraukti kaip nesilaikius šios kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, nenutraukus bylos – ieškinį atmesti. Mano, kad buvo atidus ir rūpestingas, o įvykiui turėjo įtakos ir galima puspriekabės perkrova. Jokios tyčios dėl įvykio nebuvo, atsakovui perduotos transporto priemonės nepriskirtinos materialinėms vertybėms, už kurias atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę, todėl atsakovui visiška materialinė atsakomybė negali kilti.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nurodė, kad eismo įvykio metu draudimo kompanijoje transporto priemonių savanoriškuoju draudimu drausta tik transporto priemonė „DAF 95.530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė sugadinta dėl nerūpestingo ir ypač neatsargaus ją vairavusio asmens J. J. elgesio. 2012-11-16 priimtas sprendimas nemokėti draudimo išmokos, ieškovas šio sprendimo nekvestionavo. Iš draudimo teisinių santykių taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris yra praleistas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Dentransus“ 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Priteisti iš ieškovo UAB „Dentransus“ valstybei 4,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Grąžino iš teismo depozitinės sąskaitos ieškovui UAB „Dentransus“ likusią nepanaudotą ekspertizei 203,20 Eur sumą.
6. Teismas spręsdamas civilinės bylos nutraukimo nesilaikius išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos klausimą akcentavo, kad nagrinėjamu atveju – kreiptis į Darbo ginčų komisiją terminas sukuria procedūrinio termino taikymo teisinius padarinius, bet nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Teismas nėra apeliacinė institucija (instancija) darbo ginčų komisijos atžvilgiu, todėl ieškovas neprarado teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos, nes ir senaties terminas nėra praleistas.
7. Byloje teismas nustatė, kad ieškovą ir atsakovą žalos padarymo metu siejo darbo santykiai ir žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbo veikla, nes įvykis įvyko komandiruotės metu, atsakovui vykdant darbo funkcijas. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus sprendė, kad šioje byloje negalima tiksliai įvertinti ieškovo patirtos žalos dydžio. Teismas pažymėjo tai, kad ieškovas draudimo kompanijos sprendimo atsisakyti sumokėti draudimo išmoką neginčijo. Teismas akcentavo, kad ieškovas reikalaudamas žalos atlyginimo privalo įrodyti vilkiko „DAF FT XF95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo neteisėtus veiksmus bei jų pasekmes. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad vairuotojas galėjo pamatyti akmenį būdamas nuo jo tokiu atstumu, kad galėtų įvertinti kliūtį ir efektyviai veikdamas, išvengti ratų buksavimo palaipsniui gilėjant į gruntą. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minėto sunkvežimio vairuotojas pažeidė kelių eismo taisykles. Vilkiko vairuotojo neatidumas nėra konstatuotas. Taigi, nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima ir atsakovui nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovo J. J. atstovas advokatas D. N. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovo ieškinys atmestas, panaikinti, ir civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 2 punkte įtvirtintu pagrindu. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Jeigu apeliacines instancijos teismas spręs, kad civilinei bylai nutraukti nėra CPK 293 straipsnio 2 punkte nurodyto pagrindo, prašo iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti teismo motyvą, kad ieškovas ieškinio senaties kreiptis į teismą nepraleido, bei konstatuoti, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8. 1. Apeliantas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamąja dalimi teismui nenustačius pagrindo civilinę bylą nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 2 punktą. Šiuo konkrečiu atveju, apelianto nuomone, yra pagrindas civilinę bylą nutraukti, kadangi ieškovas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka pasinaudoti nebegalima. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti ieškovo prašymą dėl žalos atlyginimo neatnaujinus praleisto prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai termino, o ieškovas jo neskundė.
Šalies argumentai
8.2. Apelianto teigimu, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą (CK 1.124 straipsnis).
9. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Dentransus“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 6773,52 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 355,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, grąžinti pirmojoje instancijoje permokėtą 108,32 Eur žymimo mokesčio dalį bei iš depozitinės sąskaitos grąžinti likusią nepanaudotą 203,20 Eur sumą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9. 1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas visiškai neįrodė padarytos žalos dydžio. Ieškovas sutinka su teismo 2016-05-09 sprendimo dalimi dėl jo reikalavimo atsakovui atmetimo priteisti 2050,06 Eur (7078,45 Lt) už puspriekabę, bet nesutinka su teismo 2016-05-09 sprendimu atmesti jo reikalavimą iš atsakovo priteisti 6773,52 Eur (23387,61 Lt) už vilkiką. Ieškovas sumažino prašomos priteisti žalos dydį, tačiau teismas nepasisakė dėl ieškovo permokėto žyminio mokesčio grąžinimo.
9.2. Teismas sprendime nepagrįstai teigė, jo ieškovas neįrodė darbuotojo materialinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų. Apeliantas įsitikinęs, kad įrodė visas sąlygas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovui padarytą žalą. Apelianto nuomone, teismo sprendimas nepagrįstas, neteisėtas ir todėl turi būti pakeistas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Dentransus“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Darbo ginčų komisijos sprendimo, su kuriuo ieškovas sutiko, įsigaliojimas neturi jokios reikšmės ieškovo teisei pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu, nes buvo pašalintos aplinkybės, kliudančios išnagrinėti bylą. Darbo ginčo komisijai atsisakius nagrinėti individualų ginčą iš esmės, ieškovas įgijo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ginti savo pažeistą teisę.
10.2. DK 296 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas nėra ieškinio dėl pažeistos teisės gynimo pateikimo teismui terminas, todėl teismas neprivalo taikyti ieškinio senaties termino pabaigos teisinių pasekmių.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo J. J. atstovas advokatas D. N. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovas neįrodė darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygų. Atsakovas nepažeidė pareigų dėl 2012-09-25 įvykio, o šis įvykis įvyko susidėjus aplinkybėms – esant perkrautam kroviniui, atitinkamoms važiavimo sąlygoms, todėl nėra sąlygų atsakovo materialinei atsakomybei atsirasti.
11.2. Ieškovas nepagrįstai suabsoliutina UAB „Impulsana“ išvadą. Ieškovas nereikalaudamas žalos iš draudiko, sutikdamas su aiškiai nepagrįstu draudiko atsisakymu išmokėti draudimo išmoką dėl 2012-09-25 įvykio elgiasi nerūpestingai ir tai nėra sąžininga iš darbdavio pusės. Ieškovas nepateikė įrodymų apie konkrečią žalą įvykio metu. Šalių sudarytoje visiškos materialinės atsakomybės sutartyje atsakovas neprisiėmė visiškos materialinės atsakomybės už jam perduotas transporto priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo materialinės atsakomybės taikymo, esant darbo sutarties šalių pasirašytai darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
13. Byloje nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 22 d. pagal darbdavio pavedimą atsakovas vykdė tarptautinį krovinio vežimą pagal važtaraštį maršrutu Latvija–Olandija, vairuodamas ieškovei priklausantį vilkiką „DAF XF 95.530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su vilkiku sukabintą, 24 tonomis krovinio pakrautą puspriekabę „SCHMITZ SPR27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas Šiaulių mieste, stumdamas transporto priemonių sąstatą atbuline eiga, nepastebėjo kieme esančio akmens, į kurį atsirėmė puspriekabė, galiniai ratai pateko į smėlį ir dėl didelio sąstato masės vilkikas ir puspriekabė pakrypo ir suskersavo, vilkiko ir puspriekabės rėmai susikabino, dėl to vilkiko rėmo galinė dalis įlinko ir lūžo, puspriekabės rėmas buvo nubrozdintas ir įlinko. Darbdavys nusprendė, kad transporto priemonių remontas netikslingas, todėl tiek vilkikas, tiek puspriekabė parduoti.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
14. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė darbuotojo materialinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų. Apeliantas įsitikinęs, kad įrodė visas sąlygas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovui padarytą žalą. Žala ieškovui padaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – netinkamai atliko jam pavestas pareigas, neatsargiai ir nerūpestingai valdė transporto priemonę.
15. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad vairuotojas galėjo pamatyti akmenį būdamas nuo jo tokiu atstumu, kad galėtų įvertinti kliūtį, ir efektyviai veikdamas, išvengti ratų buksavimo palaipsniui gilėjant į gruntą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pažeidė kelių eismo taisykles, vilkiko vairuotojo neatidumas nėra konstatuotas, bet nurodytas tik kaip galimas, ir tai teismas vertino tik kaip galimą žalos atsiradimo priežastį.
16. Kaip žinoma, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kuri yra rungimosi principo, dominuojančio civiliniame procese, išraiška, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), o tai šios bylos kontekste sudaro pagrindą teigti, jog ieškovas, prašydama patraukti atsakovą materialinėn atsakomybėn, privalo įrodyti, jog šios bylos atveju egzistuoja DK 246 straipsnyje nurodytų sąlygų, būtinų materialinės atsakomybės atsiradimui, visetas.
17. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas neteisėtus atsakovo veiksmus, kaip būtiną sąlygą darbuotojo materialinei atsakomybei taikyti, kad ieškovo darbuotojas įvykio metu jokių jam nustatytų pareigų nepažeidė, šis įvykis įvyko susidėjus nenumatytoms aplinkybėms – esant kroviniu pakrautam tiek vilkikui, tiek puspriekabei, atitinkamoms važiavimo sąlygoms, kelio dangai. Šiuo atveju nepaneigtas atsakovo tvirtinimas, kad vilkikas nebuvo pritaikytas naudoti su konkrečia įvykį patyrusia puspriekabe. Taigi byloje neįrodyta, kad vairuotojas tokias eismo pasekmes galėjo numatyti, jų išvengti arba jas sumažinti. Priešingai, ieškovas 2013-02-06 pranešimu-prašymu Nr. 1201689-0851_2-003 trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui nurodė, kad draudiko teiginiai dėl tyčinės transporto priemonės stūmimo neatitinka tikrovės, transporto priemonėms atsirėmus į akmenį, jos iš karto susiskersavo ir palinko dėl skirtingo kelio ir pakelės aukščio, o vairuotojas niekaip negalėjo numatyti tokių eismo įvykio pasekmių bei negalėjo jų išvengti ir sumažinti. Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai ir sprendžia, kad ginčo atveju atsakovo neteisėtų veiksmų nėra, todėl ir visiška materialinė atsakomybė negalima.
Dėl žalos dydžio vertinimo
18.Viena iš būtinųjų materialinės atsakomybės sąlygų yra ta, kad darbuotojas darbdaviui turi būti padaręs savo neteisėta veika materialinę žalą. Įstatymų nustatyta, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (DK 257str.1 d.). Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo individualizuotai nustatyti, nes tik tuo atveju, jeigu materialinė žala darbdaviui konkretaus darbuotojo neteisėta veika yra padaroma, šiam darbuotojui gali atsirasti pareiga tą žalą atlyginti. Pagal proceso įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigos taisyklę, padarytos žalos dydį įrodyti privalo darbdavys (CPK 178 str.).
19. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas visiškai neįrodė padarytos žalos dydžio. Apeliantas neskundžia sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas priteisti iš atsakovo 2050,06 Eur (7078,45 Lt) žalos atlyginimo už puspriekabę, tačiau nesutinka su teismo 2016-05-09 sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas iš atsakovo priteisti 6773,52 Eur (23387,61 Lt) už vilkiką.
20. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs žalos dydį pagrindžiančius duomenis sprendžia, kad ieškovas neįrodė tiesioginių nuostolių – transporto priemonės vilkiko remonto išlaidų po įvykio. Vertindamas byloje paskirtos ekspertizės pateiktas UAB „Smart Claims“ išvadas, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad šioje byloje negalima tiksliai įvertinti ieškovo patirtos žalos dydžio, nes nėra žinoma orientacinė transporto priemonių atstatomojo remonto kaina, ar vertinant žalos dydį (pardavimo kainą) buvo išskaičiuotas detalių nuvertėjimas, nusidėvėjimas. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas nepaneigė teismo išvados, kad šioje byloje negalima tiksliai įvertinti ieškovo patirtos žalos dydžio.
Dėl atsakovo materialinės atsakomybės
21. Ieškovas UAB „Dentransus“ atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš visiškos materialinės atsakomybės sutarties, jo, kaip vairuotojo pareigas einančio asmens, veiksmų, sugadinant jam patikėtą transporto priemonę.
22. DK 255 straipsnio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visą žalą, jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ji gali būti sudaroma tik su tais darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Ši sutartis turi būti įforminama raštu. Joje nustatoma, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus turi vykdyti darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žalos neatsirastų. Taigi, nors visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymas su darbuotoju yra darbdavio siekis užtikrinti jam galinčios atsirasti materialinės žalos atlyginimą, ir tokia sutartimi yra ginami darbdavio interesai.
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad su atsakovu, kuris pagal darbo sutartį dirbo tolimųjų reisų vairuotoju-ekspeditoriumi, buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (16 b. l.). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad su darbuotoju sudarytoje visiškos materialinės atsakomybės sutartyje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę jų sužalojimo, praradimo ar kitokio nuvertėjimo (dėl darbuotojo kaltės) atvejais. Kita vertus, visiškos materialinės atsakomybės sutartyje paprastai nereikia konkrečiai išvardyti materialinių vertybių, juolab kad, esant materialinių vertybių judėjimui, aptariamoje sutartyje praktiškai užfiksuoti to gali būti net neįmanoma. Taigi, atitinkamais atvejais konkrečioje sutartyje darbuotojo įsipareigojimas darbdaviui visiškai materialiai atsakyti gali būti išreikštas apibendrintai, svarbu, kad iš sutarties teksto darbuotojas aiškiai suprastų, už ką jis yra materialiai atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012).
24. Teisėjų kolegija nurodo, jog pagrindas visiškai materialinei atsakomybei taikyti yra visiškos materialinės atsakomybės sutarties sąlygų pažeidimas, jų nesilaikymas. Nagrinėjamos bylos atveju, visiškos materialinės atsakomybės sutartyje iš esmės yra individualizuotos konkrečios materialinės vertybės: – tai įmonės siuntos, kroviniai, piniginės lėšos, už kurias darbuotojas prisiima visišką atsakomybę. Taigi, atsakovui darbdavio perduotos transporto priemonės naudotis darbe nėra priskirtos materialinėms vertybėms. Šios sutarties nuostatos detaliai apibrėžia, kokie yra atsakovo materialinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos. Teisėjų kolegija papildomai vertina ir visiškos materialinės atsakomybės sutarties 6 punktą, pagal kurį, darbuotojas nėra materialiai atsakingas, jei žala padaryta ne dėl jo kaltės. Šios sutarties nuostatos, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankamos visiškos materialinės atsakomybės institutui atsakovo atžvilgiu taikyti. Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad darbdaviui tinkamai neįforminus visiškos materialinės atsakomybės sutarties, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika.
25. Kadangi ieškovas teismui neįrodė patirtos žalos dydžio, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl įvykio metu patirtos žalos, nesant atsakovo kaltės, konstatuotina, jog UAB „Dentransus“ neįrodė materialinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų (DK 246 str., CPK 178 str.).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
26. Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvuojamąja dalimi teismui nenustačius pagrindo civilinę bylą nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 2 punktą. Apelianto nuomone, yra pagrindas civilinę bylą nutraukti, kadangi ieškovas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, nes Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti ieškovo prašymą dėl žalos atlyginimo neatnaujinus praleisto prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai termino, o ieškovas šio sprendimo net neskundė. Todėl apeliantas įsitikinęs, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatyti laikotarpiai veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose laikytini procedūriniais terminais, nuo ieškinio senaties terminų ir procesinių terminų procedūrinius terminus galima atskirti pagal tai, kad procedūrinis terminas tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose (nagrinėjamu atveju – kreiptis į Darbo ginčų komisiją terminas (DK 289 straipsnis) ir sukuria procedūrinio termino taikymo teisinius padarinius bei nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013).
28. DK 27straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendras ieškinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 straipsnio 5 dalis). DK 29 straipsnyje nustatyta, kad darbo įstatymuose nustatytiems procedūriniams ir procesiniams terminams taikomos CPK nuostatos dėl tokių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Tai reiškia, kad DK normose atskiriami DK 296 straipsnyje ir procesiniai (procedūriniai) terminai. Sprendžiant, kokios rūšies terminas nustatytas DK 296 straipsnyje, aptartini ieškinio senaties ir procesinių terminų teisinio reglamentavimo ypatumai ir skiriamieji požymiai. Ieškinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius. Ieškinio senatimi ribojami visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas, tai užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Ieškinio senaties terminai reglamentuojami įstatymo (materialiosios teisės normų) ir sukuria materialiuosius teisinius padarinius.
29. Procesiniai terminai reglamentuojami proceso teisės normų. Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai priešingai negu ieškinio senaties terminai, sukuria procesinius teisinius padarinius, t.y. sukuria procesines teises ir pareigas. Procesinių terminų paskirtis – užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą. Tai reiškia, jog ieškinio senaties ir procesiniai terminai skiriasi tiek teisiniu reglamentavimu, tiek jais sukuriamais teisiniais padariniais. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, teisė kreiptis į teismą su ieškiniu ir asmens subjektinė teisė neišnyksta (CPK 1. 126 straipsnio 1 dalis), o pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t.y. procesinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus, priešingai negu ieškinio senaties terminus (CK 1. 126 straipsnio 2 dalis), teismas taiko nepriklausomai nuo šalių valios.
30. DK 296 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis (ieškinys turi atitikti proceso teisės normų jam keliamus reikalavimus). Šioje normoje siekiant ginčų, kylančių iš darbo teisinių santykių, operatyvaus sprendimo ir šių santykių stabilumo, nustatytas trumpesnis kreipimosi į teismą terminas (DK 27 straipsnio 2 dalis). Normos turinys atskleidžia, kad darbdavys ar darbuotojas, nesutinkantis su darbo ginčą išnagrinėjusios komisijos sprendimu ir manantis, jog komisijos sprendimas pažeidžia jo teises, turi teisę per vieną mėnesį kreiptis siu ieškiniu į apylinkės teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Šioje materialiosios teisės normoje aiškiai nustatytas ne darbo bylos nagrinėjimo procesinis terminas, todėl, pateikiant teismui ieškinį pažeidus nustatytą vieno mėnesio terminą, jo priėmimui ir nagrinėjimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (DK 27 straipsnio 5 dalis). Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, ir ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties termino, priešingai, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde prašė nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo civilinę bylą nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 2 punktą.
32. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
33. Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.